Civilinė byla Nr. e2-190-867/2019

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00389-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1;

 (S)

1.1.4.3; 2.1.5.2; 2.4.2.5

K L A I P Ė D O S  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 4 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,

sekretoriaujant Jurgai Šideikienei,

dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovei pagal įgaliojimą N. B., atstovui advokatui R. N.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

tretiesiems asmenims J. G., Z. B. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, tretieji asmenys J. G., Z. B., D. R., A. J. G., V. G. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas pateiktu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę pagal posūkio taškų koordinates: 1 taško x-6160317.19 y-330779.25, 2 taško x-6160320,72 y-330854.80, 3 taško x-6160306.00 y-330862.76, 4 taško x-6160302.85 y-330780.39 suformuoti ir įregistruoti 0,1162 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 2) pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį, kuria jis įsigijo iš valstybės 0,1162 ha žemės sklypą, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, privačion nuosavybėn už jį 1992-08-11 tinkamai atsiskaitydamas ir jį valdydamas, esantį šalia (duomenys neskelbtini), kurio posūkio taškų koordinatės: 1 taško x-6160317.19 y-330779.25, 2 taško x-6160320,72 y-330854.80, 3 taško x-6160306.00 y-330862.76, 4 taško x-6160302.85 y-330780.39, sudaryta ir galiojančia; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1992 metais kreipėsi į Klaipėdos rajono valdybą su prašymu parduoti jam privačion nuosavybėn valstybei priklausantį 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Investiciniais čekiais ir rubliais atsiskaitęs už 0,15 ha žemės sklypą, jis juo naudojosi ir valdė, mokėjo žemės mokesčius. 1995-10-04 žemės sklypo naudotojai rašytiniu susitarimu susitarė, kokiomis dalimis jie pirks 0,7456 ha faktiškai valdomą namų valdos žemės sklypą, susitarta, kad ieškovui atiteks 0,2126 ha namų valdos žemės sklypo. Tačiau 1996-03-04 sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo plotas buvo nurodytas ne 0,2126 ha, o 0,0964 ha, paaiškinta, kad dėl likusios 0,1162 ha žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaryta vėliau. Nesulaukęs iš valstybinių institucijų kvietimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ne kartą kreipėsi į valstybines institucijas dėl sutarties sudarymo, tačiau ją visą laiką buvo atsisakoma sudaryti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas pasirašydamas 1996-03-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sutiko su sutartyje nurodyta įgyjama žemės sklypo dalimi, ši sutartis teismine tvarka nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Nėra teisinio pagrindo ieškovo nuosavybėn neatlygintinai perleisti 0,1162 ha žemės sklypo plotą. Ieškovas šio ploto įsigyti ne aukciono tvarka taip pat negali. Taip pat nurodo, kad šis ginčas ne vienerius metus buvo nagrinėjas valstybinėse institucijose, prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Tretieji asmenys V. G., J. G., Z. B. ir A. J. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Tretieji asmenys D. R. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimų nepateikė.

Tretysis asmuo D. R. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, nes mano, kad jis siekia užvaldyti valdišką žemės sklypą. Mano, kad tenkinus ieškinį ir sujungus žemės sklypus būtų pažeistos bendrasavininkų teisės ir teisėti interesai, keistųsi teritorijos užstatymo plotai, kas įtakotų naujų teisminių ginčų kilimui tarp bendraturčių. Nurodo, kad R. B. nuo 1996 metų nemokėjo už ginčo sklypo žemės nuomą.   

Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad jis su sutuoktine 1992 metais už 0,15 ha žemės sklypo plotą sumokėjo 7326 investicinius čekius bei 24 rublius. Pagal 1995-06-29 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymą Nr. 30 jam buvo leista susimokėti už 0,0626 ha ir 0,15 ha žemės sklypus. Už 0,0626 ha žemės sklypą nurodyta nominali neindeksuota vienkartinė valstybės išmoka 124,57 Lt. 1995-05-16 iš taupomosios knygelės buvo nurašyta 124,57 Lt suma. Už 0,15 ha sklypo plotą papildomai nemokėjo, nes pilnai buvo atsiskaitęs dar 1992 metais. 1996-03-04 žemės pirkimo-pardavimo sutartimi jis nusipirko 0,0964 ha sklypo dalį už 144,08 Lt investicinių čekių. Ši sklypo kaina buvo sumokėta užskaitant: a) už 0,0626 ha 1995-05-16 nuo taupomosios knygelės sumokėtus 124,57 Lt investicinius čekius b) už 0,0338 ha - 19,51 Lt užskaitant 1992-08-11 sumokėtus investicinius čekius. Taigi, dalis investicinių čekių, sumokėtų 1992-08-11 už išperkamą 0,15 ha sklypą, buvo panaudota 1996-03-04 išperkant 0,0964 ha sklypo dalį. Tokiu būdu jo 1992-08-11 apmokėta už 0,15 ha sklypą suma sumažėjo, nes buvo panaudota 0,0338 ha ploto (įeinančio į išperkamą 0,0964 ha plotą) išpirkimui. 1996-03-04 išpirkimo metu panaudojus dalį 1992-08-11 sumokėtų investicinių čekių liko jo valstybei sumokėta investicinių čekių dalis, atitinkanti 0,1162 ha plotą (0,15-0,0338). Būtent į lygiai tokio dydžio plotą jis reiškia reikalavimą šioje byloje, o nurodytos aplinkybės bei skaičiavimai dar kartą patvirtina, kad jis yra pilnai apmokėjęs už 0,1162 ha žemės plotą 1992-08-11 investiciniais čekiais. Nurodo, kad nesutinka dėl ieškinio senaties taikymo, nes šis pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, atsakovė neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti - tinkamai neįformina žemės sklypo pirkimo-pardavimo, nors apmokėjimą už žemę gavo dar 1992-08-11. Jis nuolat siekė įgyvendinti ir apginti savo teises, tai patvirtina aibė jo rašytų skundų, apie kuriuos užsimena ir atsakovė, tačiau į visus skundus atsakovė bei kitos institucijos pateikdavo neigiamus atsakymus.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė kad šiuo metu įregistruoto ginčo žemės sklypo plotas - 0,6886 ha, o ne 0,7456 ha, kaip nurodo ieškovas. Žemės sklypo planas, kuriuo remiasi ir motyvuoja ieškinį ieškovas, šiuo metu yra negaliojantis, o pagal jį nustatyti žemės sklypo duomenys niekada nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas dublike nurodo, kad jis nesiekia ieškiniu įforminti pirkimo-pardavimo į kokį nors kitą žemės sklypą, kitoje vietoje, kitokios konfigūracijos, kitokio dydžio ar kitos paskirties, o siekia užbaigti būtent savo laiku suformuotos ir išpirktos namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo procesą. Toks reikalavimas nepagrįstas jokiais teisės aktais. 

Ieškovas R. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 1992 metais rašė pareiškimą, kad nori pirkti žemės prie močiutės ūkio, kad turėtų žemės auginti derlių. Laukė sprendimo, atėjo raštas apsimokėti, gavo leidimą pirkti, nuėjo į banką, susimokėjo, mokėjo pinigus už visus brėžinius, taip pat mokesčius. Po 1996 metų jam tapo žinoma, kad jis nebėra sklypo savininkas. Nusipirko žemę, tačiau vieną dieną atėjo, kad ta žemė jam nebepriklauso, jis tik gali ją nuomoti. Sumokėjo pinigus, atbraižė žemę, du ar tris metus mokėjo mokesčius, po to mokesčiai nebeatėjo, važiavo aiškintis, jam paaiškino, kad jis tą žemę įsigijo neteisėtai. Už tuos pinigus, ką jis investavo į ta žemę, galėjo įsigyti kitą turtą, pasiimti akcijas. Nurodo, kad jis ten gimė ir užaugo, bet tada statinių savininkė buvo močiutė, jis parašė pareiškimą dėl žemės pirkimo, ir jam davė leidimą nusipirkti tą žemę. Nurodo, kad po 1996 m. jis kreipėsi į prokuratūrą į žemėtvarką dėl žemės susigrąžinimo. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jam nebuvo siūlyta susigrąžinti vienkartines išmokas. Žemėtvarkoje jam pasakė, kad pinigus jam pervedė į baką, tačiau jam jokie pinigai nebuvo pervesti. Nurodo, kad visa giminė gavo mokesčius, už tas dalis kurias išsipirko, tačiau jam neatėjo mokesčiai, todėl jis ir pradėjo aiškinti, ar nebus užskaitomi tie pinigai, kuriuos jis sumokėjo už žemę, kad apmokėti mokesčius. 

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad sandorio metu ieškovas iš atsakovės įsigijo žemės sklypą. Investicinių čekių suma neįtakoja perkamo žemės sklypo ploto, kad būtent tokį plotą ir turi teisę įsigyti ieškovas. Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, be to jis būdamas net ne statinių savininku, pareiškė tokį prašymą, o pastatų dovanojimo sandoris įvyko tik 1994 metais, tai yra pinigai pervesti dar nesant statinių savininku. Visi klausimai buvo derinami su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Namų valdos žemės sklypo planas, kuriuo remiasi savo ieškinyje, buvo parengtas 1995-03-22 matininko, jis buvo suderintas be tos dalies, kurios dabar ir reikalauja ieškovas. Pastaba ant plano yra parašyta, kad leista privatizuoti tik atitinkamo ploto žemės sklypą, suformuotą namų valdai, tik apie statinius, o kita buvo numatyta daržui ir sodui, tai jo net nebuvo leista suformuoti. Namų valdai buvo suformuotas, įregistruotas 0,6294 ha žemės sklypas, o po prisijungimo liko 0,6886 ha. Kitai daliai nuomos sutartis nebuvo sudaryta, ta sklypo dalis nebuvo įregistruota, dabar tik yra ta sklypo dalis laikino naudojimo ir ribos yra nustatytos preliminarios, dar ir šiai dienai ta dalis nėra įregistruota. Registrų centro duomenys nėra nuginčyti. Teisės aktai numatė, kad asmuo turi teisę kreiptis ir susigrąžinti pinigus, to padaryta nebuvo. Tie sumokėti investiciniai čekiai galėjo būti užskaityti perkant kitą žemę arba sugrąžinti, ieškovas neišreiškė savo valios, institucija pati to padaryti negali. Prašo taikyti ieškinio senatį.

Trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas Vaidotas Jasas teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad ieškovui pateikus prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo, preliminariai buvo manoma, kad galėjo būti būtent toks žemės sklypas, bet einant metams, atsiradus teisės aktų pasikeitimams mano, kad viskas padaryta pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, buvo suformuotas toks žemės sklypas naudoti statiniams ir atitinkamai proporcingai buvo paskaičiuota kokį plotą gali išsipirkti ir leista išsipirkti.

Tretysis asmuo J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jie šalimais gyveno, buvo laikai, kai buvo investiciniai čekiai, leido išsipirkti dar prie sodybos papildomai žemės, tiems kuriem leidžiama. Nurodė, kad ten jo tėvų žemė, visi išsipirko su investiciniais čekiais, atėjo matininkas apmatavo, liepė susimokėt pinigus, susimokėjo, padarė brėžinius, po to parėjo raštas, kad gali tik nuomotis. Neleido tik ieškovui tos dalies išsipirkti, o tik nuomoti.

Tretysis asmuo Z. B. teismo posėdžio metu parodė, kad žemę pirkosi visi pagal sudarytą sutartį, kiekvienas turėjo savo dalį. Nurodė, kad ieškovui visada tie arai buvo pribrėžti, o dabar kai darė projektus, jam jau išbrėžė tą žemę lauk. Kiek kiekvienam vaikui davė, tiek ir pirkomės. Ieškovas kitą dalį po to prisipirko, mes neprieštaravom.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 0,1162 ha žemės sklypo dalies, t. y. 1996-03-04 tarp ieškovo ir atsakovės sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo plotas buvo nurodytas ne 0,2126 ha, o 0,0964 ha, todėl ieškovo teigimu su juo liko nesudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl likusios 0,1162 ha žemės sklypo dalies, už kurios išpirkimą, kaip teigia ieškovas, yra visiškai atsiskaitęs dar 1992 metais.

Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta.

Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė.

Ieškovui pareiškus reikalavimą pripažinti, kad buvo sudaryta 0,1162 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė valstybinės žemės naudojimo ir teisės ją įsigyti klausimas.

2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis numato, kad sandorio formai ir teisinei registracijai taikomi sandorio sudarymo metu galioję įstatymai, todėl įvertinti sandorio sudarymą ar nesudarymą būtina įvertinti, ar yra teisinis pagrindas taikyti iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalį. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje taikytinos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą 1992-1996 metais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas 1992 metais pateikė prašymą pirkti 0,15 ha žemės sklypą. 1992 metais R. B. buvo surašytas žemės sklypo įkainojimo aktas, iš kurio nustatyta, kad parduodamo 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina yra 7326 investiciniai čekiai. Akte nurodytas ir 300,00 rublių mokestis už dokumentų parengimą, kurį ieškovas R. B. apmokėjo mokėjimo kvitu (1 t., e. b. l. 7; 31). Taip pat nustatyta, kad 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 375-v „Dėl preliminarių žemės sklypų įkainavimo aktų patvirtinimo ir leidimo apmokėti už šiuos sklypus“ ir šio potvarkio priedeliu Nr. 2, vadovaujantis preliminariu įkainavimo aktu, R. B. leista apmokėti už 0,15 ha esamos namų valdos žemės sklypo plotą 7326 investiciniais čekiais. To paties akto 2 punkte nurodyta, kad žemės pirkimo pardavimo sutartis sudaryti ir nuosavybės teisės aktus išduoti atlikus sklypų tikslinius apmatavimus bei pagal juos patikslinus įkainavimo aktus Vyriausybės nustatyta tvarka (1 t., e. b. l. 9-10). Iš 1992-08-11 mokestinio pranešimo nustatyta, kad R. B. perkama individualios namų valdos pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 7326 investiciniai čekiai, iš ieškovo ir jo sutuoktinės N. B. investicinių sąskaitų buvo nurašyti bendroje sumoje 7302 investiciniai čekiai (1 t., e. b. l. 8; 31; 41-42). Iš mokėjimo kvito nustatyta, kad R. B. už žemę 1992 metais sumokėjo 24,35 rublius (1 t., e. b. l. 31).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-05-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2013 yra išaiškinta, kad valstybės turto perleidimą reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Taigi, valstybei priklausančio turto suteikimas ir pardavimas turi būti atlikti laikantis įstatymais ir Vyriausybės nutarimais nustatytos tvarkos.

Pagal tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. To paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už perkamą žemę ar mišką, pirkėjo pasirinkimu, apmokama pinigais arba valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis (išskyrus žemės ūkio įmonės išmokas) arba ir pinigais, ir išmokomis bei kompensacijomis. Perkamos žemės ir miško kainą bei mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, galiojusiu nuo 1992-02-07 iki 1993-07-28, vėliau 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, galiojusiu nuo 1993-07-29 iki 1995-07-22, dar vėliau 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, galiojusiu nuo 1996-11-23 iki 1999-06-09, patvirtino valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką (toliau - tvarka) bei valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles (toliau - taisyklės), kuriose buvo nustatyta nuosekli administravimo procedūrų seka, kuria įgyvendinama asmenų teisė įgyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos tvarkos 4 punktu asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti: prašymą pirkti žemės sklypą, kuriame turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) ir priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą; miesto (rajono) valdybos įgaliotos tarnybos patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą nori pirkti keli asmenys; dokumentą, patvirtinantį teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą neatlygintinai, jeigu prašymą pateikia šią teisę turintis asmuo. Tvarkos 6 punkte buvo numatyta, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba surašo sklypo įkainojimo aktą bei šio sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis. Jeigu pirkėjas su nustatytąja žemės sklypo kaina ar pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis nesutinka, jis per 10 dienų nuo supažindinimo su šiais dokumentais turi teisę kreiptis motyvuotu raštu į miesto (rajono) valdybą, kuri per 30 dienų privalo išnagrinėti pirkėjo pareiškimą ir duoti motyvuotą atsakymą. Miesto (rajono) valdybos sprendimas yra galutinis.

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (anksčiau galiojęs 1964 m. CK), tačiau jame nustatytos tik bendro pobūdžio taisyklės. Šioje byloje spręstinas klausimas dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų įgijimo nuosavybėn sąlygų ir tvarkos, todėl visų pirma taikytini 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas Nr. I-1607, 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. I-446, taip pat atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Sudarant 1996 m. kovo 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatyme buvo nurodyta, kad žemės sandoriai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo privačion nuosavybėn yra sudaromi įstatymų nustatyta tvarka (15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), žemė Lietuvos Respublikos piliečių gali būti įsigyta iš valstybės pagal Žemės reformos įstatymą bei šį įstatymą (17 straipsnio 1 dalis), valstybinę žemę parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių valdytojai įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (24 straipsnio 1 dalis). Žemės reformos įstatymo 7 straipsnyje (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 ir 1995 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. I-940 redakcija) buvo nurodyta, kad ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais miestuose žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (6 dalis), parduodamos valstybinės žemės ir miško kainą bei mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (7 dalis). Taigi nurodytuose įstatymuose, galiojusiuose tuo metu, kai buvo sudaryta 1996-03-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, buvo nustatyti tik valstybinės žemės įsigijimo privačion nuosavybėn būdai (vienas iš jų – valstybinės žemės pardavimas), tačiau piliečių teisės pirkti valstybinę žemę įgyvendinimo tvarka detaliau nereglamentuota. Šią tvarką įstatymų buvo pavesta nustatyti Vyriausybei.

Asmens teisė pirkti valstybinę žemę nėra prigimtinė ar absoliuti, todėl būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, ar valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo santykių subjektas yra asmuo, kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė pirkti žemės sklypą ir kuris šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. 

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas 1992 metais pateikė prašymą pirkti 0,15 ha žemės sklypą, 1992 metais šis žemės sklypas buvo įkainotas, 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu ieškovui buvo leista apmokėti už 0,15 ha esamos namų valdos žemės sklypo plotą investiciniais čekiais, 7302 investiciniai čekiai buvo nurašyti nuo ieškovo ir jo sutuoktinės investicinių sąskaitų, o likusi žemės sklypo kainos dalis ieškovo buvo apmokėta rubliais, tačiau iš 2018-03-15 Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovas tik 1994-12-28 dovanojimo sutarties Nr. 15789 pagrindu įgijo 16/100 pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ pastato-garažo (1 t., e. b. l. 32-39), todėl darytina išvada, kad ieškovo subjektinė teisė įsigyti žemės sklypą galėjo atsirasti tik nuo 1994-12-28, o ne nuo tada kai ieškovas sumokėjo už namų valdos žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, kad privatizuojant valstybinės žemės sklypus, valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimas turėjo atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl nuo 1994-12-28 galimam valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įforminimui, t. y. teisiniam santykiui dėl valstybinio žemės sklypo įgijimo, turėjo būti visa reikalinga juridinių faktų sudėtis.

Ieškovas nurodo, kad 1995-06-29 įsakymo Nr. 30 pagrindu, jam buvo leista įsigyti 0,2126 ha žemės sklypo plotą, už kurį jis atsiskaitė 1995 ir 1992 metų mokėjimais. Taip pat nurodo, kad 1995-07-03 buvo patvirtintas planas dėl 7456 m2 namų valdos žemės sklypo ploto, kuris jo ir kitų bendraturčių 1995-10-04 bendru susitarimu ir buvo pasidalintas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui įgijus nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto – pastatus, buvo surašytas antras žemės sklypo įkainojimo aktas, iš kurio nustatyta, kad pirkėjui R. B. parduodamo 0,0964 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina 124,57 Lt, žemės sklypo kaina pritaikius indeksavimo koeficientą 4 982,96 Lt. Akte nurodyta žyma „grąžinti 54,51 Lt“ (1 t., e. b. l. 46). Iš 1995-05-16 Klaipėdos rajono valdybos mokėjimo pranešimo nustatyta, kad perkamo žemės sklypo kaina yra 4 982,96 Lt, nurodoma mokama 124,57 Lt suma (1 t., e. b. l. 11). Iš 1995-05-16 pranešimo nustatyta, kad iš R. B. nebalansinės sąskaitos buvo nurašyta 124,57 Lt (1 t., e. b. l. 40). Taupomojoje knygelėje I-5118 esantis įrašas patvirtina, kad 1995-05-16 nurašyta už žemę 124,57 Lt (1 t., e. b. l. 42). Nors antras įkainojimo aktas byloje nėra datuotas, tačiau pagal kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. 1995 metų mokėjimo pranešime nurodytą perkamo žemės sklypo kainą, kuri sutampa su įkainojimo akte nurodyta kaina, darytina išvada, kad antrojo įkainojimo akto surašymo data yra 1995 metai.

Iš 1995-06-29 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 30 1 punkto nustatyta, kad buvo nutarta leisti susimokėti avansu už perkamus privačių namų valdų bei individualių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypus nurodytus įsakymo prieduose Nr. 1-11. To paties įsakymo 2 punkte nurodyta, kad nominali žemės sklypo kaina indeksuojama pagal apmokėjimo metu nustatytą žemės kainos indeksą. To paties įsakymo priede Nr. 11 nurodyta, kad R. B. leista susimokėti avansu už 0,0626 ha žemės sklypą 124,57 Lt, o už 0,15 ha žemės sklypą 73,02 Lt (1 t., e. b. l. 12-15). Byloje esantis 1995-10-04 susitarimas pirkti žemės sklypą patvirtina, kad pirkėjai O. G., A. G., Z. B., J. G., J. G. ir R. B. susitarė pirkti 0,7456 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Susitarime numatytos kiekvieno pirkėjo dalys, iš kurių ieškovui numatyta 0,2126 dalies dydis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jau susitarimo pasirašymo metu, buvo susitarta, kad 1162 m2 dalis bus nuomojama, tai patvirtina ir susitarime esantis įrašas: „(1162 m NUOM.)“ (1 t., e. b. l. 16). Be to, bendraturčiai susitaria ne dėl to, kokiomis dalimis iš valstybės bus įsigyta žemė, o tik kaip bus naudojamasi žemės sklypo dalimis. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad buvo suformuotas ir įregistruotas ieškovo ieškinyje nurodyto dydžio žemės sklypas, pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko byloje esančius duomenis buvo suformuotas žemės sklypas, kurio plotas 0,6294 ha, o ne 0,7456 ha.  

1996-02-15 žemėtvarkos tarnybos viršininkas patvirtino namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. Nors plane nurodytas namų valdos žemės sklypo plotas sudaro 7456 m2, tačiau plane, be kita ko, yra nurodyta, kad: „G“ sektorius atitenka R. B., nurodyta 1162 m2 nuoma; plane atliktos žymos, jog jis „suderintas su sąlygomis: saugoma landšafto teritorija. Papildoma žemė - tik sodui daržui“; nurodyta „G nuoma/1162 m2 saugoma landšafto teritorija (1 t., e. b. l. 26; 40). Plane taip pat yra Klaipėdos rajono savivaldybės architektūros urbanistikos  tarnybos pastabos, kad suderinama su sąlyga, kad papildoma žemė – tik sodui, daržui, o bet kokia statyba, iš anksto suderinus su Klaipėdos rajono vyr. architektu rezoliucijos data 1995-07-03). 1996-01-30 Klaipėdos rajono mero potvarkiu Nr. 63 buvo patvirtintos R. B. žemės sklypo ribos ir dydis, nurodytas R. B. parduodamo žemės sklypo dalies plotas 964 m2 (1 t., e. b. l. 115-117). Iš 1996-02-20 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 126 ir jo priedo nustatyta, kad R. B. buvo suteikta ir leista pirkti 964 m2 žemės sklypo plotą (1 t., e. b. l. 113-114). 1996-03-04 tarp R. B. ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P55/96-633, iš kurios nustatyta, kad R. B. pagal 1996 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. 126 įsigijo žemės sklypą prie privačios namų valdos, esantį (duomenys neskelbtini), užimantį 0,6294 ha, dalį sudarančią 0,0964 ha, už 144,08 Lt. Sutarties 2 punkte nurodyta žemės sklypo nominali kaina sutarties pasirašymo metu 4 796,96 Lt (1 t., e. b. l. 17-18). Iš 1996-03-22 žemės sklypo registravimo Valstybiniame žemės kadastro duomenų registro pažymėjimo nustatyta, kad R. B. (žemės sklypo dalis 964/6294), J. G. (žemės sklypo dalis 611/6294), J. G. (žemės sklypo dalis 1145/6294), Z. B. (žemės sklypo dalis 1067/6294), O. G. (žemės sklypo dalis 1323/6294), A. J. G. (žemės sklypo dalis 1184/6294) yra žemės sklypo, esančio Pamarių g. 25a, Priekulėje, Klaipėdos r. savininkai. Pažymėjimo 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo bendras plotas 0,6294 ha (1 t., e. b. l. 19). Iš 2018-04-17 Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad R. B. 1996-03-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P55/96-633 pagrindu įgijo 964/6886 žemės sklypo Nr. 4400-3962-4650 (1 t., e. b. l. 78-80). Iš 2012-02-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr.12VĮ-(14.12.2.)-245 „Dėl žemės sklypų (kadastriniai Nr. 5548/003:23 ir 5548/0003:45), esančių Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės mieste, sujungimo“ nustatyta, kad buvo nuspręsta sujungti du privačius nuosavybės teise valdomus žemės sklypus bei patikslinti sujungto žemės sklypo duomenis pagal įsakymo priedą. Priede nurodyta, kad sujungto žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,6886 ha (1 t., e. b. l. 58-59). Iš pranešimų apie privalomą sumokėti žemės mokestį ir atliktų mokėjimo už žemę kvitų nustatyta, kad R. B. 1992 m. ir 1995 m. sumokėjo žemės mokestį atitinkamai 685 talonus ir 89,57 Lt (1 t., e. b. l. 27-29).

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010). Todėl nustatant tikrąją ieškovo valią – įsigyti, ir atsakovės valią – parduoti, valstybinį žemės sklypą, vertintini visi jų atlikti veiksmai, rengiantis sandorio sudarymui.

1995-10-04 bendraturčių susitarime pirkti žemės sklypą buvo susitarta, kad 1162 m2 dalis bus nuomojama, patvirtintame namų valdos žemės sklypo plane yra atliktos žymos, jog jis „suderintas su sąlygomis: saugoma landšafto teritorija. Papildoma žemė - tik sodui daržui“, nurodyta „G nuoma/1162 m2 saugoma landšafto teritorija“, 1996-01-30 Klaipėdos rajono mero potvarkiu Nr. 63 buvo patvirtintos ieškovo žemės sklypo ribos ir dydis, nurodytas ieškovui parduodamo žemės sklypo dalies plotas 964 m2, 1996-02-20 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 126 ieškovui buvo suteikta ir leista pirkti 964 m2 žemės sklypo plotą, 1996-03-04 sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas iš valstybės įsigijo 0,0964 ha žemės sklypą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nors atsakovo valia ir buvo įsigyti didesnio ploto žemės sklypą, tačiau valstybės valia parduoti žemės sklypą yra akivaizdžiai ir aiškiai išreikšta 1996-03-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, kurią ieškovas pats pasirašė. Teismo nuomone, tai, kad 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 375-v „Dėl preliminarių žemės sklypų įkainavimo aktų patvirtinimo ir leidimo apmokėti už šiuos sklypus“ ieškovui buvo leista apmokėti už 0,15 ha esamos namų valdos žemės sklypo plotą, ieškovo bei jo sutuoktinės investicinių sąskaitų 1992 metais buvo nurašyti bendroje sumoje 7302 investiciniai čekiai, ieškovui už žemę papildomai sumokant 24,35 rublius, nėra pakankamas pagrindas tenkinti šioje byloje pareikštą ieškinį ir įpareigoti atsakovę su ieškovu sudaryti papildomą, šalia jau vieną kartą sudarytos, 0,1162 ha ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Jeigu nurodytų aplinkybių, apibūdinančių sutarties dalyką, nėra, sutartis negali būti pripažinta sudaryta. Pagal 1995 m. birželio 29 d. galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 2 straipsnį žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pagal Žemės įstatymo 14 straipsnį privaloma bet kurio žemės sandorio dalis – žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Visi žemės sandoriai per tris mėnesius įregistruojami valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka.

Aplinkybės, jog 1995-06-29 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 30 ieškovui leista įsigyti 0,2126 ha žemės sklypo plotą, už kurį, kaip nurodo ieškovas, atsiskaitė 1995 ir 1992 metų mokėjimais, kad 1995-07-03 buvo patvirtintas 7456 m2 namų valdos žemės sklypo plotas, o jo ir kitų bendraturčių bendru susitarimu buvo pasidalintas 7456 m2 namų valdos žemės sklypo plotas, galėtų būti svarbios tik tokiu atveju, jeigu teisme būtų pareikšti ir nagrinėti reikalavimai tiek dėl 1996-01-30 Klaipėdos rajono mero potvarkio Nr. 63, kuriuo buvo patvirtintos R. B. žemės sklypo ribos ir dydis, tiek dėl 1996-02-20 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 126, kuriuo R. B. buvo suteikta ir leista pirkti 964 m2 žemės sklypo plotą, tiek dėl 1996-03-04 tarp R. B. ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P55/96-633, panaikinimo, pakeitimo ar sąlygų modifikavimo, tuo tarpu šioje byloje tokie reikalavimai nebuvo reiškiami, o teismui, nekonstatavusi viešo intereso pažeidimo, nėra jokio pagrindo išeiti už pareikšto ieškinio ribų.  

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Ieškovas posėdžio metu parodė, kad po 1996 metų jam tapo žinoma, kad jis nebėra sklypo savininkas, ieškinyje nurodė, kad 1996-03-04 nuvykęs sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pastebėjo, kad parduodamo žemės sklypo plotas sutartyje nurodytas ne 0,2126 ha, o 0,096 ha, nurodė, kad sutarties pasirašymo metu jam buvo paaiškinta, kad dėl likusios 0,1162 ha žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta vėliau. Atsakovės atstovė tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatį prašė taikyti ir tretysis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Atsakovė nurodo, kad yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas.

            Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus 2000 m. CK, taip pat jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. CK, bet iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) dar nepasibaigė.

Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalį bendras ieškinio senaties terminas buvo treji metai; ieškinio senaties termino eigos pradžia buvo apibrėžta 1964 m. CK 86 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiškai ieškinio senaties termino pradžios momentas apibrėžtas ir CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal šiuo metu galiojančio kodekso nuostatas yra nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Taigi ieškinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus; subjektyvusis (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus (bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standarto analogiškoje situacijoje. Ieškinio senaties termino eiga gali būti pripažinta prasidėjusia nepaisant to, kad asmuo nežinojo apie savo teisių pažeidimą, jeigu iš faktinių bylos aplinkybių būtų nustatyta, kad analogiškoje situacijoje atsidūręs normaliai protingas, rūpestingas ir atidus asmuo savo teisių pažeidimo faktą būtų žinojęs.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2007-02-15 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės vyriausiąjį prokurorą su prašymu dėl neteisėtų Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų (1 t., e. b. l. 121-124). 2007-04-16 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra R. B. prašymo pagrindu atsisakė kreiptis į teismą (1 t., e. b. l. 125-128). Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas vėliau kreipėsi ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministeriją, Seimo kontrolierių, dėl 1992 metais pirktos žemės sandorio užbaigimo (1 t., e. b. l. 129-141; 145-164; 169-195).

            Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu ieškovo duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovas, apie tai, kad su juo yra sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ne dėl viso jo prašomo žemės sklypo ploto, o tik dėl 0,0964 ha, sužinojo 1996-03-04, t. y. sudarydamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šiuo atveju taikytina valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sudarymo metu galiojusio CK 84 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 1999-03-04. Ieškinio senaties termino pabaiga, kuri šiuo atveju yra suėjusi iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Be to, ieškovas nepareiškė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą. 

Teismas nesutinka su ieškovo nuomone, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, nes pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi net šiuo metu, tai yra, kol nėra su ieškovu nebus sudaryta jo norimo ploto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Teismo vertinimu tęstiniu pažeidimu būtų galima pripažinti tik tuo atveju, jei su ieškovu nebūtų buvusi sudaryta 1993-03-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, o šiuo atveju buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau ne visam ieškovo prašomam plotui, todėl ieškovas matydamas, kad jam buvo parduotas mažesnis žemės sklypo plotas, savo teisę galėjo ginti iki 1999-03-04, tačiau to nepadarė. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, nagrinėjimui prijungtą Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylą 2-11-838/2015, perduoti į Klaipėdos apylinkės teismo raštinę.

  Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja                                                 Inga Sakalauskaitė