Civilinė byla Nr. e2-1053-931/2022 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15021-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3;

2.5.4.2; 2.5.4.10; 3.2.6.1; 3.2.6.5

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Eglei Smailienei, Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant ieškovei K. Š. ir jos atstovei advokatei Ingai Bagdonaitei-Zarembienei,

atsakovui R. D. ir jo atstovui advokatui Almantui Paškauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. patikslintą ieškinį atsakovams R. D. ir S. D. dėl bendro sutuoktinių testamento dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė, Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė, Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarė Aldona Adomaitienė ir R. S.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės patvirtintą bendrąjį sutuoktinių A. K. (A. K.) ir V. K. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu; pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės patvirtintą bendrąjį sutuoktinių A. K. ir V. K. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu.

Ieškovė nurodė, kad ji yra A. K. dukra iš pirmos santuokos su A. K. Ieškovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovė yra palikėjo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Vilniaus miesto 4-ajame notaro biure yra užvesta mirusiojo paveldėjimo byla. Mirusiojo palikimą priėmė dukra K. Š. ir sutuoktinė V. K. Paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol nėra išduotas. Testamentų registro duomenimis, mirusysis 2018 m. gegužės 3 d. buvo sudaręs oficialųjį testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą Danguolės Bieliūnaitės, taip pat 2016 m. liepos 19 d. oficialųjį testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintą notarės Onos Žurauskienės. Paveldėjimo bylą vedančios notarės Aldonos Adomaitienės duomenimis, abu nurodyti testamentai yra bendrieji sutuoktinių testamentai, sudaryti sutuoktinių A. K. ir V. K. Manytina, kad dėl savo sveikatos būklės A. K. testamentų sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. A. K. sveikatos būklė pablogėjo po jo patirtų (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ieškovės turimi medicininiai dokumentai iš A. K. ligos istorijos. A. K. 2015 m. lapkričio 5 d. ištiko (duomenys neskelbtini), jis nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) neurologijos skyriuje. Jo epikrizėje nurodomos gretutinės diagnozės – (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyti (duomenys neskelbtini). Jam teiktos (duomenys neskelbtini) konsultacijos. 2016 m. balandžio 25 d. A. K. ištiko (duomenys neskelbtini), jis nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuose. Po patirtų (duomenys neskelbtini) buvo sutrikusi A. K. fizinė ir psichinė būklė. Jis sunkiai vaikščiojo, buvo sutrikusi jo atmintis, nesiorientuodavo aplinkoje ir laike, nesugebėjo atskirti dabarties ir praeities įvykių, kelių metų laikotarpiu maišė įvykius, prisimindavo tik tai, kad buvo praeityje, neigdamas įvykusius pasikeitimus. Gulėdamas ligoninėje sakydavo, kad buvo atėjusi jo aplankyti motina, kuri buvo mirusi dar (duomenys neskelbtini). Kartais jis neprisimindavo, neatpažindavo žmonių, anūką painiodavo su jo tėvu, kartais klausdavo dukters, ar ji ištekėjusi, neprisimindavo, kad turi žmoną. Kontaktas su juo ne visada buvo pilnavertis ir adekvatus, kartais elgdavosi neadekvačiai situacijai, užduodavo keistus klausimus, po kelis kartus klausdavo tų pačių dalykų ir neprisimindavo, kad apie tai jau buvo kalbėta. A. K. pozicija buvo tokia, kad po jo mirties jam priklausanti turto dalis atiteks jo anūkui A. Š. Palikėjas ne kartą apie tai kalbėjo tiek su anūku, tiek su dukterimi ir visuomet prašydavo, kad po jo mirties bute būtų leista gyventi jo sutuoktinei V. K. Testamentų registro duomenimis, testatoriaus mirties dieną galiojo du testamentai: sudarytas 2016 m. liepos 19 d. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sudarytas 2018 m. gegužės 3 d. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Testamentų registro išrašą, sutuoktiniai nebuvo panaikinę 2016 m. liepos 19 d. sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl vėliau sudarytas 2018 m. gegužės 3 d. testamentas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negalėjo panaikinti anksčiau sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento. 2018 m. gegužės 3 d. bendrasis sutuoktinių testamentas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja.

Pradinė atsakovė V. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pradinė atsakovė atsiliepime teigia, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškinį ieškovė remia vien ta aplinkybe, jog testatorius nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydomas ligoninėje ir reabilitacijoje keletą savaičių, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. ir nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. ir dėl to, ieškovės manymu, galimai galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti sudarant 2018 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. liepos 19 d. bendrąjį abiejų sutuoktinių testamentą. Ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, nes ieškovė remiasi prielaidomis bei nenurodė faktinių aplinkybių, o ieškinio dalyką suformulavo nesuprantamai. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė nesutinka su testatoriaus A. K. išreikšta valia (kurią jis priėmė tardamasis su sutuoktine V. K.). Tėvo A. K. valia neatitinka ieškovės K. Š. norų. Ieškovė pageidauja gauti palikimą sau arba savo sūnui A. A. K. judėjimas buvo apribotas, dėl to tapo apsunkintas elementarių buitinių darbų įvykdymas. Atsakovė jokių ieškovės teisių ar jos įstatymu saugomų interesų nepažeidė, nes testatoriaus valia yra išreikšta testamentuose tokia, kurią pareiškė A. K., todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas dėl ieškovės teisėtų interesų pažeidimo nebuvimo. A. buvo sąžiningas, pakankamai išsprusęs ir labai teisingas žmogus, suprantantis ir prisimenantis, kaip jis tapo (duomenys neskelbtini), buto bendrasavininkiu, todėl tokių žodžių niekada nebūtų pasakęs, kad po jo mirties atsakovei būtų leista gyventi jos pačios bute. Niekas neneigia, jog atsakove su A. buvo sudarę bendrą testamentą, kuriuo turto dalis buvo užrašyta A. anūkui A. Š. Sudarant bet kurį testamentą, A. pozicija visada buvo labai gyvenimiška, teisinga ir praktiška, kurią aptardavo kartu, atsižvelgdami ir į savo lūkesčius, grindžiamus užtikrintumu. Visus testamentus, taip pat paskutinį 2018-ųjų metų testamentą testatorius A. K. sudarė laisva valia be prievartos ir be suklydimo, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 5.18 straipsnyje, todėl testamentas turi būti įvykdytas. Ieškovė byloje kelia klausimą, kad gal jos tėvas A. buvo psichiškai nesveikas, nes panaikino ankstesnį testamentą ir savo turtą paliko savo sutuoktinei V. K., o po jos mirties kitiems artimiems šeimos giminaičiams. A. K. buvo adekvatus ir aiškiai psichiškai sveikas žmogus, taip pat ir ginčijamų testamentų sudarymo metu. Dėl testamentų sudarymo atvirai kalbėdavosi ir viską aptardavo bei kartu nuspręsdavo. Tai, kad sudarant testamentus nuolat buvo jų abiejų sutarimas rodo ir tai, kad sudarydavo būtent bendrus sutuoktinių testamentus. Tai, kad A. 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. buvo netekęs sąmonės, kad griuvo ir jį buvo (duomenys neskelbtini), tai yra pažymėta medicininėje epikrizėje. Ligoninės daktarai ir reabilitacijos metu A. sveikatą per kelias savaites atstatė ir jis puikiai suprato, kas su juo atsitiko. A. iki testamentų sudarymo ir jų sudarymo metu buvo visiškai adekvatus, gerai orientavosi aplinkoje ir laike ir buvo geros atminties. Testamentų sudarymo metu ir iki jų, ir po jų atsakovė ir A. gyveno normalų gyvenimą, kurį kiek ribojo judėjimo galimybė, nes abu vaikščiojo su lazdele. Po A. 2015-ųjų (duomenys neskelbtini), jam grįžus po reabilitacijos, atsakovė į parduotuvę jau vaikščioti negalėjo, A. taip pat, todėl jiems buityje reikėjo pagalbos. Tada pasitarę su A., kreipėsi į seniūniją su prašymu ir jiems skyrė nuolatinę socialinio aptarnavimo paslaugą, atnešdavo maisto, nupirkdavo vaistų, sumokėdavo komunalinius mokesčius. Padėdavo kaimynai ir draugai bei atsakovės giminaičiai du broliai D. S. D. nuolat padėdavo visuose buitiniuose reikaluose, o kai A. gydydavosi ligoninėje, tai nuveždavo atsakovę, o kai į ligoninę važiuodavo su taksi, tai jie atsakovę visada parveždavo į namus. A. prisižiūrėjęs TV laidų apie gyvenimo sunkumus ne kartą užsiminė apie testamentą, kuriuo po jų mirties turtas būtų atitekęs K. sūnui A. ir jis išsakė dėl testamento teisingumo abejones kalbėdamas apie tai, kad jį K. su A. demonstratyviai ignoruoja. Atsakovė jo samprotavimui pakeisti testamentą pritarė ir pritarė jo išsakytoms priežastims, kad po (duomenys neskelbtini) nuo 2015 metų nei dukra K. Š., nei anūkas A. Š. jo buitiniais klausimais ir jo gyvenimo sąlygomis nesirūpina, neatvyksta, neaplanko. 2018 spalio 30 d. vėl įvyko nelaimė, A. (duomenys neskelbtini). Medikai išsivežė A. į ligoninę ir nuo šios nelaimės A. sveikata pradėjo blogėti. (duomenys neskelbtini) A. mirė. Ginčijami ieškovės testamentai testatoriaus yra sudaryti teisėtai ir teisėtai yra notaro patvirtinti, o testamentų turinys atitinka testatoriaus A. K. išreikštą laisvą valią, sudarytą be prievartos ir be suklydimo. Atsakovės nuomone, ieškovės ieškinys kaip nepagrįstas ir neteisėtas atmestinas.

Atsakovas R. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovas teigia, kad A. ir V. 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje buvo pablogėjusi sveikata. A. 2016 m. ištiko (duomenys neskelbtini). A. sveikata gydymosi pradžioje buvo sunkesnė, bet atsakovas pastebėjo, kad jo kalba buvo lėtesnė, tačiau po kelių savaičių reabilitacijos jo kalba pasitaisė, o dar po kelių savaičių kalbėjo lėčiau, bet aiškiai ir suprantamai. Nuo 2016 m. vasaros pradžios su A. pilnai susikalbėdavo, tik vaikščioti jis pradėjo sunkiau. Atsakovas bendravo su A. (duomenys neskelbtini) kalba. Po ligos ir reabilitacijos jis be suklydimo klausdavo apie atsakovo šeimą ir giminaičius sakydamas jų vardus. A. visada pažindavo atsakovą ir jo brolį. A. buvo labai konkretus, racionalus, tačiau reiklus žmogus, todėl atsakovo nenustebino tai, kai A. 2018 m. pradžioje pasakė apie galimą testamento atsakovo su broliu naudai sudarymą. Apie tai A. su V. pranešė atsakovui su broliu galbūt po pusmečio. 2018 m. A. sveikata pagal jo amžių, atsakovo nuomone, buvo gera, vaikščiojo sunkiau, lėčiau. Atsakovas susikalbėdavo su A. visiškai laisvai buitiniais ir kitais klausimais. A. kalbėjo aiškiai, dažniausiai kalbėdavo (duomenys neskelbtini), kalbėjo suprantamai. Todėl, atsakovo nuomone, sudarant 2018 m. gegužės 3 d. testamentą A. K. buvo adekvatus, normalus žmogus, aiškiai orientavosi laike ir aplinkoje.

Atsakovas S. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas teigia, jog apie tai, kad A. ir V. nori sudaryti testamentą už tai, kad atsakovas su broliu jiems padeda ir ateityje padės buities klausimais, atsakovas sužinojo 2018 m. žiemą, gal vasario mėnesį, kai jie pasikvietė į namus ir A. tiesiai paklausė, ar jį ir V. atsakovas su broliu prižiūrės iki mirties, jei reikės kokios pagalbos. Atsakovas su broliu patvirtino, kad padės, kai tik bus koks nors jų poreikis. 2018 m. rudenį V. atsakovui parodė 2018 m. gegužės 3 d. testamentą, kurio atsakovas neskaitė, bet matė, kad yra įrašytas jo ir brolio vardai. Atsakovas mano, kad A. realizavo savo ketinimą pagal savo nuožiūrą ir laisvą valią išreiškęs tai 2018 m. gegužės 3 d. testamente kartu su sutuoktine V. K.

Trečiasis asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Trečiasis asmuo nurodė, kad A. ir V. 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje užklupo sveikatos problemos. Iš bendrų giminaičių sužinojo, kad 2018 m. sutuoktiniai yra sudarę kitą testamentą, tačiau kieno naudai, sužinojo prasidėjus šios civilinės bylos procesui. Trečiasis asmuo teigia, kad gali patvirtinti, jog A. iki testamento sudarymo ir po jo buvo visiškai adekvatus žmogus, jam pakėlus telefono ragelį, trumpai pasikalbėdavo ir jis ragelį perduodavo V. A. kalbėjo (duomenys neskelbtini), aiškiai, suprantamai ir jokių nukrypimų jo kalboje neteko girdėti. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarė Aldona Adomaitienė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. 

Teismo posėdžio metu atsakovas R. D. ir atsakovų atstovas prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai. 

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė K. Š. yra A. K. dukra. (duomenys neskelbtini) A. K. susituokė su V. P. (po santuokos – K.). A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. V. K. (duomenys neskelbtini) mirė.

Nustatyta, jog 2016 m. liepos 19 d. V. K. ir A. K. sudarė testamentą, kuriuo susitarė, kad V. K. visą jai priklausantį turtą palieka A. K., A. K. visą jam priklausantį turtą palieka V. K., o, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą palieka R. S. Testamento 4 punktu testatoriai pareiškė, kad anksčiau sudarytą testamentą, patvirtintą 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikina. 2016 m. liepos 19 d. V. K. ir A. K. testamentą patvirtino Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 3 d. V. K. ir A. K. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo susitarė, kad V. K. visą jai priklausantį turtą palieka A. K., A. K. visą jam priklausantį turtą palieka V. K., o, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, palieka R. D. ir S. D. 2018 m. gegužės 3 d. V. K. ir A. K. bendrąjį sutuoktinių testamentą patvirtino Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė. 2018 m. gegužės 3 d. bendrajame sutuoktinių testamente V. K. ir A. K. nenurodė, kad panaikina anksčiau, t. y. 2016 m. liepos 19 d., sudarytą testamentą.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. sudarytų bendrųjų sutuoktinių testamentų galiojimo.

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės patvirtintą bendrąjį sutuoktinių A. K. (A. K.) ir V. K. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu; pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės patvirtintą bendrąjį sutuoktinių A. K. ir V. K. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu. Ieškovės teigimu, testamentų sudarymo metu A. K. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį, sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus veiksmų suvokimą ir jų valdymą ribojusiai būsenai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis). CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Tuo atveju, kai įpėdinis pagal testamentą, būdamas galimas mirusiojo teisių perėmėjas, jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, šis galimas neteisėtas sandoris tampa kliūtimi įpėdiniui pagal testamentą tapti teisių perėmėju. Tokiu atveju šiam asmeniui teisė paveldėti palikimą atsiranda ne nuo testatoriaus mirties momento, bet nuo juridiškai reikšmingo fakto – testamento pripažinimo negaliojančiu. Ir trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra skaičiuojamas būtent nuo pastarojo juridinio fakto. Šiuo atveju nesuteikimas teisės tokiam asmeniui ginčyti galbūt jo teises pažeidžiančio sandorio prieštarautų sandorio negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir teisės į teisminę gynybą principui. Įstatyme reglamentuojama situacija, kai mirusio asmens teisių perėmimui kliūtis yra galbūt neteisėtai sudarytas testamentas. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje išvardyti subjektai, turintys teisę ginčyti testamentą. Šioje normoje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu turi ir tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. Tokia nuostata dėl įpėdinių teisės ginčyti testamentą patvirtina pirmiau išdėstytą teisės normų aiškinimą ir išvadas, kad įpėdiniai turi teisę ginčyti ir kitus sandorius, užkertančius kelią jiems tapti paveldėtojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Nustatyta, kad ieškovė K. Š. yra A. K. dukra, taigi, jo įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės 2019 m. liepos 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, mirus A. K., Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla. Į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiojo sutuoktinė V. K. ir mirusiojo dukra K. Š. Rašte nurodoma, kad mirusysis buvo sudaręs ne vieną bendrą sutuoktinių testamentą. Atsižvelgiant į cituotus teismų praktikos išaiškinimus, remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5.17 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl jos tėvo sudarytų testamentų pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nutraukti civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės patvirtintą bendrąjį sutuoktinių A. K. ir V. K. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu ir pripažinti 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės Danguolė Bieliūnaitės patvirtintą bendrąjį sutuoktinių A. K. ir V. K. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visą turtą atsakovei V. K., negaliojančiu.

Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2021 m. birželio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą ir 2021 m. vasario 23 d. papildomą sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 11 d. nutartimi byloje skyrė A. K. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ekspertams pateikė šį klausimą: ar A. K. 2016 m. liepos 19 d. sudarydamas testamentą, kurį patvirtino Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2018 m. gegužės 3 d. sudarydamas testamentą, kurį patvirtino Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), galėjo suprasti savo veiksmų esmę, reikšmę, pasekmes ir juos valdyti?

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 2020 m. balandžio 7-16 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikė išvadą, kad A. K. 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. testamentų sudarymo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis abiejų testamentų sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti. Ekspertai, apibendrindami A. K. ligos istorijos duomenis, nurodė, jog jo psichikos būklės sutrikimo požymiai aprašomi nuo 2010 m. nurodant, kad tuo metu konsultuotas dėl (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Ekspertai taip pat nurodė, kad civilinėje byloje ieškovės ir atsakovės (t. y. pradinės atsakovės V. K.) apibūdinama testatoriaus psichikos būklė prieštaringa, todėl šie duomenys ekspertiniu požiūriu neinformatyvūs.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Taigi ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010).

Nagrinėjamu atveju ekspertas padarė kategorišką išvadą, kad A. K. 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. testamentų sudarymo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis abiejų testamentų sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti. Nors atsakovai kritiškai vertina eksperto išvadą, teismas neturi pagrindo eksperto išvadomis nesiremti. Teismas sprendžia, kad išvada padaryta teisingai, įvertinus byloje esančius medicininius dokumentus. Byloje yra išsamūs gydytojos R. R. 2016 m. lapkričio 23 d. duomenys apie A. K. fizinę ir psichologinę būseną. Protinės būklės tyrime gydytoja R. R. pažymėjo, kad A. K. nustatytas (duomenys neskelbtini). Objektyvių medicininių duomenų, kad jo psichikos būklė po šios gydytojos atlikto tyrimo pagerėjo, byloje nėra. 

Atsakovai savo poziciją, kad ginčijamų testamentų sudarymo metu A. K. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, iš esmės grindžia savo prisiminimais apie bendravimą su mirusiuoju, trečiojo asmens R. S. rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais teismo posėdyje, taip pat atsakovų iniciatyva teismo posėdyje (bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą) apklaustų liudytojų T. S., M. B. ir H. D. parodymais, kurie, teismo vertinimu, nėra objektyvūs, nes juos davė atsakovų giminės ir kaimynė. Rašytinių ar kitos formos įrodymų apie tai, kad ginčijamų testamentų sudarymo metu A. K. psichikos būklė buvo gera, jis gerai orientavosi aplinkoje, aiškiai ir suprantamai dėstė mintis ir pasirašydamas ginčijamus testamentus suprato jų teisinę reikšmę ir pasekmes, atsakovai į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Iš notarės Danguolės Bieliūnaitės paaiškinimų teismo posėdžio metu, bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas negali spręsti, kad notarė tinkamai įsitikino A. K. valia sudaryti ginčijamą 2018 m. testamentą. Posėdžio metu notarė paaiškino, kad iš esmės kalbėjo tik V. K., ji atskirai su kiekvienu sutuoktiniu nebendravo. Taip pat iš visų proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad A. K. kalbėjo (duomenys neskelbtini), o ginčijamas testamentas nebuvo išverstas į jam gerai suprantamą kalbą, pavyzdžiui, į (duomenys neskelbtini). Nors ankstesnis 2016 metų testamentas jam buvo išverstas į (duomenys neskelbtini), tai nurodyta testamente. Todėl teismas sprendžia, kad notarė neįsitikino, jog A. K. tinkamai suprato testamento tekstą ir turinį. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad testamentas buvo sudarytas sutuoktinių namuose, tai patvirtina, kad A. K. sveikatos būklė buvo sunki. Nustatyta, kad A. K. ginčijamą 2018 m. gegužės 3 d. testamentą pasirašė ne savo parašu, o vietoje parašo įrašė savo vardą „A.“, į tai notarė, tvirtindama testamentą, neatkreipė dėmesio ir nesistengė papildomai įvertinti A. K. psichinės sveikatos būsenos.

Kaip minėta, teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, pateikė kategorišką išvadą, kad A. K. testamentų sudarymo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini) ir kad A. K. pagal savo psichikos būklę abiejų testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti. Teismų praktikoje nurodoma, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Priešingai nei nurodo atsakovai, tiek į civilinę bylą, tiek ekspertui buvo pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose fiksuota A. K. sveikatos būklė iki pat jo mirties. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė ekspertizei mirusiojo A. K. sveikatos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje fiksuota mirusiojo sveikatos būklė, jam atlikti tyrimai, skirti medikamentai. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas nagrinėjo visą A. K. sveikatos istoriją ir vertino tiriamojo somatinės būklės sutrikimų diagnozes, jų dinamiką, taip pat ir byloje apklaustų liudytojų parodymus. Teismo vertinimu, duomenų bei įrodymų, keliančių abejonių dėl ekspertinių išvadų pagrįstumo, byloje nėra. Nors atsakovai ir teigia, kad nuo 2016 m. A. K. sveikatos būklė gerėjo, tačiau šią aplinkybę atsakovai įrodinėja išimtinai vienu rašytiniu įrodymu apie pagerėjusią testatoriaus būklę po reabilitacijos lyginant su jo būkle iki reabilitacijos. Iš A. K. sveikatos istorijoje esančių medicininių įrašų matyti, kad ligonio psichinė būklė nuolat blogėjo (ligos istorijos išrašuose yra (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nenurodė objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie A. K. psichinės būklės ryškų pagerėjimą aktualiu laikotarpiu, kuomet buvo sudarytas paskutinis sutuoktinių testamentas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 33-34 punktai).

Pagal CK 5.43 straipsnį, bendrasis sutuoktinių testamentas laikytinas dvišaliu sandoriu, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, jog kiekvienas po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį. Kadangi bendrasis testamentas yra sandoris, todėl kaip ir bet kuris kitas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu ar nuginčytu bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78 straipsnis). Nors įstatymas konkrečiai nenurodo, kokie asmenys gali prašyti pripažinti bendrąjį sutuoktinių testamentą netekusiu galios, taikant įstatymo analogiją, ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnis). Teismas, iš faktinių aplinkybių nustatęs, kad vienas iš sutuoktinių testamento sudarymo metu buvo neveiksnus, t. y. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti, turi pareigą ex officio spręsti dėl viso testamento pripažinimo negaliojančiu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. liepos 19 d. sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinių panaikintas nebuvo. 2018 m. gegužės 3 d. notarės Danguolės Bieliūnaitės patvirtintame bendrajame sutuoktinių testamente, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nurodoma apie anksčiau sudaryto testamento panaikinimą. Testamentų registre taip pat nėra įregistruoto atskiro sutuoktinių pareiškimo apie minėto testamento panaikinimą.

CK 5.35 straipsnio 2 dalis nustato, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui, tačiau ši taisyklė netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui. Taigi, teismui tenkinus ieškovės reikalavimą ir panaikinus 2018 m. gegužės 3 d. notarės Danguolės Bieliūnaitės patvirtintą bendrąjį sutuoktinių testamentą, liktų galioti 2016 m. liepos 19 d. notarės Onos Žurauskienės patvirtintas bendrasis sutuoktinių testamentas, kurį šioje byloje ieškovė ginčija tuo pačiu pagrindu, kaip ir 2018 m. gegužės 3 d. patvirtintą testamentą, t. y. įrodinėdama, kad jos tėvas A. K., jo sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti. Teismui padarius išvadą, jog vienas iš sutuoktinių – A. K. – vėliau sutuoktinių sudaryto – 2018 m. gegužės 3 d. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti, šio sandorio negalima laikyti tinkama jo valios išraiška panaikinti ar pakeisti ankstesnįjį 2016 m. liepos 19 d. sudarytą testamentą, kadangi būtina spręsti dėl sandorio visoje apimtyje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini)).

Teismas konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog tiek 2016 m. liepos 19 d., tiek 2018 m. gegužės 3 d. testamentų sudarymo metu A. K. nesuprato savo veiksmų reikšmės. Teismo ištirti įrodymai patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje nėra prieštaravimų tarp pomirtinės ekspertizės akto ir testatorių gydžiusių gydytojų pažymų. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina tai patvirtinanti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų pakanka tokiai išvadai padaryti.

Teismas, įvertinęs byloje visus surinktus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei medicininių, nei juridinių duomenų, kad 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. A. K. sąmoningai sudarė ginčijamus testamentus, t. y. nenustatyta, kad tuo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas ir A. K. ir V. K. 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. sudaryti testamentai pripažintini negaliojančiais visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Ieškovė byloje sumokėjo 188 Eur žyminį mokestį. Patikslintas ieškinys tenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovų priteistinas 188 Eur žyminis mokestis. Taip pat ieškovei iš atsakovų priteistinos 386,50 Eur ieškovės išlaidos už teismo ekspertizę. Pažymėtina, kad nepanaudota ieškovės sumokėto užstato dalis ieškovei buvo grąžinta teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 2 867,70 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisines paslaugas (1 718,20 Eur išlaidas pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 726 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 423,50 Eur išlaidas bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), kurios ieškovės naudai priteistinos iš atsakovų. Iš viso ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 3 442,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 1 721,11 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje patirta 135,21 procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai, tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienam iš atsakovų (67,60 Eur ir 67,61 Eur), viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos dalimis valstybės naudai priteisiamos iš atsakovų, t. y. 67,60 Eur iš atsakovo S. D. ir 67,61 Eur iš atsakovo R. D. (CPK 92 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarei išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (palikėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) atsakovei V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Remiantis CPK 150 straipsniu, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, panaikinamos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įsiteisėjusio sprendimo kopija išsiųstina Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarei Aldonai Adomaitienei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 150, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti A. K. (A. K.) ir V. K. 2016 m. liepos 19 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu visa apimtimi.

Pripažinti A. K. (A. K.) ir V. K. 2018 m. gegužės 3 d. sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu visa apimtimi.

Priteisti iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 721,11 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt vieno euro 11 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 721,11 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt vieno euro 11 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 67,60 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 67,61 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarei išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (palikėjas A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) atsakovei V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarei Aldonai Adomaitienei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                        Agnė Stankevičienė