Civ. b. Nr. 2S-236-262/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 128.17
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės (įkeisto turto savininkės) M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo nutarta išieškoti skolą ir parduoti įkeistą turtą iš varžytynių civilinėje byloje pagal kreditoriaus N. Ž. pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės (įkeisto turto savininkės) M. S.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kreditorius pateikė pakartotinį prašymą, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės 50 274 eurus negrąžintą paskolą, 3,45 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. kovo 25 d. iki visos paskolos grąžinimo kreditoriui dienos, 135 Lt žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą ir priverstinai parduodant iš varžytynių butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį skolininkei M. S.. Nurodė, kad M. S., užtikrindama iki 2005 m. spalio 30 d. suteikto kredito grąžinimą, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartimi minėtas buvo areštuotas, bet hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol nėra įvykdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarta: išieškoti 50 274 eurus negrąžintą paskolą, 3,45 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, 135 Lt žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą- butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. S..
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi buvo areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, tačiau iki šios nutarties priėmimo dienos (2011 m. gegužės 5 d.) skolininkė savo prievolės neįvykdė. Dėl šios priežasties teismas kreditoriaus prašymą tenkino, priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį daiktą iš varžytynių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį.
Nurodo, kad tarp kreditoriaus ir skolininkės 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo pasirašyta sutartis, kuria kreditorius įsipareigojo sumažinti įsiskolinimą iki 285 000 Lt, jei bus tenkintos sutartyje nurodytos sąlygos. Skolininkė savo prievoles įvykdė. Sutarties 3 punkte nurodyta data- 2010 m. balandžio 1 d. yra klaidinga, nes ji yra ankstesnė nei šalių sudaryta sutartis. Tikroji data, dėl kurios buvo suderinta šalių valia- 2012 m. balandžio 1 d. Kreditorius, sudarydamas sutartį, pasinaudojo tuo, kad skolininkei lietuvių kalba nėra gimtoji, o skolininkės gimtąja- rusų kalba sutarties kopija pateikta nebuvo. Todėl sutartyje nurodyta data neatitinka tikrosios šalių valios. Kreditorius taip pat pažeidė sutarties 4 punktą, kuriuo jis buvo įsipareigojęs nuimti hipotekos areštus ir duoti sutikimą parduoti įkeistą turtą.
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nors jis ir nesutinka, kad skolininkės galutinė atsiskaitymo data yra 2012 m. balandžio 1 d., tačiau ir šis terminas jau yra suėjęs, o skolininkė vis tiek nėra atsiskaičiusi su kreditoriumi. Dėl šios priežasties ir nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylų iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK XXXVI skyriuje. Šis skyriaus nuostatos buvo iš esmės pakeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843). Tačiau minėto įstatymo 34 str. 3 d. yra nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl pagal analogiją, teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, remsis CPK redakcija, galiojusia iki minėto įstatymo priėmimo.
Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis(čia ir toliau CPK 2010-10-26 redakcija)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-523/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura, o byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2010).
Skolininkė (įkeisto turto savininkė) atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad kreditorius 2010 m. rugsėjo 30 d. sutartyje nurodė neteisingą atsiskaitymo datą bei pasinaudojo tuo, kad skolininkė gerai nemoka lietuvių kalbos. Kaip nurodyta minėtoje teismų praktikoje bei CPK normose, hipotekos teisėjo kompetencija yra ypač siaura, jai nepriklauso spręsti tarp šalių kilusių ginčų, jie yra sprendžiami ginčo teisena. Taigi, hipotekos teisėjas neturėjo ne tik pareigos, bet net ir teisės spręsti tarp šalių kilusio ginčo. Be to, skolininkės nurodoma 2010 m. rugsėjo 30 d. sutartis net nebuvo pateikta teismui, todėl teismas net neturėjo galimybių ja remtis. Teismas priimdamas tiek 2011 m. kovo 25 d. nutartį, kuria buvo areštuotas įkeistas turtas, tiek 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria buvo nuspręsta parduoti turtą iš varžytynių, rėmėsi anksčiau šalių sudarytomis sutartimis. Taigi, teismas, priimdamas 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, jokių tuo metu galiojusių teisės normų nepažeidė, t.y. teismas, įvertinęs jam pateiktus dokumentus, pagrįstai nutarė areštuotą turtą parduoti iš varžytynių.
Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Ona Gasiulytė