Civilinė byla Nr. 2-804/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Alvydo Poškaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties atsisakyti taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-991-173/2013, iškeltoje pagal UAB „Manfula“ ieškinį atsakovui UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui“ dėl atviro konkurso „Marijampolės regiono biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros statinių projektavimo, statybos ir įrangos įrengimo darbai“ pirkimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ vykdė atvirą konkursą „Marijampolės regiono biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros statinių projektavimo, statybos ir įrangos įrengimo darbai“ ir atmetė ieškovo UAB „Manfula“ pasiūlymą, kadangi jis neatitiko techninių reikalavimų. Ieškovas prašė teismą panaikinti UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro“ priimtą sprendimą, nurodytą 2012 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (3.70) SD-564 „Dėl techninių reikalavimų neatitikimo“, atmesti UAB „Manfula“ pasiūlymą ir pripažinti, kad UAB „Manfula“ pateiktas pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus.

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė UAB „Marijampolės apskrities tvarkymo centras“ vykdomą atvirą konkursą „Marijampolės regiono biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros statinių projektavimo, statybos ir įrangos įrengimo darbai“ (pirkimo Nr. 123489) ir uždraudė UAB „Marijampolės apskrities tvarkymo centras“ sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Atsakovas 2012 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą dėl galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir prašė įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 31 523 829,89 Lt arba pateikti banko garantiją dėl nuostolių; ieškovui nepateikus laiku nuostolių užtikrinimo, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad konkursu organizuojamo pirkimo rangos ir tiekimo sutartys privalo būti pasirašytos iki 2012 m. gruodžio 1 d.; jų nepasirašius bus prarastą 31 523 829,89 Lt Europos Sąjungos lėšų, kurios yra atsakovo nuostoliai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovo prašymą užtikrinti galimus jo nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atmetė ir nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tačiau atsakovas turi įrodyti, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui (plačiąja prasme) ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Pirmos instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nepateikė tokių duomenų ir nenurodė aiškaus ir pagrįsto nuostolių susidarymo mechanizmo, iš ko būtų galima spręsti dėl realaus atsakovo prašomų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydžio. Iš atsakovo pateikto Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros 2012 m. spalio 4 d. rašto Nr. APVA-3474 matyti, kad skirtingai negu teigia atsakovas, nesudarius rangos sutarties iki 2012 m. gruodžio 1 d. bus tik svarstomas klausimas dėl finansavimo sumažinimo ar sustabdymo ar finansavimo sutarties nutraukimo, o ne nutraukiama finansavimo sutartis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Marijampolės apskrities tvarkymo centras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: įpareigojant ieškovą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 31 523 829,89 Lt arba pateikti Lietuvos Respublikoje veikiančio banko neatšaukiamą pirmojo pareikalavimo garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-2623-173/2012, atlyginimo užtikrinimui. Ieškovui nustatytu terminu nepateikus atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi šioje byloje paskirtas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Kauno apygardos teismui 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius konkurso procedūras, atsakovui iškilo reali grėsmė prarasti projekto finansavimui skirtas Europos Sąjungos lėšas (31 523 829,89 Lt be PVM). Projekto rangos ir (ar) tiekimo sutartys turi būti pasirašytos iki 2012 m. gruodžio 1 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 5.2 punkte numatyta, jog už netinkamą projekto vykdymą atsakovui gresia finansavimo lėšų praradimas arba sutarties dėl projekto nutraukimas, dėl ko atsakovas neįgyvendins visuomenei naudingo projekto (pažeis viešąjį interesą).
2. Taikant Civilinio proceso kodekso 146 straipsnį nebūtina turėti įrodymų, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras - teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Atsakovo įsitikinimu, nurodyti faktai įrodo, jog iš tiesų egzistuoja labai didelė tikimybė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patirs nuostolių.
3. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, kai jie yra dideli, ieškovas gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-415/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-29 nutartis civilinėje byloje 2-928/2010). Nagrinėjamu atveju, atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suma (31 523 829,89 Lt) yra ypatingai didelė net ir labai sėkmingam verslo subjektui, todėl vėliau gali tapti neįmanoma arba labai sunku iš ieškovo išreikalauti atsakovo patirtų nuostolių atlyginimą. Ieškovo įstatinis kapitalas (1 400 000 Lt), net 22,5 karto mažesnis nei atsakovo galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas turi nekilnojamojo turto mažiau nei už 4 500 000 Lt, jo didžioji dalis yra įkeista hipotekos kreditoriui, todėl akivaizdu, jog jis nebūtų finansiškai pajėgus padengti 31 523 829,89 Lt dydžio atsakovo galimus nuostolius ir Kauno apygardos teismui priėmus jam nepalankų sprendimą, gali bandyti išvengti nuostolių atlyginimo atsakovui, perleidžiant ar kitaip slepiant savo turimą turtą.
4. Kauno apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-16/2010, 2006-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-604/2006) ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, ji naikintina. Pagal formuojamą teismų praktiką, grėsmė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prarasti Europos Sąjungos finansavimą yra pakankamas pagrindas užtikrinti atsakovo galimus nuostolius.
5. Taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą turi būti vadovaujamasi ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principais. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovui sukelia itin neigiamas ir neproporcingas pasekmes, kurios, atmetus ieškinį, būtų sunkiai pašalinamos, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei atsisakymu užtikrinti galimus nuostolius ieškovui suteikiamas nepagrįstas pranašumas, atsakovui sukeliant tokias neigiamas pasekmes, kurios viršija laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamą naudą. Dėl šios priežasties pirmos instancijos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis, kaip pažeidžianti šalių interesų pusiausvyrą, turėtų būti panaikinta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Manfula“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laimėjusio pasiūlymo kaina yra žymiai didesnė už pirkimui patvirtintą biudžetą, tačiau atsakovas kartu su prašymu nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad šiam pirkimui buvo gautas papildomas finansavimas. Perkančioji organizacija negali pasirašyti sutarties su laimėtoju, nes turi kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą dėl papildomo finansavimo ir tik gavus iš jos atsakymą būtų sprendžiama ar skelbti konkursą iš naujo ar gavus papildomą finansavimą pasirašyti sutartį su laimėtoju. Be to, nurodyta agentūra prieš pritardama sutarties su laimėtoju pasirašymui, turi atlikti patiktrinimą ar pirkimas įvykdytas nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo, nustačius pažeidimus gali būti inicijuojamas jų tyrimas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas negali pasirašyti sutarties dėl paminėtų aplinkybių, o ne dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas neįrodė nuostolių atsiradimo tikimybės dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą atmesti atsakovo prašymą dėl galimų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas.

Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 str. 5 d.). Šios įstatymo nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: sustabdė perkančiosios organizacijos UAB „Marijampolės apskrities tvarkymo centras“ vykdomą atvirą konkursą „Marijampolės regiono biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros statinių projektavimo, statybos ir įrangos įrengimo darbai“; įpareigojo perkančiąją organizaciją UAB „Marijampolės apskrities tvarkymo centras“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad atsakovas, prašydamas panaikinti šią pirmos instancijos teismo nutartį, pateikė atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-2441/2012, panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo UAB ,,Manfula“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. 

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad panaikinta Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prieina prie išvados, jog tokiu atveju netenka prasmės atskirojo skundo dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nagrinėjimas. Taikytina įstatymo analogija ir laikytina, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis, dėl kurios atsakovas padavė atskirąjį skundą, šioje byloje negali būti apeliacijos objektu ir apeliacinį procesą nutraukia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties.

Teisėjai                                                                                                                              Audronė Jarackaitė

Alvydas Poškus

Nijolė Piškinaitė