Civilinė byla Nr. e2A-180-413/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10569-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3; 2.4.4.1; 3.3.1.18.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-156-1070/2023, pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovėms biudžetinei įstaigai Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė nustatyti atlygintinį 15 kv. m servitutą žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), priklausančiam atsakovei Lietuvos Respublikai, naudojamam atsakovės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (toliau – Gimnazija), suteikiantį teisę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), savininkams ir naudotojams naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „Žemėtra“ plane indeksu „S2“, prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; priteisti iš ieškovo 250 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą.
2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir ant jo pastatytas gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovo žemės sklypas ribojasi su valstybei, kurio patikėtinė yra atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) priklausančiu ir atsakovės Gimnazijos panaudos sutarties pagrindu naudojamu žemės sklypu, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Gimnazijos naudojamame žemės sklype yra Kauno miesto savivaldybei priklausantys ir Gimnazijai perduoti patikėjimo teise valdyti statiniai: mokykla, ūkinis pastatas. 2008 m. atsakovės žemės sklype buvo nustatytas tarnaujantis servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis iki ieškovui priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Ieškovas įsigijo savo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą tuo metu, kai minėtas servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu. Ieškovo gyvenamasis namas ir įėjimas į jį yra prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos. Atstumas tarp ieškovo gyvenamojo namo išorinių konstrukcijų ir nurodytos žemės ribos yra per mažas, kad galima būtų tinkamai eksploatuoti namą. Gimnazijai neprieštaraujant, ieškovas visą laiką naudojosi nedidele šios atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi, esančia tarp jo namo ir Gimnazijos ūkinio pastato. Ši valstybei priklausančio žemės sklypo dalis ieškovui būtina tam, kad jis galėtų patekti į savo namą, įsivežti vaiko vėžimėlį ir / ar kitą didesnį daiktą, atlikti pastato remonto darbus. Nuo ieškovo gyvenamojo namo pirmo aukšto išorinės sienos iki jam priklausančio žemės sklypo ribos yra tik 77 cm pločio ruožas. Gimnazija ketina nugriauti ūkinį pastatą ir pastatyti tvorą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), t. y. priešais ieškovui priklausančio gyvenamojo namo įėjimą. Gimnazijos ketinama įrengti tvora paneigtų ieškovo galimybę eksploatuoti ir prižiūrėti jo pastatą, todėl iškilo būtinybė nustatyti didesnį servitutą. Ieškovas dėl servituto nustatymo eilę kartų kreipėsi į atsakovę NŽT, tačiau pastaroji su tuo nesutiko. Ieškovo nuomone, nustačius prašomą servitutą atsakovių teisės bus apribotos tik minimaliai. Patenkinus ieškinį ieškovas neįgys nuosavybės teisės į atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį, todėl iš jo turi būti priteista vienkartinė 250 Eur kompensacija, kuri apskaičiuotina pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika).
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, prašė ieškinį atmesti, kadangi administraciniu aktu nustatyto servituto koregavimas negalimas. Teritorija, kurioje norima nustatyti servitutą, yra suplanuota Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 7 d. įsakymu. Plane nenumatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams važiuoti transporto priemonėmis ar eiti pėstiesiems. Ieškovas nesikreipė į NŽT dėl prašomo servituto nustatymo notariniu sandoriu. Ieškovui įsigyjant gyvenamąjį namą buvo žinoma, kad tvora, skirianti jo ir atsakovės žemės sklypą, buvo pažymėta dokumentuose. Ieškovas naudojo atsakovės žemės sklypo dalį neturėdamas tokios teisės. Atsakovei nesuprantama, kodėl ieškovas prašo nustatyti vienkartinę 250 Eur kompensaciją už servitutą, jeigu, vadovaujantis Metodika bei atlikus skaičiavimus pagal joje numatytą formulę, vienkartinė kompensacija būtų 249,30 Eur. Servituto nustatymas suvaržytų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimą, todėl tenkinus ieškinį atsakovei turėtų būti priteista teisinga kompensacija ir atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą praradimo. NŽT neatliko veiksmų, prieštaraujančių teisės aktams bei pažeidžiančių ieškovo interesus. Byla inicijuota ne dėl NŽT veiksmų, kuriais būtų pažeidžiami ieškovo interesai. Todėl iš NŽT negali būti priteistas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. NŽT nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes ji neatliko veiksmų, pažeidžiančių ieškovo teises, neturėjo ginčo su ieškovu dėl servituto nustatymo, nes į NŽT nebuvo kreiptasi dėl servituto nustatymo sandoriu.
4. Atsakovė Gimnazija su ieškiniu nesutiko, kadangi jos naudojamo žemės sklypo detalusis planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir neriboja ieškovui galimybės privažiuoti transporto priemone prie savo žemės sklypo. Ieškovas nesvarsto kitų patekimo į jo gyvenamąjį namą būdų. Atlikus ieškovo gyvenamojo namo rekonstrukciją ir įrengus įėjimą iš kitos namo pusės, neliktų kliūties patekti į namą su vaiko vėžimėliu, atgabenti ir išnešti baldus. Ieškovas niekada nesikreipė į Gimnazijos direktorių dėl galimybės naudoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį ir tokio leidimo iš atsakovės negavo. Ieškovas savavališkai išklojo dalį atsakovės naudojamo žemės sklypo betoninėmis trinkelėmis. Pakoregavus servitutą ieškovo nurodytu būdu, nepadaugėtų automobilio stovėjimo vietų, būtų prarasta galimybė Gimnazijos bendruomenei statyti dviračius, paspirtukus ir elektromobilius. Šiuo metu esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra per maža ir netenkina minėtų poreikių. Toje vietoje, kur ieškovas norėtų nustatyti servitutą, šiuo metu yra valstybei priklausantis ūkinis pastatas, kurį planuojama nugriauti, taip siekiant užtikrinti Gimnazijos poreikius. Nėra būtinumo nustatyti ieškinyje nurodytą servitutą, nes Gimnazija neprieštarautų ir leistų ieškovui iš anksto suderinus pasistatyti pastolius ir kopėčias valstybei priklausančiame žemės sklype, jeigu bus reikalinga atlikti ieškovo namo fasado remonto darbams. Gimnazija netrukdė ir šiuo metu netrukdo ieškovui naudotis savo namų valda. Teismui priėmus sprendimą ieškovo naudai, Gimnazija turės finansinių nuostolių, nes negalės įgyvendinti statybos projekto, už kurio parengimą jau sumokėjo.
5. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovas neįrodė, jog vienintelis tinkamas jo nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo būdas yra galimas tik apribojus atsakovės nuosavybės teisę, kartu apribojant ir Gimnazijos, kaip panaudos gavėjos galimybę naudotis žemės sklypu. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. Gimnazijai. Priimti sprendimus dėl servituto nustatymo turi teisę tik žemės savininkas, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei, atstovaujamai NŽT. Gimnazija šioje byloje turėtų dalyvauti trečiojo asmens teisėmis. Šiaurinė ir vakarinė ieškovo namo sienos, kuriose įrengti vitrininiai langai, ribojasi su dabartiniu servitutu, vadinasi, yra objektyvi ir įmanoma galimybė atlikus lango rekonstrukciją įrengti toje namo pusėje duris ir tokiu būdu neliktų kliūties ieškovui patekti į gyvenamąjį namą su vaiko vėžimėliu, atgabenti ir išnešti baldus, privažiuoti prie namo su bet kokia technika naudojantis 2008 m. nustatytu kelio servitutu. Ieškovo gyvenamasis namas pastatytas pažeidžiant statybos techninio reglamento reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė atlygintinį 15 kv. m servitutą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam atsakovei Lietuvos Respublikai, naudojamam atsakovės biudžetinės įstaigos Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos, suteikiantį teisę gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta 2022 m. lapkričio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „Žemėtra“ plane „S2“, prižiūrėti ir remontuoti prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, naudotis pėsčiųjų taku; priteisė atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, iš ieškovo A. T. 305,43 Eur vienkartinę kompensaciją; kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, 2 501 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:
7.1. Ieškovui nuo 2012 m. spalio 17 d. nuosavybės teise priklauso 98/611 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. gegužės 22 d. – visas 611 kv. m dydžio paminėtas žemės sklypas. Šiame žemės sklype yra ieškovui priklausantis gyvenamasis namas (plane pažymėtas indeksu 2A1p), pastatytas 1937 m., kurio dalį jis įsigijo 2012 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kitą dalį – 2019 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu. 2013 m. gruodžio 11 d. ieškovui išduotas leidimas rekonstruoti šį namą.
7.2. Atsakovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teisė priklauso su ieškovo žemės sklypu besiribojantis 5746 kv. m dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo NŽT. Atsakovei priklausančiame žemės sklype 2008 m. spalio 10 d. apskrities viršininko įsakymu nustatytas tarnaujantis servitutas, pagal kurį Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytų žemės sklypų savininkams (tarp jų nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų) suteikiama teisė naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1 m nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, taip pat tarnaujantis 305 kv. m dydžio kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms sklype (duomenys neskelbtini), iki ieškovo sklypo (duomenys neskelbtini). Šis kelio servitutas yra ieškovo gyvenamojo namo šiaurinėje-vakarinėje dalyje.
7.3. Atsakovei priklausančiame žemės sklype yra mokyklos pastatas bei ūkinis pastatas, priklausantys Kauno miesto savivaldybei, kuriuos patikėjimo teise valdo atsakovė BĮ Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija, kuriai panaudos sutarties pagrindu suteiktas naudotis ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
7.4. Valstybei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorija yra suplanuota 2005 m. spalio mėn. detaliuoju planu, įregistruotu Teritorijų planavimo dokumentų registre 2006 m. balandžio 7 d. (toliau – ir Detalusis planas). 2005 m. laikotarpiu ieškovo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nebuvo suplanuotas, šiuo adresu esanti žemė buvo planuojamos teritorijos, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sudėtyje.
7.5. Ieškovo pastato kontrolinis geodezinis planas patvirtina, kad atstumas tarp ieškovo gyvenamojo namo balkono ir ginčo sklypų ribos yra 7 cm. Gyvenamojo namo pirmo aukšto planas ir namo rekonstravimo projektas bei kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad įėjimas į namą yra jo šiaurės-rytų pusėje, priešais savivaldybės ūkinį pastatą 3I1m, valdomą Gimnazijos; antrame gyvenamojo namo aukšte virš įėjimo yra balkonas, jo ilgis – 6,23 m, plotis – 0,68 m.
7.6. 2021 m. gegužės, birželio mėn. ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas dėl padarytų statybos teisės aktų pažeidimų pašalinimo, nustačius, kad jam priklausančio gyvenamojo namo šiaurės rytų pusėje esanti lodžija, kuri pagal projekto sprendinius numatyta prie sklypo ribos, pagal faktą yra apie 0,35 m už sklypo ribos; šiaurės vakarų pusėje esančios išorinės sienos ilgis pagal projekto sprendinius yra 5,84 m, o pagal faktą – apie 6,20 m ilgio; išardyta dalis rekonstruojamo namo (pietvakarinė pastato dalis), išlikę tik pamatai, projekte ardymo darbai nenumatyti; pagal 2013 m. balandžio 16 d. Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinės mokyklos sutikimą Nr. 3-107 atstatyta danga, t. y. dalis asfalto aikštelės b2 dangos atstatyta į trinkeles, atstatymas projekte nenumatytas (el. b. t. 2, l. 23-25, 93-97). Ieškovas įvykdė jam surašytą privalomąjį nurodymą.
7.7. 2021 m. rugpjūčio 10 d. paklausimu ieškovas kreipėsi į NŽT, prašydamas suteikti informaciją apie tai, ar galima keisti servitutą. Prašyme nurodė, kad šiuo metu jis neturi galimybės pateikti į savo sklypą su mašina. NŽT 2021 m. rugsėjo 7 d. savo atsakyme nurodė, kad teisės aktai nenumato servitutų (jų turinio ar vietos) keitimo procedūros, teisės aktuose numatyta tik naujo servituto nustatymo ir jau nustatyto servituto panaikinimo atvejai; norint pakeisti servituto vietą ar plotą, būtina nustatyti naują servitutą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais, ir kreiptis į NŽT dėl servituto, kurį norima panaikinti, pripažinimo pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui. Nurodė, kad servituto koregavimas negalimas.
7.8. Gimnazija taip pat prieštaravo nustatyto servituto koregavimui, nes automobilių stovėjimo aikštelė ir taip per maža.
Dėl servituto valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatymo procedūros
8. Teismas nurodė, kad ieškovui kreipusis į teismą dėl servituto nustatymo, atsakovės NŽT atstovė nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas dar ir dėl to, jog nesant Gimnazijos sutikimo dėl servituto nustatymo, servitutas negali būti nustatytas; ieškovo prašomas nustatyti servitutas neužtikrins visų jo poreikių. Bylos nagrinėjimo metu minėta atsakovė (NŽT) nesiūlė ieškovui užbaigti ginčą taikiai ir nustatyti prašomą servitutą šalių susitarimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčas dėl servituto nustatymo kilo tarp žemės sklypo savininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ir ieškovo. Todėl, anot teismo, nagrinėjamu atveju netikslinga atmesti ieškinį vien tuo pagrindu, kad iki ieškinio padavimo nebuvo ginčo tarp atsakovės (NŽT) ir ieškovo dėl servituto nustatymo notarine tvarka patvirtinu susitarimu. Kadangi atsakovė prieštaravo ieškiniui, teismas sprendė, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė yra tinkama atsakovė ir yra pagrindas išnagrinėti ieškovo reikalavimus dėl servituto nustatymo iš esmės teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės BĮ (duomenys neskelbtini) procesinio statuso
9. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėse, patvirtintose 1995 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1428, nenumatyta, kad perduodant neatlygintinai naudotis valstybinį žemės sklypą, būtinas panaudos gavėjo sutikimas dėl perduodamo žemės sklypo suvaržymo daiktinėmis teisėmis (tarp jų – servitutu). Vadovaudamasis valstybinės žemės disponavimo tvarką reguliuojančiais teisės aktais (CK; Žemės įstatymu; Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289), teismas taip pat nenustatė, kad valstybinės žemės sklypo patikėtiniui būtinas panaudos gavėjo (Gimnazijos) sutikimas dėl daiktinės teisės naudojamame žemės sklype nustatymo.
10. Įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą ir atsižvelgdamas į tai, kad NŽT savo atsakyme ieškovui neakcentavo, jog būtinas panaudos gavėjo sutikimas dėl naujo servituto nustatymo, teismas padarė išvadą, kad NŽT sprendimui dėl notarine tvarka patvirtinto susitarimo nustatyti naują servitutą priimti nebuvo privalomas Gimnazijos sutikimas. Todėl teismas sutiko su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, kad Gimnazija nepagrįstai patraukta byloje atsakove. Teismas pažymėjo, kad tai, jog Gimnazija buvo be pagrindo patraukta byloje atsakove, neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, nes tinkama atsakovė (t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė) Lietuvos Respublika taip pat yra įtraukta į procesą.
Dėl ieškovo A. T. reikalavimo nustatyti servitutą atsakovei Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini)
11. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą dėl teritorinio planavimo dokumentų ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog Detaliajame plane nebuvo numatytas servitutas ieškovo nurodytoje atsakovės žemės sklypo vietoje, savaime negali būti pagrindu netenkinti ieškinio. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtina nustatyti, ar Detaliuoju planu nustatyto kelio servituto pakanka ieškovo nuosavybės teisėms įgyvendinti, ar jo nuosavybės teisių įgyvendinimas gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis ir proporcingomis sąnaudomis.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo namas buvo pastatytas dar 1937 m., kai atsakovės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) dar nebuvo išskirtas į du žemės sklypus, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovo gyvenamojo namo įėjimas istoriškai buvo suprojektuotas ir įrengtas namo šiaurės-rytų pusėje, prieš savivaldybės ūkinį pastatą, atitolusį nuo gyvenamojo namo apie 1,4 m. Nustatęs, kad ieškovo žemės sklypas buvo suformuotas 2008 m., o jo dalį ieškovas įgijo tik 2012 m., teismas darė išvadą, kad ieškovas neturėjo galimybės daryti įtaką 2005 m. Detaliojo plano sprendiniams dėl servitutų nustatymo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent ieškovo elgesys buvo ta priežastis, dėl kurios jis negali naudotis namu taip, kaip juo įprasta buvo naudotis nuo 1937 metų (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
13. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir į tai, kad žemės sklypo naudotoja (Gimnazija) tik projektuoja aikštelės praplėtimą, bet jos dar nepraplėtė, teismas laikė, kad būtų neteisinga ir neproporcinga reikalauti iš ieškovo pakeisti 86 metus buvusią namo įėjimo lokaciją ir eilinį kartą rekonstruoti namą ieškovo lėšomis.
14. Teismo vertinimu, ieškovo prašomo servituto nustatymas iš esmės nepažeis nei atsakovės, nei Gimnazijos interesų, kadangi prašomu nustatyti servitutu apribojama atsakovės, panaudos gavėjos teisė naudotis santykinai nedideliu, t. y. 15 kv. m, žemės sklypo plotu. Tai, kad Gimnazija turėjo išlaidų dėl tvoros projekto rengimo, negali būti pagrindu nenustatyti ieškovo prašomo servituto. Tokią išvadą, anot teismo, lemia dar ir tai, kad netenkinus ieškinio ieškovo išlaidos (namo rekonstravimo projektui, statybinėms medžiagoms) ir galimi nepatogumai dėl namo vidinių patalpų perplanavimo, siekiant įrengti įėjimą kitoje namo vietoje, būtų kur kas didesni nei Gimnazijos išlaidos projektui ir nepatogumai dėl nepraplėstos aikštelės (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas nurodė, kad šiuo atveju reikšminga ir tai, jog ne ieškovas sukūrė tokią situaciją, kai jo žemės sklypas ir atsakovės žemės sklypas buvo suprojektuoti taip, kad abiem ginčo šalims nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos naudotis savo statiniais. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad tokia situacija buvo nulemta atsakovės ir kitų viešo administravimo institucijų sprendimų formuojant žemės sklypus ir statant ginčo sklypuose esančius statinius. Todėl ieškovui negali būti perkeliamos nenaudingos kitų asmenų priimtų sprendimų pasekmės.
16. Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškovo nuosavybės teisei užtikrinti pakanka nustatyti servitutą, suteikiantį viešpataujančio daikto savininkams ir naudotojams teisę naudotis tarnaujančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „Žemėtra“ plane „S2“, prižiūrėti bei remontuoti prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus ir naudotis pėsčiųjų taku, bet ne važiuoti transporto priemonėmis. Todėl teismas tenkino ieškinį iš dalies.
Dėl atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, priteistino atlyginimo už nustatytą servitutą dydžio
17. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, vienkartinė ar periodinė kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui mokama už nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (2, 2.3 punktai).
18. Vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, kurioje Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5 (Metodikos 9 punktas).
19. Nurodęs, kad atsakovei (Gimnazijai), kaip panaudos gavėjai paliekama galimybė naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje nustatomas 15 kv. m servitutas, teismas sprendė, kad netikslinga būtų nustatyti periodinę kompensaciją. Atsakovė, kaip viešas paslaugas teikianti įstaiga neketino ir neketina naudoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies komerciniams tikslams. Todėl atsakovės neturės nuostolių dėl servituto nustatymo, kurie turėtų būti kompensuojami periodiniais mokėjimais.
20. Iš viešai prieinamų VĮ Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 234 000 Eur. Kadangi žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, teismas konstatavo, kad ieškovas turi sumokėti atsakovei 305,43 Eur (234 000 Eur/0,5746 ha×0,0015 ha×0,5) dydžio vienkartinę kompensaciją (CK 4.129 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
21. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – apeliantė, NŽT) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
21.1. Ginčas dėl servituto nustatymo kilo tarp ieškovo ir Gimnazijos. Iki bylos inicijavimo ieškovas nesikreipė į NŽT dėl servituto nustatymo sandoriu, todėl NŽT nėra ir nebuvo išreiškusi savo pozicijos dėl servituto nustatymo šiuo teisiniu pagrindu (sandoriu). Nors šią aplinkybę teismas pripažino, tačiau prieštaraudamas savo išvadoms ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, visgi nusprendė, kad netikslinga atmesti ieškinį vien tuo pagrindu, jog iki ieškinio padavimo nebuvo ginčo tarp NŽT ir ieškovo dėl servituto nustatymo notarine tvarka patvirtintu susitarimu.
21.2. Ieškovo prašomas nustatyti servitutas, net ir įrodžius, jog jis yra objektyviai būtinas, būtų nepakankamas, nes tokias aplinkybes ieškinyje nurodė pats ieškovas. Antra, teisės aktai neįpareigoja proceso šalių aktyviais veiksmais siekti susitarimo ir įrodyti, jog padarė viską, kad servituto nustatymo sandoris įvyktų.
21.3. Ginčo atveju valstybinis žemės sklypas panaudos pagrindais perduotas valdyti Gimnazijai šiame sklype esančių pastatų tinkamai eksploatacijai užtikrinti. Todėl NŽT sklype galėtų nustatyti servitutą tik tokiu atveju, jei servituto nustatymas nepažeistų Gimnazijos teisės naudoti žemės sklype esančius statinius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Minėtų interesų užtikrinimas galimas tik privalomai derinant servituto nustatymo planą su žemės naudotoju – šiuo atveju Gimnazija.
21.4. Ieškovas siekė įrodyti, jog servitutas būtinas patekimui į gyvenamąjį namą ir šio namo tinkamai eksploatacijai užtikrinti. Tačiau gyvenamąjį namą jis įgijo dar 2012 m. (likusi namo dalis įgyta 2019 m.). Nuo 2012 m. iki kreipimosi į teismą ieškovas jam priklausančia gyvenamąja patalpa naudojosi, ją eksploatavo ir nesikreipė dėl naujo servituto nustatymo. Tai leidžia teigti, kad ir be prašomo nustatyti 15 kv. m servituto ieškovas geba tinkamai eksploatuoti savo nekilnojamąjį turtą. Be to, ieškovas nenurodė, kas esmingai pasikeitė nuo 2012 m., kad atsirado poreikis kreiptis dėl servituto nustatymo ir tokiu būdu apriboti greta esančio žemės sklypo savininko ir šio sklypo naudotojo teises naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi. Priešingai nei teigia ieškovas, servitutas patekimui į gyvenamąjį namą jam nėra būtinas. Ieškovas 2013-2022 m. vykdė gyvenamojo namo rekonstrukciją ir šiems darbams atlikti taip pat nebuvo būtinas servitutas.
21.5. Ieškovas prašo nustatyti servitutą savo paties patogumui ir nesiekia ieškoti geriausio balanso tarp skirtingų nuosavybės turėtojų interesų. Tokia ieškovo pozicija prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą bei riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisės vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.
21.6. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad nenustačius servituto namo naudojimui būtų būtinos protingumo kriterijų neatitinkančios sąnaudos, t. y. kokia būtų preliminari gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų, kuriais pakeičiama gyvenamojo namo įėjimo lokacija, kaina; ar gyvenamojo namo įėjimo lokacijos pakeitimas nėra galimas ir pan. Į bylą ieškovas taip pat nepateikė konkrečių paskaičiavimų, kuriais remiantis teismas būtų galėjęs padaryti išvadą, jog ieškovas, atlikdamas gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, patirtų neproporcingai dideles sąnaudas, ar kad tokios sąnaudos būtų didesnės nei tos, kurias yra jau patyrusi ar patirs Gimnazija dėl tvoros, aikštelės projektavimo bei ūkinio pastato griovimo darbų.
21.7. Teismas sprendime nepateikė viešo bei privataus intereso vertinimo aplinkybių ir nepagrindė, kuo ieškovo interesas yra vertesnis ir svarbesnis už tinkamą moksleivių mokymosi sąlygų užtikrinimą, o apsiribojo tik deklaratyviais ir rašytiniais įrodymais nepagrįstais teiginiais, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, jog visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises.
21.8. Ieškovo žemės sklypas buvo suformuotas dar 2008 metais, todėl įsigydamas nuosavybėn gyvenamąjį namą ir žemės sklypą ieškovas žinojo apie 2005 m. detaliojo plano sprendinius ir kokiu būdu yra užtikrinamas patekimas į žemės sklypą, kokios yra gyvenamojo namo eksploatacijos sąlygos. Todėl atitinkamai jis prisiėmė riziką, jog siekiant patogesnio gyvenamojo namo eksploatavimo gali tekti patirti didesnių finansinių sąnaudų, pavyzdžiui, rekonstruoti statinį.
21.9. Apeliantės nuomone, ieškovas siekia patenkinti savo interesus kito asmens sąskaita, t. y. reiškia reikalavimą leisti jam naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jam taip naudingiau ir patogiau, nesiekia ieškoti alternatyvių būdų patekti į jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą bei užtikrinti šio namo tinkamą eksploataciją. Ieškovas neįrodė, jog nenustačius prašomo servituto neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, o teismas iš esmės neįvertino, ar ieškovas turi realias galimybes patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nenustatant prašomo servituto per Gimnazijos valdomą ir naudojamą valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
21.10. Nors ieškovo materialinis reikalavimas šioje byloje iš esmės buvo patenkintas ir bylinėjimosi išlaidos priteistos laikantis pagrindinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principo, t. y. pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, priteisdamas iš NŽT visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas neproporcingai suvaržė NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisę į nuosavybę ir tinkamą atlyginimą už servitutą, nes valstybė, atstovaujama NŽT, netenka visos jai teismo priteistos kompensacijos už ieškovo naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai nuosavybės teisės suvaržymą. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju yra pagrindas mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Be to, ieškovas iki bylos inicijavimo nesikreipė į NŽT dėl servituto nustatymo sandoriu, tarp ieškovo ir NŽT nebuvo kilusio ginčo, o byla buvo inicijuota ir bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl Gimnazijos nesutikimo su ieškovo prašomu nustatyti servitutu. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog visa finansinė našta dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi tekti NŽT. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad tarp ieškovo ir NŽT ginčo nebuvo, o teisminis procesas ir atsiradusios bylinėjimosi išlaidos sąlygotos Gimnazijos veiksmų (prieštaravimo prašomam nustatyti servitutui), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turėjo tekti valstybinės žemės naudotojai – Gimnazijai, o ne NŽT (pvz. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-609-886/2022).
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazija prašo apeliacinį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
23.1. Į byla nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas apskritai kreipėsi į NŽT dėl ginčo servituto nustatymo, o ir pats ieškovas nurodo, jog šį klausimą sprendė tik su Gimnazija, kuri žemės sklypą (duomenys neskelbtini) valdo kaip panaudos gavėja ir neturi teisės priimti sprendimo dėl ieškovo siūlomo servituto šiam žemės sklypui nustatymo.
23.2. Savivaldybė sutinka su teismo išvada, jog pagal teisinį reglamentavimą perduodant neatlygintinai naudotis valstybinį žemės sklypą, panaudos gavėjo sutikimas dėl perduodamo žemės sklypo suvaržymo daiktinėmis teisėmis (tarp jų – servitutu) nėra būtinas, taip pat nenustatyta, kad valstybinės žemės sklypo patikėtiniui (NŽT) būtinas panaudos gavėjo (Gimnazijos) sutikimas dėl daiktinės teisės naudojamame žemės sklype nustatymo.
23.3. Ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių įgyvendinti savo teisę neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Ieškovas 2013-2022 m. vykdė gyvenamojo namo rekonstrukciją ir beveik 10 metų nesprendė patekimo į gyvenamąjį namą kitu būdu klausimo, nors visą tą laiką žinojo, kad nuo namo sienos, kurioje įrengtos lauko durys, iki ieškovo sklypo ribos tėra apie 70 cm, ir kad toks mažas plotas gali sukelti sunkumų patekti į namą su didesnės apimties daiktais.
23.4. Savivaldybė pritaria NŽT išvadai, jog visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovo prašomu nustatyti servitutu per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra siekiama jam palankiausio servituto, kuris būtų patogiausias ieškovo sklype esančio statinio projektiniams sprendiniams įgyvendinti, t. y. siekiama atsižvelgti į paties ieškovo patogumą, o ne į siekį ieškoti geriausio balanso tarp skirtingų nuosavybės turėtojų interesų. Tokia ieškovo pozicija prieštarauja kasacinio teismo praktikai.
23.5. Savivaldybė nesutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo, kadangi visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu Gimnazijai šiuo atveju kyla teisinės pasekmės – ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
24.1. Priešingai nei nurodoma NŽT apeliaciniame skunde, byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad NŽT nesutiko su jokiais servituto nustatymo būdais. Ieškovui nepavykus susitarti su teisėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotoja Gimnazija dėl servituto nustatymo, jis kreipėsi tiesiogiai į NŽT ir žodžiu aiškinosi, ar yra galimas koks nors sprendimo būdas, įskaitant naujo servituto nustatymą sandoriu. Kaip patvirtino teismo posėdyje A. T., susitikimo metu buvo paaiškinta, kad NŽT nieko padaryti negali ir neduos sutikimo bet kokio servituto nustatymui sandoriu, jei iš pradžių tai nebus sugerinta su Gimnazija, nes visos teisės į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), yra perleistos būtent jai.
24.2. Priešingai nei teigia apeliantė, į bylą pateiktų duomenų ir joje nustatytų aplinkybių nuosekli analizė leidžia daryti išvada, jog patikslintu ieškiniu prašomo servituto nustatymas yra būtinas, kad ieškovas galėtų normaliomis sąnaudomis ir pagal tikslinę paskirtį eksploatuoti nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir į jį patekti, t. y. egzistuoja akivaizdi servituto nustatymo būtinumo sąlyga. Anksčiau Gimnazija leido ieškovui naudotis ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi ir būtinybė nustatyti šioje byloje prašomą servitutą iškilo tik tuomet, kai pasikeitė Gimnazijos atstovas. Nenustačius prašomo servituto, šiuo atveju nėra jokių kitų galimybių tinkamai eksploatuoti ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą ir į jį patekti. Todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovas prašo nustatyti servitutą ne dėl savo patogumo, bet egzistuojant akivaizdžiam būtinumui.
24.3. Ieškovas įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2019 m. gegužės 22 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o ne 2008 metais. Todėl akivaizdu, kad jam nesant žemės sklypo savininku, nebuvo ir galimybės daryti įtaką žemės sklypo formavimui ir servituto, kuris nustatytas administracinius aktu, nustatymui. Faktiniai duomenys patvirtina, kad prašomo nustatyti servituto būtinumas egzistuoja ne dėl ieškovo veiksmų. Iš pateiktų į bylą žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų medžiagos matyti, kad gyvenamasis namas nuo 2013 iki 2022 m. buvo rekonstruojamas. Priešingai nei nurodo apeliantė, prašomu nustatyti servitutu ieškovas nesiekia patogesnio gyvenamojo namo eksploatavimo, o siekia eksploatuoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį, kadangi nenustačius servituto, į gyvenamąjį namą nepatektų net stambesnio sudėjimo asmuo.
24.4. Gimnazija šiai dienai turi kur statyti transporto priemones ir paspirtukus, o ginčo žemės sklypo dalis tuo tikslu niekada nebuvo naudojama ir nėra naudojama šiuo metu, kadangi ji reikalinga kasdieniai ieškovui priklausančio gyvenamojo namo eksploatacijai ir patekimui į jį. Todėl gimnazijos poreikis turėti papildomą vietą keleto paspirtukų pastatymui negali būti svarbesnis už asmens teisę patekti į savo nuosavybę ir ja naudotis.
24.5. Ginčo žemės sklypo (servituto) plotas yra Gimnazijos valdomo žemės sklypo pakraštyje, neužstatytas jokiais statiniais. Nustačius servitutą Gimnazija nepraras galimybės naudotis jos naudojamu žemės sklypu ir jos teisės bus apribotos tik minimaliai. Todėl atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl viešojo intereso pažeidimo ir teismo sprendimo nepagrįstumo šiuo aspektu yra nepagrįsti ir atmestini.
24.6. Nors nėra nustatyto teisinio reguliavimo, tiesiogiai numatančio teisėto žemės naudotojo sutikimo davimo sprendžiant klausimus dėl servituto valstybiniame žemės sklype nustatymo sandoriu, tačiau yra suformuota teisminė praktika dėl tokios žemės sklypo naudotojo įtraukimo atsakovu į bylą, kurioje sprendžiamas žemės sklypo naudojimo klausimas (LAT 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).
24.7. Byloje nebuvo ginčo dėl kompensacijos dydžio ir/ar jos priteisimo už servituto nustatymą. Teismas sprendimu priteisė kompensaciją už nustatytiną servitutą vadovaudamasis Metodikos skaičiavimais, su kuo sutiko ir pati atsakovė NŽT. Ši civilinė byla buvo užvesta išimtinai dėl valstybinių institucijų kaltės ir jų nenoro bendradarbiauti bei spręsti situaciją taikiu būdu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ir šiuo metu atsakovė ginčija visas servituto nustatymo sąlygas, teigdama, kad ieškinys yra nepagrįstas. Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovė tokiu būdu verčia ieškovą patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Taigi pačios atsakovės sąmoningi veiksmai lemia jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl mažinti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra 611 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. Minėtame žemės sklype yra ieškovui priklausantis 1937 m. statybos gyvenamasis namas (plane pažymėtas 2A1p), kurio rekonstrukcijai 2013 m. gruodžio 11 d. išduotas leidimas rekonstruoti šį namą (t. 1, b. l. 12, 13, 17-20; t. 2, l. 72).
27. Greta ieškovo žemės sklypo yra atsakovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teisė priklausantis ir NŽT patikėjimo teise valdomas 5746 kv. m ploto žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), kuris 2015 m. gruodžio 7 d. panaudos sutartimi perduotas naudotis bndraatsakovei Gimnazijai. Minėtame žemės sklype yra trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai – mokyklos pastatas bei šalia ieškovo gyvenamojo mano esantis ūkinis pastatas, plane pažymėtas 3I1m, kuriuos patikėjimo teise valdo Gimnazija t. 1, b. l. 14-15,17-20).
28. Valstybei priklausančiame žemės sklype 2008 m. spalio 10 d. apskrities viršininko įsakymu nustatytas tarnaujantis 305 kv. m. kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemone sklype (duomenys neskelbtini), iki ieškovo sklypo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14, 15).
29. 2021 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas kreipėsi į NŽT prašydamas suteikti informaciją, ar galima pakeisti servitutą (el. b. t. 1, l. 58, 60). NŽT 2021 m. rugsėjo 7 d. atsakyme, be kita ko, nurodė, kad teisės aktuose nenumatyta servitutų (jų turinio ar vietos) keitimo procedūra, teisės aktuose numatyta tik naujo servituto nustatymo ir jau nustatyto servituto panaikinimo atvejai; norint pakeisti servituto vietą ar plotą, būtina nustatyti naują servitutą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais, ir kreiptis į NŽT dėl servituto, kurį norima panaikinti, pripažinimo pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui, servitutas nustatytas Apskrities viršininko 2008-07-31 4sakymu Nr. 02-01-9327, servituto koregavimas negalimas (t. 1, b. l. 64-67).
30. Ieškovas 2022 m. balandžio 12 d. gavo Gimnazijos užsakymu MB „EM2 projektai“ 2021 m. spalio mėn. atliktus projektinius pasiūlymus, iš kurių matyti, kad Gimnazija ketina nugriauti patikėjimo teise valdomą ūkinį pastatą, pastatyti tvorą, skiriančią ieškovo ir atsakovės žemės sklypus, ir įrengti dviračių stovą (el. b. t. 1, l. 21-24). Tvorą ketinama statyti 1 metro arba 0,84 metro atstumu nuo žemės sklypų ribos.
31. Ieškovas 2022 m. liepos 29 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, kurį vėliau patikslinęs prašė nustatyti atlygintinį 15 kv. m ploto tarnaujančio daikto (atsakovės žemės sklype) servitutą, suteikiantį ieškovui teisę naudotis šia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi, pažymėta 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „Žemėtra“ plane indeksu „S2“, prižiūrėti ir remontuoti prie sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; priteisti iš ieškovo 250 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą.
32. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, atmetė reikalavimo dalį dėl teisės važiuoti transporto priemonėmis per nustatytą servitutą; priteisė atsakovei NŽT vienkartinę 305,43 Eur dydžio kompensaciją.
33. Apeliaciniu skundu NŽT prašo panaikinti teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, kadangi teismas netinkamai taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl servituto nustatymo pagrindų
34. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
35. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalims nesutarus dėl ieškovo teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu bei kitu būdu patekti į šį statinį ir žemės sklypą, teismas pastato ir tako servitutą nustatė teismo sprendimu.
36. Apeliaciniu skundu atsakovė kelia klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, nurodydama, kad ieškovas iki ieškinio padavimo nesiėmė priemonių nustatyti servitutą kitu įstatyminiu pagrindu – sandoriu.
37. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Minėta, kad servituto nustatymo pagrindus reglamentuoja CK 4.124 straipsnio 1 dalis. Šiame įstatyme įtvirtinti servituto nustatymo pagrindai yra savarankiški, t. y. servituto nustatymas sandoriu negali būti vertinamas kaip reikalavimas spręsti klausimą išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Be to, sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis).
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta (nutarties 29-30 punktai), kad nei tarnaujančio daikto (žemės sklypo) savininkas (NŽT), nei teisėtas jo naudotojas (Gimnazija) nesutiko spręsti servituto nustatymo klausimo sandoriu, tokia atsakovių pozicija atsispindi ir jų procesiniuose dokumentuose, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusią situaciją ir jų sprendimo būdus ir dėl to tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tokia NŽT pozicija prieštarauja ir gero administravimo principams, nes būtent NŽT, kaip viešojo administravimo subjektui, teko pareiga ieškovui išaiškinti ir nuspręsti dėl servituto nustatymo šalių susitarimu (sandoriu) galimybės (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, CK 4.125 straipsnis).
39. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).
41. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada dėl servituto nustatymo būtinumo sąlygos, reikalingos servitutui teismo sprendimu nustatyti, egzistavimo.
42. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-113-943/2023 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad 305 kv. m. kelio servitutas valstybiniame žemės sklype nustatytas 2005 m. Detaliuoju planu (t. 3, b. l. 19), t. y. teritorijos tvarkymo dokumentu, kuomet ieškovo žemės sklypo planas dar nebuvo parengtas ir įregistruotas viešame registre. Iki prašomo nustatyti servituto ieškovas naudojosi ginčijama valstybinės žemės dalimi šalių susitarimu. Ginčas tarp šalių kilo tuomet, kai Gimnazija nusprendė nugriauti ūkinį pastatą ir pastatyti tvorą (nutarties 30-31 punktai; t. 1, b. l. 177, 178). Iš pateiktos specialisto išvados matyti, kad ieškovo pastato eksploatacijai reikalingas tarnaujantis bekliūtis 196 cm servitutas. Sklypas neturi įvažiavimo. Projektuojama tvoros atkarpa numatoma įrengti gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje ir rytinėje dalyje (t. 2, b . l. 103-106). Minėtoje dalyje yra istoriškai įrengtas patekimas į ieškovo gyvenamąjį namą (t. 2, b. l. 64-69, 82). Prašomas nustatyti 15 kv. m servitutas (t. 2, b. l. 58-59) yra labai nedidelis, lyginant jį su 5746 kv. m tarnaujančio daikto (žemės sklypo) plotu ir ženkliai neapriboja Gimnazijos teisių ir poreikio įrengti vietoje nugriauto ūkinio pastato stovėjimo aikštelę, skirtą nemotorinėms transporto priemonėms. Todėl sutiktina su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad prašomas nustatyti servitutas yra Gimnazijos valdomo žemės sklypo pakraštyje, neužstatytas jokiais statiniais, Gimnazija nepraras galimybės naudotis jos naudojamu žemės sklypu ir jos teisės bus apribotos tik minimaliai. Atsakovės nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovas nerekonstravęs namo galėtų patekti į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą kitu būdu. Priešingai, nenustačius servituto būtų akivaizdžiai apsunkintas ne tik ieškovo, bet ir kitų asmenų (specialiųjų tarnybų) patekimas į pastatą. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir akivaizdžiai susijęs su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį, nepažeidžia šalių interesų derinimo ir proporcingumo principų, kadangi nenustačius servituto ieškovui neįmanoma būtų normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį.
44. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš apeliantės (vienos iš atsakovių). Remiantis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teises savininkas gali įgyvendinti pats arba perduoti nuosavybės teisės objektą ar jo dalis ar tik konkrečias nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis) kitam asmeniui. Vienas iš atvejų, kai savininkas tam tikras nuosavybės teisės į daiktą dalis teisėtai perduoda kitam asmeniui, yra daikto panauda. Todėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perdavimas naudotis Gimnazijai reiškia ir nuosavybės teisės – valdymo ir naudojimosi žemės sklypu teisių – perdavimą žemės naudotojui, kuris sutarties pagrindu tampa daikto – žemės sklypo – valdytojas ir naudotojas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinis NŽT savo valdymo ir naudojimosi žemės sklypu teisės perdavė atsakovei Gimnazijai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, naudojimosi žemės sklypu klausimas (šiuo atveju servituto nustatymas) turėjo privalomai derinamas ne tik su NŽT bet ir su Gimnazija, taip užtikrinant abiejų atsakovių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
46. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš vienos atsakovės (NŽT), tačiau, tenkinęs iš esmės ieškinį, šias išlaidas turėjo paskirstyti abiem atsakovėms.
47. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
48. Ieškovas prašė atlyginti 2 502 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 163) ir teismas šį prašymą tenkino. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).
49. Nagrinėjamu atveju teismas priteisė ieškovui, be kita ko, ir 520 Eur atstovavimo išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams, teisines konsultacijas, pasirengimą baigiamosioms kalboms, kurios, remiantis šios nutarties 48 punktu, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis.
50. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sumažina ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1982 Eur (2502 Eur – 520 Eur) ir paskirsto jas atlyginti atsakovėms lygiomis dalimis, t. y. po 991 Eur (1982 / 2).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 2023 m. lapkričio 3 d. sumokėjo 1089 Eur. Patirtos ieškovo išlaidos neviršija Rekomendacijose (8.11 p.) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 544,50 Eur (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ir biudžetinės įstaigos Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos, juridinio asmens kodas 190133962, ieškovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 991 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ir biudžetinės įstaigos Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos, juridinio asmens kodas 190133962, ieškovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Edita Šliumpienė