Nr. 1S-1162-579/2014
Teisinio proceso nr. 1-63-1-00489-2007-1
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau-Komisijos) Alytaus pataisos namuose 2014-05-07 nutarimą Nr. 94-228 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2002-09-13 nuosprendžiu pagal BK 104 str. galutine 9 metų laisvės atėmimo bausme. 2008-05-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti 3 metų 11 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo. 2010-03-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 235 str. 1 d., BK 63 str., 64 str. pagrindu subendrinta galutine bausme laisvės atėmimu 5 metams 2 dienoms.
Anksčiau teistas.
Bausmės pabaiga 2015-03-16.
2014 m. gegužės 7 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu Nr. 94-228, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Komisijos nutarimui nepritarė.
Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos namų jis bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistasis skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir patvirtinti lygtinio paleidimo Komisijos nutarimą. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad elgėsi pavyzdingai, mokėsi, dirbo, yra nepriekaištingo būdo administracijos atžvilgiu, gailisi dėl padaryto vidaus tvarkos pažeidimo, pasiryžęs keisti gyvenimo būdą.
A. K. skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog šiuo atveju Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą priimtas pažeidus teisės aktų nustatytą tvarką.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 6 punkte nurodyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Šio Įsakymo 22 punkte taip pat nurodyta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Įsakymo 34 punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas.
Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, Komisijoje dalyvavo 6 nariai, komisija galėjo dirbti, nes dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių. Tačiau „už“ nusprendė tik 3. Tai nėra komisijos narių dauguma.
Pažymėtina, jog minėto įsakymo 34 punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami ne „dalyvaujančių komisijos narių“, tačiau „komisijos narių“ balsų dauguma. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog probacijos įstatymu ir nauja sistema siekiama įtraukti visuomenę į probacijos procesus, sudarant galimybę daugiau asmenų svarstyti šiuos aktualius klausimus, todėl komisijoms suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga dalyvauti komisijos posėdžiuose, išsamiai svarstyti bei vertinti aplinkybes.
Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad Komisijos nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes „už“ nuteistojo lygtinį paleidimą balsavus vos trims komisijos nariams, negalėjo būti priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes trys balsai nesudarė komisijos narių daugumos.
Be to, net ir tuo atveju, jeigu nutarimas būtų priimtas nepažeidžiant procedūros, jis negalėtų būti patvirtintas, nes visuma aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, neduoda pagrindo manyti, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos jis nebenusikals ir laikysis įstatymų. Pažymėtina, jog A. K. atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, vienas iš kurių (BK 104 str. – nužudymas) priskirimas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, kartą jau buvo pasitikėta nuteistuoju, jis buvo lygtinai paleistas neatlikęs didelės laisvės atėmimo bausmės dalies, skirtos už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, tačiau teismo pasitikėjimo nepateisino, padarė naujas nusikalstamas veikas lygtinio paleidimo metu. Taip pat pažymėtina, jog tiek anksčiau, tiek ir grąžinus nuteistąjį į pataisos įstaigą jo elgesys nebuvo nepriekaištingas ir pavyzdingas, anksčiau atlikdamas bausmę iki lygtinio paleidimo baustas tris kartus, sugrąžinus į pataisos įstaigą baustas vieną kartą už pažeidimą, susijusį su smurto vartojimu. Taip pat svarbus veiksnys yra ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri vertinama kaip vidutinė – 91 balas ir yra artima aukštai (100-168 balai), be to, pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat vertinama kaip vidutinė. Šios aplinkybės neleidžia pagrįstai teigti, kad nuteistąjį paleidus lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nuteistojo skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo A. K. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.
Teisėjas Evaldas Gražys