Pranešėjas Jurgis Kiškis                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-290/2014

     Teisėjas Antanas Šeštokas                                          Proceso Nr. 1-70-1-00082-2013-5

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.3; 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistajam R. J., jo gynėjui advokatui Vytui Kantaravičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-01-07 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – LR BK) 178 str. 4 d., ir nubaustas – 2 600 litų (20 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d., nuspręsta išieškoti valstybės naudai iš R. J. konfiskuotino turto, t.y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio krovininės transporto priemonės (savivarčio) (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 27 960 (dvidešimt septynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt) litų.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

kad R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 str. 4 d., už tai, kad 2013 m. balandžio 15 d. apie 21 val. iš medienos sandėliavimo vietos, esančios Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini), pagrobė, pakraudamas į savo vardu registruotą (nuosavybės teise priklausančią) krovininę transporto priemonę (savivartį) (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), svetimą turtą - VĮ „Druskininkų miškų urėdija“ priklausančios 4,11 m³ malkinės medienos, kurios vieno kubinio metro kaina 70 Lt, bendrai 287,70 Lt vertės, tuo VĮ „Druskininkų miškų urėdija“ padarė bendrai 287,70 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. sausio 7 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, o teismui manant, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 4 d. požymiai, 2014 m. sausio 7 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl konfiskavimo pakeisti - iš jo valstybės naudai išieškant tikrąją automobilio (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) vertę - 1000 Lt.

Apeliaciniame skunde jis nurodė, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 4 d., ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas, o nukentėjusiuoju pagal LR BK 28 str. pripažįstamas fizinis asmuo. Kadangi šioje byloje civiliniu ieškovu buvo pripažinta VĮ „Druskininkų miškų urėdija“, o fizinių asmenų, kurie galėtų būti pripažinti nukentėjusiaisiais, nėra, todėl ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas, o pradėjus turėjo būti nutrauktas. Taip pat nėra ir prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinio ieškovo atstovai raštą ikiteisminio tyrimo įstaigai parašė vykdydami policijos pareigūnų nurodymus-prašymus, nes apie galimą vagystę jie žinojo jau 2013 m. balandžio 16 d., tačiau į Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK kreipėsi tik 2013-04-16 gavę rašytinį užklausimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad laisvo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodė, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 70-1-00082-13 nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos vada yra 2013-04-18 Druskininkų miškų urėdijos pranešimas, bet jo baudžiamojoje byloje nėra, kas taip pat sudaro pagrindą baudžiamąjį procesą nutraukti.

Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo iškeltos pagrįstos abejonės, nustatant pagrobtos medienos kiekį ir vertę. Medienos kiekis ir vertė nustatyta išimtinai bylos baigtimi suinteresuoto asmens — civilinio ieškovo pateiktu pavogtos medienos tūrio nustatymo aktu, kuris buvo surašytas, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, nedalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, neturint rašytinės ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro užduoties atlikti objektų tyrimą. Mediena ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo apžiūrėta tik 2013 m. balandžio 19 d., o surašytame apžiūros protokole, nenurodyta, kaip, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis nustatytas pakrautos medienos kiekis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad apžiūros metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas medienos net nematavo, o į protokolą surašė duomenis, pateiktus bylos baigtimi suinteresuoto asmens - civilinio ieškovo atstovo. Todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas esminis LR BPK 205 str. pažeidimas, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Be to skunde pažymėjo, kad nustatant konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus teritorinės muitinės 2013-10-18 raštu Nr. (9.3/50)- 2V-21739, kuriame nurodoma ,,Mercedes Benz 1831K“ rinkos vertė, o baudžiamasis nusižengimas buvo padarytas, naudojant kito modelio ir markės transporto priemonę, kurios vertė iš karto po nusikalstamos veikos padarymo buvo 1000 Lt. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad automobilio vertė jiems nėra žinoma ir ją gali nustatyti tik turto vertintojai, todėl teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, rėmėsi nekompetentingos institucijos pateiktu kitos markės ir modelio transporto priemonės vertinimu, kas yra nesuderinama su baudžiamojo proceso kodekso reglamentavimu. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis buvo apsimestinė. Automobilio vertę patvirtina liudytojai R. T., R. V. ir UAB „Vilktukas“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilis, dėl techninės būklės netinkamas eksploatuoti ir jo remontas gali kainuoti apie 11 228 Lt.

kas

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti, bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo. Jis apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymu vertinimu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – LR BPK) 320 str.).

              Apygardos teismas, išnagrinėjęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei nuteistojo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai jį pripažino kaltu pagal LR BK 178 str. 4 d. bei teisingai išsprendė turto konfiskavimo klausimą.

              Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, LR BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti LR BPK 20 str. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti LR BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (LR BPK 20 str. 1, 3, 4 dalys). Taigi įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis LR BPK 20 str. 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų reikalavimų. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (LR BPK 20 str.2, 5 dalys). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato LR BPK 20 str. 5 dalis, pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

-00082-

uskas

              Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad nesant prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nesant nukentėjusiojo asmens, kuris gali būti tik fizinis asmuo bei nesant laisvo civilinio ieškovo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ikiteisminis tyrimas šioje byloje turėjo būti nutrauktas.

-00082-

              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjęs asmuo ir nukentėjusysis yra skirtingos sąvokos. Nors nuteistasis skunde teisingai nurodė, kad nukentėjusysis gali būti tik fizinis asmuo, tačiau pažymėtina, kad nukentėjęs asmuo gali būti ir fizinis ir juridinis asmuo, tik juridinis asmuo pripažįstamas ne nukentėjusiuoju, o civiliniu ieškovu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad baudžiamasis nusižengimas įvykdytas 2013-04-15 apie 20.30 val., o VĮ „Druskininkų miškų urėdija“ 2013-04-17 kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pavogtos medienos. Veikos padarymo faktui ir jos aplinkybių nustatymui jokios reikšmės neturi nuteistojo skunde nurodytas kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą laikas ir kitos aplinkybės, todėl skundo argumentas, kad nebuvo laisvo kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atmestinas.

              Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje pažymėta, jog šios medžiagos vada yra 2013-04-18 VĮ „Druskininkų miškų urėdija“ pranešimas, kurio byloje nėra, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad (1 t. b.l. 2) yra VĮ „Druskininkų miškų urėdija“ pranešimas, kurio data nurodyta 2013-04-17, o Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariate šis pranešimas gautas 2013-04-18, todėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje jis pavadintas pagal gavimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje datą.

              Nuteistojo skundo argumentai, kad pagrobtos medienos kiekis ir vertė buvo įvertinti netinkamai, nes kiekį ir vertę nustatė ne specialistai, o suinteresuotas asmuo t.y. civilinis ieškovas, kad ikiteisminio tyrimo metu medieną apžiūrėjęs asmuo jos net nematavo, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo parodymai vertintini kritiškai, nes jis nepateikė jokių įrodymų aiškinamai aplinkybei (kad pagrobtos medienos kiekis yra mažesnis nei 4,11 m3, kad pagrobtos medienos vertė yra mažesnė nei 287,70 Lt) pagrįsti. Netikėti Valstybinės įmonės „Druskininkų miškų urėdijos“ darbuotojų atliktais pagrobtos medienos kiekio ir vertės skaičiavimais, kurie atlikti kvalifikuotų specialistų, pagal Aplinkos ministro patvirtintas taisykles ir metodikas, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai šiuos duomenis vertino kaip patikimus įrodymus ir pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes.

              Nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad nesutinka su apylinkės teismo sprendimu išieškoti konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 27 960 lt., nes Vilniaus teritorinė muitinė nustatė kito modelio ir markės automobilio vertę, nei tas su kuriuo buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Taip pat nuteistasis teigė, kad automobilio su kuriuo buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas vertė iš karto po įvykio buvo 1000 lt.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (LR BK 72 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad R. J. įvykdė vagystę iš VĮ „Druskininkų miškų urėdija“ panaudojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini), kuria buvo pakrauta ir vežta mediena, todėl ši transporto priemonė, pagal LR BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojama. Tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininko išieškoma tokio turto vertę atitinkanti pinigų suma. Apylinkės teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertę atsižvelgė į Vilniaus teritorinės muitinės 2013-10-18 raštą Nr. (9.3/50)-2V-21739 (t 2, b.l. 17;) kuriame nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina sudaro 27 960 Lt. Ši kaina nustatyta vadovaujantis labai panašios transporto priemonės verte, t.y. to paties gamintojo, tų pačių metų, bei gabaritų. Vilniaus teritorinė muitinė turi teisę nustatyti į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų prekių muitinę vertę, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad Vilniaus teritorinės muitinės nurodyta transporto priemonės kaina t.y. 27960 Lt., atitinka rinkos kainą, ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis automobilį prieš daugiau nei metus įsigijo už 12 000 eurų arba 41 400 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konfiskuotinos transporto priemonės vertė atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Nuteistojo paaiškinimą, kad transporto priemonės vertė iš karto po įvykio buvo tik 1000 Lt., bei pateiktą UAB „Vilktukas“ pažymą teismas vertina kritiškai. Šią teismo išvadą patvirtina ir policijos pareigūno G. D. 2013-04-15 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad automobilis prikrautas medienos nesustojo, bėgo nuo policijos pareigūnų, kas rodo, kad transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. UAB „Vilktukas“ nėra valstybės įmonė atliekanti transporto priemonių techninę apžiūrą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR BK 72 str. nuostatų priteisdamas iš R. J. valstybei automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 27 960 Lt. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, kuris išsamiai argumentavo turto konfiskavimo taikymą.

Kolegija įvertino visas šias aplinkybes ir padarė išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p

n u t a r ė :

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                          Jurgis Kiškis

Teisėjai:                                                        Danguolė Šiugždinytė

Giedrius Endriukaitis