Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3872-932/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02400-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., jo atstovui P. G., išnagrinėjusi V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

V. L. 2016 m. sausio 30 d., apie 20.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 114, 126 ir 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų inkriminuotų pažeidimų bei patvirtino visas protokole nurodytas aplinkybes. Nurodytoje vietoje ir laiku vairavo jam priklausantį automobilį „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskambino liaudies meistras, mokytojas, 80-metis                           V. A., sakė prastai besijaučiantis ir prašė parvežti jį į namus. Jis iš karto ruošėsi važiuoti, judėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį „Skoda“ markės automobilį. Pajuto kontaktą, išlipęs apžiūrėjo ir pamatė, jog „Skodai“ įlenktos priekinės durelės, o jo automobiliui nubrozdintas bamperis. Automobilio savininko nebuvo, skubėjo, galvojo, kad greit nuveš senuką į namus ir sugrįš atgal. Begrįžtant kažkas atsitiko su automobilio varikliu, pasigirdo neaiškūs garsai, dėl ko jis į eismo įvykio vietą nebenuvažiavo. Pripažįsta, jog jo veiksmai buvo aiškiai neteisėti, jis turėjo palikti bent jau savo kontaktinius duomenis arba vėliau paskambinti į policiją ir pranešti apie įvykį. Netinkamai įvertino situaciją, pasimetė. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiojo, sutinka atlyginti padarytą žalą. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti, kadangi yra neįgalus, jam nuolat reikia vykti į gydymo įstaigą, o be automobilio tą padaryti būtų neįmanoma, samdyti vairuotojo neišgalėtų, nes gaunama pensija siekia nepilnai 300 eurų. Teismui skyrus baudą, prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis, į mėnesį baudos mokėjimui galėtų skirti iki 100 eurų.

Rašytiniame paaiškinime V. L. nurodė, kad 2016-01-30, apie 20.00 val., išvažinėjo iš stovėjimo vietos, kadangi skubėjo pas draugą, kuris dėl sveikatos būklės prašė kuo skubiau parvežti namo. Išvažiavimo metu judėjo atbuline eiga ir galiniu bamperiu kliudė šalia stovėjusio automobilio „Skoda Fabia“ dureles. Nesitikėjo, kad toje vietoje bus pastatytas automobilis. Po kontakto jis apžiūrėjo abu automobilius, „Skoda“ dureles, savo automobilį, pamatė apgadintą galinį bamperį, buvo nutrupėjęs špaklis. Labai gailisi, skubėjo, dėl ko nepaliko savo mobiliojo ryšio telefono, kadangi tikrai žadėjo grįžti (b. l. 19).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. pilnai pripažįsta savo kaltę padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio              1 dalyje. Be paties V. L. prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Iš    V. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-51114266-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulio   D. K. 2016-01-30 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016-01-30, apie 20.10 val., gautas pranešimas apie tai, kad iš įvykio vietos apgadinęs automobilį pasišalino vairuotojas (b. l. 5). Nukentėjusios transporto priemonės savininkas A. P. rašytiniame paaiškinime nurodė savo automobilį „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikęs prie vandens parko „Vichy“, nuėjo į vidų, tačiau netrukus prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad į jį kreipėsi žmonės,  matę, kaip į A. P. automobilį atsitrenkė kita transporto priemonė, kurios vairuotojas pasišalino (b. l. 10). Įvykį mačiusių liudytojų R. G. ir M. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad pastarieji 2016-01-30, apie 20.00 val., išeidami iš vandens parko, pamatė, kaip tamsus automobilis „Mazda“ atsitrenkė į „Škoda Fabia“. Automobilio „Mazda“ vairuotojas apžiūrėjo apgadintą automobilį, tačiau niekam nepranešęs apie apgadinimą, pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 12, 14). Apie eismo įvykį liudija ir ant nukentėjusios transporto priemonės pritvirtintas įvykį mačiusių liudininkų raštelis (b. l. 9). Pats eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 7-8), o transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti 2016-02-11 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole bei kartu prie jo pridėtuose fotonuotraukose (b. l. 20-21, 22-25).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. L. nebuvo pakankamai atidus, nesilaikė saugaus atstumo, atbuline eiga važiuodamas pro automobilį „Škoda Fabia“, nepaliko pakankamo tarpo iš šono, dėl ko jį kliudė ir apgadino, iš įvykio vietos pasišalino. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį (automobilio „Mazda“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi ši transporto priemonė V. L. priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu ATPK 127 straipsnio prasme).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažįsta ir gailisi, pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus bei kuriam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama V. L. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, vedęs, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. L. minimalias baudas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalies bei 130 straipsnio 1 dalies sankcijose. Be to, teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdyje išreikštą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, išdėsto paskirtos baudos mokėjimą dalimis (įvertinus tai, kad nedirba, yra pensininkas, atsižvelgiant į nurodytos gaunamos pensijos bei skirtinos baudos dydį, laikytina esant pakankamai sudėtinga paskirtą baudą sumokėti iš karto).

Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra numatytas ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismo vertinimu, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino klausimą, būtina įvertinti galimybę taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, kadangi, teismo įsitikinimu, šiuo atveju netgi minimalus terminas (treji metai) būtų pernelyg griežtas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).

Tuo pačiu pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad V. L. sukeltas eismo įvykis iš esmės buvo mažareikšmis, jo metu nukentėjusiojo automobilis „Skoda Fabia“ itin ženklių apgadinimų nepatyrė (įlenktos ir nubrozdintos kairės pusės priekinės durys). Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje taip pat nustatyta, kad V. L. per ilgametę vairavimo praktiką (vairavimo stažas 44 metai) administracine tvarka baustas vos porą kartų, jo padaryti KET pažeidimai nebuvo šiurkštūs, kas rodo pastarąjį nesant piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju, keliančiu grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Tuo pačiu atsižvelgtina į V. L. sveikatos būklę – neįgalus (40 proc. darbingumo lygis), serga išsėtine skleroze, liga progresuojanti, sunkiai vaikščioja, reguliariai lanko kiniziterapijos, kaniterapijos bei darbo terapijos užsiėmimus Vilniaus neįgaliųjų dienos centre (b. l. 30-32). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti pritaikius ženkliai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali trukmė. Netaikyti specialiosios teisės atėmimo, kaip to teismo posėdyje prašė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismas neturi pagrindo, kadangi padarytas pažeidimas yra šiukštus ir pavojingas, V. L. nedėjo jokių pastangų nei tą pačią dieną vėliau, nei kitą dieną informuoti apie padarytą eismo įvykį, atliko galinio bamperio padažymą. Suprantama, kad V. L., kuris turi akivaizdžių sveikatos problemų ir kurio judėjimas yra apsunkintas, netekęs vairuotojo pažymėjimo, patirs nepatogumų, tačiau pažymėtina, jog viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri pati savaime nenusveria būtinumo netaikyti įstatymo numatytos administracinės nuobaudos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsniu, 33 straipsniu,            127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi,  224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio             1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam           28 eurų dydžio baudą.

V. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam         868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. L. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėnesiams.

Paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį, pradedant mokėti nuo     2016 m. balandžio 1 d. ir mokant kiekvieną mėnesį po 86,80 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt euro centų) iki visiško baudos sumokėjimo. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime turi būti nurodomas unikalus mokėjimo kodas ROIK 16055239046.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Julita Dabulskytė-Raizgienė