Civilinė byla Nr. e2VP-1289-439/2019

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01607-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.5.18; 3.2.7.1; 3.2.7.2.

(S)

 TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 19 d.

Tauragė 

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Bartulienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ (toliau – UAB „Sergel“ ir pareiškėja) pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. J., S. J., antstolei Santai Selezniovienei dėl dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje  nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti skolininkės G. J. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. jog skolininkei priklauso ½ dalis sutuoktinio S. J. piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje, ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ areštuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad skolininkė kitų pajamų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl, nukreipus išieškojimą į sutuoktinio gaunamas pajamas ir/ar bendrą santuokoje įgytą turtą, yra didesnė tikimybė patenkinti bent dalį pareiškėjos reikalavimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

             Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

 Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų civilinėje byloje Nr.eL2-4595-850/2018 priimtas  teismo įsakymas  dėl 243,67 sumos: 227,26 Eur skolos, 8,18 Eur delspinigių, 8,23 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 % dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kreditorės UAB „Sergel“ naudai. Skolininkei nesumokėjus skolos  pareiškėja UAB „Sergel“ kreipėsi į antstolės S. Selezniovienės kontorą dėl piniginės sumos išieškojimo iš skolininkės G. J.. Skolininkei vengiant įvykdyti prievolę pareiškėja  2019 m. sausio 28 d. gavo antstolės pasiūlymą kreiptis į teismą dėl G. J. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Antstolė, vykdant vykdomąją bylą Nr. 00184/18/02334, 2019 m. sausio 7 d. turto arešto aktais: Nr. S1d-798 areštavo 29,10 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini); Nr. S1d-799 areštavo automobilį  (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. S1d-801 areštavo pinigines lėšas, esančias ir patenkančias į S. J., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.          

Taip pat antstolės padėjėja E. K. 2019 m. sausio 7 d. atliko užklausą Sodros duomenų bazėje apie G. J. gaunamą darbo užmokestį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Iš išrašo matyti, kad už spalio mėnesį skolininkė gavo 1242,88 Eur, už lapkričio – 2228,16 Eur, už gruodžio – 598,77 Eur pajamų. Teismui patikrinus Sodros duomenų bazėje apie skolininkės gaunamas pajamas ir išmokas nustatyta, kad už 2019 m. sausio mėn. skolininkė gavo 648,28 Eur darbo užmokesčio ir 288,28 Eur Sodros išmokų, už 2019 m. vasario mėn. gavo 966,05 Eur darbo užmokesčio ir 44,07 Eur Sodros išmokų.

Pagal 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4595-850/2018 skolininke nurodyta tik G. J.. Byloje nėra duomenų, kad skolininkės sutuoktinis yra solidarus skolininkas pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininkės G. J. prievoles.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas nukreipiamas į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ir/ ar jungtinėje nuosavybėje (LR CK 3.112 str., LR CPK 666 str. 1 d.).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (LR CPK 667 str. 4 d.). Su prašymu dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo į teismą gali kreiptis kreditorius arba bendraturčiai, taip siekdami patenkinti savo interesus (nustačius skolininko dalį turte, galima iš jos išieškoti) ir nepažeisti kito bendraturčio teisių (išieškojimas nukreipiamas tik į skolininko dalį) (LR CPK 667 str. 2 d.). Išieškojimo tikslu kreditorius taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (LR CK 4.90 str. 3 d., 667 str. 1 d., 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-636-513/2017). Teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

Nagrinėjamu atveju išieškoma suma, neskaičiuojant vykdymo išlaidų, yra tik 243,67 Eur. Areštuoto buto, kuriame prašoma nustatyti skolininkės dalį, vertė (nustatyta masinio vertinimo būdu ir nurodyta VĮ Registrų centro duomenų bazėje) 4489 Eur. Akivaizdu, kad išieškojimo nukreipimas į skolininkei priklausančią buto dalį dėl itin didelės skolos ir turto vertės disproporcijos objektyviai nebūtų vykdomas. Be to, nepateikti jokie duomenys apie buto išplanavimą, kad (didelės ir proporcingos turto vertei) skolos išieškojimo atveju būtų galima nustatyti dalį taip, kad iš jos būtų galima vykdyti išieškojimą.

Nustačius skolininkės dalį transporto priemonėje, išieškojimas į tas dalis objektyviai neįmanomas, nes transporto priemonė natūra yra nedali, t. y. ją padalijus pusiau sunaikinamas pats daiktas. Todėl skolininkės dalis areštuotoje transporto priemonėje nenustatinėtina.

Nustatyta, kad skolininkės gaunamas darbo užmokestis yra didelis, kelis kart viršija įsiskolinimą. Prašyme dėl turto dalies nustatymo nepateikta duomenų apie kitus skolininkės kreditorius. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjas neteisingai pareiškime nurodė, jog negalimas išieškojimas iš skolininkės G. J. gaunamų pajamų. Darytina išvada, jog skola gali būti išieškoma iš skolininkės darbo užmokesčio per protingą laiko tarpą. Tačiau iš vykdomojoje byloje esančios skolininkės banko sąskaitos akcinėje bendrovėje „SEB“ bankas išrašo matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitos likutis yra tik 31 Eur. Atsižvelgdamas į pareiškėjos UAB „Sergel“ interesus kuo greičiau atgauti skolą teismas sprendžia, jog tikslinga nustatyti skolininkei priklausančių piniginių lėšų dalį, esančių ir patenkančių į sutuoktinio S. J. vardu atidarytą sąskaitą akcinėje bendrovėje „Swedbank“ bankas (toliau – AB „Swedbank“).

Esant minėtoms nustatytoms aplinkybėms pareiškimas dėl skolininkės turto dalies nustatymo tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais teismas

n u t a r i a :

 Pareiškimą tenkinti iš dalies.

 Nustatyti, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į jos sutuoktinio S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Sedbank“ banke.

Kitoje dalyje prašymą atmesti. 

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                            Elena Bartulienė