Administracinė byla Nr. eA-475-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00185-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2020 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (10.11)DV_S-39634 „Dėl 2020 m. vasario 14 d. prašymo“ (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyriaus raštas, ir 2020 m. gruodžio 7 d. raštas) dalį, kuria nutarta neįskaityti į H. M. pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpio nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d.; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2021 m. vasario 1 d. rašto Nr. (18.2)I-741 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. (10.11) DV_S-39634 ir pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ (toliau – ir VSDFV raštas, ir 2021 m. vasario 1 d. raštas) dalį, kuria nutarta neįskaityti į H. M. pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpio nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d.; 3) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių įskaityti į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      VSDFV Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs jo 2020 m. vasario 14 d. prašymą dėl laikotarpių iki 1994 m. gruodžio 31 d. įskaičiavimo į pensijų socialinio draudimo stažą, 2020 m. gruodžio 7 d. raštu šio prašymo netenkino, konstatavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 10 straipsnio 7 dalį ir 2 priedo 2.5 punktą, į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas pareiškėjo mokymosi tuometinės TSRS vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete  (toliau – ir Minsko aukštoji mokykla) 1984 m. rugsėjo 1 d. – 1988 m. liepos 31 d. laikotarpis, nes į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantu, klausytoju. Pareiškėjas dėl šio 2020 m. gruodžio 7 d. rašto pateikė skundą ikiteismine tvarka, kurį VSDFV 2021 m. vasario 1 d. raštu išnagrinėjo ir skundą tenkino iš dalies, tačiau sutiko su VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo dalimi, kuria nuspręsta neįskaityti į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpio nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d.

2.2.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad Pensijų įstatyme nurodytas faktinis tarnybos laikas kiekvieno individualaus ginčo atveju yra vertinamoji aplinkybė, kuri turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į pateiktus įrodymus. Taip pat LVAT praktikoje pažymima, kad dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio administracinių teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius paprastai pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. VSDFV Klaipėdos skyrius neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 1982 m. gruodžio 31 d. dirbo Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdyboje patruliu iki įstojimo į Minsko aukštąją mokyklą, kurioje baigęs studijas toliau dirbo Klaipėdos miesto Vidaus reikalų valdyboje operatyviniu įgaliotiniu iki 1990 m. gegužės 24 d. Taigi pareiškėjas Minsko aukštojoje mokykloje mokėsi laikotarpiu, kuris patenka į tarnybos laikotarpį. Pareiškėjas tarnybos metu negaudavo stipendijos – jam buvo mokamas darbo užmokestis.

2.3.                      Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui 1984 m. rugsėjo 1 d. pradėjus studijas Minsko aukštojoje mokykloje jo tarnyba, prasidėjusi 1982 m. gruodžio 30 d., būtų kaip nors pasibaigusi, nutrūkusi, sustojusi, sustabdyta. Priešingai, pareiškėjas ir toliau tokia pačia tvarka ir apimtimi tarnavo vidaus reikalų sistemoje. Taip pat nėra jokių duomenų, kad 1988 m. liepos 31 d. pareiškėjui baigus mokslus Minsko aukštojoje mokykloje, jo tarnyba būtų kaip nors atsinaujinusi ar kitaip pasikeitusi. Pareiškėjas Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdyboje dirbo (atliko tarnybą vidaus reikalų sistemoje) visą laikotarpį nepertraukiamai nuo 1982 m. gruodžio 30 d. iki 1990 m. gegužės 24 d., o tarnybos metu greta tarnybos nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. papildomai dar ir mokėsi. Mokymosi laikas Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunkčio prasme apima tik tokius mokymosi laikotarpius, kuriais asmuo tik mokėsi, tačiau netarnavo, t. y. tik kai asmuo rengėsi tarnybai ir gaudavo stipendiją, o ne darbo užmokestį (tarnybinį atlyginimą). Tokie atvejai, kai tarnybos metu asmuo papildomai dar ir mokėsi, nepatenka į Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje numatytą išimtį, dėl kurios toks laikas neįskaitomas į faktinį tarnybos laiką. Toks laikotarpis, kai asmuo ir tarnavo, ir mokėsi, turėtų būti laikomas faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku. Vien tai, kad asmuo tuo pačiu metu dar ir mokėsi (lygiagrečiai tarnybai), nepaneigia to fakto, kad asmuo toliau tarnavo vidaus reikalų sistemoje. Priešingu atveju asmenys, kurie ir tarnavo, ir mokėsi vienu metu, būtų prilyginami asmenims, kurie tik mokėsi, nors toks lyginimas būtų nepagrįstas.

3.       Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      Nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir jo pavadinimas pakeistas į „Socialinio draudimo pensijų įstatymas“. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai nuo 2018 m. sausio 1 d. neteko galios. Nuo šios datos įsigaliojo Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai ( toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670. Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradėti drausti ir už juos buvo (turėjo būti) mokamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo 1995 m. sausio 1 d. ir tik nuo šios datos už šiuos pareigūnus buvo (turėjo būti) mokamos privalomos socialinio draudimo įmokos. Taigi iki 1994 m. gruodžio 31 d. Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai nebuvo drausti valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir privalomosios socialinio draudimo įmokos už juos nebuvo ir neturėjo būti mokamos. Be to, VSDFV Klaipėdos skyriuje 2020 m. gegužės 19 d. gautose Lietuvos ypatingojo archyvo 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. P4-337-(4.23e) „Dėl siunčiamų dokumentų kopijų“ pateiktose TSRS vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto archyviniame fonde Nr. V-146 saugomose 1984–1988 m. dieninių studijų klausytojų asmens sąskaitų kortelių bylose esančiose G. (nurodoma dokumentuose) M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kortelių atlyginimams priskaičiuoti skaitmeninėse kopijose nurodoma, kad nuo 1984 m. rugsėjo mėn. iki 1988 m. rugpjūčio mėn. iš pareiškėjui (nurodomos užimamos pareigos klausytojas) mokamo priskaitymo (nurodoma pagrindinis atlyginimas) buvo išskaitomas pajamų mokestis, vieng. ir maž. mokestis ir individualus draudimas, nagrinėjamu laikotarpiu privalomos socialinio draudimo įmokos nebuvo ir neturėjo būti išskaitomos. Pareiškėjo darbo knygelės KT-1 Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo knygelės užpildymo data 1990 m. gegužės 23 d.) įrašuose Nr. 1. (remiantis 1992 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 57) ir Nr. 2. (remiantis 1990 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 74) nurodoma, kad pareiškėjas „Vidaus reikalų organuose ištarnavo 07 metus 05 mėnesius ir 01 dieną“.

3.2.                      Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 str.), nurodyti šio įstatymo 2 priede, kurio 2.5 punkte nustatyta, kad į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantų, klausytoju, t. y. tiek pensijos skyrimą ir mokėjimą reguliuojančiuose teisės aktuose, įsigaliojusiuose nuo 2018 m. sausio 1 d., tiek galiojusiuose iki 2017 m. gruodžio 31 d., nenustatyta, kad į stažą įskaitomi laikotarpiai, kuriais asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantu, klausytoju.

3.3.                      Tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas mokymosi laikotarpiai aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas yra įskaitomi į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi socialinio draudimo pensijų stažas apskaičiuojamas ir pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus. Viešojo administravimo subjektai, įskaitant VSDFV Klaipėdos skyrių, savo veikloje vadovaujasi galiojančiais įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, kurių normų įgyvendinimas jiems yra privalomas. Jiems nesuteikta teisė interpretuoti ar ignoruoti įstatymų normų vykdymą savo nuožiūra.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

4.1.                      Nuo 2018 m. sausio 1 d. stažas apskaičiuojamas vadovaujantis nuo šios datos įsigaliojusios naujos redakcijos Pensijų įstatymu ir nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais  Nuostatais.

4.2.                      Pareiškėjas nėra sukakęs Pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus (šiuo metu galiojančios Pensijų įstatymo redakcijos 7 priede nustatytą 65 metų senatvės pensijos amžių pareiškėjas sukaks 2026 m. (duomenys neskelbtini)), tad senatvės pensija pareiškėjui bus skiriama ir jo stažas senatvės pensijai skirti bus apskaičiuojamas pagal tuo metu galiosiančių teisės aktų nuostatas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės amžiaus asmenų įgytą stažą ir jam prilyginamą stažą bei turėtas draudžiamąsias pajamas ir joms prilyginamas pajamas. Asmeniui, kuriam nėra paskirta socialinio draudimo pensija ir kuris yra įgijęs stažo iki 1994 m. sausio 1 d., nuolatinės arba faktinės gyvenamosios vietos Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikus stažą įrodančius dokumentus, apskaičiuojama įgyto stažo trukmė. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą imperatyviai ir be jokių išlygų nustatyta, kad į iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvusį faktinį karinės tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais.

4.3.                      Stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir socialinio draudimo pensijai skirti apskaičiavimą reguliuoja skirtingi teisės aktai – tarnybos laiko įskaitymą į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti reguliuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, o tarnybos laiko įskaitymą į stažą socialinio draudimo pensijai gauti reguliuoja Pensijų įstatymas. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos netaikytinos apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo stažą. VSDFV nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad įstatymų leidėjas Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunkčiu „nesiekė iš faktinio karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiko, kai asmuo iš tiesų faktiškai tarnavo, atimti tam tikrus laikotarpius, kai asmuo mokėsi.“ Sistemiškai išanalizavus Pensijų įstatymo nuostatas, reguliuojančias mokymosi laikotarpių įskaitymą į pensijų socialinio draudimo stažą, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas siekė visų kategorijų asmenims neįskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą mokymosi laikotarpių, išskyrus mokymosi laiką kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 p.). Pareigūnų ir karių mokymosi (buvimo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais) laikotarpių įskaitymas į stažą prieštarautų asmenų lygybės prieš įstatymą principui, kadangi tai reikštų, kad tam tikros kategorijos asmenims (kariams ir pareigūnams) mokymosi laikas, kuris nėra mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje), į stažą įskaitomas, nors kitiems asmenims tokie laikotarpiai į stažą neįskaitomi (buvimo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais laikas nėra mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Mokymosi laikas pareigūnams ir kariams įskaitomas skiriant valstybines pensijas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Šių pensijų paskirtis – atlyginti už atliktą tarnybą, į kurią dėl vidaus reikalų sistemos ir jos mokymo įstaigų specifikos įskaitomas ir mokymosi specialiose mokyklose laikas, t. y. buvimo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantais, klausytojais laikas paprastai pripažįstamas faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku, už kurį skiriam pareigūnų ir karių valstybinė pensija.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. 

6.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto ir VSDFV 2021 m. vasario 1 d. rašto dalių, kuriomis atsisakyta į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti mokymosi Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto dieniniame skyriuje laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 14 d. atsakovui pateikė prašymą į jo pensijų socialinio draudimo stažą įskaičiuoti iki 1994 m. gruodžio 31 d. kaupimui prilyginamus laikotarpius. VSDFV Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2020 m. gruodžio 7 d. priėmė raštą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo 2.5 papunkčiu, į pareiškėjo stažą socialinio draudimo pensijai gauti neįskaitytas mokymosi Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d., nes į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantu, klausytoju. Pareiškėjas nesutikdamas su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. raštu, 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi su skundu į VSDFV. Skunde, be kita ko, buvo prašoma panaikinti atsakovo 2020 m. gruodžio 7 d. raštą dalį, kurioje buvo nuspręsta neįskaičiuoti į pareiškėjo pensijos socialinio draudimo stažą laikotarpio, kurio metu jis buvo Minsko aukštosios mokyklos klausytojas. Pareiškėjas atkreipė VSDFV dėmesį į faktą, jog mokymosi minėtoje įstaigoje laikotarpiu jam buvo mokama ne stipendija, o darbo užmokestis, todėl toks laikotarpis savo apmokėjimu ir mokestiniu apmokestinimu yra tolygus ne studijoms, o darbo santykiams. VSDFV 2021 m. vasario 1 d. rašte konstatavo, jog VSDFV Klaipėdos skyrius pagrįstai atsisakė į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. VSDFV sprendime laikėsi pozicijos, jog atsakovas spręsdamas šį klausimą tinkamai taikė Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir 2 priedo 2.5 papunkčio nuostatas, kadangi pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvimo specialiosios vidaus reikalų mokyklos klausytoju laikotarpis neįskaitytinas į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką ir neprilygintinas stažui.

8.       Teismas nurodė, kad Pensijų įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d.) 1 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams). Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, t. y. asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka abi toliau nurodytas sąlygas – asmeniui sukanka šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius (14 str. 1 d. 1 p.) ir jis turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai (14 str. 1 d. 2 p.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus senatvės pensijos amžių. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją atsiradimo (Pensijų įstatymo 41 str. 1 d.).

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas neatitinka vienos iš Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus. Pareiškėjas pasieks senatvės pensijos amžių (65 m.) 2026 m. Pareiškėjas kreipimosi į VSDFV Klaipėdos skyrių metu dar nebuvo įgijęs teisės gauti senatvės pensiją.

10.       Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, LVAT praktiką, kad kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, pabrėžė, kad pareiškėjui teisė į senatvės pensiją dar neatsirado, nes jis neatitinka Pensijų įstatymo reikalavimų, todėl skundžiamos 2020 m. gruodžio 7 d. rašto ir 2021 m. vasario 1 d. rašto dalys pareiškėjui nesukelia teisių ir pareigų, nes, net ir patenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių apimtis nepasikeistų. VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV raštais pareiškėjas yra informuojamas apie tai, kad į skaičiuojamą socialinio pensijų draudimo stažą nebus įskaičiuotas mokymosi Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpis, pateikiant išaiškinimą, tačiau nėra priimamas sprendimas dėl pensijos skyrimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. vasario 1 d. raštai yra informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais nėra priimtas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas. Minėti raštai negali būti prilyginami viešojo administravimo subjekto atsisakymui atlikti tam tikrus veiksmus arba vertinamas kaip neigiama išvada, sukelianti juridines pasekmes. Būtent tokia teisminė praktika analogiško pobūdžio bylose yra formuojama LVAT (2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-842-602/2021) ir teismas ja vadovavosi taikydamas tą patį teisinį reguliavimą (ABTĮ 15 str. 1 d.). Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundžiamos VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. rašto ir VSDFV 2021 m. vasario 1 d. rašto dalys pačios savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukuria ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjas informuojamas apie tai, jog į skaičiuojamą socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti nebus įskaičiuojamas mokymosi Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. Teismas konstatavo, kad naikinti pareiškėjo ginčijamų raštų nėra pagrindo, todėl atmetė ir išimtinai iš ginčijamų aktų dalies panaikinimo reiškiamą išvestinį skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių įskaityti į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. Kadangi ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistas.

III.

11.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti pareiškėjo naudai iš VSDFV Klaipėdos skyriaus visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

11.1.                      Teismo vertinimas, kad sprendimas neįskaičiuoti mokymosi Minsko aukštojoje mokykloje 1984 m. rugsėjo 1 d. – 1988 m. liepos 31 d. laikotarpio į pareiškėjo pensijos socialinio draudimo stažą nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių, nes jis dar nėra sukakęs pensinio amžiaus ir įgijęs teisės į pensiją, nepagrįstas. VSDFV Klaipėdos skyrius ir VSDFV iš dalies pareiškėjo prašymus dėl socialinio draudimo stažo perskaičiavimo tenkino, šiais procedūras atliko nekvestionuodami savo įgalinimų šiose srityje ir momento, kuriuo šie klausimai buvo sprendžiami (t. y. pareiškėjui dar neįgijus teisės į pensiją). Abiejuose skundžiamuose aktuose nurodoma, kad šie sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, kuria pareiškėjas ir pasinaudojo. Tai, kad šiuo metu pareiškėjas nėra įgijęs teisės į senatvės pensiją dėl nepakankamo amžiaus, nereiškia, kad pensijos socialinio draudimo stažo dydis neturi įtakos jo teisinei padėčiai. Kaip nurodoma ir teismo sprendime, teisė į senatvės pensiją įgyjama esant Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumai: asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka abi toliau nurodytas sąlygas – asmeniui sukanka šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius ir jis turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai. Abi šios sąlygos susideda iš laike išsidėsčiusių laikotarpių, kurie visada eina iki to momento, kai asmuo įgyja teisę į pensiją. Todėl bet kuris asmuo, kuris potencialiai siekia įgyti teisę į senatvės pensiją, yra tiesiogiai suinteresuotas tikslia jo socialinio draudimo stažo apskaita.

11.2.                      Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, visi viešojo administravimo subjektai teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 1 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas taikomas kartu su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas) ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Vienas iš esminių su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, nurodytų Reglamento 5 straipsnio 1 dalies d) punkte, yra reikalavimas, kad asmens duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami; turi būti imamasi visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas). Kaip pažymima Reglamento 5 straipsnio 2 dalyje, būtent duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Atitinkamai iš tikslumo principo yra kildinama ir Reglamento 16 straipsnyje numatyta duomenų subjekto teisė reikalauti ištaisyti duomenis, pagal kurią duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištaisytų netikslius su juo susijusius asmens duomenis. Atsižvelgiant į tikslus, kuriais duomenys buvo tvarkomi, duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad būtų papildyti neišsamūs asmens duomenys, be kita ko, pateikdamas papildomą pareiškimą. Šiuo atveju pareiškėjas pirmiausia kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių ir VSDFV prašydamas suteikti informaciją apie savo socialinio draudimo stažą. Viešojo administravimo subjektai šią informaciją pateikė. Nustatęs, kad pateikta informacija yra netiksli, pareiškėjas pareikalavo ją ištaisyti. Šį prašymą VSDFV Klaipėdos skyrius ir VSDFV iš dalies tenkino, tačiau atsisakė ištaisyti klaidingą informaciją apie pareiškėjo socialinio draudimo stažą. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, VSDFV Klaipėdos skyrius ir VSDFV pažeidė ADTAĮ bei Reglamento nuostatas.

11.3.                      Pagal VAĮ numatytą reguliavimą iš esmės yra ribojama galimybė spręsti tą patį klausimą du kartus (VAĮ 11 str. 3 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas paprašė ištaisyti netikslius duomenis apie jo socialinio draudimo stažą, o VSDFV Klaipėdos skyrius ir VSDFV šį klausimą nagrinėjo iš esmės (o ne atsisakė nagrinėti), susidarė teisiškai neapibrėžta situacija: pareiškėjas, nesutikdamas su tokiais VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV sprendimais, turėtų juos skųsti, tačiau, pasak teismo, to negali daryti, nes toks atsakymas nesukuria jam jokių teisinių pasekmių, kol jis nėra įgijęs teisės į senatvės pensiją, tačiau kartu jeigu pareiškėjas neskųs tokio institucijų sprendimo ir dėl socialinio draudimo stažo dydžio patikslinimo kreipsis tik jau įgijęs teisę į senatvės pensiją, VSDFV Klaipėdos skyrius ir VSDFV turės pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymus patikslinti socialinio draudimo stažą, remiantis tuo, kad šioje byloje skundžiamais sprendimais ginčo laikotarpio neįskaitymo į socialinio draudimo stažą klausimas jau yra išspręstas ir nebuvo skundžiamas sprendimuose nurodyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas neturės pateikti jokios papildomos informacijos, kurios jis neturi šiuo metu, todėl nebus formalaus pagrindo peržiūrėti anksčiau priimtus neskundžiamus VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV sprendimus, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi šioje byloje. Todėl negalima sutikti su teismo išvada, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai nesukuria jam jokių teisinių padarinių. Tvarkydamos asmens duomenis, valdžios institucijos privalo užtikrinti tvarkomų duomenų tikslumą, o pareiškėjui suteikta teisė reikalauti šių netikslių duomenų ištaisymo, nepriklausomai nuo to, ar šie duomenys šiuo konkrečiu metu jam sukuria kokias nors pasekmes, ar jas sukels tik ateityje. Kadangi skundžiamais sprendimais jau išspręstas ginčo laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo socialinio draudimo stažą klausimas, ateityje bus procedūrinės prielaidos atsisakyti nagrinėti pareiškėjo iškeltą tą patį klausimą ateityje, kas reiškia, kad šiuo metu skundžiami sprendimai neabejotinai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, užkirsdami kelią tą patį klausimą kelti ateityje, kai jis įgis teisę į senatvės pensiją.

12.       Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

13.       Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad teismas, skundžiamu sprendimu pabrėždamas, jog pareiškėjui teisė į senatvės pensiją dar neatsirado, nes jis neatitinka Pensijų įstatymo reikalavimų, padarė pagrįstą išvadą, kad dėl šios priežasties VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. raštas ir VSDFV 2021 m. vasario 1 d. raštas skundžiamose dalyse pareiškėjui nesukelia teisių ir pareigų, nes, net ir patenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių apimtis nepasikeistų. Teismas pagrįstai nusprendė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. vasario 1 d. raštai yra informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais nėra priimtas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas, todėl minėti raštai negali būti prilyginami viešojo administravimo subjekto atsisakymui atlikti tam tikrus veiksmus arba vertinami kaip neigiama išvada, sukelianti juridines pasekmes.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas tinkamai nustačius ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Pareiškėjas ginčo metu galiojančios Pensijų įstatymo redakcijos 7 priede nustatytą 65 metų senatvės pensijos amžių sukaks 2026 m. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl 1984 m. rugsėjo 1 d. – 1988 m. liepos 31 d. laikotarpio įskaitymo į stažą kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių 2020 m. vasario 14 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas kreipimosi metu neatitiko vienos iš Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. pareiškėjas dar nebuvo įgijęs teisės gauti senatvės pensiją. Teismas teisingai konstatavo, kad skundžiami VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. raštas ir VSDFV 2021 m. vasario 1 d. raštas yra informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjas tik informuojamas apie tai, kad į stažą nebus įtrauktas mokymosi Minsko aukštojoje mokykloje 1984 m. rugsėjo 1 d. – 1988 m. liepos 31 d. laikotarpis, tačiau nėra priimamas sprendimas dėl pensijos skyrimo, t. y. nėra priimamas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas. Pažymi, kad skiriant pareiškėjui senatvės pensiją, kai jam sukaks senatvės pensijos amžius, pensija turės būti apskaičiuojama (o taip pat ir laikotarpiai turės būti įskaitomi į stažą pensijai skirti) pagal tuo metu galiosiančius teisės aktus. Priimtą pensijos skyrimo sprendimą (o taip pat ir laikotarpių įskaitymą į stažą, į kurį atsižvelgiama skiriant pensiją) pareiškėjas turės teisę apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiami sprendimai sukelia teisines pasekmes, nes jais jau išspręstas ginčo laikotarpio įskaitymo į jo stažą klausimas, ir tai užkerta kelią šį klausimą kelti ateityje, kai jis įgis teisę į senatvės pensiją, atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. (10.11)DV_S-39634 „Dėl 2020 m. vasario 14 d. prašymo“ ir VSDFV 2021 m. vasario 1 d. rašto Nr. (18.2)I-741 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. (10.11) DV_S-39634 ir pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ dalių, kuriomis pareiškėjui į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas mokymosi Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl su tuo susijusio pareiškėjo prašymo įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių įskaityti į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d.

17.       Byloje nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2020 m. gruodžio 7 d. raštu informavo, kad, vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo 2.5 papunkčiu, į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas mokymosi Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d., nes į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantu, klausytoju. Pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyriaus raštą 2020 m. gruodžio 28 d. apskundė VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus raštą ir pareiškėjo prašymą dėl laikotarpio nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d. įskaičiavimo į pensijų socialinio draudimo stažą išnagrinėti iš naujo. VSDFV 2021 m. vasario 1 d. rašte nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunkčiu, 2020 m. gruodžio 7 d. raštu teisėtai ir pagrįstai nusprendė neįskaityti šio laikotarpio į pareiškėjo stažą, nes pagal paminėtą teisinį reguliavimą buvimo Minsko aukštosios mokyklos klausytoju laikotarpis neįskaitytinas į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką ir neprilygintinas stažui.

18.       Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiamos VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. gruodžio 7 d. rašto ir VSDFV 2021 m. vasario 1 d. rašto dalys pačios savaime jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukuria, ginčijami aktai, kuriais pareiškėjui į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas mokymosi Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d., yra tik informacinio pobūdžio dokumentai.

19.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo skundžiami aktai nesukuria jam jokių teisinių padarinių. Pareiškėjo teigimu, skundžiami aktai neabejotinai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, užkirsdami kelią tą patį klausimą kelti ateityje, kai jis įgis teisę į senatvės pensiją. Tvarkydamos asmens duomenis, valdžios institucijos privalo užtikrinti tvarkomų duomenų tikslumą, o pareiškėjui suteikta teisė reikalauti šių netikslių duomenų ištaisymo, nepriklausomai nuo to, ar šie duomenys šiuo konkrečiu metu jam sukuria kokias nors pasekmes, ar jas sukels tik ateityje.

20.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme nei pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga.

21.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo argumentacija, VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV atsikirtimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsiaiškino ir nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes tam, jog būtų išspręstas šioje byloje kilęs ginčas dėl skundžiamų aktų dalių pagrįstumo ir teisėtumo.

22.       Pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems šio įstatymo nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams). Pensijų įstatymo 14 straipsnio (Teisė gauti senatvės pensiją) 1 dalis nustato sąlygas valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, t. y. asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka abi toliau nurodytas sąlygas – asmeniui sukanka šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius (14 str. 1 d. 1 p.) ir jis turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai (14 str. 1 d. 2 p.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus senatvės pensijos amžių. Pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją atsiradimo.

23.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra neįgijęs teisės gauti senatvės pensiją, nes pareiškėjui 65 metų senatvės pensijos amžius sukaks tik 2026 m. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas kreipimosi dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo į atsakovą metu neatitiko Pensijų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. pareiškėjas dar nebuvo įgijęs teisės gauti senatvės pensiją. Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus LVAT praktiką, kad, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020; 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-968/2021 ir kt.), darytina išvada, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus raštas ir VSDFV raštas, kuriais pareiškėjui į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas mokymosi Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpis nuo 1984 m. rugsėjo 1 d. iki 1988 m. liepos 31 d., pareiškėjui nesukelia teisių ir pareigų, nes, net ir patenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių apimtis nepasikeistų. 

24.       VSDFV Klaipėdos skyriaus raštu ir VSDFV raštu pareiškėjas yra informuojamas apie tai, kad į skaičiuojamą socialinio pensijų draudimo stažą nebus įtrauktas mokymosi Minsko aukštojoje mokykloje laikotarpis, pateikiant išaiškinimą, tačiau nėra priimamas sprendimas dėl pensijos skyrimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus raštas ir VSDFV raštas, kuriais pareiškėjui į stažą neįskaitytas paminėtas laikotarpis, yra informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais nėra priimtas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas. Minėti raštai negali būti prilyginami viešojo administravimo subjekto atsisakymui atlikti tam tikrus veiksmus arba vertinamas kaip neigiama išvada, sukelianti juridines pasekmes. Toks Pensijų įstatymo nuostatų aiškinimas atitinka suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-842-602/2021). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai rėmėsi LVAT praktika iš esmės analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. A-842-602/2021 (ABTĮ 15 str. 1 d.).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu pagal ADTAĮ bei Reglamento nuostatas, tačiau asmens duomenų apsauga nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

26.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

27.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                           Rytis Krasauskas

                                                                                                  Iveta Pelienė

                                                                                                  Skirgailė Žalimienė