Administracinio nusižengimo byla

                   Nr. A15-2483-836/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00279-2020-3

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                1.2.1; 1.4.1; 16.9.10; 21.9.10;

     KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 29 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, 

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R.,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Teismas

n u s t a t ė:

A. R., 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 11 val. 08 min., Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį MAN 17.192, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išpildamas atvežtą gruntą į laukus, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė elektros laidus ir 2 elektros stulpus, kuriuos sugadino. Iš įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešęs policijos pareigūnams. Eismo įvykio metu akcinei bendrovei (toliau – AB ) „Energijos skirstymo operatorius“ padaryta 1289,01 Eur dydžio žala. Tokias savo veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 22 punktus.  

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, administracinio nusižengimo protokole išaiškintos teisės numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir - ANK) 577 straipsnyje (b. l. 1-2). Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikytina, kad pažeidėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

A. R. administracinio nusižengimo byloje esančiame paaiškinime (b. l. 9) savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 9 val. 30 min., Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)  miestelyje, dirbdamas su savivarčiu MAN, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo su manipuliatoriumi, pas ūkininką A. E. vežė gruntą. Nuo (duomenys neskelbtini) namo į lauką ėjo elektros stulpai su kabeliu. Veždamas trečią kartą, išpylęs gruntą lauke, nepajuto, kaip kliudė elektros laidus ir išvažiavo toliau dirbti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pasikrovus smėlį (duomenys neskelbtini) karjere, jam paskambino darbų vykdytojas N. G. ir pranešė, kad jis galėjo kliudyti elektros laidus, kurie nuvertė du elektros stulpus. Mano, kad galimai galėjo pats pasikelti manipuliatorius ir važiuojant kliudyti elektros laidus.

Be paties pažeidėjo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą įrodo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1-2), kuriame užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas „Dėl KET pažeidimo“ (b. l. 3-4), kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. 11 val. 11 min. buvo gautas pranešimas, kad Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini)  gatvėje (duomenys neskelbtini), yra nuversti du elektros stulpai. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, buvo pastebėti du nuversti elektros stulpai. Ant nuvirtusių stulpų matėsi apgadinimai, kurių bendras ilgis apie 9 metrai, oranžinės spalvos dažų žymės. Apžiūrint įvykio vietą, atvažiavo žemės savininkas A. E., kuris nurodė, kad leido vežti gruntą į jam priklausančią valdą vairuotojui A. R., kuris galimai ir galėjo nuversti stulpus. Susisiekus su A. R. darbų vykdytoju N. G., paaiškino esamą jam esamą situaciją, kad galėtų pranešti savo darbuotojui; eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. l. 6), atliktų darbų aktas (b. l. 11-12), iš kurio matyti, kad atliktų rangos darbų bendra suma su PVM – 1289,01 Eur, fotonuotraukos iš įvykio vietos (b. l. 13, 14), kuriose matyti du nuversti gelžbetoniniai elektros stulpai, iš kurių vienas perlūžęs dviejose vietose, kita bylos medžiaga.

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Kaip jau minėta, sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju, A. R. teigė, kad nepajuto, kaip kliudė elektros laidus ir išvažiavo toliau dirbti, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir padarytos žalos dydį, šiuos teiginius vertina kritiškai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio metu buvo nuversti du gelžbetoniniai elektros stulpai, iš kurių vienas perlūžęs dviejose vietose, nutraukti elektros laidai. Teismas sutinka, kad važiuojant krovininiu automobiliu galima nepastebėti ir nejusti, kaip netyčia užkliudomi elektros laidai. Tačiau, šiuo atveju, ne tik buvo nutraukti elektros laidai, bet ir nuversti du masyvūs, dideli elektros stulpai, kurių vienas įvykio metu buvo visiškai nuvirtęs, o kitas sulūžęs dviejose vietose, didžioji jo dalis nukritusi ant žemės. Pažymėtina, kad šios įvardintos A. R. vairuojamos transporto priemonės kontakto su elektros laidais pasekmės, teismo vertinimu, vairuotojui – profesionalui turėjo būti pastebimos, kadangi nutrūkstantys elektros laidai ir griūvantys elektros stulpai, be tiesioginio kontakto pojūčio, turėjo skleisti ir gana nemenką garsą. Be to, tai akivaizdžiai pastebima ir vizualiai.

Administracinio nusižengimo protokole esančiame kaltinime nurodyta, kad A. R. veika padarytos žalos dydis – 1 121 Eur, tačiau, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis (b. l. 11-12), iš kurių matyti, kad atliktų rangos darbų bendra suma su PVM – 1289,01 Eur, tikslina šią aplinkybę. Tai A. R. padarytos veikos kvalifikavimo nekeičia, jo teisių nepažeidžia.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. R., 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 11 val. 08 min., Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)  miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį MAN 17.192, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išpildamas atvežtą gruntą į laukus, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė elektros laidus ir 2 elektros stulpus, kuriuos sugadino. Iš įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešęs policijos pareigūnams. Eismo įvykio metu AB „E. s. o.“ padaryta 1289,01 Eur dydžio žala. Tokias savo veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 22 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, todėl yra baustinas.

A. R. administracine tvarka baustas, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 15-18, LITEKO duomenys). Atsakomybę lengvinančia aplinkybė pripažintina tai, kad pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės rūšį ir formą,  į tai, kad asmuo yra baustas administracine tvarka, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei daro išvadą, jog A. R. skirtina administracinė nuobauda - bauda, nustatant minimalų sankcijoje už padarytą nusižengimą numatytą baudos dydį.

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

Teismas vertindamas šios administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertina tai, kad pažeidėjas pripažino padaręs nusižengimą, gailisi jį padaręs. Atsižvelgiama ir į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, eismo įvykio metu kitiems asmenims grėmė nebuvo kilusi. Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir pažeidėjui neskiriant jam suteiktos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. 

Byloje nesant duomenų, ar padaryta turtinė žala yra atlyginta, nesant pareikštų civilinių ieškinių, turtinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nespręstinas (ANK 664 straipsnio 1 dalis, 665 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

A. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą, be administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.  

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. : LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį (20121969677), esantį administracinio nusižengimo protokolo viršuje (kairiajame kampe), kitaip įmoka nebus užskaitoma.   

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja                                                                     Henryta Gerdvilė