Civilinė byla Nr. 2-230-450/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00192-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ bankrotą tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) M. H. prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – A. G., L. S., uždaroji akcinė bendrovė „Takmaris“, atstovaujama administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“, uždaroji akcinė bendrovė „Lodeksa medical leeches“, V. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Takmaris“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lodeksa“) atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Ignika“. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nuspręsta bendrovę likviduoti.
2. Pareiškėja (kreditorė) M. H. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Takmaris“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
3. Prašymą grindė tuo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas pagrindas pripažinti bankrutavusios bendrovės bankrotą tyčiniu, kadangi BUAB „Takmaris“ veikla buvo perkelta į bankrutavusios bendrovės veiklą perėmusią bendrovę – iš UAB „Lodeksa“ (vėliau UAB „Takmaris“) į UAB „Lodeksa medical leeches“. Nurodė, kad bankrutavusi bendrovė, norėdama išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, priėmė sprendimą veiklą vykdyti kito juridinio asmens vardu. UAB „Lodeksa medical leeches“ yra įsikūrusi ir veiklą vykdo tuo pačiu adresu, kuriuo veiklą vykdė bankrutavusi bendrovė; naudojasi jos patalpomis; interneto adreso domenu; internetinėje svetainėje naudojama informacija yra tapati; siūlo tokias pačias paslaugas; naudoja bankrutavusios bendrovės biologinį turtą – dėles. Be to, į bankrutavusios bendrovės veiklą perėmusią bendrovę perėjo dirbti darbuotojai ar susiję asmenys; dėl perimto verslo UAB „Lodeksa medical leeches“ pajamos išaugo nuo 5 000 Eur (2017 m.) iki 30 000 Eur (2018 m.).
4. Nurodė, kad BUAB „Takmaris“ buhalterinė apskaita, neinventorizuojant turto – dėlių ar inventorizuojant jas netinkamai, buvo vesta aplaidžiai arba apskritai netinkamai, todėl aplaidus apskaitos tvarkymas turto (dėlių) atžvilgiu turėtų būti pagrindas pripažinti bankrutavusios bendrovės bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas, nenustatęs tyčinio bankroto požymių, pareiškėjos M. H. prašymą pripažinti BUAB „Takmaris“ bankrotą tyčiniu atmetė.
6. Teismas taikė ĮBĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio tyčinį bankrotą, nuostatas, nes sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjami UAB „Takmaris“ vadovės A. G. veiksmai, kuriais grindžiamas tyčinis bankrotas, buvo atlikti iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Takmaris“ (2018 m. spalio 22 d.), todėl ginčo atveju taikė ĮBĮ tyčinį bankrotą, jo kriterijus ir sąlygas apibrėžiančias nuostatas.
7. Teismas vertino, kad nepaisant tam tikrų BUAB „Takmaris“ ir UAB „Lodeksa medical leeches“ duomenų panašumo ar net sutapimo, tai negali būti pagrindu pripažinti BUAB „Takmaris“ bankrotą tyčiniu dėl verslo perkėlimo ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytos prezumpcijos prasme.
8. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad pirminė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta nuostolinga, nes ji sudaryta už didesnę 1 kv. m nuomos kaina nei vėlesnė, nes administratorei sudarius nuomos sutartį, nuomos kaina padidėjo dėl žymiai didesnio negyvenamųjų patalpų ploto nuomos.
9. Atsižvelgiant į tai, kad iki BUAB „Takmaris“ iškeliant bankroto bylą, ilgą laiką įmonė buvo restruktūrizuojama, kreditoriams nesutikus šios proceso tęsti, darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Lodeksa medical leeches“ pats savaime nepatvirtina veiklos ir verslo perkėlimo, juolab, kad abiejose bendrovėse buvo vykdoma specifinė veikla, susijusi su dėlių auginimu, prekyba ir pan., o tokią veiklą vykdančių subjektų Lietuvoje šiuo metu yra du.
10. Specifinę veiklą vykdę ir specifinę darbinę patirtį įgiję UAB „Takmaris“ darbuotojai neturėjo kitokių pasirinkimo galimybių, kaip darbą tęsti vienoje iš bendrovių, kurios veikla panaši, be to, darbo pasirinkimas yra asmens teisė, todėl darbuotojų perėjimą dirbti į UAB „Lodeksa medical leeches“ teismas vertino kaip natūralų procesą; buvusi UAB „Takmaris“ vadovė A. G. nėra UAB „Lodeksa medical leeches“ akcininkė ar jos vadovė.
11. Aplinkybę, kad verslo perkėlimą patvirtina ir bendrovių tarpusavio ryšys per E. G. (buvęs M. H. sutuoktinis), kuris vėliau tapo BUAB „Takmaris“ vadovės A. G. faktiniu sutuoktiniu, teismas vertino nepagrįsta ir neturinčia reikšmės; kaip neįrodytas vertino aplinkybes apie BUAB „Takmaris“ ir UAB „Lodeksa medical leeches“ ryšį per susijusius asmenis bei turto – medicininių dėlių perėmimą.
12. Teismas nustatė, kad biologinis turtas buvo apskaitytas UAB „Takmaris“ balanse (UAB „Ignika“ 2019 m. vasario 22 d. darbo ataskaita pirmajam UAB „Takmaris“ kreditorių susirinkimui) – apskaitytos motininės dėlės 399 675,62 Eur sumai. Įrodymų, kad dėlės būtų perleistos UAB „Lodeksa medical leeches“, byloje nepateikta.
13. Byloje patvirtinta aplinkybė, kad motininės dėlės administratorės neperimtos ir neinventorizuotos, todėl negalima nustatyti realios jų kainos ir kiekio, jas parduoti, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad dėles perėmė ir pardavinėja UAB „Lodeksa medical leeches“.
14. Teismas sutiko, kad dėl netinkamai vestos biologinio turto (dėlių) buhalterinės apskaitos galimai buvo apsunkintos galimybės nustatyti šio turto vertę bankroto bylos iškėlimo metu ir įvertinti šių aplinkybių įtaką įmonės nemokumui. Tačiau nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinio bankroto požymį.
15. Teismas nenustatė, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams. Esant specifinėms biologinio turto (dėlių) apskaitos aplinkybėms ir neturint pagrindo (nesant įrodymų) spręsti, kad buvo apskaitytas nesamas turtas (iššvaistytas), teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog BUAB „Takmaris“ buvo vedama apgaulinga buhalterinė apskaita. Nėra įrodymų, kad buvo sąmoningai siekiama, jog bendrovė taptų nemoki ir bankrutuotų. Priešingai, bendrovė buvo restruktūrizuojama teismine tvarka tris kartus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Pareiškėja M. H. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir pripažinti BUAB „Takmaris“ bankrotą tyčiniu arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Sutampantys bankrutavusios bendrovės bei jos veiklą perėmusios bendrovės pavadinimas, domenas, kontaktiniai duomenys buvo pagrindas užtikrinti veiklos tęstinumą iš BUAB „Takmaris“ į UAB „Lodeksa medical leeches“. Pavadinimo, domeno, kontaktinių duomenų perėmimas teismų praktikoje, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, laikomi įrodančiais, jog veikla buvo perkelta į naują įmonę ir tai sudaro pagrindą pripažinti BUAB „Takmaris“ bankrotą tyčiniu.
16.2. Neaišku kada UAB „Lodeksa medical leeches“ pradėjo naudotis domenu; kiek laiko ir kokiomis sąlygomis už domeno naudojimąsi su vardas.lt atsiskaitydavo BUAB „Takmaris“. PVM sąskaitos faktūros neatskleidžia, kokios buvo domeno perleidimo, pranešimo apie domeno naudotojo pasikeitimą vardas.lt aplinkybės. Domeno bei kitų bankrutavusios bendrovės verslo identifikatorių perėmimas buvo tikslingas ir apgalvotas, siekiant rinkoje įtvirtinti naują, bankrutavusios bendrovės veiklą perimančią, bendrovę.
16.3. BUAB „Takmaris“ biologinis turtas – dėlės, laikomos tvenkinyje prie patalpų, šiuo metu yra UAB „Lodeksa medical leeches“ dispozicijoje – nuomos sutartyje šalys susitarė, kad „nuomininkas taip pat įsipareigojo prižiūrėti aplink išnuomojamą pastatą esančią teritoriją žemės sklype“.
16.4. Bankrutavusios bendrovės veiką perėmusi bendrovė Patalpas nuomoja už itin nedidelę kainą.
16.5. Dalis BUAB „Takmaris“ darbuotojų (trys iš penkių) į UAB „Lodeksa medical leeches“ perėjo dar prieš iškeliant bankroto bylą – darbuotojai A. G., E. G. ir R. V., dirbę bankrutavusioje bendrovėje iki 2018 m. lapkričio 22 d. (A. G.) ir 2018 m. lapkričio 28 d. (E. G. ir R. V.) jau 2018 m. spalio 19 d. yra registruoti UAB „Lodeksa medical leeches“ darbuotojais. Tam tikru metu šie darbuotojai dirbo abejose įmonėse tuo pačiu metu, tai įrodo, jog darbuotojų perėjimas iš bankrutavusios bendrovės į veiklą perėmusią bendrovę vyko planuotai.
16.6. Nors teismas nurodo, kad specifinę veiklą vykdę ir darbinę patirtį įgiję UAB „Takmaris“ darbuotojai iš esmės neturėjo kitokio pasirinkimo, tačiau, pavyzdžiui, UAB „Takmaris“ darbuotoja K. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. birželio 20 d. vadovavusi UAB „Lodeksa medical leeches“, bankrutavusioje bendrovėje dirbo administratore; administravimo įgūdžiai yra universalūs.
16.7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad tyčinio bankroto pripažinimui neturi reikšmės, ar įmonės, kurios veikla buvo perkelta į naują įmonę, vadovas toliau vadovauja ir naujajai įmonei; kitokių, ne vadovavimo pareigų, užėmimas naujoje įmonėje, nors prieš tai veikusioje įmonėje asmuo buvo vadovo pareigose, reiškia tik sąmoningą siekį suklaidinti ir paneigti tokio asmens sąsajas su abejomis įmonėmis.
16.8. Remiantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. ataskaita trečiasis asmuo A. G., deklaruojanti, kad bankrutavusios bendrovės veiklą perėmusioje bendrovėje yra tik laborantė, dirbdama bankrutavusios bendrovės veiklą perėmusioje bendrovėje, faktiškai veiklą perėmusią bendrovę ir valdo – bendrauja su valstybinę priežiūrą atliekančiomis institucijomis. Vien tik A. G. įsidarbinimas bankrutavusios bendrovės veiklą perėmusioje bendrovėje yra pakankamas faktas nustatyti jos ryšį su šia bendrove.
16.9. Informacija apie egzistuojančius ryšius tarp UAB „Takmaris“ vadovės A. G. bei UAB „Lodeksa medical leeches“ vienintelio akcininko valdybos nario E. G. nebuvo paneigta įrodymais; priešingai, tam tikrą laikotarpį E. G. buvo A. G. sugyventinis. Nors teismas akcentavo sąsajumo tarp A. G. bei E. G. tęstinumo stoką, teismų praktikoje nėra nurodytas laikotarpis, kiek laiko sąsajumas tarp tam tikrų asmenų / įmonių turi egzistuoti, kad tai būtų galima vertinti reikšminga aplinkybe įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu kontekste.
16.10. Patalpų nuomos sutartis sudaryta 2017 m. rugpjūčio 21 d. tarp UAB „Takmaris“, kuriai vadovavo A. G., bei UAB „Lodeksa medical leeches“, kurios vienintelės akcininkės Lenkijos įmonės „Doktor pijawka“ valdybos pirmininkas yra buvęs A. G. sugyventinis E. G., buvo sudaryta itin palankiomis sąlygomis.
16.11. Į bylą pateikti iš UAB „Farmacinių atliekų šalinimas“ gauti įrodymai (sutartis su bankrutavusia bendrove bei PVM sąskaitos faktūros) apie tai, kad šiai įmonei prekes (dėlės) tiekdavo tiek bankrutavusi, tiek jos veiklą perėmusi bendrovė.
16.12. Nustatyti bankrutavusios bendrovės vykdytų sutarčių ir / ar reikalavimo teisių perleidimą į bankrutavusios bendrovės veiklą perėmusią bendrovę objektyviai nebuvo ir nėra įmanoma, nes UAB „Lodeksa medical leeches“ įprastai sutarčių su tiekėjais / pirkėjais (nuolatinių sutarčių) nesudarinėja, ūkinės operacijos fiksuojamos sąskaitose, kuriose yra konfidencialūs duomenys (tiekėjai / pirkėjai, kainos).
16.13. Bankrutavusios bendrovės klientai, bendradarbiaudami su veiklą perėmusia bendrove, buvo klaidinami ir neteisingai suprasdavo, kad bendrauja su ta pačia bankrutavusia bendrove. Byloje yra įrodytas ne tik klientų perėjimas iš vienos bendrovės į kitą, bet ir sutarčių tolimesnis vykdymas.
16.14. Siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, todėl teismo pasirinktas įrodymų vertinimo metodas (aplinkybes vertinant atsietai, nesistemiškai) netinkamas.
16.15. Konkretūs veiksmai, su kuriais pareiškėja sieja netinkamą bankrutavusios bendrovės restruktūrizavimo eigą bei bankrutavusios bendrovės privedimą prie (tyčinio) bankroto yra atlikti A. G..
16.16. BUAB „Takmaris“ buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai yra nustatyti audito įmonės; teismų praktikoje yra patvirtinta, kad neteisingas turto vertės nurodymas, kaip apgaulingo apskaitos tvarkymo elementas, leidžia pripažinti bankrotą tyčiniu, pagrindžia faktą, kad dėlių apskaita / inventorizacija nebūdavo atliekama, ir tai yra pagrindas vertinti buhalterinės apskaitos vedimą aplaidžiu. Pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu yra tai, kad dėlių kiekis realiai yra mažesnis, nei turėtų būti pagal buhalterinę apskaitą; dėlių vertė yra mažesnė nei nurodyta bendrovės finansinėse atskaitomybėse.
16.17. BUAB „Takmaris“ neteisingai apskaitoje nurodžiusi turto (dėlių) vertę, nuslėpė nuo kontrahentų tikrąją finansinę būklę, todėl kreditoriai ir toliau turėjo sutartinus santykius su bankrutavusia bendrove.
16.18. Teismas šioje byloje nebuvo aktyvus, kadangi nesiėmė visų reikalingų veiksmų, kad būtų tinkamai susipažinta su atitinkamais bankrutavusios bendrovės bei jos veiklą perėmusios bendrovės dokumentais, kad būtų išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir byla būtų išspręsta teisingai. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymus išreikalauti įrodymus apie visus bankrutavusios bendrovės ir jos veiklą perėmusios bendrovės klientus (sutartis su jais, PVM sąskaitas faktūras), tai buvo kliūtis pareiškėjai įrodyti didesnio skaičiaus bendrovių klientų sutapimą / santykių tęstinumą. Kadangi teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, pareiškėja šį prašymą pakartotinai teikia Lietuvos apeliaciniam teismui.
17. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama tenkinti apeliantės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Sutinka su apeliantės teiginiu, kad pavadinimas, domenas, kontaktiniai duomenys buvo pagrindas užtikrinti veiklos tęstinumą iš bankrutavusios bendrovės į bankrutavusios bendrovės veiklą perėmusią bendrovę. Pagal teismų praktiką, tiek domenas, tiek logotipas pripažįstami juos naudojančios bendrovės verslo identifikatoriais.
17.2. Tiek BUAB „Takmaris“ tiek UAB „Lodeksa medical leeches“ klientai sutampa. Bankrutavusios bendrovės veiklą perėmusios bendrovės internetinėje svetainėje yra nurodomi tie patys kontaktiniai duomenys kaip ir bankrutavusios bendrovės, tai leidžia daryti prielaidą, kad bankrutavusios bendrovės klientai yra klaidinami, juos siekta perimti, to pakanka, kad bankrotą pripažinti tyčiniu.
17.3. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai pakankami preziumuoti tyčinį bankrotą dėl veiklos perkėlimo į kitą bendrovę.
18. Trečiasis asmuo „Lodeksa medical leeches“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atmesti apeliantės atskirąjį skundą, netenkinti prašymo išreikalauti papildomus duomenis. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ būtų perėmusi BUAB „Takmaris“ veiklą bei turtą.
18.2. Nei G. šeima, nei „Doktor Pijawka“ Sp. z. o. o. nevaldė UAB „Takmaris“, todėl apeliantė be pagrindo kaltina G. šeimą ir / ar „Doktor Pijawka“ Sp. z. o. o. BUAB „Takmaris“ privedimu prie bankroto.
18.3. Nenustatyti BUAB „Takmaris“ įmonės valdymo organų neteisėti veiksmai ar neveikimas privedant bendrovę prie bankroto, bei priežastinis ryšys tarp valdymo organų veiksmų ir bankroto iškėlimo.
18.4. UAB „Lodeksa medical leeches“ gamina ir prekiauja dėlių milteliais, kurie naudojami farmacijos ir kosmetikos pramonėje. BUAB „Takmaris“ tokios veiklos nevykdė.
18.5. Nepagrįsti argumentai, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ ir BUAB „Takmaris“ yra susiję įmonės; pareiškėja nepagrįstai šių įmonių sąsajumą grindžią per E. G..
18.6. Dalis UAB „Takmaris“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Lodeksa medical leeches“ tuomet, kai UAB „Takmaris“ kreditoriai atsisakė restruktūrizavimo proceso ir inicijavo bankroto bylos iškėlimą.
18.7. UAB „Lodeksa medical leeches“ nėra perėmusi bankrutavusios įmonės turto; 2017 m. pabaigoje UAB „Lodeksa medical leeches“ nupirko iš UAB „Takmaris“ nekondicinių dėlių miltelių gamybai.
18.8. BUAB „Takmaris“ nebuvo domeno lodeksa.com savininkas; UAB „Lodeksa medical leeches“ šį domeną pradėjo naudoti nuo 2019 m. sausio 10 d.
18.9. Nei anksčiau sudarytos sutartys (2015 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Farmacinių atliekų šalinimas“), nei pateiktos PVM sąskaitos faktūros, užklausos BUAB „Takmaris“ buvusiems klientams, nepatvirtina BUAB „Takmaris“ buvusių klientų perėjimo į UAB „Lodeksa medical leeches“, nebaigtų vykdyti sutarčių ir / ar reikalavimo teisių perdavimo.
19. Trečiasis asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atmesti apeliantės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą; netenkinti pareiškėjos prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, taikė materialines ir procesines teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu nėra pagrindo.
19.2. Bylos duomenys nesudaro jokio pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę. Nėra nustatyta veiklos perkėlimo konstatavimui būtina sąlyga, kadangi UAB „Lodeksa medical leeches“ neperėmė jokių bendrovės nebaigtų vykdyti sutarčių, nebuvo sutarčių vykdymo tęstinumo, neperėmė reikalavimo teisių.
19.3. Tarp bendrovių valdymo organų neegzistavo ir neegzistuoja sąsajumas, nes trečiasis asmuo A. G., buvusi bendrovės vadovė, nėra (nebuvo) UAB „Lodeksa medical leeches“ akcininkė, nei vadovė. Skiriasi bendrovių veikla.
19.4. Darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Lodeksa medical leeches“ pats savaime nepatvirtina nei veiklos ar verslo perkėlimo, nei tyčinio bankroto požymio.
19.5. UAB „Lodeksa medical leeches“ neįgijo nuosavybės teisių į nuomojamas patalpas. Bendrovės domeno, telefono, elektroninio pašto ir kitos informacijos naudojimas veikloje, neįrodo veiklos perkėlimo.
19.6. UAB „Lodeksa medical leeches“ atlygintinai įsigijo veiklai reikalingas dėles, todėl visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs argumentai dėl bendrovės biologinio turto – dėlių, naudojimo UAB „Lodeksa medical leeches“ veikloje.
19.7. Bendrovė nėra perdavusi, o UAB „Lodeksa medical leeches“ nėra perėmusi jokių bendrovės nebaigtų vykdyti sutarčių ir / ar reikalavimo teisių. Bendrovės administratorė pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad bankrutavus bendrovei jokių nebaigtų vykdyti sutarčių nebuvo.
19.8. Neįrodytas esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, t. y. kad bendrovės bankrotas buvo sąlygotas tyčiniais jos valdymo organų veiksmais (neveikimu).
19.9. Trečiasis asmuo A. G., kaip buvusi bendrovės vadovė, yra perdavusi teismo paskirtai bankroto administratorei visus bendrovės dokumentus bei turtą.
19.10. Pareiškėja nepateikė duomenų (neįrodė), kad nurodomi buhalterinės apskaitos trūkumai būtų priežastiniu ryšiu susiję su atsakingo asmens – A. G. veiksmais, siekiant blogo juridinio asmens valdymo ir / ar kreditorių teises bei teisėtus interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo, bei su bendrovės nemokumo faktu.
19.11. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti bendrovės biologinio turto – dėlių, iššvaistymą (pasisavinimą), taip pat byloje nėra duomenų, kad bendrovės vadovė dokumentus, kurie būtų reikšmingi, nustatant bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, būtų paslėpusi, sunaikinusi bei sugadinusi ar jų neišsaugojusi.
19.12. A. G. ėmėsi visų reikiamų veiksmų bendrovės veiklos išsaugojimui bei bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui, tačiau pačių bendrovės kreditorių veiksmai (nepritarimas bendrovės restruktūrizavimui, bankroto bylos inicijavimas) lėmė, kad 2018 metais buvo iškelta bankroto byla ir, atitinkamai, bendrovės veikla buvo nutraukta.
20. Trečiasis asmuo L. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas patenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir BUAB „Takmaris“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Lodeksa medical leeches“, nes: 1) UAB „Lodeksa medical leeches“ vykdo veiklą tuo pačiu adresu, kaip ir bankrutavusi bendrovė; 2) naudoja tą patį domeną (lodeksa.com), interneto svetainėje www.lodeksa.com nurodomas tas pats ei. p. adresas (info@lodeksa.lt), tas pats telefono numeris ((duomenys neskelbtini)), tas pats tekstas, tos pačios nuotraukos; 3) UAB „Lodeksa medical leeches“ siūlo tokias pačias paslaugas, kaip ir buvusi bendrovė; 4) UAB „Lodeksa medical leeches“ savo veiklai vartoja bendrovės turtą – dėles; 5) iškėlus bankroto bylą, pradėjo didėti UAB „Lodeksa medical leeches“ pajamos.
20.2. UAB „Lodeksa medical leeches“ perėjo dirbti buvę bankrutavusios bendrovės darbuotojai ar su bendrove susiję asmenys, dalis darbuotojų vienu metu dirbo abejose įmonėse, atlikdami įvairias pareigas, kurios nereikalauja specialių žinių ir įgūdžių.
20.3. Teismas neįvertino, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ toliau viešai deklaruoja, kad prekiauja dėlėmis, nors bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo paaiškino šių dėlių įgijimo šaltinio; nors buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad dėlės šiuo metu tariamai nėra bankrutavusios bendrovės veiklą perėmusios bendrovės dispozicijoje, tačiau akivaizdu, kad bankrutavusios bendrovės biologinis turtas – dėlės yra laikomos tvenkinyje prie patalpų, todėl yra veiklą perėmusios bendrovės dispozicijoje.
20.4. Perduoti dokumentai neatitinka tikrovės, dingo dalis didelės vertės į bendrovės balansą įtraukto turto – dėlių, kurį naudoja UAB „Lodeksa medical leeches“, nes ji veikia BUAB „Takmaris“ patalpose ir teritorijoje, veiklą yra identiška BUAB „Takmaris“ veiklai.
20.5. Buvusi vadovė sąmoningai blogai valdė BUAB „Takmaris“, galimai pasisavino didelės vertės biologinį turtą, sudarė akivaizdžiai nenaudingus ir įmonės tikslams prieštaraujančius sandorius, savinosi didelės vertės lėšas iš sąskaitų Lenkijos bankuose, paslėpė didelės vertės biologinį turtą (dėles). Todėl didelės dalies bendrovės turto pardavimas (iššvaistymas), klientų perėmimas, paskolinių santykių ir skolų atsiradimas, darbuotojų priėmimas ar atleidimas, jų premijavimas, leidžia įtarti tyčinį bankrotą. A. G. tyčia blogai valdė įmonę, siekdama bankroto ir žalos kreditoriams.
20.6. Bankrutavusios bendrovės pavadinimas buvo tikslingai pakeistas iš UAB „Lodeksa“ į UAB „Takmaris“, planuojant išsaugoti prekės ženklo „Lodeksa“ reputaciją, siekiant šios reputacijos pridėtinę vertę panaudoti parėmusios bendrovės veikloje.
20.7. Bankrutavusios bendrovės buhalterinės apskaitos šiukštūs vedimo trūkumai yra nustatyti audito įmonės, nes dėlių kiekis realiai yra mažesnis, nei turėtų būti pagal buhalterinės apskaitos duomenis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
21. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis). Šio kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
22. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas pripažinti BUAB „Takmaris“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė bendrovės bankrotą prašė pripažinti tyčiniu dviem – ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytais, pagrindais, t. y. dėl BUAB „Takmaris“ veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę bei netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo.
23. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
24. Nagrinėjamu atveju, bendrovės bankroto procedūra inicijuota galiojant ĮBĮ nuostatoms, nors pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2020 m. gegužės 20 d., t. y. po JANĮ įsigaliojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą, kuris taikytinas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
26. Iš trečiojo asmens A. G. pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad trečiasis asmuo atsikerta į trečiojo asmens L. S. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomus argumentus dėl bendrovės banko sąskaitų, pinigų išgryninimo bei galimo lėšų pasisavinimo, nurodydama, jog šios aplinkybės nepatenka į apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribas, nes atskirasis skundas šiomis aplinkybėmis nėra grindžiamas; taip pat pažymi, kad visus išsamius argumentus yra pateikusi atsiliepime į atskirąjį skundą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. G. pateikti rašytiniai paaiškinimai nors ir nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, tačiau nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes paaiškina aplinkybes, kuriomis atskirasis skundas nėra grindžiamas, todėl A. G. pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami.
27. Nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose glaustai nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjos prašymą; paaiškinimuose nėra išdėstyta naujų atsiliepimą į prašymą papildančių argumentų, todėl pateikti paaiškinimai nėra reikšmingi ir teismas remsis nemokumo administratorės atsiliepime pateiktais išsamiais atsikirtimais, todėl į bylą nepriimami.
Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo
28. Apeliantė atskirajame skunde pateikė prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus: 1) iš Lietuvoje veikiančių bankų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“, AB „Citadele“ bankas, AB SEB bankas, AB „Swedbank“, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus BUAB „Takmaris“ banko sąskaitų išrašus už paskutinius 10 metų; UAB „Lodeksa medical leeches“ banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo įmonės įsteigimo dienos (2017 m. rugpjūčio 14 d.) iki išreikalautų įrodymų pateikimo dienos; 2) iš BUAB „Takmaris“ visų sąskaitų apyvartos ar kitų sąskaitų registrą už paskutinius 10 metų; 3) iš UAB „Lodeksa medical leeches“ visų sąskaitų apyvartos ar kitų sąskaitų registrą už laikotarpį nuo įmonės įsteigimo dienos (2017 m. rugpjūčio 14 d.) iki išreikalautų įrodymų pateikimo dienos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio prašymo, nesiėmė visų reikalingų veiksmų, kad būtų tinkamai susipažinta su BUAB „Takmaris“ bei UAB „Lodeksa medical leeches“ dokumentais, taip sudarė kliūtis apeliantei įrodyti didesnio skaičiaus BUAB „Takmaris“ ir UAB „Lodeksa medical leeches“ klientų sutapimą / santykių tęstinumą.
29. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 26 d. vykusiame teismo posėdyje priimta protokoline nutartimi ir 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė apeliantės prašymus išreikalauti įrodymus apie visus BUAB „Takmaris“ ir UAB „Lodeksa medical leeches“ klientus (sutartis su jais, PVM sąskaitas faktūras, banko sąskaitų išrašus), nurodydamas, jog prašomi išreikalauti duomenys yra viena iš įrodinėjimo priemonių tyčinio bankroto požymiui (verslo perkėlimui) ir klientų tapatumui pagrįsti, tokie duomenys galimai sudaro komercinę paslaptį ir teismo gali būti pripažinti konfidencialia informacija, todėl ši įrodinėjimo priemonė nepasieks savo tikslų. Be to, pareiškėja turėjo galimybę gauti reikiamus duomenis iš BUAB „Takmaris“, o klientų tapatumas yra tik vienas iš požymių, galinčių patvirtinti verslo perkėlimą.
30. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Teismas neturi riboti šalies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu šalis pagrindžia savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 58 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės prašomus išreikalauti įrodymus, nenustatė prašymo tenkinimo pagrindų. Viena vertus, bylos nagrinėjimo eigoje bankroto administratorė patvirtino, kad atskirų sutarčių BUAB „Takmaris“ su klientais sudariusi nebuvo, o veiklą vykdė kasos pajamų orderiais; pareiškėjai buvo suteikta galimybė susipažinti su BUAB „Takmaris“ bankroto administratorei perduotais dokumentais ir pareiškėja susipažinusi su duomenimis, byloje remiasi jais ir grindžia savo reikalavimus. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir UAB „Lodeksa medical leeches“ atstovas, išreikalavus prašomus dokumentus galimai būtų pateikti bendrovių konfidencialūs duomenys, kuriais galėtų pasinaudoti byloje dalyvaujantis UAB „Lodeksa medical leeches“ L. S., kuris yra MB „Hirudo horti“ vadovas, kurios veikla yra panaši. Be to, apeliantė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kuriomis ketintų pagrįsti prašomais išreikalauti rašytiniais įrodymais, tik abstrakčiai pažymėjo, jog tai buvo kliūtis apeliantei įrodyti didesnio skaičiaus BUAB „Takmaris“ ir UAB „Lodeksa medical leeches“ klientų sutapimą / santykių tęstinumą, taip iš esmės pripažindama, kad turėjo galimybę pagrįsti savo argumentus.
33. Pažymėtina, kad CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas ne tam, kad galima būtų sužinoti vienas ar kitas aplinkybes ar juo būtų įvykdytas ieškinio reikalavimai (dalykas), o tam, kad į bylą būtų pateikti objektyviai egzistuojantys rašytiniai įrodymai, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku. Kitaip tariant, tai nėra priemonė išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, o tai turi būti priemonė padėti surinkti įrodymus, kurie susiję su įrodinėjimo dalyku. Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išreikalauti įrodymus ir vertinti priešingai, nėra pagrindo.
Dėl ginčo esmės
34. ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
36. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo
37. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnį įmonėje privalo būti apskaitos politika; joje turi būti nurodomi apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus (šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi tik pagal įstatymų reikalavimus tvarkoma buhalterinė apskaita leidžia nustatyti realią įmonės finansinę padėtį. Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
39. Apeliantės teigimu, BUAB „Takmaris“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai – BUAB „Takmaris“ buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai yra nustatyti audito įmonės; teismų praktikoje yra patvirtinta, kad neteisingas turto vertės nurodymas, kaip apgaulingo apskaitos tvarkymo elementas, leidžia pripažinti bankrotą tyčiniu, pagrindžia faktą, kad turto (dėlių) apskaita / inventorizacija nebuvo atliekama, ir tai yra pagrindas vertinti buhalterinės apskaitos vedimą aplaidžiu.
40. Byloje nustatyta, kad BUAB „Takmaris“ buvusi vadovė A. G. įmonės dokumentus bei turtą bankroto administratorei perdavė 2018 m. lapkričio 13 d. turto perdavimo–priėmimo aktais, 2018 m. lapkričio 13 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktu ir 2018 m. gruodžio 19 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktu; A. G. nurodė BUAB „Takmaris“ bankroto administratorei, kur yra BUAB „Takmaris“ turtas (dėlės) (vandens telkinyje, priklausančiame BUAB „Takmaris“), bankroto administratorė pretenzijų BUAB „Takmaris“ valdymo organams dėl turto ir / ar dokumentų perdavimo neturėjo, nors pripažino, kad galimai buvo netikslumų dėl balanse nurodyto turto (dėlių) kiekio ir vertės (399 675,62 Eur). A. G., kaip BUAB „Takmaris“ vadovės, įgaliojimai pasibaigė dar 2018 m., įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą. Nuo tada teisė valdyti, naudoti BUAB „Takmaris“ turtą ir juo disponuoti buvo suteikta bankroto administratorei.
41. Taigi, viena vertus, A. G. perduodama bendrovės dokumentus ir turtą 2018 m. lapkričio mėn. neturėjo realios galimybės atlikti ginčo dėlių inventorizacijos dėl tam netinkamų oro sąlygų (iš esmės aplinkybė neginčijama). Kita vertus, BUAB „Takmaris“ biologinis turtas – medicininės dėlės yra specifinis turtas, laikomas tvenkinyje, šalia UAB „Lodeksa medical leeches“ išnuomoto pastato, tačiau nustatyti šio turto realios rinkos vertės šiai dienai nėra galimybių ne tik dėl turto specifiškumo, bet ir BUAB „Takmaris“ kreditorių valios nebuvimo. Byloje nėra ginčo, kad medicininių dėlių priežiūra, inventorizacija ir paruošimas pardavimui yra technologiškai sudėtingi procesai, reikalaujantys specifinių žinių, pasiruošimo ir materialinių išteklių, todėl bankroto administratorei pateikus visą reikiamą informaciją 2019 m. balandžio 15 d. BUAB „Takmaris“ kreditorių susirinkimui, kreditoriai nepritarė skirti papildomų lėšų ( iš esmės šis klausimas buvo atidėtas) ir biologinis turtas (dėlės) buvo paliktas toje pačioje vietoje (kaip ir jų perdavimo metu) ir be priežiūros.
42. Bankroto administratorės 2020 m. gegužės 14 d. ataskaita patvirtina, kad administratorė kreipėsi į valstybinį mokslinių tyrimų institutą „Gamtos tyrimų centras“ su prašymu atlikti dėlių apskaitą nustatant jų kiekį ir rūšį; taip pat galimybes nustatyti dėlių vertę ir realizavimo galimybes. „Gamtos tyrimų centras“ 2020 m. rugpjūčio mėn. pateikė duomenis, kad yra 800 vnt. dėlių. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad dėlių kiekis realiai yra mažesnis, nei turėtų būti pagal bankrutavusios bendrovės buhalterinę apskaitą (12 000 vnt.), todėl ir dėlių vertė galimai yra mažesnė, nei nurodyta bankrutavusios bendrovės finansinėje atskaitomybėje, nagrinėjamu atveju nereiškia, kad buvusi bendrovės vadovė šį turtą iššvaistė ar jį pasisavino, nes nurodyto biologinio turto kiekis galėjo sumažėti ne dėl sąmoningai apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. nuslepiant duomenis apie turtą (ar šias dėles pasisavinant), bet dėl kitų priežasčių, tarp jų ir dėl to, kad nuo bankroto bylos iškėlimo (2018 m. spalio 22 d.) bendrovės ūkinė veikla nebuvo vykdoma, dėlės nebuvo prižiūrimos, jos nebuvo maitinamos, nes tam nebuvo skirtos lėšos, kreditoriai reikiamų sprendimų tinkamai pasirūpinti tokiu specifiniu turtu nepriėmė itin ilgą laiką. Kaip minėta, medicininių dėlių priežiūra yra specifinė, reikalaujanti papildomo darbo ir lėšų, todėl natūralu, kad neskyrus dėlių priežiūrai ir maitinimui lėšų jos galimai nyko, todėl po pusantrų metų „Gamtos tyrimų centras“ rastas dėlių kiekis niekaip nesusijęs su neteisėtais buvusios vadovės A. G. veiksmais. Trečiasis asmuo A. G. paaiškino, kad BUAB „Takmaris“ vandens telkinys, kuriame buvo laikomos dėlės, buvo apsaugotas nuo aplinkos, instaliuoti šviestuvai, reaguojantys į judesius, todėl dėles buvo būtina maitinti, įprasta dėlės badavimo trukmė vidutiniškai neviršija 5–10 savaičių, maksimali badavimo trukmė siekia 1,5 metų. Duomenų, kad tokia informacija nebūtų žinoma bankroto administratorei nėra (ji turėjo pareigą sužinoti šio biologinio turto laikymo ir kitas jų priežiūrai būtinas aplinkybes). Be to, perėmus tokį specifinį turtą, pareiga juo tinkamai rūpintis bei jį išsaugoti teko administratorei, pritarus bendrovės kreditoriams (priimant būtinus sprendimus). Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad šiuo atveju A. G. veiksmai, susiję buhalterinės apskaitos vedimu, nėra susiję priežastiniu ryšiu su sumažėjusiu dėlių kiekiu, priešingai, tokie priklausė nuo kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų, siekiant tinkamai apskaityti ir išsaugoti turtą. Nurodytina, kad bankroto administratorė pripažįsta, kad nors buhalterinė apskaita buvo vedama su tam tikrais trūkumais, tačiau tai nesąlygojo BUAB „Takmaris“ tyčinio bankroto šiuo pagrindu, kadangi administratorei buvo perduotas turtas bei dokumentai, iš kurių galima nustatyti įmonės veiklą, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
43. Byloje nėra duomenų, kad dėl nustatyto netinkamo BUAB „Takmaris“ buhalterinės apskaitos vedimo (nepateiktos apskaitos politikos; netinkamo apskaitos politikos aprašymo; dokumentuose nurodytos dėlių vertės) negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu negalėjimu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kitais duomenimis), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
44. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tuo tarpu, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei yra pakankamai duomenų išvadai, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą BUAB „Takmaris“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.
Dėl BUAB „Takmaris“ veiklos perkėlimo į UAB „Lodeksa medical leeches“
45. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos: preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu, pirma, veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; antra, atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
46. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas).
47. Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
48. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo trečiasis asmuo A. G., apeliantė nepagrindžia sąmoningai blogo BUAB „Takmaris“ valdymo ar priežastinio ryšio tarp BUAB „Takmaris“ nemokumo / padėties esminio pabloginimo ir sąmoningai blogo BUAB „Takmaris“ valdymo, nes vien formalus ĮBĮ įtvirtintų pagrindų egzistavimas nereiškia tyčinio bankroto fakto. Tuo tarpu, byloje esanti medžiaga patvirtina visai priešingas aplinkybes, t. y. kad A. G., kaip bendrovės vadovė, nuo 2011 m. iki bankroto bylos BUAB „Takmaris“ iškėlimo (2018 m. spalio 22 d.) siekė restruktūrizuoti bendrovę (BUAB „Takmaris buvo restruktūrizuojama), ėmėsi veiksmų išsaugoti ir tęsti BUAB „Takmaris“ veiklą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad BUAB „Takmaris“ buvusi vadovė nuosekliai ir kryptingai siekė bankroto.
49. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas įtvirtina prezumpciją, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Taigi, sprendžiant dėl nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą, įmonę perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.
50. Remiantis byloje esančių Juridinių asmenų registro išrašų duomenimis, nustatyta, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ įsteigta ir įregistruota 2017 m. rugpjūčio 14 d., buveinės adresas toks pat, kaip ir BUAB „Takmaris“, t. y. (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo ir dėl tos aplinkybės, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ naudojasi tuo pačiu interneto adreso domenu www.lodeksa.com, tačiau byloje nustatyta, kad BUAB „Takmaris“ nebuvo domeno lodeksa.com savininkė, domenas lodeksa.com nėra apskaitytas ir kaip BUAB „Takmaris“ priklausantis turtas, taip pat nėra įrodymų, kad šis domenas būtų neteisėtai ar nuostolingai perleistas UAB „Lodeksa medical leeches“. Kaip nurodė ir patvirtino UAB „Lodeksa medical leeches“, šiuo domenu nuo 2019 m. sausio 10 d. naudojasi mokėdama mokestį UAB „Vardas.lt“, t. y. domenu naudojasi nuo to laiko, kai BUAB „Takmaris“ jau nebevykdė veiklos ir bendrovei buvo iškelta bankroto byla (2018 m. spalio 22 d.). Iš internetinio adreso nurodomos informacijos matyti, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ nurodo vykdanti panašią veiklą – medicininių dėlių auginimas ir jų taikymas gydymui, nurodo dalį tų pačių kontaktinių duomenų, kuriuos naudojo BUAB „Takmaris“ (tas pats telefono numeris (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas), naudojama ta pati reklaminė medžiaga apie medicininių dėlių auginimą. BUAB „Takmaris“ ir UAB „Lodeksa medical leeches“ veiklos panašumą patvirtina ne tik internete skelbiami duomenys, bet ir valstybės įmonės (toliau –VĮ) Registrų centras įregistruoti UAB „Lodeksa medical leeches“ veiklos tikslai ir rūšys – medicininių dėlių veisimas, auginimas, pardavimas, gydymas dėlėmis, natūralios ir netradicinės medicinos paslaugos, pirminės sveikatos priežiūros paslaugos; bendrovė gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, tuo tarpu, BUAB „Takmaris“ vykdė veiklą siauresnėje sferoje, tarp veiklos rūšių nurodomos: žuvų auginimas; farmacijos prekių didmeninė prekyba; žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų mažmeninė prekyba; medicininės praktikos veikla ir kt. Nepaisant nurodytų tam tikrų BUAB „Takmaris“ ir UAB „Lodeksa medical leeches“ duomenų apie veiklą panašumo ar net sutapimo, BUAB „Takmaris“ ir UAB „Lodeksa medical leeches“ veiklos pobūdis ir skyrėsi: BUAB „Takmaris“ veisė, augino, pardavinėjo dėles ir jomis gydė; UAB „Lodeksa medical leeches“ buvo įkurta tam, kad gaminti iš medicininių dėlių miltelius, skirtus kosmetikos ir farmacijos įmonėms ir tik vėliau (2018 m. pabaigoje), kai BUAB „Takmaris“ veiklos jau nevykdė, pradėjo veisti ir auginti dėles, nes šios veiklos tęstinumo negalėjo užtikrinti BUAB „Takmaris“. Nepaisant bendrovių veiklų panašumo ar net sutapimo, taip pat kitų abejų įmonių duomenų tapatumo, šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti BUAB „Takmaris“ bankrotą tyčiniu dėl verslo perkėlimo ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytos prezumpcijos prasme.
51. Pažymėtina, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ įkurta G. šeimos sprendimu, kuri per Lenkijos Respublikoje registruotą įmonę „DOKTOR PIJAWKA“ Sp. z. o. o. valdo UAB „Lodeksa medical leeches“. Nurodytos šeimos nariai nebuvo nei BUAB „Takmaris“ akcininkai, nei valdymo organų nariais, todėl, viena vertus, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ įsteigta susijusių asmenų, nes duomenų, kad G. šeima ir / ar įmonė „DOKTOR PIJAWKA“ Sp. z. o. o. būtų valdžiusi BUAB „Takmaris“, nepateikta. Kita vertus, A. G. buvo BUAB „Takmaris“ direktorė ir bendrovei UAB „Lodeksa medical leeches“ nevadovauja, nepriklauso jos valdymo organams, todėl ji niekaip negalėjo įtakoti sprendimo įregistruoti (įkurti) naują įmonę. Sprendimą įkurti įmonę priima būsimi jos savininkai ir toks sprendimas nepriklauso nuo kitų subjektų valios (šiuo atveju nuo buvusios bankrutavusios įmonės vadovės). Apeliantės minimi asmeniniai santykiai tarp A. G. ir E. G. niekaip priežastiniu ryšiu nesusiję su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis dėl veiklos perkėlimo ir galimi asmeniniai tarpusavio ryšiai pernelyg nutolę nuo teisinio santykio byloje.
52. Į bylą pateiktos UAB „Lodeksa medical leeches“ sudarytos patalpų nuomos sutartys patvirtina, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ iš bankrutavusios bendrovės nuomojasi (nuomojo) patalpas pirmiausiai pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą nuomos sutartį su UAB „Lodeksa“, pagal kurią negyvenamųjų patalpų nuomos kaina buvo 0,60 Eur už 1 kv. m (sutarties 4.1. punktas) ir šia sutartimi buvo išnuomotos 60 kv. m patalpos (sutarties 1.1. punktas), t. y. iš viso už 60 Eur per mėnesį; vėliau 2018 m. gruodžio 1 d. administratorė su UAB „Lodeksa medical leeches“ sudarė naują negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią patalpos išnuomotos po 0,4233 Eur už 1 kv. m (sutarties 1.2. punktas) ir išnuomota 590,63 kv. m ploto patalpos (sutarties 1.1, punktas) už bendrą 250 Eur mokestį per mėnesį. Viena vertus, vien aplinkybė, kad naujai įkurta įmonė nuomojasi patalpas iš kitos įmonės, kurios veiklos pobūdis ir labai panašus, nepatvirtina, kad tokia veikla buvo perkelta šiuo konkrečiu atveju į UAB „Lodeksa medical leeches“ ar minėta įmonė nuomos sutarties pagrindu perėmė buvusios įmonės (nuomotojo) turtą; kita vertus, sudarytos nuomos sutartys iš esmės patvirtina, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ nuosavybės teisių į šias patalpas nėra įgijusi ir jas tik nuomoja. Be to, nėra pagrindo teigti, kad pirminė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta nuostolingai, nes ji sudaryta už didesnę 1 kv. m nuomos kainą, o bendra nuomos kaina pagal antrąją sutartį, ją sudarius su administratore, padidėjo tik dėl žymiai didesnio negyvenamųjų patalpų ploto nuomos. Priešingai, toks sandoris buvo ekonomiškai naudingas BUAB „Takmaris“, nes bendrovė gavo papildomas pajamas už patalpas, kurių savo veikloje tuo metu faktiškai nenaudojo. Vien ta aplinkybė, kad paskesnėje su BUAB „Takmaris“ bankroto administratore sudarytoje nuomos sutartyje 1.3 punkte nuomininkas įsipareigojo prižiūrėti aplink išnuomojamą pastatą esančią teritoriją žemės sklype, niekaip nepatvirtina, kad buvo susitarta ir /ar dėl turto (dėlių) priežiūros; ar tokį turtą būtų perėmusi UAB „Lodeksa medical leeches“.
53. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ dirba penki darbuotojai, kurie anksčiau dirbo BUAB „Takmaris“: A. G., E. G., K. Z., L. V., R. V.. Tačiau vien šių aplinkybių nereiktų vertinti atsietai nuo BUAB „Takmaris“ veiklos specifiškumo ir galimo tęstinumo. Viena vertus, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nutartimi UAB „Takmaris“ iškelta bankroto byla, iki bylos iškėlimo ilgą laiką truko įmonės restruktūrizavimo procesas, kuris nedavė reikiamų rezultatų, kreditoriai nesutiko restruktūrizavimo procesą tęsti (restruktūrizuojama įmonė buvo iš esmės nuo 2011 metų), darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Lodeksa medical leeches“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo suprantamas procesas, tiek atsižvelgiant į veiklos specifiškumą, tiek ir geografinės vietos galimybes įsidarbinti, pagaliau ir aplinkybę, kad BUAB „Takmaris“ ilgą laiką buvo restruktūrizuojama ir nebuvo aišku dėl tolimesnės veiklos tęstinumo, kadangi sprendimus galėjo priimti tik kreditoriai, todėl darbuotojų pasirinkimas pereiti į kitą įmonę, pats savaime nepatvirtina veiklos ir verslo perkėlimo požymio (nurodytina, kad dalis darbuotojų perėjo į kitą įmonę dirbti, kai buvo nutarta kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo).
54. Pažymėtina ir tai, kad abi bendrovės veikė specifinėje srityje (bankrutavusi bendrovė veisė, augino, pardavinėjo dėles ir jomis gydė, o UAB „Lodeksa medical leeches“ daugiau orientuota gaminti iš medicininių dėlių miltelius, skirtus kosmetikos ir farmacijos įmonėms), todėl natūralu, kad bendrovei iškėlus bankroto bylą, dalis darbuotojų šioje veikloje įgiję specialias žinias ir patirtį perėjo dirbti į kitą panašia veikla užsiimančią įmonę, kuri veikė iš esmės tose pačiose patalpose, t. y. darbuotojai iš esmės buvo priversti keisti darbovietę. Be to, dalis UAB „Takmaris“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Lodeksa medical leeches“ tik tuomet, kai UAB „Takmaris“ kreditoriai atsisakė restruktūrizavimo proceso ir pritarė bankroto bylos iškėlimui. Nurodytina, kad 2017 m. UAB „Lodeksa medical leeches“ pajamos siekė tik 143 Eur ir tik 2018 m., kai patys BUAB „Takmaris“ kreditoriai užkirto kelią buvusios bendrovės restruktūrizavimui ir buvo inicijuota bankroto bylos iškėlimas, UAB „Lodeksa medical leeches“ pradėjo realiai vykdyti veiklą ir jos pajamos augo.
55. Aptariamų aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad specifinę veiklą vykdę ir specifinę darbinę patirtį įgiję BUAB „Takmaris“ darbuotojai iš esmės neturėjo kitokių pasirinkimo galimybių, kaip darbą tęsti vienoje iš dviejų tokią veiklą vykdančių subjektų Lietuvoje (UAB „Lodeksa medical leeches“ ar MB „Hirudo horti“), be to, darbo pasirinkimas yra kiekvieno asmens teisė ir ji negali būti paneigiama jokiomis aplinkybėmis. Kaip jau nurodyta, buvusi BUAB „Takmaris“ vadovė A. G. nėra nei UAB „Lodeksa medical leeches“ akcininkė, nei jos vadovė, sprendimų dėl įmonės UAB „Lodeksa medical leeches“ įkūrimo ar veiklos pobūdžio nepriiminėjo. Todėl ir ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip BUAB „Takmaris“ privedimas prie bankroto tyčia.
56. Pareiškėjos pateikti įrodymai apie UAB „Takmaris“ pardavimus tam tikriems klientams (įmonėms Biopharm Leeches, „DOKTOR PIJAWKA“, Mieravaldis Zarins, „STRAUTMALI“ , OU NAMVAM, UAB „Farmacinių atliekų šalinimas“ ir kt.), teigiant, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ veiklą vykdo su tais pačiais bankrutavusios bendrovės klientais, niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti verslo perkėlimo, nes vien klientų sutapimas, esant itin nedideliam subjektų, kurių veikla susijusi su specifiniu produktu – dėlėmis, pasirinkimui, negali patvirtinti verslo perėmimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad biologinis turtas buvo apskaitytas BUAB „Takmaris“ balanse (UAB „Ignika“ 2019 m. vasario 22 d. darbo ataskaita pirmajam BUAB „Takmaris“ kreditorių susirinkimui) ir įvertinęs, kad byloje nėra įrodymų, kad toks turtas (dėlės) būtų perleistos UAB „Lodeksa medical leeches“, bei įvertinęs, kad byloje pateikti rašytiniai duomenys, PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ 2017 m. lapkričio 30 d. iš UAB „Lodeksa“ įsigijo 30 000 vnt. nekondicinių medicininių dėlių už 3 630 Eur, o 2018 m. spalio 3 d. iš UAB „Takmaris“ 13 000 vnt. 3 dienų medicininių dėlių jauniklius už 1 573 Eur (dėlės buvo įsigytos atlygintinai UAB „Lodeksa medical leeches“ veiklai vykdyti), pagrįstai UAB „Takmaris“ biologinį turto UAB „Lodeksa medical leeches“ pardavimą nevertino kaip aplinkybę, leidžiančią konstatuoti tyčinį bankrotą nurodytu pagrindu.
57. Nurodytina, kad apeliantės pateiktas vertinimas, kad naujai įkurta įmonė perėmė sutarties su UAB „Farmacinių atliekų šalinimas“ vykdymą niekaip nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš pateiktos 2015 m. liepos 1 d. tarp UAB „Farmacinių atliekų šalinimas“ ir restruktūrizuojamos „Lodeksa“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje aiškiai susitarta dėl sutarties vykdymo termino – iki 2015 m. pabaigos, numatant konkretų medicininių dėlių įsigijimo kiekį (ne mažiau kaip 200 vnt.), todėl apeliantės pateikti duomenys apie tai, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ 2018 m. lapkričio 5 d. ir 2018 m. lapkričio 22 d. iš UAB „Farmacinių atliekų šalinimas“ įsigijo atitinkamą kiekį medicininių dėlių (2018 m. lapkričio 5 d. sąskaita faktūra Nr. 00113 (20 vnt.) ir 2018 m. lapkričio 22 d. sąskaita faktūra Nr. 00128 (17 vnt.)), negali būti vertinama, kaip nebaigtų vykdyti sutarčių perėmimas, kadangi viena vertus, įsigijimo momentu 2015 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties terminas jau buvo pasibaigęs, kita vertus, 2018 m. lapkričio mėn. BUAB „Takmaris“ jau buvo bankrutuojanti.
58. Pareiškėjos pateiktas vertinimas apie BUAB „Takmaris“ pardavimus tam tikriems klientams (Biopharm Leeches, „DOKTOR PIJAWKA“, Mieravaldis Zarins „STRAUTMALI“, OU NAMVAM), nurodant, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ veiklą vykdo su tais pačiais bankrutavusios bendrovės klientais, niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti verslo perkėlimo aplinkybės, nes nepateikti duomenys, leidžiantys daryti išvadą dėl BUAB „Takmaris“ nebaigtų vykdyti sutarčių ir / ar reikalavimo teisių perdavimo UAB „Lodeksa medical leeches“. Vien klientų sutapimas, iš esmės nesant šioje specifinėje veikloje pasirinkimo, kurių veikla susijusi su dėlėmis, negali patvirtinti verslo perėmimo fakto. Nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė nepateikė įrodymų, leidžiančių vertinti, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ perėmė kokias tai nebaigtas vykdyti sutartis ar reikalavimo teises iš BUAB „Takmaris“, taip pat įrodymų, kad BUAB „Takmaris“ turtas buvo perkeltas į UAB „Lodeksa medical leeches“ ar pati A. G. būtų pasisavinusi ginčo turtą (dėles) (CPK 179 straipsnis).
59. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą BUAB „Takmaris“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
60. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Kiti skunde ir atsiliepimuose į skundą nurodyti argumentai neturi reikšmės vertinant nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
62. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu tretieji asmenys A. G. ir UAB „Lodeksa medical leeches“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
63. Trečiasis asmuo UAB „Lodeksa medical leeches“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama iš apeliantės priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Teismui pateikti duomenys (2021 m. sausio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. PS 330 ir 2021 m. sausio 26 d. mokėjimo patvirtinimas) patvirtina, kad UAB „Lodeksa medical leeches“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 750 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių (toliau – Rekomendacijos), todėl UAB „Lodeksa medical leeches“ iš apeliantės priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
64. Trečiasis asmuo A. G. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama iš apeliantės priteisti 3 040,13 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu pateikė 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 083, ataskaitą ir 2021 m. sausio 27 d. mokėjimo patvirtinimą, patvirtinančius patirtas išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas ir teisinės konsultacijos, kurios priskirtinos atsiliepimo rengimo išlaidoms. Trečiojo asmens A. G. prašomos priteisti išlaidos gerokai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą jos mažinamos iki 1 200 Eur plius PVM ir iš apeliantės trečiajam asmeniui A. G. priteisiama 1 452 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės M. H. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lodeksa medical leeches“ (juridinio asmens kodas 304606856) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš apeliantės M. H. trečiajam asmeniui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 452 Eur su PVM (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėja Asta Radzevičienė