Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-540-302-2011].doc
Bylos nr.: 2A-540-302/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Adv.pad.Jevgenijus Bogdanovas ieškovo atstovas
Vaikų teisių apsaugos skyrius 188710061 tretysis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Tėvų teisės ir pareigos vaikams:
Vaikų teisės ir pareigos
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Procesiniai terminai:
Procesinių terminų atnaujinimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Galutinis sprendimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio skundo terminai
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Nuora?as tikras

            Civilinė byla  Nr. 2A-540-302/2011

                         Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1; 121.21

 

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,

dalyvaujant ieškovui A. P. ,  

atsakovei J. P. , jos atstovui advokatui Eimantui Šiupštai,   

 

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei J. P. , institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti iš ieškovo priteisto Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-04 sprendimu išlaikymo dydį sūnums M. P. , gimusiam 1995-07-09, ir G. P. , gimusiam 1997-09-20, nuo 600 Lt iki 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (teismo posėdžio metu ieškovas sutiko mokėti po 400 Lt).

Nurodė, kad šalims santuokoje 1995-07-09 gimė sūnus M. P. , 1997-09-20 – sūnus G. P. . 1998-12-10 teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta, teismo sprendimu priteistas iš ieškovo vaikams išlaikymas po 1/3 visų jo pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL. Ieškovas mokėjo kiekvieno vaiko išlaikymui po 150 Lt. Atsakovei kreipusis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams padidinimo, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-03-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3519-600/2009 padidino iš A. P. priteistą išlaikymą nepilnamečiams sūnums M. ir G. iki 600 Lt kiekvienam iš jų, kol sūnūs sulauks pilnametystės. Vilniaus apygardos teismo 2009-07-30 nutartimi civilinėje minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo dienos iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Nuo 2009 m. lapkričio mėnesio jo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo iki 1 025,25 Lt, o 2010 m. sausio mėn. gavo iš darbdavio UAB „Technikos jėga“ pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą bei apie jam iškeltą bankroto bylą, 2010-01-18 įsiregistravo Vilniaus darbo biržoje, bet iki šiol įsidarbinti jam nepavyko, 2010-02-11 su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis DK 137 str. pagrindu. Prieš tai (2008-04-21) ieškovas sudarė vartojimo kredito sutartį su banku 14 000 Lt kredito sumai buto remontui, todėl kas mėnesį jis turi mokėti po 300,22 Lt. Kadangi ieškovas gauna 650 Lt nedarbo draudimo išmoką, kitų pajamų neturi, tai neišgali mokėti vaikams priteisto išlaikymo. Dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir kitų būtinų mokesčių už komunalines paslaugas ieškovas negalėjo mokėti vaikams priteisto išlaikymo viso 1 200 Lt išlaikymo, todėl susidarė 16 019,08 Lt įsiskolinimas. Ieškovas prašė teismo atsižvelgti į jo pablogėjusią turtinę padėtį, pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiams sūnums dydį, sumažinant priteisto išlaikymo sumą iki 350 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Posėdžio metu ieškovas sutiko mokėti vaikams kas mėnesį po 400 Lt.

Atsakovė J.P. nesutiko su ieškovo reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kiekvienam vaikui per mėnesį reikia skirti po 750 Lt, nuo 2010-04-19 ji registruota Vilniaus darbo biržoje, galėtų dirbti sezoninį prekybininkės darbą, tačiau vaikai serga, nuolat reikia su jais lankytis pas gydytojus, todėl dirbti negali. Atsakovė pripažino, kad negauna iš vaikų tėvo priteisto išlaikymo, yra susidariusi virš 16000 Lt skola, tačiau reikalavimą sumažinti nepilnamečiams priteisto išlaikymo dydį prašė atmesti.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3519-600/2009 iš A. P. priteisto išlaikymo nepilnamečiams sūnums M. P. ir G. P. dydį ir priteisė iš ieškovo nepilnamečiams sūnums išlaikymą po 400 Lt kiekvienam iš sūnų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2010-03-17, kol sūnūs sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2010-03-17 A. P. sumokėtas išlaikymo sumas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3519-600/2009, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei sūnų atstovei – motinai J. P. priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes bankrutavus UAB „Technikos jėga“ A. P. neteko darbo (b.l. 14), o tuo pačiu ir darbo užmokesčio (b.l. 15), jis ėmėsi priemonių susirasti kitą darbą, įsiregistravo Vilniaus darbo biržoje (b.l. 12), tačiau iki šiol darbo surasti nepavyko, statybininko profesija yra nepaklausi, galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Teismas konstatavo, jog ieškovo iš gaunamos 650 Lt nedarbo išmokos mokėti kas mėnesį priteistą dviems vaikams 1200 Lt (600 Lt x 2) išlaikymą neišgali, tuo labiau, kad yra susidaręs 16019,08 Lt išlaikymo įsiskolinimas (b.l. 18). Teismas nurodė, kad esant būtinybei atsakovė šiuo metu turėtų būtinus vaikų poreikius tenkinti iš piniginių lėšų, esančių banke. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, įrodymų, kad vaikų tėvas slepia turtą, pajamas ar kitokiu būdu elgiasi nesąžiningai, kad išvengtų išlaikymo pareigos, teismui nepateikė.

Atsakovė J.P. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas iš esmės teisingai nurodė, kad priteisiant išlaikymą pirmiausia turi būti nustatoma proporcija tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas nusprendė sumažinti priteistą išlaikymą atsižvelgdamas tik į vieną aplinkybę, t.y. ieškovo finansines aplinkybes, o į byloje esančius įrodymus apie vaikų sveikatą (vienam sūnui yra nustatytas kojos sutrumpėjimas bei stuburo iškrypimas, jam reikalingi masažai, o kitam – buvo diagnozuota sunki vėžinė liga, dabar jam reikalinga priežiūra) nebuvo atsižvelgta, nors jos yra reikšmingos. Tokiu būdu teismas priėmė sprendimą nesivadovaudamas proporcingumo principu. Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas yra darbingas, neturi jokių sveikatos sutrikimų, kurie jam trukdytų susirasti darbą, jog ieškovas yra pajėgus teikti vaikams išlaikymą po 600 Lt kiekvienam. Ieškovo darbo netekimas yra laikinas ir jis pajėgus susirasti darbą ateityje.

Ieškovas A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, jų galimybes teikti vaikams išlaikymą. Teismas negali priteisti vaikams išlaikymo daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. 

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo   materialinės teisės normų, reguliuojančių tėvų pareigą teikti išlaikymą vaikams proporcingą tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.) aiškinimą. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija nesutinka.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tačiau šis principas nereiškia, kad tėvai neturintys turto, ar negaunantys oficialių pajamų arba gaunantys labai mažas pajamas atleisti nuo atsakomybės materialiai išlaikyti savo vaikus tenkinant bent minimaliausius jų poreikius

Kolegija sprendžia, kad teismo parinktas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesų patenkinimą iš vieno iš tėvų pusės. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo turtine padėtimi, atsakovės teikiamas vaikui išlaikymo dydis, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad  400 Lt išlaikymo dydis iš ieškovo pusės  kaip tik yra ta suma, kuri leis patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2004, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimu buvo priteistas iš ieškovo išlaikymas vaikams po 600 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį (b.l. 45-48). Tuo metu ieškovo pajamos per mėnesį sudarė apie 2000 Lt, ir buvo pripažintą kad jis galės teikti tuo metu priteistą išlaikymą. Nuo 2009 m. rugsėjo mėnesį ieškovo darbo pajamos sumažėjo iki 1300 Lt per mėnesį (b.l. 15), o revizuojamo sprendimo priėmimo metu ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl įmonės, kurioje jis dirbo bankroto (b.l. 14).Tokiu būdu teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad esminiai pasikeitė ieškovo turtinė padėtis dėl darbo pajamų esminio sumažėjimo ir teismas sutinkamai su  Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatomis pagrįstai sumažino išlaikymo dydį ieškovo nepilnamečiams vaikams.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad abu vaikai turi sveikatos problemų, tačiau dėl šių aplinkybių įrodymų neteikė, teismas neturėjo galimybės nustatyti šių sveikatos problemų mąsto, jos reikalingų papildomų išlaidų, ar tai yra nuolatinių išlaidų reikalaujančios problemos, ar tai vienkartinės, pasikartojančios po tam tikro laiko. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis mokamas kas mėnesį yra skirtas vaikų būtiniausioms kasdieniniams poreikiams tenkinti, papildomos lėšos reikalingos ne nuolatiniam išlaikymui – kaip dantų taisymas, tam tikro susirgimo gydymas, akinių pirkimas ir kt. yra laikomos papildomos nenumatytos nuolatiniam išlaikyme išlaidos ir tokias išlaidas abu tėvai turi dengti papildomai. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi ne nuolatinai, nes darbo netekimas ir neradimas gali tęstis tam tikrą periodą, tačiau ši aplinkybė ateityje, ieškovui ilgai nedirbant, gali būti laikoma neesminė, kaip vengimas mokėti vaikams išlaikymą, dėl ko iš naujo gali būti sprendžiamas vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas atsižvelgiant ne tik į jų būtiniausių poreikių, bet ir į individualių poreikių patenkinimą. 

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).  

  Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 8,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos viršys išieškomą sumą, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteisiamos.

 

 V. L. Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

 

n u t a r ė :

 

 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

  

 

Kolegijos pirmininkė                                                     Romualda Janovičienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                          Virginija Volskienė

 

 

Henrichas Jaglinskis