Civilinė
byla Nr. 2A-540-302/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos 78.2.1; 121.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos
teisėjų Henricho Jaglinskio ir Virginijos Volskienės,
sekretoriaujant
Silvijai Rimavičiūtei,
dalyvaujant
ieškovui A. P. ,
atsakovei
J. P. , jos atstovui advokatui Eimantui Šiupštai,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. P. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d.
sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį
atsakovei J. P. , institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto
išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas A.
P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti iš ieškovo priteisto
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-04 sprendimu išlaikymo dydį
sūnums M. P. , gimusiam 1995-07-09, ir G.
P. , gimusiam 1997-09-20, nuo 600 Lt iki 350 Lt kas mėnesį mokamų
periodinių išmokų kiekvienam nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų
pilnametystės (teismo posėdžio metu ieškovas sutiko mokėti po 400 Lt).
Nurodė, kad šalims
santuokoje 1995-07-09 gimė sūnus M. P. , 1997-09-20 – sūnus
G. P. . 1998-12-10 teismo sprendimu santuoka buvo
nutraukta, teismo sprendimu priteistas iš ieškovo vaikams išlaikymas po 1/3
visų jo pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL. Ieškovas mokėjo kiekvieno vaiko
išlaikymui po 150 Lt. Atsakovei kreipusis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo
vaikams padidinimo, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-03-04
sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3519-600/2009 padidino iš A.
P. priteistą išlaikymą nepilnamečiams sūnums M. ir G. iki 600 Lt kiekvienam
iš jų, kol sūnūs sulauks pilnametystės. Vilniaus apygardos teismo 2009-07-30
nutartimi civilinėje minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovas nurodė,
kad teismo sprendimo priėmimo dienos iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Nuo
2009 m. lapkričio mėnesio jo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo iki 1 025,25
Lt, o 2010 m. sausio mėn. gavo iš darbdavio UAB „Technikos jėga“ pranešimą apie
darbo sutarties nutraukimą bei apie jam iškeltą bankroto bylą, 2010-01-18
įsiregistravo Vilniaus darbo biržoje, bet iki šiol įsidarbinti jam nepavyko, 2010-02-11
su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis DK 137 str. pagrindu. Prieš tai
(2008-04-21) ieškovas sudarė vartojimo kredito sutartį su banku 14 000 Lt
kredito sumai buto remontui, todėl kas mėnesį jis turi mokėti po 300,22 Lt. Kadangi
ieškovas gauna 650 Lt nedarbo draudimo išmoką, kitų pajamų neturi, tai neišgali
mokėti vaikams priteisto išlaikymo. Dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir
kitų būtinų mokesčių už komunalines paslaugas ieškovas negalėjo mokėti vaikams priteisto
išlaikymo viso 1 200 Lt išlaikymo, todėl susidarė 16 019,08 Lt įsiskolinimas. Ieškovas
prašė teismo atsižvelgti į jo pablogėjusią turtinę padėtį, pakeisti priteisto
išlaikymo nepilnamečiams sūnums dydį, sumažinant priteisto išlaikymo sumą iki
350 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Posėdžio
metu ieškovas sutiko mokėti vaikams kas mėnesį po 400 Lt.
Atsakovė
J.P. nesutiko su ieškovo reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad
kiekvienam vaikui per mėnesį reikia skirti po 750 Lt, nuo 2010-04-19 ji
registruota Vilniaus darbo biržoje, galėtų dirbti sezoninį prekybininkės darbą,
tačiau vaikai serga, nuolat reikia su jais lankytis pas gydytojus, todėl dirbti
negali. Atsakovė pripažino, kad negauna iš vaikų tėvo priteisto išlaikymo, yra
susidariusi virš 16000 Lt skola, tačiau reikalavimą sumažinti nepilnamečiams
priteisto išlaikymo dydį prašė atmesti.
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino
iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2009-03-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3519-600/2009 iš A. P. priteisto išlaikymo nepilnamečiams
sūnums M. P. ir G. P. dydį ir priteisė iš ieškovo nepilnamečiams sūnums išlaikymą po 400 Lt kiekvienam iš sūnų
kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos,
t.y. 2010-03-17, kol sūnūs sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2010-03-17 A. P. sumokėtas išlaikymo sumas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
2009-03-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3519-600/2009, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto
teise disponuoti įstatyminei sūnų atstovei – motinai J. P. priteistą
išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teismas
sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes bankrutavus UAB „Technikos jėga“ A. P. neteko darbo (b.l. 14), o tuo pačiu ir darbo užmokesčio
(b.l. 15), jis ėmėsi priemonių susirasti kitą darbą, įsiregistravo Vilniaus
darbo biržoje (b.l. 12), tačiau iki šiol darbo surasti nepavyko, statybininko
profesija yra nepaklausi, galimybės susirasti darbą yra objektyviai
sumažėjusios. Teismas konstatavo, jog ieškovo iš gaunamos 650 Lt nedarbo išmokos
mokėti kas mėnesį priteistą dviems vaikams 1200 Lt (600 Lt x 2) išlaikymą
neišgali, tuo labiau, kad yra susidaręs 16019,08 Lt išlaikymo įsiskolinimas
(b.l. 18). Teismas nurodė, kad esant būtinybei atsakovė šiuo metu turėtų
būtinus vaikų poreikius tenkinti iš piniginių lėšų, esančių banke. Atsakovė,
nesutikdama su ieškovo reikalavimais, įrodymų, kad vaikų tėvas slepia turtą, pajamas
ar kitokiu būdu elgiasi nesąžiningai, kad išvengtų išlaikymo pareigos, teismui
nepateikė.
Atsakovė
J.P. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują
sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas
iš esmės teisingai nurodė, kad priteisiant išlaikymą pirmiausia turi būti
nustatoma proporcija tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, tačiau,
kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas nusprendė sumažinti priteistą
išlaikymą atsižvelgdamas tik į vieną aplinkybę, t.y. ieškovo finansines
aplinkybes, o į byloje esančius įrodymus apie vaikų sveikatą (vienam sūnui yra
nustatytas kojos sutrumpėjimas bei stuburo iškrypimas, jam reikalingi masažai,
o kitam – buvo diagnozuota sunki vėžinė liga, dabar jam reikalinga priežiūra)
nebuvo atsižvelgta, nors jos yra reikšmingos. Tokiu būdu teismas priėmė
sprendimą nesivadovaudamas proporcingumo principu. Apeliantė nurodo, kad
teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas yra darbingas, neturi jokių
sveikatos sutrikimų, kurie jam trukdytų susirasti darbą, jog ieškovas yra
pajėgus teikti vaikams išlaikymą po 600 Lt kiekvienam. Ieškovo darbo netekimas
yra laikinas ir jis pajėgus susirasti darbą ateityje.
Ieškovas
A. P. atsiliepimu
į apeliacinį skundą prašo
skundžiamą teismo sprendimą palikti
nepakeistą, apeliacinį
skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino abiejų tėvų turtinę
padėtį, jų galimybes teikti vaikams išlaikymą. Teismas negali priteisti vaikams
išlaikymo daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja
viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo
argumentų.
Apeliaciniame
skunde keliamas klausimas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo
materialinės teisės normų, reguliuojančių tėvų pareigą teikti išlaikymą vaikams
proporcingą tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.)
aiškinimą. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija nesutinka.
Pagal
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo
materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti
proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti
būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų
poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis
tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tačiau šis principas
nereiškia, kad tėvai neturintys turto, ar negaunantys oficialių pajamų arba
gaunantys labai mažas pajamas atleisti nuo atsakomybės materialiai išlaikyti
savo vaikus tenkinant bent minimaliausius jų poreikius
Kolegija
sprendžia, kad teismo parinktas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesų
patenkinimą iš vieno iš tėvų pusės. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su
ieškovo turtine padėtimi, atsakovės teikiamas vaikui išlaikymo dydis, leidžia kolegijai
daryti išvadą, kad 400 Lt išlaikymo dydis iš ieškovo pusės kaip tik yra ta
suma, kuri leis patenkinti vaiko būtiniausius poreikius, užtikrins būtinas
sąlygas vaikui vystytis. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių
konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.)
numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo
sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi
bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis
sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso
3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių
vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui
vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra
nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio
išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
Pagal
Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio
išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui
pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę
vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje
pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį
sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės
padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio
tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo
dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno
iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės
vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio
1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio
29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. kovo 29
d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2004, 2005 m. gegužės
11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m.
birželio 8 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės
17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Iš
bylos medžiagos matyti, kad teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimu buvo priteistas
iš ieškovo išlaikymas vaikams po 600 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas
mėnesį (b.l. 45-48). Tuo metu ieškovo pajamos per mėnesį sudarė apie 2000 Lt,
ir buvo pripažintą kad jis galės teikti tuo metu priteistą išlaikymą. Nuo 2009
m. rugsėjo mėnesį ieškovo darbo pajamos sumažėjo iki 1300 Lt per mėnesį (b.l.
15), o revizuojamo sprendimo priėmimo metu ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl
įmonės, kurioje jis dirbo bankroto (b.l. 14).Tokiu būdu teismas turėjo pagrindo
pripažinti, kad esminiai pasikeitė ieškovo turtinė padėtis dėl darbo pajamų
esminio sumažėjimo ir teismas sutinkamai su Civilinio kodekso 3.201 straipsnio
nuostatomis pagrįstai sumažino išlaikymo dydį ieškovo nepilnamečiams vaikams.
Apeliaciniame
skunde atsakovė nurodė, kad abu vaikai turi sveikatos problemų, tačiau dėl šių
aplinkybių įrodymų neteikė, teismas neturėjo galimybės nustatyti šių sveikatos
problemų mąsto, jos reikalingų papildomų išlaidų, ar tai yra nuolatinių išlaidų
reikalaujančios problemos, ar tai vienkartinės, pasikartojančios po tam tikro
laiko. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovo priteistas išlaikymas periodinėmis
išmokomis mokamas kas mėnesį yra skirtas vaikų būtiniausioms kasdieniniams
poreikiams tenkinti, papildomos lėšos reikalingos ne nuolatiniam išlaikymui –
kaip dantų taisymas, tam tikro susirgimo gydymas, akinių pirkimas ir kt. yra
laikomos papildomos nenumatytos nuolatiniam išlaikyme išlaidos ir tokias
išlaidas abu tėvai turi dengti papildomai. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį,
jog ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi ne nuolatinai, nes darbo netekimas
ir neradimas gali tęstis tam tikrą periodą, tačiau ši aplinkybė ateityje,
ieškovui ilgai nedirbant, gali būti laikoma neesminė, kaip vengimas mokėti
vaikams išlaikymą, dėl ko iš naujo gali būti sprendžiamas vaikams priteisto
išlaikymo dydžio pakeitimas atsižvelgiant ne tik į jų būtiniausių poreikių, bet
ir į individualių poreikių patenkinimą.
Dėl
išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir
ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą
sprendimą. Apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti apylinkės teismo
sprendimą nėra pagrindo (Civilinio
proceso kodekso 326
straipsnio 1 d. 1 p.).
Pagal
apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu, patirta 8,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi tokio dydžio
išlaidų išieškojimo sąnaudos viršys išieškomą sumą, vadovaujantis proceso
ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteisiamos.
V. L. Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų
kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė
Romualda Janovičienė
Kolegijos
teisėjai
Virginija Volskienė
Henrichas Jaglinskis