Baudžiamoji byla Nr. 1A-439-468/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08543-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

    1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgitos Mačionytės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,

nuteistojo R. U. gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-27 nuosprendžio, kuriuo R. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-03-21.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       R. U. 2021-03-20, apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais R. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistojo R. U. gynėjas advokatas J.Kovalenko prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-27 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti.

2.1.       Nurodo, kad 2021-03-20 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad tikrinimas atliktas įrenginiu „ALKOTEST DRAGER 7510 ARKB-0260“, tačiau iš patikros sertifikato matyti, kad jis išduotas kitam įrenginiui – „ALKOTESTERIS ALKOTEST 7510 Nr. ARKB-0260“, todėl, gynėjo vertinimu, darytina išvada, kad matavimas buvo atliktas įrenginiu, kuris neturėjo galiojančio patikros sertifikato. Pažymi, kad 2021-03-20 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo 1 psl. nurodyta, jog protokolas pradėtas pildyti 2021-03-20 16.05 val. ir baigtas 16.10 val., tačiau protokolo 4 psl. nurodyta data 2021-03-21, o 5 psl. nurodoma taisyta data, pagal kurią negalima nustatyti – ar tai 2021-03-20, ar 2021-03-21 diena, prie protokolo pridedamas priedas fotolentelė Nr. 1, o šio dokumento apačioje suformuotas įrašas: „Nuorašas tikras <...> 2021-03-22“.

2.2.       Gynėjo manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pažymi, kad byloje yra duomenys apie 2021-03-20 tyrėjo R. R. atliktus tyrimo veiksmus tik nuo 17.27 val., taigi, ikiteisminis tyrimas įvykio vietoje pradėtas nebuvo. Gynėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje privalėjo būti nustatyta, kad transporto priemonė stabdomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyta tvarka. Pažymi, kad, vadovaujantis ANK 592 straipsnio 1 dalimi, nustačius, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, byla perduodama nutarimu, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokio nutarimo nėra, todėl privalėjo būti nustatyta, kaip ir kodėl ikiteisminio tyrimo institucija gavo medžiagą. 

2.3.       Gynėjas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę, pažymi, kad apylinkės teismo prašė konfiskuoti nuteistojo individualiai įvertintą automobilio vertę – 1 600 Eur. Nurodo, kad teismas turėjo vertinti taikomų poveikio priemonių proporcingumą. Pažymi, kad nuteistasis patyrė pakankamas baudžiamojo proceso pasekmes, yra laikomas teistu, dėl ko galimai negalės dirbti tam tikro darbo, prarado nepriekaištingos reputacijos statusą, jam 2 metus atimta specialioji teisė ir paskirta 3 650 Eur bauda, ikiteisminio tyrimo metu iš nuteistojo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, jis negalėjo su įrankiais ir statybinėmis medžiagomis vykti į objektus, dėl ko privalėjo nutraukti darbinius santykius, jo pajamos sumažėjo iki minimumo, kadangi savarankiškai neturi galimybės transportuoti statybines medžiagas. Nurodo, kad kai darbdavys sužinos apie nuteistojo teistumą, jis gali prarasti darbo vietą. 

2.4.       Nuteistojo gynėjo vertinimu, turto konfiskavimas nagrinėjamu atveju nėra būtinas. Nurodo, kad nuteistasis realių neigiamų padarinių nesukėlė, eismo įvykis neįvyko, turtas nebuvo sugadintas, žala asmenų sveikatai nepadaryta, R. U. anksčiau nėra teistas, galiojančių nuobaudų neturi, šiurkščiai KET pažeidė pirmą kartą, duomenų, kad jis turėtų su alkoholio vartojimu susijusių problemų, byloje nėra, nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, teisei priešingas elgesys nuteistajam nebūdingas. Nurodo, kad nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją ir darbo vietą.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo R. U. gynėjo advokato J.Kovalenko apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo R. U. gynėjo advokato J.Kovalenko pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra ginčijami ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmai atliekant tyrimą, pažymint, jog buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kuri nesant teisinio pagrindo nulėmė baudžiamojo proceso pradėjimą. Gynėjas taip pat nesutinka su R. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimu, mano, kad tokia priemonė yra neproporcinga.

6.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta esminių procesinių pažeidimų, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas R. U. atžvilgiu buvo atliekamas nepagrįstai, o priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai ir nešališkai įvertino visus byloje esančius duomenis, susijusius su R. U. padarytu nusikaltimu ir asmens charakteristika, paskirtos poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, yra teisėtos, pagrįstos ir proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir, priešingai nei teigiama skunde, negali būti laikomos per griežtomis, o tai, kad R. U. ar jo gynėjas su tokiu vertinimu subjektyviai nesutinka, nori, kad būtų taikomos švelnesnės teisinio poveikio priemonės, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl baudžiamojo proceso teisėtumo

7.       Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad automobilių stabdymas ir tikrinimas buvo atliekamas pagal ANK nuostatas, todėl nustačius, kad R. U. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, administracinio nusižengimo byla turėjo būti perduodama nutarimu, tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokio nutarimo nėra. Gynėjo manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimą R. U. atžvilgiu. Teismo vertinimu, tokios gynėjo išvados yra nepagrįstos. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021-07-09 įsakymu patvirtinto Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo 22 straipsnyje numatyta, kad policijos pajėgos gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai yra požymių, kad galėjo būti padaryti KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, pažeidimai, reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, įtariama, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimą, vykdomos policinės priemonės. Pagal šio teisės akto 24 straipsnį, pareigūnai transporto priemonę stabdo ANK nustatyta tvarka. Vis dėlto, teisinis reguliavimas, pagal kurį automobilių stabdymas vykdomas pagal ANK nuostatas, savaime nereiškia, kad asmens veiksmų teisėtumo vertinimas taip pat atliekamas remiantis administracinio nusižengimo teisena.

8.       Remiantis BPK 166 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar prokurorui, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. R. 2021-03-20 tarnybinio pranešimo, kuriuo nurodoma, jog 2021-03-20, apie 14.55 val. R. U. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 prom. neblaivumas), pagrindu rezoliucija pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1-2). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ 5 straipsnyje nurodyta, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti įforminamas rezoliucija, tarnybiniu pranešimu, prokuroro reikalavimu, prokuroro nutarimu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą tvarką, nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas R. U. atžvilgiu pradėtas nesant tam teisinio pagrindo. Priešingai nei nurodo gynėjas, dėl nuteistojo veiksmų vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam administracinio nusižengimo teisena inicijuota nebuvo, iškart pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl policijos pareigūnas priimti nutarimo dėl administracinio nusižengimo bylos perdavimo baudžiamajam procesui pradėti neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad, teismo vertinimu, R. U. pagrįstai pradėtas baudžiamasis procesas, toliau vertinami nuteistojo veiksmų kvalifikavimo ir už juos taikomų poveikio priemonių klausimai.

Dėl R. U. kaltės

9.       Skundžiamu nuosprendžiu R. U. pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021-03-20, apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 prom. etilo alkoholio koncentracija. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad R. U. neblaivumo matavimas buvo atliktas įrenginiu, kuris neturėjo galiojančio patikros sertifikato, o iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo neįmanoma nustatyti nusikaltimo padarymo dienos, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl tyrimo metu surinktų duomenų patikimumo ir įrodomosios reikšmės. Remiantis surinkta medžiaga, R. U. veiksmus vairuojant transporto priemonę esant apsvaigus nuo alkoholio šioje byloje neabejotinai patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas neblaivus R. U., apklaustų liudytojais į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, tiesiogiai užfiksavusių teisės pažeidimą, parodymai, alkotesterio duomenys bei kita medžiaga.

10.       BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes.

11.       Nors nuteistojo gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais argumentais nesutinka. Byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. R., A. R., S. S. ir L. U. parodė, kad įvykio dieną (2021-03-20) (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo atliekama blaivumo patikrinimo kontrolė, išstatyti postai, L. U. stabdė BMW automobilį, tačiau jis neprivažiavęs posto nusuko link fermų į laukus, reikėjo nuvykti ir sulaikyti tą vairuotoją įtariant, kad jis galimai neblaivus, pareigūnams A. R., A. R., S. S. buvo pranešta, kad vairuotojas išlipo iš savo BMW automobilio ir įlipo į kitą, nuo skambučio iki kol policijos pareigūnai sureagavo ir sulaikė R. U., praėjo apie minutė laiko. Liudytojo A. R. teigimu, sulaikius R. U. matėsi, kad jis yra neblaivus – išvaizda (kelių dienų barzda), nerišli kalba, liudytojas S. S. pažymėjo, kad BMW vairuotojas prisipažino, kad vairavo neblaivus, sakė, kad gėrė iš vakaro ir ryte, visur pasirašė, nebuvo neigimo, liudytojas L. U. nurodė, kad vairuotojas nesipriešino, buvo linksmas, sakė „prisidirbau, pragėriau dvi dienas, valgyt užsimaniau, važiavau nusipirkti“.

12.       Apylinkės teismas, taip pat ir apygardos teismas, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti šių liudytojų tarnybos metu surašytais tarnybiniais pranešimais bei duotais juos patvirtinančiais parodymais, ar dėl kurių jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti R. U., būtų šališki ir neobjektyvūs, taigi laikytina, kad nesama pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Būtent dėl aiškiai užfiksuoto teisės pažeidimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį neturint jokio suinteresuotumo dėl konkretaus asmens nubaudimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas „Video-2021-03-20-15-09-48.mp4“, iš kurio matyti, kad R. U. pareigūnams sako „Chebra, tikrai gailiuosi, kad prisigėriau, tikrai, kad vairavau, man pats, nu pats gaila, iš tikrųjų, norėjau vištos nusipirkt“ (t. 1, b. l. 109-112, laikmena prie 2 tomo viršelio), taip pat vaizdo įrašas iš vaizdo registratoriaus „Audi_ch1_ 20210320144930_20210320142032“, kuriame sulaikytas asmuo pareigūnams sako „Prisigėriau, tikrai, nu kaltas tikrai, iš tikro pasakiau, kaltas“. Man čia bus gera pamoka, jeigu žinai girtas vairuoju, o vat dabar papuoliau pirmą kartą bet žinai per kiek? Per kokį dešimt metų“ (t. 1, b. l. 135-144, laikmena prie 2 tomo viršelio). Nurodyti duomenys buvo patikrinti apylinkės teisme, jų neginčijo nei nuteistasis R. U., nei jo gynėjas.

13.       Iš bylos aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnams įtarus, jog R. U. yra neblaivus, buvo panaudotas alkotesteris ir patikrintas vairuotojo blaivumas. Bylos medžiagoje esantis asmens neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad R. U. 2021-03-20, 14.58 val. buvo nustatytas 1,88 promilių, o 15.15 val.– 2,78 promilių neblaivumas, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. R. U. sutiko su tikrinimo rezultatais (t. 1, b. l. 22-24). Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad R. U. atžvilgiu naudoto alkotesterio pavadinimas nesutampa su nurodytu bylos medžiagoje esančiame patikros sertifikate, todėl, jo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad tikrinant nuteistąjį buvo panaudotas nesertifikuotas alkotesteris. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį skundo argumentą pažymi, kad esminis elementas, nulemiantis įvykio metu naudoto alkotesterio ir patikros metu vertinto alkotesterio tapatumą yra jo registracijos numeris, kuris šiuo atveju sutampa – Nr. ARKB 0260 (t. 1, b. l. 22-24), būtent tokio alkotesterio panaudojimą savo tarnybiniame pranešime nurodė ir policijos pareigūnas S. S. (t. 1, b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio patikros kvituose nurodyta, kad buvo naudojamas alkotesteris „Alkotest Drager 7510 ARKB-0260“, o patikros sertifikate nurodyta, kad jis išduotas įrenginiui „Alkotetest 7510 Nr. ARKB-0260“, laikoma rašymo apsirikimu, kuris tokio įrenginio panaudojimo ir gautų rezultatų patikimumui reikšmės neturi.

14.       Analogiškos išvados darytinos ir dėl nuteistojo gynėjo argumentų, susijusių su Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole esančių netikslumų (1 psl. nurodyta, jog protokolas pradėtas pildyti 2021-03-20 16.05 val. ir baigtas 16.10 val., tačiau 4 psl. nurodyta data 2021-03-21, 5 psl. nurodoma data, pagal kurią negalima nustatyti – ar tai 2021-03-20, ar 2021-03-21 diena“. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad R. U. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokie jo veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o tiksli jo vairuoto automobilio apžiūros data, teismo vertinimu, asmens veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi, kaip negalinti paneigti išvados dėl asmens kaltumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. U. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir nuosprendis nekeistinas.

Dėl turto konfiskavimo

15.       Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti R. U. automobilį, pažymi, kad apylinkės teismo prašė konfiskuoti nuteistojo individualiai įvertintą automobilio vertę – 1 600 Eur, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam yra paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas, yra neproporcinga. Tokios gynėjo išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstos.

16.       Iš bylos aplinkybių matyti, kad nusikalstamą veiką R. U. padarė vairuodamas automobilį BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis laikytinas nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, nustatyta, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam nuteistajam. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas – nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga poveikio priemonė.

17.       Nuteistojo gynėjas skunde pažymi, kad R. U. jau patyrė pakankamas baudžiamojo proceso pasekmes, yra laikomas teistu, dėl ko galimai negalės dirbti tam tikro darbo, prarado nepriekaištingos reputacijos statusą, jam 2 metus atimta specialioji teisė ir paskirta 3 650 Eur bauda, ikiteisminio tyrimo metu iš nuteistojo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, jis negalėjo su įrankiais ir statybinėmis medžiagomis vykti į objektus, dėl ko privalėjo nutraukti darbinius santykius, jo pajamos sumažėjo iki minimumo, kai darbdavys sužinos apie nuteistojo teistumą, jis gali prarasti darbo vietą. Taip pat nurodo, kad R. U. nusikaltimu realių neigiamų padarinių nesukėlė, eismo įvykis neįvyko, turtas nebuvo sugadintas, žala asmenų sveikatai nepadaryta, anksčiau nėra teistas, galiojančių nuobaudų neturi, šiurkščiai KET pažeidė pirmą kartą, duomenų, kad jis turėtų su alkoholio vartojimu susijusių problemų, byloje nėra, nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, teisei priešingas elgesys jam nebūdingas, nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją ir darbo vietą.

18.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo gynėjo nurodomas aplinkybes, ir kitus duomenis, reikšmingus turto konfiskavimo taikymo proporcingumui/neproporcingumui nagrinėjamu atveju, konstatuoja, jog nors nurodyti duomenys apie R. U. teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir yra reikšmingi bausmės skyrimui ar kitos taikomos poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymui, kas nagrinėjamu atveju ir buvo įvertinta, tačiau nėra laikomos išskirtinėmis nusikalstamos veikos padarymo priemonės nekonfiskavimui. Pažymėtina, kad tam, kad kaltininkui būtų paskiriama tinkamiausia poveikio priemonė, įstatymas suteikia teismui diskrecinę teisę taikyti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonės rūšį ir jų skaičių, t. y. spręsti dėl konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės (-ių) taikymo ir tai yra tik teismo prerogatyva. Proceso dalyvių prieštaravimai dėl teismo sprendimo individualizuojant asmeniui taikytinos atsakomybės ribas, patys savaime teismo sprendimo nedaro nepagrįstu.

19.       Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Remiantis kasacine praktika, transporto priemonės, su kuria padaryta nusikalstama veika, numatyta, BK 2811 straipsnio 1 dalyje, konfiskavimas yra imperatyvus ir netaikytinas tik itin išimtiniais atvejais. Kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, transporto priemonės, su kuria padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Teismo vertinimu, šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas.

20.       Nors, nuteistojo gynėjo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas varžytų R. U. labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, apygardos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, nuteistojo interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. U. nusikalto veikdamas tyčia, dienos metu vairuodamas transporto priemonę būdama neblaivus, jam buvo nustatytas 1,88 promilės neblaivumas, o tai daugiau nei keturis kartus viršijo leistiną normą, tokiais veiksmais jis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei, nusikaltimu nebuvo sukelti padariniai tik todėl, kad nuteistasis mėgino išvengti neblaivumo patikros ir pasišalino iš savo automobilio, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pažymėtina, kad R. U. turėdamas ilgą vairavimo stažą neabejotinai žinojo, kad prieš vairuodamas automobilį turi pasitikrinti blaivumą, laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo imperatyvaus turto konfiskavimo taikymo, nenustatyta. Kaip ir minėta, transporto priemonė, kurią asmuo vairavo būdamas neblaivus, gali būti nekonfiskuojama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, aplinkybės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme nustatyta privaloma baudžiamojo poveikio priemonė būtų per griežta, neproporcinga, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, netaikant BK 72 straipsnio 3 dalies be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, automobilio konfiskavimas, įvertinus ir kitas taikomas poveikio priemones, yra ne tik tikslingas, bet ir proporcingas R. U. padarytam nusikaltimui, o priešingas teismo sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

22.       Nors transporto priemonės konfiskavimas neabejotinai pakeis įprastą R. U. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistais. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

23.       Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės R. U. veikos kvalifikavimui ar skiriamai baudžiamojo poveikio priemonei baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis ar jo gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

         n u t a r i a:

        nuteistojo R. U. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Kazlauskienė

                                                                                                          Jurgita Mačionytė

                                                                                                          Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė