Civilinė byla Nr. e2A-163-790/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00526-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „InnoForce“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos tarptautinio viešojo pirkimo, vykdomo skelbiamų derybų būdu, „Verslo valdymo apskaitos programa“ Nr. 723372 (toliau – Pirkimas) Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ 4.3 papunktyje, 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 papunktyje, 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunktyje nurodytas sąlygas neteisėtomis ir Pirkimą nutraukti.
2. Ieškovė nurodė, kad po to, kai pasibaigė dalyvių prašymų priėmimo terminas 2024 m. liepos 5 d., atsakovė ne kartą keitė ir tikslino Pirkimo dokumentus ir kvietė pateikti pakeistus pasiūlymus, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 64 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi pakeisti Pirkimo dokumentai ir kvietimas pateikti pakeistą pasiūlymą buvo neprieinami tiekėjams, nepateikusiems prašymų dalyvauti pirkime iki 2024 m. liepos 5 d., atsakovė dirbtinai sumažino konkurenciją Pirkime ir galbūt liko derėtis su vieninteliu tiekėju, kuriam nekilo jokių klausimų dėl Pirkimo dokumentų bei jų pakeitimų. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti iš atsakovės duomenis apie tai, koks tiekėjų skaičius dalyvauja Pirkime.
3. Ieškovė 2024 m. spalio 14 d. pateikė atsakovei klausimus dėl Pirkimo sąlygų. Atsakovė 2024 m. spalio 17 d. raštu pateikė Pirkimo sąlygų paaiškinimus, atsakymus į ieškovės klausimus. Ieškovė, susipažinusi su pateiktais Pirkimo sąlygų paaiškinimais, nustatė, kad sąlygos dirbtinai ir nepagrįstai riboja kompetentingų tiekėjų sąžiningą konkurenciją ir varžymąsi Pirkime, yra neaiškios bei dviprasmiškos, o atsakovė, vykdydama Pirkimo procedūras ir rengdama Pirkimo dokumentus, pažeidė VPĮ 35 straipsnio 1, 4 dalis, 64 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus bei tikslus.
4. Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčiuose prašoma tiekėjų nurodyti Miškų valdymo informacinės sistemos (MVIS) (toliau – MVIS) licencijų kainą laikotarpiui nuo komponento (modulio), kurio veikimui reikalingos licencijos, įdiegimo į gamybą iki 36 mėn. po galutinio MVIS diegimo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo pabaigos. Tame pačiame papunktyje esančioje lentelėje jau reikalaujama nurodyti Pirkimo objekto įkainį 5,5 metų laikotarpiui ir dar papildomai vieneto metinį įkainį. Nustatytos sąlygos yra netikslios, neaiškios ir dviprasmiškos. Atsakovė neįvykdė pareigos Pirkimo dokumentuose pakankamai tiksliai nurodyti Pirkimo objektą. Pirkimo sąlygų reikalavimas pateikti visų licencijų kainą 5,5 metų laikotarpiui yra neteisėtas ir nepagrįstas bei dviprasmiškas, nes perkančioji organizacija neketina pirkti visų licencijų praėjus 6 mėn. po sutarties įsigaliojimo dienos. Tai sukelia didelį neapibrėžtumą dėl licencijų poreikio ir Pirkimo objekto aiškumo, taip pat lemia nesąžiningą vienų tiekėjų pranašumą kitų atžvilgiu, nes tiekėjo, kuris siūlo savo paties kurtą specifinį produktą, licencijų kaina gali varijuoti.
5. Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunktyje nurodyta, kad mokėjimas vykdomas pagal komponentų kainas, nurodytas 2 priede „Galutinis pasiūlymas“, tačiau šio prieaugio kaina negali sudaryti daugiau kaip 30 proc. MVIS visų komponentų kainos. Techninės specifikacijos 923 punkte nurodyta, kad MVIS turi būti diegiama prieaugiais (iteraciniu–inkrementiniu būdu). Turi būti įvykdyti ne mažiau nei du prieaugiai (suderinus prieaugių skaičius gali būti didinamas). Prieaugių kiekis ir apimtis galės kisti sutarties įgyvendinimo metu abiejų šalių susitarimu (negali būti mažiau nei du prieaugiai). Suderinus prieaugių įgyvendinimo apimtį, identifikavus, kad nėra galimybės įgyvendinti konkretaus Techninės specifikacijos reikalavimo (ar komponento) to prieaugio metu, yra galimybė perkelti reikalavimo įgyvendinimą į kitą prieaugį abiejų šalių sutarimu. Tiekėjas pirmojo prieaugio metu turi parengti metodinius dokumentus, kurie bus naudojami tolimesnių prieaugių metu. Nors pagal Pirkimo sąlygas prieaugių kiekis ir apimtis galės kisti sutarties įgyvendinimo metu, tačiau lieka neaišku, kaip būtų sprendžiamas atvejis, jei pirmojo iš dviejų prieaugių metu įdiegtų komponentų kaina viršytų 30 proc. MVIS visų komponentų kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 4 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal VPĮ 58 straipsnį nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl duomenų iš atsakovės apie Pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių išreikalavimo.
8. Teismas nurodė, kad dėl Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčiuose esančių sąlygų atsakovė paaiškino, jog maksimalus sutarties galiojimo terminas yra 6 metai (72 mėn.), todėl buvo nustatytas 5,5 metų (66 mėn.) tikėtinas maksimalus laikotarpis licencijų galiojimui ir licencijų palaikymo paslaugų teikimui. Pasiūlymo formose tiekėjų prašoma pateikti licencijų bei jų palaikymo paslaugų kainas būtent šiam laikotarpiui. Sutarties kaina vykdant sutartį negali būti viršijama, todėl nustačius pernelyg trumpą licencijų galiojimo ir jų palaikymo paslaugų teikimo terminą, atsakovė būtų priversta nebemokėti už licencijų galiojimą ir tuo pačiu neįgytų teisės naudoti atitinkamų komponentų išnaudojus visą kainą.
9. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė nustatė aiškias ir tikslias MVIS licencijų kainodaros bei dalyvių pasiūlytos kainos vertinimo sąlygas, o ieškovė nepateikė įrodymų, išskyrus deklaratyvius samprotavimus, kurie pagrįstų šių sąlygų neaiškumą ar dviprasmiškumą.
10. Teismas nurodė, kad dėl Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunkčio atsakovė paaiškino, jog suderinus prieaugių įgyvendinimo apimtį, identifikavus, kad nėra galimybės įgyvendinti konkretaus Techninės specifikacijos reikalavimo (ar komponento) to prieaugio metu, yra galimybė perkelti reikalavimo įgyvendinimą į kitą prieaugį abiejų šalių sutarimu. Teismas pažymėjo, kad Techninės specifikacijos 923 punkte nustatyta, jog prieaugių kiekis ir apimtis galės kisti sutarties įgyvendinimo metu abiejų šalių susitarimu (negali būti mažiau nei du prieaugiai). Įvertinus šias sąlygas, atsakovė ir tiekėjas turės suderinti tokią pirmojo prieaugio apimtį, kad jo kaina neviršytų 30 proc. MVIS visų komponentų kainos. Esant suderintam susitarimui dėl pirmojo prieaugio apimties, atsakovė pagrįstai tikėsis, kad tiekėjas šio susitarimo laikysis. Atsižvelgęs į atsakovės pateiktus paaiškinimus, teismas ieškovės argumentus („kas būtų, jeigu būtų“) atmetė, nes nepateikti šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateiktoje išvadoje konstatavo, jog ginčijamų sąlygų formuluotės neturi dviprasmiškumo požymių ir nėra klaidinančios, o iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė supranta, ko atsakovė reikalauja iš tiekėjų.
12. Teismas taip pat nurodė, kad perkančiajai organizacijai, įvykdžius derybas su tiekėjais ir įvertinus tiekėjų pasiūlymus, gali kilti poreikis patobulinti pirkimo sąlygas. Dėl to perkančioji organizacija, nepažeisdama VPĮ 35 straipsnio nuostatų ir laikydamasi teismų praktikoje nustatytų reikalavimų, gali keisti pirkimo dokumentų turinį.
13. Apibendrindamas teismas nurodė, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos, tikslios, todėl nėra pagrindo vertinti, jog jos riboja lygiavertėje padėtyje esančių subjektų konkurenciją ar sudaro sąlygas neracionaliam lėšų naudojimui, pažeidžia viešųjų pirkimų principus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „InnoForce“ prašo išreikalauti iš atsakovės duomenis, koks tiekėjų skaičius dalyvauja Pirkime; panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas, atsisakydamas išreikalauti duomenis iš atsakovės, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepaneigė ieškovės teiginių, jog be ieškovės Pirkime liko tik vienas tiekėjas, kuriam nekilo klausimų dėl Pirkimo sąlygų pakeitimų ir su kuriuo derybos faktiškai nevyktų, nes nebelieka konkurencijos Pirkime. Ieškovė prašė teismo išreikalauti šiuos duomenis, siekdama įrodyti VPĮ 17 straipsnio 3 dalies pažeidimą, o ne realizuoti tiekėjo teisę į informaciją. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš atsakovės duomenis apie Pirkimo dalyvių skaičių.
14.2. Teismas nepasisakė dėl atsakovės atliktų Pirkimo dokumentų pakeitimų teisėtumo ir dirbtinai apribotos konkurencijos. VPĮ nenumatyta teisė skelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime keisti pirkimo sąlygas po to, kai jau atrinkti dalyviai, o tokie pakeitimai nebėra viešinami. Atsakovė ne kartą keitė ir tikslino Pirkimo sąlygas bei kvietė pateikti pakeistus pasiūlymus po to, kai pasibaigė galutinis dalyvių prašymų priėmimo terminas. Pirminiame skelbime apie Pirkimą atsakovė nurodė sutarties galiojimą 36 mėn., o ieškovės ginčijamomis skelbiamų derybų sąlygomis nurodytą terminą pratęsė 6 metų laikotarpiui. Pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų principus, su vėliau atliktais ir neišviešintais pakeitimais iš esmės apribojo konkurenciją.
14.3. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė nustatė aiškias ir tikslias MVIS licencijų kainodaros ir dalyvių pasiūlytos kainos vertinimo sąlygas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ginčijamos sąlygos dėl MVIS licencijų kainos yra dalis bendros pasiūlymo kainos. Skelbiamų derybų 12 ir 13 priedų 4.3 papunkčio lentelėse atsirado patikslinimas (5,5 metų laikotarpiui), kuris nesuderinamas su šiame papunktyje aiškiai apibrėžtu reikalavimu MVIS licencijų kainai iki 36 mėn. Šių sąlygų pakeitimo faktas, atsakovei nustačius skirtingus licencijų kainų terminus, įrodo, jog jos yra prieštaringos.
14.4. Atsakovės numatytos galimybės, vadovaujantis Techninės specifikacijos 923 punkto išaiškinimais, keisti viešojo pirkimo sutartį nepatenka į VPĮ 89 straipsnio, reglamentuojančio viešojo pirkimo sutarties pakeitimus, 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus, todėl yra neteisėtos. Tokie pakeitimai ekonominę viešojo pirkimo sutarties pusiausvyrą pakeistų tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje. Viena vertus, atsakovė 30 proc. kainos ribą nustatė, siekdama apriboti diegimą taip, kad spėtų apmokyti darbuotojus, nors tokiems tikslams turėtų būti nustatomi diegimo terminai, bet ne kainos dalys. Kita vertus, atsakovė pripažįsta, kad prieaugių kiekis ir apimtis galės kisti sutarties įgyvendinimo metu abiejų šalių susitarimu, tačiau lieka neaišku, kaip būtų sprendžiamas atvejis, jei pirmojo iš dviejų prieaugių metu įdiegtų komponentų kaina viršytų 30 proc. MVIS visų komponentų kainos.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
15.1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, įskaitant apeliacinį skundą, nurodo naujus argumentus ir netiesioginius reikalavimus dėl Pirkimo sąlygų tariamo neteisėtumo. Ieškovė pretenzijoje nereiškė reikalavimų dėl Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunkčio sąlygos neteisėtumo; Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 7.1 papunkčio, kuriuo, pasak ieškovės, atsakovė sutarties galiojimo terminą pratęsė 6 metų laikotarpiui; Techninės specifikacijos 923 punkto reikalavimo ir šio punkto tariamos neatitikties VPĮ 89 straipsniui. Šių argumentų atsakovė prašo nenagrinėti.
15.2. Teisinis reguliavimas nenumato, kad viešojo pirkimo dalyvis gali susipažinti su duomenimis apie tai, koks tiekėjų skaičius dalyvauja viešajame pirkime, tokia teisė suteikta tik VPĮ 58 straipsnio 7 dalyje nurodytiems subjektams. Atsižvelgus į tai, teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo išreikalauti duomenis iš atsakovės, šis prašymas turėtų būti atmestas ir apeliacinės instancijos teisme.
15.3. Ieškovė tariamą draudimo dirbtinai riboti konkurenciją pažeidimą įrodinėja prisidengdama kitų, neidentifikuotų tiekėjų (be to, savo konkurentų) neva pažeistomis teisėmis. Ieškovė gali ginti tik savo pažeistas subjektines teises, ji nėra įgaliota ginti viešąjį interesą. Ieškovė ignoruoja skelbiamų derybų vykdymo tvarką. Skelbiamų derybų sąlygos gali būti paaiškinamos, tikslinamos bet kuriame skelbiamų derybų etape ir tai reiškia, kad po paraiškų pateikimo atlikti patikslinimai nebus išviešinti į skelbiamas derybas nepakviestiems tiekėjams.
15.4. Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad atsakovė nustatė aiškias ir tikslias MVIS licencijų kainodaros ir dalyvių pasiūlytos kainos vertinimo sąlygas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį tinkamai ir įtikinamai pagrindė savo pasirinkimą patikslinti Skelbiamų derybų 12 ir 13 priedų 4.3 papunkčių lenteles. Ieškovė nepateikia naujų argumentų, šiuo klausimu paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas.
15.5. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia tą patį klausimą, kaip būtų sprendžiamas atvejis, jei pirmojo iš dviejų prieaugių metu įdiegtų komponentų kaina viršytų 30 proc. MVIS visų komponentų kainos. Į šį klausimą atsakovė jau yra atsakiusi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
18. Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2024 m. gegužės 27 d. paskelbė apie Pirkimą. Pirkimo objektas – MVIS sistema (ją sudarantys komponentai, jos garantinės priežiūros ir vystymo paslaugos). Pirkimo tikslas – atrinkti paslaugų teikėją, kuris suteiktų Techninėje specifikacijoje nurodytas prekes ir paslaugas (įdiegtų, ištestuotų, išbandytų bei parengtų darbinei eksploatacijai MVIS funkcionalumus).
19. Kartu su pirminiais Pirkimo dokumentais buvo pateiktas Skelbiamų derybų 6 priedas „Specialiosios sutarties sąlygos“, kurio 2.4.1 papunktyje nustatyta, kad mokėjimas už įdiegtus MVIS komponentus pirmojo prieaugio diegimo metu vykdomas įvykdžius šio prieaugio etapų rezultatus, kurie nurodyti Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 1 priedo 7.1 ir 7.2 lentelėse. Mokėjimas vykdomas pagal komponentų kainas, nurodytas Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2 priede „Pasiūlymas“, tačiau šio etapo kaina negali sudaryti daugiau kaip 30 proc. MVIS visų komponentų kainos. Šiame etape nebuvo paskelbti Skelbiamų derybų 12 priedas „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedas „Galutinio pasiūlymo forma“.
20. Atsakovė 2024 m. birželio 27 d. paskelbė apie pakeitimus Pirkimo dokumentuose, paaiškino Pirkimo sąlygas ir numatė, kad pakeistų pasiūlymų pateikimo terminas yra 2024 m. liepos 5 d.
21. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 18 d. atliko Pirkimo dokumentų pakeitimus. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 19 d. raštu „Dėl pirkimo dokumentų pakeitimo ir kvietimo pateikti pakeistą pasiūlymą“ informavo apie paskelbtus pakeistus dokumentus (Techninę specifikaciją ir Skelbiamų derybų 6 priedą „Specialiosios sutarties sąlygos“) bei įkeltus naujai sukurtus dokumentus (Skelbiamų derybų 12 priedą „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir Skelbiamų derybų 13 priedą „Galutinio pasiūlymo forma“), pakvietė iki 2024 m. rugsėjo 24 d. pateikti pakeistus pasiūlymus.
22. Atsakovės naujai sukurtų ir įkeltų Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčiuose tiekėjų buvo prašoma pateikti MVIS licencijų kainą laikotarpiui nuo komponento (modulio), kurio veikimui reikalingos licencijos, įdiegimo į gamybą iki 36 mėn. po galutinio MVIS diegimo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo pabaigos. Šių papunkčių lentelėse prašyta nurodyti Pirkimo objekto (licencijų) vieneto įkainį Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM); kainą Eur be PVM; vieneto metinį įkainį Eur be PVM.
23. Atsakovė 2024 m. spalio 9 d. patikslino Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčius, t. y. lentelėse atsirado patikslinimas nurodyti vieneto įkainį Eur be PVM (5,5 metų laikotarpiui); kainą Eur be PVM (5,5 metų laikotarpiui). Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunkčio sąlyga pakeista taip: ,,Mokėjimas už įdiegtus MVIS komponentus pirmojo prieaugio diegimo metu vykdomas įvykdžius šio prieaugio rezultatus (perkančioji organizacija sutinka atsiskaityti už produktą, kuris paruoštas naudojimui bent vienam galutiniam vartotojui), kurie nurodyti Sutarties Specialiųjų sąlygų 1 priedo 7.1 ir 7.2 lentelėse. Mokėjimas vykdomas pagal komponentų kainas, nurodytas Sutarties Specialiųjų sąlygų 2 priede „Galutinis pasiūlymas“, tačiau šio prieaugio kaina negali sudaryti daugiau kaip 30 proc. MVIS visų komponentų kainos.“ Atsakovė apie pakeistas sąlygas informavo derybose dalyvaujančius tiekėjus.
24. Ieškovė 2024 m. spalio 14 d. pateikė klausimus ir siūlymus dėl Pirkimo sąlygų, o 2024 m. spalio 17 d. raštu atsakovė pateikė atsakymus į ieškovės klausimus bei Pirkimo sąlygų paaiškinimus.
25. Ieškovė 2024 m. spalio 18 d. pateikė pretenziją, kuria prašė stabdyti Pirkimo procedūras; pratęsti pakeistų pasiūlymų pateikimo terminą; pakeisti neskaidrias apmokėjimo sąlygas. Ieškovė teikė argumentus dėl neskaidrių apmokėjimų sąlygų, taip pat argumentus dėl per trumpo pasiūlymų pateikimo termino.
26. Atsakovė 2024 m. spalio 22 d. atsakymu į pretenziją nusprendė pretenziją patenkinti iš dalies: pratęsė pakeistų pasiūlymų pateikimo terminą iki 2024 m. lapkričio 6 d.; kitą pretenzijos dalį atmetė.
27. Pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės ieškinys dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei Pirkimo nutraukimo. Teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė, nustatęs, kad ginčijamos sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos, tikslios, neriboja konkurencijos, nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai iš atsakovės neišreikalavo duomenų, koks tiekėjų skaičius dalyvauja Pirkime, neteisingai įvertino Pirkimo sąlygas bei nusprendė dėl jų teisėtumo, nepasisakė dėl atsakovės atliktų Pirkimo dokumentų pakeitimų teisėtumo ir dirbtinai apribotos konkurencijos.
Dėl ieškovės prašymo išreikalauti duomenis apie Pirkimo dalyvių skaičių
28. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovės duomenis apie Pirkimo dalyvių skaičių, remdamasis VPĮ 58 straipsniu.
29. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl duomenų išreikalavimo. Teigia, kad ieškovė prašė teismo išreikalauti duomenis apie Pirkimo dalyvių skaičių tam, kad įrodytų VPĮ 17 straipsnio 3 dalies pažeidimą, o ne siekdama realizuoti tiekėjo teisę į informaciją. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti šiuos duomenis, ieškovė šį prašymą teikia apeliacinės instancijos teismui.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neginčija atsakovės veiksmų, nesuteikiant atitinkamos informacijos Pirkime, o reiškia prašymą teismui dėl duomenų išreikalavimo CPK 199 straipsnio pagrindu, todėl VPĮ 58 straipsnis, nustatantis informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus tvarką, sprendžiant klausimą dėl prašymo išreikalauti duomenis pagrįstumo, neaktualus.
31. Pagal CPK 199 straipsnį asmuo gali prašyti teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑641/2013).
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais tik jei jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-1‑701/2016, 50 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, nes jos, ieškovės įsitikinimu, dirbtinai ir nepagrįstai riboja tiekėjų sąžiningą konkurenciją ir varžymąsi Pirkime, yra neaiškios bei dviprasmiškos. Teismas, spręsdamas tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčą dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, atlieka perkančiosios organizacijos nustatytų pirkimo sąlygų analizę. Teisingam ginčo išsprendimui, t. y. įvertinimui, ar ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos riboja konkurenciją, yra neaiškios ar dviprasmiškos, ieškovės prašomi išreikalauti duomenys apie Pirkimo dalyvių skaičių neturi reikšmės. Ieškovės prašomi išreikalauti duomenys nei patvirtintų, nei paneigtų aplinkybes dėl perkančiosios organizacijos nustatytų Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo.
34. Nustatęs, kad ieškovės prašomi išreikalauti duomenys neturi sąsajumo su bylos įrodinėjimo dalyku, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl duomenų apie Pirkimo dalyvių skaičių išreikalavimo. Atitinkamai, atsižvelgus ir į ribotos apeliacijos modelio esmę, t. y. į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o tik įvertina pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovės apeliaciniame skunde pareikštas prašymas dėl duomenų išreikalavimo netenkinamas.
Dėl ginčo ribų
35. Ikiteisminė viešųjų pirkimų ginčų stadija yra privaloma peržiūros procedūros dalis (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, CPK 4232 straipsnis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑406-378/2018 38 punktą).
36. Srendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje. CPK 4233 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Šiame kontekste pažymima, kad CPK 4233 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „faktinės aplinkybės, nurodytos kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka“ aiškintina kaip apimanti ne tik pačias aplinkybes, bet ir jų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 46 punktą). Kasacinio teismo konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ nuostatų aiškinimas prieštarautų bonus pater familias (rūpestingumo, apdairumo) principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018 39, 40 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Nors CPK nuostatose atskirai įtvirtintos nuostatos dėl ieškiniui keliamų reikalavimų ir pirmiau nurodyti ieškovo procesinio elgesio ribojimai, tai per se (savaime) nereiškia, kad atsakovėms – perkančiosioms organizacijoms procese suteikta daugiau teisių. Tokia teisės aiškinimo taisyklė iš esmės reiškia, kad jei ieškovas (tiekėjas) procese ribojamas pretenzijos turinio atžvilgiu, tai ir atsakovė (perkančioji organizacija) atsiliepime į ieškinį ar triplike negali remtis naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar teisiniais argumentais, kurie nebuvo tiekėjui nurodyti atsakyme į pretenziją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-354-378/2018 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Taigi, viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys.
39. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė pretenzijoje nereiškė reikalavimų dėl Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunkčio sąlygos neteisėtumo; Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 7.1 papunkčio, kuriuo, anot ieškovės, atsakovė sutarties galiojimo terminą pratęsė 6 metų laikotarpiui; Techninės specifikacijos 923 punkto reikalavimo ir šio punkto tariamos neatitikties VPĮ 89 straipsniui.
40. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė 2024 m. spalio 18 d. pretenzija, be kita ko, prašė pakeisti neskaidrias apmokėjimo sąlygas, jog jos taptų visiems tiekėjams aiškios bei vienodos. Ieškovė nurodė, kad Skelbiamų derybų 12 priede „Pakeisto pasiūlymo forma“ reikalaujama pateikti visų licencijų kainą 5,5 metų laikotarpiui, nors prieš tai tiekėjų buvo prašoma pateikti licencijų kainą 36 mėn. laikotarpiui po galutinio MVIS sistemos komponento įdiegimo. Perkančioji organizacija taip pat yra nurodžiusi, kad pirmojo prieaugio kaina negali sudaryti daugiau kaip 30 proc. MVIS visų komponentų kainos (Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunktis). Ieškovė teigė, kad perkančioji organizacija 2024 m. spalio 17 d. atsakyme į ieškovės klausimus nurodė, jog galimai ne visi komponentai, kuriems reikalingos licencijos, bus įdiegti per pirmą iteraciją. Tačiau gali būti įmanomas ir toks atvejis, kad įdiegus naujus komponentus, naujų licencijų įsigyti nereikės. Ieškovė nurodė, kad toks perkančiosios organizacijos nenuoseklus elgesys lemia abejones dėl Pirkimo skaidrumo, dar labiau sustiprina abejones dėl vieno dalyvio protegavimo, neaiškiu tampa ir pats Pirkimo objektas. Ieškovė nurodė, kad reikalavimas pateikti visų licencijų kainą 5,5 metų laikotarpiui yra nereikalingas ir neaktualus, nes perkančioji organizacija neketina pirkti visų licencijų praėjus 6 mėn. po sutarties įsigaliojimo dienos.
41. Nors ieškovė pretenzijoje tiksliai neįvardijo prašomų pakeisti Pirkimo sąlygų, taip pat lakoniškai nurodė argumentus dėl nesutikimo su MVIS licencijų kainodaros bei dalyvių pasiūlytos kainos vertinimo sąlygomis, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad prieš pateikdama pretenziją, ieškovė 2024 m. spalio 14 d. kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog jai nėra aiški mokėjimo tvarka už licencijas. Ieškovė prašė paaiškinti Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčio, Techninės specifikacijos 923 punkto, Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunkčio sąlygas. Atsakovė 2024 m. spalio 17 d. pateikė atsakymą, kuriame atsakė į ieškovės užduotus klausimus ir pateikė Pirkimo sąlygų paaiškinimus. Ieškovė pretenziją pateikė kitą dieną po atsakovės 2024 m. spalio 17 d. atsakymo gavimo. Be to, ieškovė pretenzijoje pateikė nuorodą į Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunktį. Pažymima ir tai, kad atsakovė atsakyme į pretenziją dėl Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunkčio sąlygos taip pat pasisakė. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuspręsti, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos dėl reikalavimo pripažinti neteisėta Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunkčio sąlygą.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovė pratęsė sutarties galiojimo terminą, neginčija Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 7.1 papunkčio. Ieškovė nurodo, kad atsakovė sutarties terminą pratęsė ginčijamomis Pirkimo sąlygomis, nors pirminiame skelbime apie Pirkimą atsakovė nurodė 36 mėn. sutarties galiojimo terminą. Visgi, kaip teisingai nurodo atsakovė, šių argumentų ieškovė nenurodė nei pretenzijoje, nei ieškinyje. Ieškovės argumentai dėl ginčijamomis Pirkimo sąlygomis pratęsto viešojo pirkimo sutarties termino nurodyti tik dublike. Apskųstame sprendime dėl šių argumentų atskirai nepasisakyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti ieškovės argumentai, pateikti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip išeinantys iš ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribų, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėjami ir vertinami (nors to atskirai sprendime ir nenurodyta). Teisėjų kolegija atitinkamai nenagrinėja ir nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl ginčijamomis Pirkimo sąlygomis pratęsto sutarties termino, kaip išeinančių iš ikiteisminėje ginčo stadijoje apibrėžtų nagrinėtų aplinkybių ribų.
43. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės numatytos galimybės, vadovaujantis Techninės specifikacijos 923 punkto išaiškinimais, keisti viešojo pirkimo sutartį nepatenka į VPĮ 89 straipsnio, reglamentuojančio viešojo pirkimo sutarties pakeitimus, 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus, todėl yra neteisėtos, nebuvo pareikšti nei pretenzijoje, nei ieškovės procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nevertina šių apeliacinio skundo argumentų ne tik todėl, kad ieškovė nesilaikė esminės tiekėjų pareigos ikiteisminėje ginčo stadijoje perkančiajai organizacijai nurodyti visus galimus jos neteisėtų veiksmų aspektus, bet ir dėl draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), taip pat draudimo apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
Dėl perkančiosios organizacijos teisės tikslinti viešojo pirkimo, vykdomo skelbiamų derybų būdu, sąlygas
44. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad perkančiajai organizacijai įvykdžius derybas su tiekėjais ir įvertinus tiekėjų pasiūlymus gali kilti poreikis patobulinti pirkimo sąlygas. Dėl to perkančioji organizacija, nepažeisdama VPĮ 35 straipsnio nuostatų ir laikydamasi teismų praktikoje nustatytų reikalavimų, gali keisti pirkimo dokumentų turinį.
45. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės atliktų Pirkimo dokumentų pakeitimų teisėtumo ir dirbtinai apribotos konkurencijos. Ieškovės įsitikinimu, VPĮ nenumatyta teisė skelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime keisti pirkimo sąlygas po to, kai jau atrinkti dalyviai ir tokie pakeitimai nebėra viešinami. Atsakovė ne kartą keitė ir tikslino Pirkimo sąlygas bei kvietė pateikti pakeistą pasiūlymą po to, kai pasibaigė galutinis dalyvių prašymų priėmimo terminas.
46. Teisėjų kolegija nustatė, kad Pirkimo objektas – MVIS sistema (ją sudarantys komponentai, jos garantinės priežiūros ir vystymo paslaugos). Techninėje specifikacijoje nurodoma, kad pagrindinė Pirkimu siekiama spręsti problema yra atsakovės veiklos poreikių neatitinkantys informaciniai ištekliai, pvz., veiklos procesų kompiuterizavimo lygis nėra pakankamas, trūksta svarbių funkcijų, dalis procesų nėra kompiuterizuota. Kitos sprendžiamos problemos taip pat susijusios su nepakankamu veiklos procesų kompiuterizavimu: dalis procesų atliekama ne sistemos priemonėmis, informacija į sistemą suvedama rankiniu būdu (Techninės specifikacijos 16 punktas). Techninės specifikacijos 6.1 skyriuje pateikiama konceptuali būsima MVIS komponentų ir funkcinė architektūra, jos aprašymas. Techninės specifikacijos 6 ir 7 skyriuose aprašomi būsimi MVIS funkciniai ir nefunkciniai reikalavimai. Atsakovė siekia įsigyti naują sudėtingą informacinę sistemą. Kaip paaiškino pati atsakovė, ji negali būti tikra dėl tam tikrų informacinės sistemos (jos komponentų) sprendinių, kuriuos geriausiai supranta tokias paslaugas teikiantis tiekėjas, todėl atsakovė pasirinko Pirkimą vykdyti skelbiamų derybų būdu.
47. Skelbiamos derybos – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti derybose gali pateikti visi tiekėjai, o perkančioji organizacija su visais ar atrinktais tiekėjais derasi dėl sutarties vykdymo sąlygų, įtvirtintų pirkimo dokumentuose. Apie tokį pirkimą yra skelbiama VPĮ nustatyta tvarka, taigi skelbiamos derybos, priešingai nei neskelbiamos derybos, yra labiau viešumo reikalavimus atitinkantis pirkimų būdas. Derybų tikslas – pasiekti geriausią derybų rezultatą tinkamam sutarties vykdymui užtikrinti.
48. VPĮ 64 straipsnyje įtvirtintos skelbiamų derybų vykdymo taisyklės ir etapai. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pirminius pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi VPĮ 54 straipsnio nuostatomis (VPĮ 64 straipsnio 1 dalis). Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir apimtį bei nuspręsti, ar pateikti paraišką (VPĮ 64 straipsnio 2 dalis). VPĮ 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį: 1) skelbia apie pirkimą VPĮ 31, 34 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas; 2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus; 3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose; 4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus; kvietime pateikiama VPĮ 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija; 5) VPĮ 66 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus; 6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.
49. Derybų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų: 1) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti; 2) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti tiekėjų; 3) visus tiekėjus, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti pagal šio straipsnio 4 dalį, raštu informuoti apie techninių specifikacijų ar kitų pirkimo dokumentų pakeitimus; perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs reikalavimai negali būti keičiami; atsižvelgdama į pirkimo dokumentų pakeitimus, perkančioji organizacija nustato pakankamą terminą tiekėjams pakeisti pateiktus pasiūlymus; 4) derybas vesti vadovaujantis VPĮ 22 straipsnyje nustatytais reikalavimais (VPĮ 66 straipsnis).
50. Pažymima ir tai, kad perkančiajai organizacijai, įvykdžius derybas su tiekėjais ir įvertinus tiekėjų pasiūlymus, gali kilti poreikis patobulinti pirkimo sąlygas. Dėl to perkančioji organizacija, nepažeisdama VPĮ 35 straipsnio nuostatų ir laikydamasi teismų praktikoje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, gali keisti pirkimo dokumentų turinį (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, C-298/15, 77 punktas).
51. Iš aptartos skelbiamų derybų vykdymo tvarkos ir jos ypatybių matyti, kad: 1) pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai, t. y. tik tie tiekėjai, kurie perkančiosios organizacijos nustatyta tvarka pateikė paraiškas ir atitiko perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus; šie tiekėjai kviečiami dalyvauti derybose; 2) perkančioji organizacija gali tikslinti pirkimo dokumentus, be kita ko, ir derybų etape, laikydamasi VPĮ 35 straipsnio nuostatų, ir privalo raštu informuoti apie šiuos pakeitimus derybose dalyvaujančius tiekėjus; 3) perkančioji organizacija tiek derybų metu, tiek po derybų negali keisti pirkimo sąlygose nustatytų minimalių reikalavimų.
52. Ginčo atveju ieškovė draudimo dirbtinai riboti konkurenciją pažeidimą įrodinėja tuo, kad ginčijamų Pirkimo sąlygų pakeitimai neprieinami tiekėjams, nepateikusiems paraiškų dalyvauti Pirkime iki 2024 m. liepos 5 d. (t. y. derybose nedalyvavusiems tiekėjams).
53. Kasacinio teismo nuosekliai pažymima, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą, turi ginti būtent savo galimai pažeistus interesus, o ne visų ūkio subjektų teises, todėl, kvestionuodami pirkimo sąlygų nuostatas, inter alia (be kita ko), turi konkrečiai parodyti, jog dėl ginčijamų sąlygų jie arba prarado konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu, arba jų laimėjimo tikimybė nepagrįstai sumenko; atsižvelgiant į tai, ieškovams nepakanka remtis bendruoju teisėtumo pagrindu ar tik nurodyti galimą imperatyviųjų normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022).
54. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė buvo informuota apie atsakovės atliktus Pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimus. Ieškovė neįrodinėja, kad pakeitimais buvo pakeisti Pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai. Ieškovė, teigdama, kad Pirkimo sąlygų pakeitimas neteisėtas, nes pažeistas draudimas dirbtinai riboti konkurenciją, iš esmės nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą. Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių (viešojo intereso), nes taip veikti įgalioti prokurorai ar kitos valstybės institucijos pagal joms suteiktą kompetenciją (CPK 49 straipsnis).
55. Atsižvelgusi į tai, kad, pirma, perkančioji organizacija gali tikslinti pirkimo dokumentus, be kita ko, ir derybų etape, antra, ieškovė neįrodė subjektinių teisių pažeidimo dėl atsakovės atliktų Pirkimo sąlygų pakeitimų derybų etape, teisėjų kolegija plačiau dėl ieškovės argumentų, susijusių su draudimo dirbtinai riboti konkurenciją pažeidimu, tuo apsektu, jog ginčijamų Pirkimo sąlygų pakeitimai neprieinami tiekėjams, nepateikusiems paraiškų dalyvauti Pirkime iki 2024 m. liepos 5 d., nepasisako.
Dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo
56. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui.
57. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 32 punktas).
58. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
59. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ 4.3 papunktį ir Skelbiamų derybų 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 papunktį, kadangi atsakovė pažeidė VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimą parengti tikslius, aiškius ir nedviprasmiškus Pirkimo dokumentus.
60. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad atsakovė nustatė aiškias ir tikslias MVIS licencijų kainodaros bei dalyvių pasiūlytos kainos vertinimo sąlygas, o ieškovė nepateikė įrodymų, išskyrus deklaratyvius samprotavimus, kurie pagrįstų šių sąlygų neaiškumą ar dviprasmiškumą.
61. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė nustatė aiškias ir tikslias MVIS licencijų kainodaros ir dalyvių pasiūlytos kainos vertinimo sąlygas. Ieškovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės ginčijamos sąlygos dėl MVIS licencijų kainos yra dalis bendros pasiūlymo kainos, t. y. pasiūlymų vertinimui naudojamos kainos. Skelbiamų derybų 12 ir 13 priedų 4.3 papunkčio lentelėse atsirado patikslinimas (5,5 metų laikotarpiui), kuris niekaip nesuderinamas su šiame papunktyje aiškiai apibrėžtu reikalavimu MVIS licencijų kainai iki 36 mėn.
62. Teisėjų kolegija nustatė, kad Pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Tiekėjų siūloma kaina susideda iš trijų dalių: 1) MVIS komponentų kainos; 2) MVIS vystymo paslaugų kainos; 3) MVIS licencijų kainos (Skelbiamų derybų Specialiųjų sąlygų 9 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2 punktas; Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.1–4.3 papunkčiai).
63. Laimėjusio dalyvio pasiūlymo bendra kaina nurodoma Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ (viešojo pirkimo sutarties projekto) 2.2 papunktyje. Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.1 papunktyje nurodyta, kad sutarčiai taikomi kainos apskaičiavimo būdai – fiksuota kaina ir fiksuotas įkainis. Užsakovas perka MVIS vystymo paslaugas pagal poreikį, už kiekvieną MVIS vystymo paslaugų valandą sumokėdamas vykdytojo galutiniame pasiūlyme nurodytą MVIS vystymo paslaugų įkainį. Užsakovas perka MVIS licencijas pagal poreikį, už kiekvieną licenciją sumokėdamas vykdytojo galutiniame pasiūlyme nurodytą įkainį. Bendra prekių ir MVIS vystymo paslaugų kaina negali viršyti Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.2 papunktyje nurodytos sutarties kainos. Užsakovas neįsipareigoja išpirkti preliminaraus MVIS vystymo paslaugų ar licencijų kiekio. Užsakovas neįsipareigoja išpirkti MVIS vystymo paslaugų ir (ar) licencijų 2.2 papunktyje vykdytojo nurodytai sutarties kainai ar 2.3 papunktyje nurodytai sutarties maksimaliai kainai.
64. Atsakovės 2024 m. rugsėjo 18 d. naujai sukurtų ir įkeltų Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir Skelbiamų derybų 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčiuose tiekėjų prašoma nurodyti MVIS licencijų kainą laikotarpiui nuo komponento (modulio), kurio veikimui reikalingos licencijos, įdiegimo į gamybą iki 36 mėn. po galutinio MVIS diegimo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo pabaigos. Šių papunkčių lentelėse prašyta nurodyti vieneto (licencijos) įkainį Eur be PVM; kainą Eur be PVM; vieneto metinį įkainį Eur be PVM. Atsakovė 2024 m. spalio 9 d. patikslino 4.3 papunkčius, t. y. lentelėse atsirado patikslinimas nurodyti vieneto (licencijos) įkainį Eur be PVM 5,5 metų laikotarpiui; kainą Eur be PVM 5,5 metų laikotarpiui.
65. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gruodžio 13 d.) (toliau – Metodika) 15 punkte nustatyta, kad fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės ir (ar) paslaugos arba prekės ir (ar) paslaugos susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Metodikos 16 punktas numato, kad pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuoto įkainio kainodarą, pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Metodikos 17 punkte numatyti būdai, kaip gali būti nustatomi įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai, t. y. nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei numatomų įsigyti prekių ir (ar) paslaugų kiekius, nustatant jų viršutinę ir apatinę ribas (Metodikos 17.1 papunktis); nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą (Metodikos 17.2 papunktis); nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei maksimalius prekių ir (ar) paslaugų kiekius ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą (Metodikos 17.3 papunktis). Sutarties vykdymo metu įsigyjami kiekiai, taip pat sutarties kaina, kuri turės būti sumokėta tiekėjui, priklauso nuo faktinių užsakymų, t. y. įsigyjami kiekiai negali viršyti sutartyje pagal Metodikos taisykles nustatytos kiekio viršutinės ribos (nurodytos vienetais arba suma), o išpirkti mažesnį kiekį (tačiau ne mažiau nei nustatyta apatinė riba), pirkimo vykdytojas gali (Metodikos 18 punktas).
66. Ginčo Pirkime atsakovė, be kita ko, ketina įsigyti vienarūšes prekes – licencijas. Atsakovė iš anksto nežino numatomų pirkti licencijų rūšies ir kiekio. Priklausomai nuo kiekvieno dalyvio siūlomų MVIS įdiegimo sprendinių, licencijų rūšis ir kiekis gali skirtis. Atitinkamai, Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčiuose tiekėjo prašoma nurodyti licencijų rūšį ir kiekį.
67. Iš Pirkimo dokumentų taip pat nustatyta, kad maksimalus terminas, per kurį tiekėjas privalo sukurti MVIS komponentus, negali viršyti 36 mėn. (Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 3.4 papunktis). Techninės specifikacijos 828 punkte nurodyta, kad tam, jog atsakovei nereikėtų įsigyti papildomų licencijų (ar kitaip patirti išlaidų programinės įrangos veikimui) laikotarpiui nuo komponento (modulio), kurio veikimui reikalingos licencijos, įdiegimo į gamybą iki 36 mėn. po galutinio priėmimo–perdavimo akto pasirašymo tiekėjas turi pateikti licencinę programinę įrangą, t. y. užtikrinti licencijų galiojimą 36 mėn. po MVIS komponentų įdiegimo ir priėmimo. Taigi, bendras MVIS komponentų įdiegimo (36 mėn.) ir licencijų galiojimo po galutinio priėmimo–perdavimo akto pasirašymo (36 mėn.) laikotarpis sudaro 72 mėn. (6 metus).
68. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė nurodė, jog dėl Pirkimo objekto sudėtingumo nei tiekėjai, nei atsakovė nežino, kada bus įdiegti pirmieji MVIS komponentai. Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 3.4 papunktyje nustatytas tik maksimalus terminas, per kurį turi būti įdiegti komponentai. Atsakovė paaiškino, kad, įvertinus Techninės specifikacijos 7.2 papunkčio lentelės „Paslaugų etapai, etapų rezultatai ir terminai“ 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus inicijavimo, analizės ir projektavimo etapus (iki komponentų kūrimo etapo), 6 mėn. terminas pirmiems komponentams įdiegti yra labiausiai tikėtinas. Pažymima, kad ieškovė pasiūlyme taip pat nurodė, kad pirmasis prieaugis gali būti įdiegtas po 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo.
69. Atsižvelgusi į tai, kad pirmieji komponentai gali būti įdiegti po 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo, atsakovė Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčių lentelėse nustatė, jog licencijų vieneto įkainis turi būti pateiktas 5,5 metų (arba 66 mėn.) laikotarpiui (6 mėn. pirmų komponentų įdiegimui + 66 mėn. licencijos galiojimui = 72 mėn. (maksimalus MVIS sukūrimo ir licencijų galiojimo terminas)), tokiu būdu užtikrindama, jog bet kurią licenciją galės įsigyti maksimaliam laikotarpiui. Pagal Pirkimo sąlygas sutarties kaina vykdant sutartį negali būti viršijama, todėl nustačius pernelyg trumpą licencijų galiojimo ir jų palaikymo paslaugų teikimo terminą, atsakovė būtų priversta nebemokėti už licencijų galiojimą ir tuo pačiu neįgyti teisės naudoti atitinkamų komponentų, išnaudojus visą bendrą sutarties kainą.
70. Teisėjų kolegiją, sistemiškai įvertinusi aptartas Pirkimo sąlygas, nustatytas aplinkybes, ieškovės ir atsakovės argumentus bei paaiškinimus, nusprendžia, kad atsakovė pagrindė poreikį Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčių lentelėse prašyti tiekėjų nurodyti vieneto (licencijos) įkainį Eur be PVM 5,5 metų laikotarpiui bei kainą Eur be PVM 5,5 metų laikotarpiui. Atsakovės nustatyta MVIS licencijų kainodara užtikrina, kad visi dalyviai licencijų kainą skaičiuotų vienodam laikotarpiui (5,5 metams), o atsakovė tokiu būdu užsitikrina galimybę licencijas įsigyti maksimaliam įmanomam laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama kainodara nustatyta atsižvelgiant į Pirkimo objekto ypatybes ir atitinka Metodikoje numatytas fiksuoto įkainio kainodaros taisykles. Skelbiamų derybų 12 priedo „Pakeisto pasiūlymo forma“ ir 13 priedo „Galutinio pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčiai yra aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški. Pažymima, kad atsakovė 2024 m. spalio 17 d. rašte ieškovei pateikė atsakymus į ieškovės klausimus bei išsamius paaiškinimus dėl aptariamų sąlygų. Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė supranta, ko atsakovė reikalauja iš tiekėjų; tarnybos nuomone, ginčijamų sąlygų formuluotės neturi dviprasmiškumo požymių ir nėra klaidinančios.
71. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti neteisėta Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunkčio sąlygą, argumentuodama tuo, kad neaišku, kaip būtų sprendžiamas atvejis, jei pirmojo iš dviejų prieaugių metu įdiegtų komponentų kaina viršytų 30 proc. MVIS visų komponentų kainos.
72. Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunktyje nurodyta, kad mokėjimas už įdiegtus MVIS komponentus pirmojo prieaugio diegimo metu vykdomas įvykdžius šio prieaugio rezultatus (perkančioji organizacija sutinka atsiskaityti už produktą, kuris paruoštas naudojimui bent vienam galutiniam vartotojui), kurie nurodyti Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 1 priedo 7.1 ir 7.2 lentelėse. Mokėjimas vykdomas pagal komponentų kainas, nurodytas 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2 priede „Galutinis pasiūlymas“, tačiau šio prieaugio kaina negali sudaryti daugiau kaip 30 proc. MVIS visų komponentų kainos.
73. Techninės specifikacijos 923 punkte nustatyta, kad prieaugių kiekis ir apimtis galės kisti sutarties įgyvendinimo metu abiejų šalių susitarimu (negali būti mažiau nei du prieaugiai). Suderinus prieaugių įgyvendinimo apimtį, identifikavus, jog nėra galimybės įgyvendinti konkretaus Techninės specifikacijos reikalavimo (ar komponento) to prieaugio metu, yra galimybė perkelti reikalavimo įgyvendinimą į kitą prieaugį abiejų šalių sutarimu.
74. Atsakovė nurodė, kad Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunktyje nustatyto reikalavimo tikslas – išvengti situacijos, kai pirmosios iteracijos (prieaugio) metu tiekėjas įdiegia didelį kiekį komponentų, o atsakovė yra priversta apmokyti savo darbuotojus iš karto dirbti su visais komponentais. Atsakovė siekia, kad darbuotojų apmokymai vyktų palaipsniui ir tai būtų kontroliuojamas procesas.
75. Atsakovė paaiškino, kad suderinus prieaugių įgyvendinimo apimtį, identifikavus, jog nėra galimybės įgyvendinti konkretaus Techninės specifikacijos reikalavimo (ar komponento) to prieaugio metu, yra galimybė perkelti reikalavimo įgyvendinimą į kitą prieaugį abiejų šalių sutarimu. Įvertinus Techninės specifikacijos 923 punktą bei atsižvelgus į Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunktyje keliamą reikalavimą, atsakovė ir tiekėjas turės suderinti tokią pirmojo prieaugio apimtį, kad jo kaina neviršytų 30 proc. MVIS visų komponentų kainos. Esant suderintam susitarimui dėl pirmojo prieaugio apimties, atsakovė pagrįstai tikėsis, kad tiekėjas šio susitarimo laikysis. Tuo atveju, jeigu tiekėjas nepaisys bendro šalių susitarimo ir įdiegs daugiau komponentų nei buvo sutarta, tokiu būdu pažeisdamas ir Specialiųjų sutarties sąlygų 2.4.1 papunkčio reikalavimą, atsakovė galės vertinti, kad tiekėjas veikė savo rizika. Su tiekėju bus atsiskaityta laikantis šalių susitarimo ir Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunktyje nustatyto ribojimo.
76. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrindė Skelbiamų derybų 6 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 2.4.1 papunktyje nustatyto reikalavimo tikslą, taip pat išsamiai paaiškino ir atsakė į ieškovės keliamą klausimą, kaip būtų sprendžiamas atvejis, jei pirmojo iš dviejų prieaugių metu įdiegtų komponentų kaina viršytų 30 proc. MVIS visų komponentų kainos. Kaip minėta, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovės numatytos galimybės, vadovaujantis Techninės specifikacijos 923 punkto išaiškinimais, keisti viešojo pirkimo sutartį nepatenka į VPĮ 89 straipsnio, reglamentuojančio viešojo pirkimo sutarties pakeitimus, 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus, todėl yra neteisėtos (žr. šios nutarties 43 punktą). Ieškovė nenurodė kitų argumentų, patvirtinančių ginčijamos sąlygos neaiškumą ar dviprasmiškumą, ar argumentų, jog ginčijama sąlyga riboja ieškovės galimybes pateikti pasiūlymą ar apskaičiuoti jo kainą. Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad ginčijamos sąlygos formuluotė neturi dviprasmiškumo požymių ir nėra klaidinanti.
77. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, priešingai nei teigia ieškovė, ginčijamos Pirkimo sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos, tikslios, neribojančios ieškovės teisės dalyvauti Pirkime. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei Pirkimo nutraukimo.
Dėl bylos procesinės baigties
78. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus argumentus ir įrodymus dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų, teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai netenkino ieškovės pareikštų reikalavimų. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo jį panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
79. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
80. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), taip pat pateikė patirtų išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Atsakovė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad jos prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 papunktyje numatytą maksimalų dydį. Atsakovė prašo priteisti Rekomendacijose nustatytą dydį viršijančias išlaidas, nes ieškovė įtraukė atsakovę į procesą, neturėdama pagrįstų įrodymų, perkeldama ieškovei tenkančią įrodinėjimo naštą, priversdama atsakovę gintis nuo aiškiai nepagrįstų reikalavimų. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, apeliaciniame skunde atkartojo ieškinio argumentus.
81. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisine? pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
82. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga ar reikalaujanti specialiųjų žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Byloje pateiktų procesinių dokumentų apimtis taip pat nėra didelė. Ieškovės nurodomos aplinkybės pagal pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką nesudaro pagrindo taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.
83. Teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, suteikta ir apmokėta 2025 m. I ketvirtį, todėl apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį už suteiktą paslaugą atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2024 m. III ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 237,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 909,27 Eur. Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinamas iš dalies – iš ieškovės atsakovei priteisiama 2 909,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“, juridinio asmens kodas 302676496, atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, juridinio asmens kodas 132340880, 2 909,27 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devynis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Žilvinas Terebeiza