Civilinė byla Nr. 2YT-79-922/2017

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01222-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2017 m. sausio 26 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovei advokatei Natalijai Kucharevai, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims – A. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,  valstybės įmonės Turto banko atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – A. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. K.. Jo motina S. K. mirė, kai pareiškėjui buvo maždaug 5 metai. Tėvas buvo vedęs antrą kartą - buvo susituokęs su R. K., vėliau jų santuoka  buvo nutraukta. R. K. taip pat jau mirusi, (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, pareiškėjas pasiėmė po tėvo mirties likusį turtą, t. y. iš tėvo namų į savo namus parsivežė tėvo nuotraukas, laikrodį, knygas žūklės įrankius, valtį, tačiau į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo  nesikreipė, nes nežinojo, kad tėvas turėjo nekilnojamojo turto. Apie tai, kad jo tėvas bei jo tėvo sesuo daline nuosavybe turėjo žemės sklypą – mišką Varėnos rajone, jis sužinojo tik 2015 metais, mirus jo tėvo seseriai B. K.. Jo sesuo A. K. į tėvo turėtą turtą nepretenduoja.

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovė prašė tenkinti jo pareiškimą. Paaiškino, kad jo mama žuvo avarijoje, kai jam buvo apie 5 metai. Po jos mirties, kurį laiką jis gyveno tik su tėčiu. Vėliau tėtis susirado kitą moterį ir ją vedė. Jiems gimė dukra, jo sesuo A.. Po kurio laiko, tėtis su antrąja savo žmona išsiskyrė ir jie liko vėl gyventi dviese su tėčiu, o jo sesuo A. liko gyventi su savo mama (buvusia tėvo sutuoktine). Tėvas anksčiau turėjo butą, bet jį pardavė ir iki savo mirties gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini).  Tėvui pardavus butą, visus tame bute buvusius baldus pasiėmė jis, nes tuo metu taip pat nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Su tėvu nuolatos bendravo, kartu pažvejodavo. Jis turėjo žvejybai skirtą valtį, daug meškerių, visokių žvejybos priemonių, daug knygų apie žvejybą. Apie tai, kad apskrities viršininko sprendimu tėčiui buvo atkurtos nuosavybės teisės į mišką (duomenys neskelbtini), jis sužinojo tik per tėvo sesers laidotuves. Jo tėvo, kaip naudotojo, daiktinės teisės į daiktą nebuvo įregistruotos. Nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą jo tėvo vardu sutvarkė jo atstovė 2016 m. Sesuo į tėvo turtą nepretenduoja.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. S. nurodė, jog jis pareiškėją pažįsta nuo mažens, jie kartu augo, giminystės ryšiai nesieja. A. gyveno (duomenys neskelbtini) su tėvu. A. tėvas buvo žvejys. Jis turėjo valtį, meškerių, knygų apie žvejybą, nuotraukų. Po tėvo mirties visus tuos daiktus pasiėmė A.. Jis žino, kad A. turi seserį bei jis pažinojo A. tetą. A. motinos nepažinojo, žino, kad ji žuvo avarijoje. Kai jis atvažiuodavo pas A. į (duomenys neskelbtini), jis gyveno tik su tėvu.

Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą (pavadintas prašymu) į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodoma, kad ji neprieštarauja ir sutinka su pareiškėjo prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. 

Suinteresuoti asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimuose nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, sprendimą priimti teismo nuožiūra. Taip pat atsiliepimuose prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. K. santuokos metu su S. K. susilaukė pareiškėjo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bei santuokoje su R. K. susilaukė A. K. (pareiškėjo sesers), gimusios (duomenys neskelbtini), (b. l. 7-8). Iš mirties liudijimų AB Nr. (duomenys neskelbtini)ir AA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. K. (b. l. 6) bei (duomenys neskelbtini) mirė J. K. sutuoktinė R. K. (b. l. 10).

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų – Valstybės įmonės registrų centro Utenos filialo 2016-06-23 rašto dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą (b. l. 11) bei 2016-06-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 12-13) matyti, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. J. K. vardu yra suformuota dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės į juos ilgą laiką buvo neįregistruotos.  Byloje taip pat yra pateiktas pareiškėjo atstovės advokatės Natalijos Kucharevos 2016-08-22 prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo, kuriuo buvo kreiptasi į valstybės įmonę Registrų centrą bei prašoma įregistruoti J. K. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą 180/222 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).  2016-09-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad J. K. nuosavybės teisės į aukščiau nurodytus žemės sklypus įregistruotos, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2016-09-07. Darytina išvada, kad pareiškėjas A. K. priėmęs J. K. palikimą paveldės turtinę teisę į nekilnojamąjį turtą - 180/222 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotų J. K. vardu.

             Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – CK). Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog jis po tėvo mirties priėmė jo palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėjas nurodė, kad jis po tėvo mirties priėmė palikimą, t. y. iš tėvo namų į savo namus parsivežė visus po tėvo mirties likusius daiktus: nuotraukas, laikrodį, knygas žūklės įrankius, valtį ir kt., baldus - dar iki tėvo mirties. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad A. K. po savo tėvo J. K. mirties likusį palikimą priėmė, nes pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau visgi, pareiškėjas  dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl jis negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimų.

Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu  perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas yra J. K. pirmos eilės įpėdinis, atlikęs aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Nepaisant to, kad pareiškėjas į notaro biurą nesikreipė, tačiau jis  priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, pradėjęs jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys bei liudytojo parodymai teismo posėdžio metu. Pareiškėjas po tėvo mirties aktyviais veiksmais priėmė palikimą, t. y. į savo namus parsivežė visus jo tėvui priklausiusius daiktus. 2015 metais (po tėvo sesers B. K. mirties) sužinojęs, kad jo tėvas bei jo tėvo sesuo daline nuosavybe turėjo žemės sklypą – mišką Varėnos rajone, kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centro  Utenos filialo Visagino miesto skyrių su prašymu dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą -  180/222 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo, jo mirusio tėvo J. K. vardu. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas A. K. po tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini), kaip palikėjo vaikas (pirmos eilės įstatyminis įpėdinis) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CK  5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Loreta Janiulytė