Civilinė byla Nr. 2A-889-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00536-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-4263-345/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“ (toliau – ieškovė arba UAB „Autokausta“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – atsakovė arba Lietuvos automobilių kelių direkcija arba perkančioji organizacija), kuriame prašė pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. vasario 25 d. sprendimą atmesti UAB „Autokausta“ pretenziją, pateiktą vykdomame viešajame pirkime Nr. 171419 „Tauragės regiono vietinės reikšmės kelių (ruožų) rekonstrukcija“ (toliau – viešasis pirkimas); panaikinti visus po šio neteisėto sprendimo perkančiosios organizacijos viešajame pirkime priimtus sprendimus; panaikinti viešojo pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte nustatytą reikalavimą, numatantį, kad ūkio subjektų grupės kiekvienas partneris turi būti įvykdęs 17.13.2. dalyje nurodytos apimties sutartį (-is); priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad susipažinusi su perkančiosios organizacijos paskelbtomis viešojo pirkimo sąlygomis, pateikė pretenziją dėl viešojo pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte nustatyto reikalavimo kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui būti įvykdžiusiam 17.13.2. dalyje nurodytos apimties sutartį (-is). Pretenziją grindė argumentais, kad ginčijamas reikalavimas dirbtinai riboja ūkio subjektų galimybę kooperuotis dalyvaujant viešajame pirkime, kadangi reikalaujama, jog kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai tenkintų kvalifikacinį reikalavimą būti įvykdžius panašios apimties sutartį. Toks reikalavimas neproporcingas pirkimo objektui, todėl pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir tiekėjų nediskriminavimo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus reglamentuojančias teisės normas (VPĮ 32 straipsnis) ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2003 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, taip pat yra perteklinis, riboja ūkio subjektų grupės konkurenciją viešajame pirkime. Teigia, kad viešojo pirkimo sąlygų 17.13.2. punkto reikalavimas dėl patirties, vykdant panašias sutartis, negali lemti to, kad šis kvalifikacinis reikalavimas būtų keliamas atskirai kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui atskirai. Ginčijamas reikalavimas atitinka Rekomendacijų 20 punkte numatytus kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinančius kriterijus, kurie turi būti sumuojami, o ne nustatomi kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui atskirai. Ūkio subjektų grupė laikoma vienu ekonominiu vienetu, todėl ūkio subjektų grupė, o ne kiekvienas partneris turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Perkančioji organizacija, nustačiusi papildomą reikalavimą kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui, apribojo tiekėjų galimybę remtis partnerių pajėgumais, kadangi tokiu atveju gali būti pasitelkiami tik tie partneriai, kurie yra įvykdę atitinkamas sutartis, be to reikalaujama pagrįsti įvykdytas sutartis savo pajėgumais. Perkančioji organizacija 2014 – 2015 metais vykdė eilę vietinės reikšmės kelių darbų viešųjų pirkimų, kurių sąlygose nebuvo nustatyta reikalavimo kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui turėti patirties panašiuose pirkimo objekto darbuose, kaip tai numatyta pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte, nurodytą reikalavimą turėjo atitikti visi ūkio subjektų grupės partneriai kartu, o ne kiekvienas atskirai. Perkančioji organizacija, pirkimo sąlygų 17.3.2. punkte nustatytu reikalavimu ribodama teisę subjektams kooperuotis jungtinės veiklos sutarties pagrindu, nesivadovavo jokiu objektyviai tai pateisinančiu kriterijumi, veikė subjektyviai ir nenuosekliai, prieštaraudama savo paties vykdomai viešųjų pirkimų praktikai.

Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad nustatydama ginčijamą minimalų kvalifikacijos reikalavimą kiekvienam viešajame pirkime dalyvaujančios ūkio subjektų grupės nariui būti įvykdžiusiam sutartį priklausomai nuo pasiūlyme nurodytos jam priskirtų darbų dalies, siekia apsidrausti, kad darbo neatliktų patirties šioje srityje neturintis partneris, o įrodinėjant kvalifikacijos reikalavimų atitiktį nebūtų remiamasi partnerio, kuris neatliks šių darbų arba atliks tik nedidelę dalį, patirtimi. Pirkimo objektas yra projektavimo paslaugos ir 12 – kos valstybinės reikšmės kelių rekonstravimo darbai, kuriems atlikti reikalinga rangovų patirtis. Vertinant objekto svarbą ir specifiką būtina, kad darbus atliktų ir jiems vadovautų aukštos kvalifikacijos rangovai, turintys panašių darbų patirtį. Ginčijamas pirkimo sąlygų reikalavimas yra proporcingas partnerio atliekamų darbų apimčiai, todėl neapriboja tiekėjo galimybės teikti pasiūlymus sujungus savo resursus. Tvirtina, kad ieškinio argumentai, jog visi pasiūlymą teikiančios ūkio subjektų grupės nariai yra laikomi vienu ekonominiu vienetu, nepaneigia išvados, kad visi ūkio subjektų grupės nariai turi būti kvalifikuoti bei turėti bent minimalią patirtį atliekant darbus, t. y. įvykdytą bent vieną sutartį savo darbų srityje. Tai, kad visi ūkio subjektų grupės nariai dirba kartu sujungdami savo pajėgumus nereiškia, kad perkančioji organizacija neturi nustatyti bent minimalios patirties reikalavimo kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui atskirai. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje išaiškinta, kad kiekvienai jungtinės veiklos sutarties šaliai atskirai keliami kvalifikacijos reikalavimai turi priklausyti nuo jungtinės veiklos sutartimi šiai šaliai nustatytų pareigų vykdant pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-541-381/2016). Ieškinio argumentai, kad kituose perkančiosios organizacijos vykdytuose viešuosiuose pirkimuose ginčijamas minimalus kvalifikacinis reikalavimas buvo nustatytas ne kiekvienam ūkio subjektų grupės dalyviui, o ūkio subjektų grupei, nagrinėjamu atveju nesukelia pagrindo priešingai išvadai, kadangi kiekvienas vykdomas viešasis pirkimas, atsižvelgiant į jo pobūdį, svarbą bei specifiką, turėtų būti vertinamas atskirai ir viename viešajame pirkime keliami kvalifikaciniai reikalavimai negali būti lyginami su reikalavimais, keliamais kituose viešuosiuose pirkimuose. Be to, visuose perkančiosios organizacijos paskutiniais metais vykdytuose viešuosiuose pirkimuose buvo keliamas ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas, kuris kiekvienu atveju buvo proporcingas pirkimo objektui bei ūkio subjektų grupės nario atliekamų darbų daliai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl viešojo pirkimo reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, t. y., ar perkančiosios organizacijos nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai proporcingi pirkimo objektui bei nepažeidžia tiekėjų konkurencijos.

Teismas nustatė, kad viešojo pirkimo sąlygose numatytą pirkimo objektą sudaro perkami darbai, kurie apima projektavimo paslaugas, projektų vykdymo priežiūros paslaugas ir rekonstravimo darbus 12 – kos valstybinės reikšmės keliuose; projektą „Tauragės regiono vietinės reikšmės (ruožų) rekonstrukcija“ numatoma finansuoti bendrai Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtomis lėšomis; rekonstravimo darbai valstybės reikšmės keliuose priklauso ypatingų statinių kategorijai. Pirkimo sąlygų 17.13.2 punkte tiekėjams nustatytas minimalus kvalifikacijos reikalavimas - kiekvienam partneriui – vienos arba dviejų tinkamai įvykdytų sutarčių suma turi apimti ne mažesnę kaip (pasiūlyme nurodytų partnerio darbų ir (ar) techninio arba techninio darbo projekto parengimo paslaugų dalies vertė be PVM x 0,7) Eur be PVM statybos darbų ir (ar) techninio arba techninio darbo projekto parengimo vertę. Teismas, įvertinęs šį tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą ir pirkimo objektą, jo mąstą ir svarbą, perkančiosios organizacijos nustatytų reikalavimų tikslą, sprendė, kad šiuo reikalavimu siekiama įsitikinti ne tiekėjo pajėgumu atlikti tam tikro masto darbus, o jo gebėjimu tuos darbus atlikti tinkamai, todėl minėtas kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas ir teisėtas.

Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog specifiniai kvalifikaciniai reikalavimai pateisinami ir nėra pripažįstami diskriminaciniais, kai pateikiami įrodymai, kad perkamas ypatingai svarbus, specifinės paskirties objektas, arba kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Teismas, sutikdamas su perkančiosios organizacijos pozicija, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas pirkimo sąlygų kvalifikacinis reikalavimas yra pateisinamas ir nėra diskriminacinis, kadangi užtikrins, kad būsimas tiekėjas būtų pajėgus suprasti atliekamų darbų technologiją, mąstą, atitiktų turimus resursus perkamiems darbams atlikti. Teismas nurodė, kad viena tinkamai įvykdyta sutartis atitinka ir standartinį minimalų kvalifikacinį reikalavimą, kuris nurodytas Rekomendacijų 21.1 punkte, be to perkančioji organizacija vertindama tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis didžiausia, ir nevertindama kitų ūkio subjektų grupės narių (subrangovų) kvalifikacinių duomenų, negalės visapusiškai ir objektyviai įsitikinti tiekėjo (ūkio subjektų grupės) pajėgumais. Nurodytų argumentų pagrindu teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte nustatytas reikalavimas, kad ūkio subjektų grupės kiekvienas partneris turi būti įvykdęs 17.13.2. punkte nurodytos apimties sutartį (-is), pažeidžia lygiateisiškumo ir nediskrimavimo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), riboja ūkio subjektų grupės dalyvavimą viešajame pirkime, tiekėjų konkurenciją (VPĮ 32 straipsnis) ir VPĮ tikslą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad veikdama ūkio subjektų grupėje, ji dalyvavo ir laimėjo kitus perkančiosios organizacijos vykdytus viešuosius konkursus, kuriuose ginčo kvalifikacinis reikalavimas nebuvo taikomas. Teismas vertino, kad tokie ieškovės argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant ginčo santykio teisėtumą, kadangi tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal įprastinės perkančiosios organizacijos taikomos reikalavimų praktikos kriterijų nėra teisės ir teisės aiškinimo bei taikymo precedentų pagrindu pripažįstamas kaip lemiantis ginčo santykio teisėtumo (neteisėtumo) vertinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Autokausta“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir E. S. Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika aiškinant viešųjų pirkimų minimalių kvalifikacinių reikalavimų taikymą ir draudimą dirbtinai riboti konkurenciją, t. y. jog kiekvienas tiekėjo kvalifikacijai keliamas reikalavimas turi būti tiesiogiai susijęs su pirkimo sutarties dalyku ir jam proporcingas, negali būti perteklinis bei riboti tiekėjo galimybės remtis partnerių pajėgumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011, 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, ESTT 2012 m. spalio 18 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. C-218/11).

2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas proporcingas pirkimo objektui. Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas yra akivaizdžiai neproporcingas pirkimo objektui, pažeidžiantis lygiateisiškumo, proporcingumo principus, taip pat neužtikrinantis tiekėjų konkurencijos bei ribojantis tiekėjams teisę kooperuotis jungtinės veiklos pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl ginčo viešajam pirkimui taikomi išskirtiniai ir pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai, kurie dirbtinai ir nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją.

3. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias perkančioji organizacija turi įsitikinti tiekėjo (ūkio subjektų grupės) pajėgumu, patikimumu ir kompetencija, o ne tiekėjo dalies (vieno partnerio) pajėgumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1131/2011). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės paneigiama jungtinės veiklos paskirtis, kadangi ginčo reikalavimai yra dirbtinai ribojantys konkurenciją ir užkertantys kelią verslo subjektams apjungti savo pajėgumus, patirtį ir išteklius, siekiant konkurencingai dalyvauti viešajame pirkime, kas neatitinka jungtinės veiklos paskirties – sujungti partnerių įnašus bendram tikslui pasiekti.

4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Rekomendacijų 21 punkte numatyta, kad Rekomendacijų 19.2., 19.3., 20, 25, 26 ir 27.3. punktuose nurodytus reikalavimus turėtų atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai kartu. Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas, numatytas pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte, atitinka Rekomendacijų 20 punkte kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinančius kriterijus, kurie pagal Rekomendacijas turi būti sumuojami, o ne nustatomi kiekvienam partneriui atskirai.

5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai, kaip neturinčius teisinės reikšmės vertinant ginčo santykio teisėtumą, įvertino ieškovės argumentus, susijusius su perkančiosios organizacijos praktika organizuojant viešuosius pirkimus. Perkančioji organizacija 2014 – 2015 metais paskelbė ir vykdė eilę valstybinės reikšmės kelių darbų viešųjų pirkimų, kurių sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui turėti patirties panašiuose pirkimo objektui darbuose, kaip tai numatyta pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte, kas patvirtina, kad perkančioji organizacija ženkliai didesnės vertės nei ginčo atveju pirkimuose, nebuvo nustačiusi ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui.

Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas yra pateisinamas, nėra diskriminacinis ir yra minimalus, kadangi viešajame pirkime, kuris apima projektavimo paslaugas ir 12 – kos valstybinės reikšmės kelių rekonstravimo darbus, turi dalyvauti atitinkamą patirtį turintys tiekėjai, įskaitant ir ūkio subjektų grupės narius. Nenustačius ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo perkančioji organizacija negalės visapusiškai ir objektyviai įsitikinti tiekėjo pajėgumais. Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas partnerio atliekamų darbų apimčiai, todėl neapriboja tiekėjo galimybės teikti pasiūlymus sujungus savo resursus ir dirbtinai neriboja ūkio subjektų grupei teisės dalyvauti viešajame pirkime.

2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir ESTT praktika aiškinant viešųjų pirkimų minimalių kvalifikacinių reikalavimų taikymą ir draudimą dirbtinai riboti konkurenciją. Priešingai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino formuojamą teismų praktiką bei pagrįstai padarė išvadą, kad specifiniai kvalifikaciniai reikalavimai yra pateisinami ir nėra pripažįstami diskriminaciniais, kai pateikiami įrodymai, kad perkamas ypatingai svarbus, specifinės paskirties objektas arba kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apauga. Formuojama teismų praktika tik patvirtina perkančiosios organizacijos poziciją bei galimybę kelti su pirkimo objektu susijusius atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus.

3. Apeliacinio skundo argumentai, kad visi pasiūlymą teikiančios ūkio subjektų grupės nariai yra laikomi vienu ekonominiu vienetu, nepaneigia išvados, kad visi ūkio subjektų grupės nariai turi būti kvalifikuoti bei turėti minimalią patirtį atliekant perkamus darbus. Apeliantė klaidingai aiškina rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais sąvoką bei neteisingai interpretuoja, kad perkančioji organizacija, nustatydama ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą, apribojo tiekėjų galimybes remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.

4. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovės argumentai dėl kitų perkančiosios organizacijos vykdytų panašių projektų, kuriuose dalyvavo ieškovė, yra nepagrįsti ir neturi jokios teisinės reikšmės vertinant ginčo santykio teisėtumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Autokausta“, susipažinusi su perkančiosios organizacijos paskelbtomis viešojo pirkimo sąlygomis, 2016 m. vasario 22 d. pateikė pretenziją dėl viešojo pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte nustatyto reikalavimo kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) būti tinkamai įvykdžiusiam vieną ar dvi sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio šalyse – lygiaverčiuose statiniuose) turi apimti ne mažesnę kaip (pasiūlyme nurodytų partnerio darbų ir (ar) techninio arba techninio darbo projekto parengimo paslaugų dalies vertė be PVM x 0,7) Eur be PVM statybos darbų ir (ar) techninio arba techninio darbo projekto parengimo vertę, taip pat dėl viešojo pirkimo 17.12.2. punkte nustatyto reikalavimo, kuriame kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui nustatytos vidutinės metinės svarbiausių statybos ir montavimo darbų, atliktų savo jėgomis, apimtys. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, 2016 m. vasario 25 d. sprendimu ją atmetė, nustačiusi, jog ginčijamos pirkimo sąlygos yra proporcingos ūkio subjektų grupės partnerio atliekamų darbų apimčiai, neriboja tiekėjo galimybės teikti pasiūlymus sujungus savo resursus, taip pat dirbtinai neriboja ūkio subjektų grupės dalyvavimo viešajame pirkime. Ieškovė, nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pretenziją bei visus po šio sprendimo perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, taip pat panaikinti viešojo pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte nustatytą reikalavimą kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui būti įvykdžiusiam nurodytos apimties sutartį (-is). Ieškovė, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. vasario 25 d. sprendimą atmesti jos pretenziją, ieškinyje nekelia klausimo dėl viešojo pirkimo sąlygų 17.12.2. punkto reikalavimo, kuriame kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui nustatytos vidutinės metinės svarbiausių statybos ir montavimo darbų, atliktų savo jėgomis, apimtys, teisėtumo, todėl ieškinyje susiaurinus reikalavimus, nurodytus 2016 m. vasario 22 d. pretenzijoje, byloje keliamas klausimas tik dėl viešojo pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte nustatyto reikalavimo – kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) būti tinkamai įvykdžiusiam vieną ar dvi sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio šalyse – lygiaverčiuose statiniuose) turi apimti ne mažesnę kaip (pasiūlyme nurodytų partnerio darbų ir (ar) techninio arba techninio darbo projekto parengimo paslaugų dalies vertė be PVM x 0,7) Eur be PVM statybos darbų ir (ar) techninio arba techninio darbo projekto parengimo vertę – teisėtumo, t. y. jo atitikties VPĮ nuostatoms bei viešųjų pirkimų principams.

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo E. S. Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tai, ar atitinkamas pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.

Dėl ūkio subjektų grupės kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams

Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus viešojo pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Pažymėtina, kad šiai pozicijai neprieštarauja kasacinio teismo praktika, pagal kurią perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančių dokumentų vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją jų valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų, kurios laikytinos pagrindiniu iškeltų reikalavimų atitikties vertinimo kriterijumi, turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką), nes šioje praktikoje pirmiausia akcentuojamas pirkimo sąlygų laikymasis ir jų pirmenybė prieš kitus reikalavimų atitikties vertinimo pagrindus, kurie nebuvo išviešinti iš anksto (pvz., tinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, pasikeitusi tiekėjo padėtis ir pan.), pripažįstant, kad vieno tiekėjo panašiuose pirkimuose pajėgumas dėl to gali būti įvertintas skirtingai.

Tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys arba tam pasitelkti su juo susijusius subjektus (pvz., antrinės įmones) arba trečiuosius asmenis. VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė paraišką ar pasiūlymą pateikti ir grupei ūkio subjektų. Prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendro ūkio subjektų dalyvavimo pirkimo procedūrose pabrėžtina, kad perkančiosioms organizacijoms nesuteikta teisės riboti tiekėjų galimybės kooperuotis, siekiant laimėti viešojo pirkimo konkursą. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosioms organizacijoms draudžiama riboti tiek jungtinę veiklą, tiek subrangą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-43/2012 ir Nr. 3K-3-415/2013). Negalima riboti jungtinės veiklos ar subrangos nei apimties atžvilgiu (pvz., kiek daugiausia darbų gali būti pavesta atlikti subrangovams), nei subjektų skaičiumi (pvz., kiek daugiausia partnerių gali kartu pateikti pasiūlymą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis, 32 straipsnio 3 dalis). Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas nepateisina tokio ribojimo, net ir siekiant didesnių viešojo pirkimo sutarties įvykdymo garantijų. Realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie pirkimą nurodytas sąlygas vertinamas vėlesniame procedūros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne išankstiniu draudimu dalyvauti pirkimo procedūrose. Aptariamo ribojimo draudimu siekiama kuo platesnės tiekėjų konkurencijos, suteikiant naudos ne tik ūkio subjektams, bet ir perkančiosioms organizacijoms, taip pat viešųjų pirkimų procedūrų atvėrimo smulkioms ir vidutinėms įmonėms (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas S. C. 2 ir M. L., C-94/12).

Dėl neteisėto bendro ūkio subjektų dalyvavimo ribojimo viešojo pirkimo procedūrose Teisingumo Teismo pažymėta, kad aptariamas ribojimas nepateisinamas ir subjektų teisinės formos ar veiklos rūšies pagrindais. Atsižvelgiant į tai, tokio ribojimo taikymo viešosios teisės reguliuojamiems subjektams negalima grįsti 2004 m. kovo 31 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – ir Direktyva Nr. 2004/18/EB) įtvirtinta sąvoka „ūkio subjektas“, kurios aiškios apibrėžties joje nėra pateikta. Be to, pagal Direktyvos 2004/18 nuostatas dalyviai neskirstomi pagal tai, ar pagrindinis jų tikslas yra pelno siekimas. E. S. teisės aktų leidėjas neketino į sąvoką „ūkio subjektas, kuris siūlo paslaugas rinkoje“ įtraukti tik tuos subjektus, kurie turi įmonės organizacinę struktūrą, nei numatyti atskiras sąlygas, galinčias nustatyti papildomus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse apribojimus, pagrįstus ūkio subjektų teisiniu statusu ir vidaus organizacine struktūra. Leidžiama dalyvauti ar pateikti savo kandidatūrą visiems asmenims ar subjektams, kurie, išnagrinėję skelbime apie pirkimą nurodytas sąlygas, mano galintys įvykdyti šią sutartį – tiesiogiai ar pasitelkdami subrangovus, nepaisant to, ar jie reglamentuojami pagal viešąją ar privatinę teisę, ir to, ar rinkoje jie veikia sistemingai ar tik retkarčiais ir ar jiems skiriamos subsidijos iš viešųjų lėšų (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo Sprendimas CoNISMa, C-305/08).

Teisingumo Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad įmonės, kurios pageidauja dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, privalo įrodyti, jog iš tiesų gali naudotis kitų įmonių ištekliais, būtinais atitinkamai sutarčiai įvykdyti. Pareiga tai įrodyti tenka viešojo konkurso dalyviui, kuris remiasi kitų įmonių ištekliais (Teisingumo Teismo 2004 m. kovo 18 d. S. S. ir ARGE Telecom, C‑314/01, Rink. 2004, p. I‑2549). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad būtent tais atvejais, kai perkančioji organizacija, nagrinėdama pasiūlymus ir atrinkdama mažiausią kainą pasiūliusį konkurso dalyvį, negalėjo patikrinti subrangovų techninių ir ekonominių pajėgumų, jai nedraudžiama drausti arba riboti galimybę pasitelkti subrangovus esminėms sutarties dalims vykdyti. Dalyvis, teigiantis galįs pasinaudoti trečiųjų šalių techniniais ir ekonominiais pajėgumais, kuriais ketina remtis, jeigu su juo būtų sudaryta sutartis, gali būti pašalintas iš konkurso tik jeigu neįrodo, kad iš tiesų gali pasinaudoti tokiais pajėgumais (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo S. S. ir ARGE Telecom, C-314/01).

Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba kai jos išimtinais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, - perkančioji organizacija turi patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes, ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis.

Remiantis nurodyta Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priešingai, nei nurodoma ieškovės procesiniuose dokumentuose, perkančiajai organizacijai suteikiama teisė pirkimo dokumentuose nustatyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų minimalių reikalavimų turi atitikti visos jungtinės veiklos sutarties šalys kartu ir kokius - kiekviena šalis atskirai. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintomis Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos), rekomenduotina, kad kiekvienai jungtinės veiklos sutarties šaliai atskirai keliami kvalifikacijos reikalavimai priklausytų nuo jungtinės veiklos sutartimi šiai šaliai nustatytų pareigų vykdant pirkimo sutartį. Nurodytos rekomendacijos atitinka Teisingumo Teismo išaiškinimus, pagal kuriuos remiantis Direktyva Nr. 2004/18/EB leidžiama sumuoti kelių ūkio subjektų pajėgumus, kad būtų tenkinami minimalūs perkančiosios organizacijos nustatyti pajėgumo reikalavimai, jei jais įrodoma, kad kandidatas ar dalyvis, kuris remiasi kito ar kitų ūkio subjektų pajėgumais, iš tikrųjų galės pasinaudoti jų pajėgumais, kurie būtini sutarčiai vykdyti. Taigi, tam tikrų darbų, kuriems dėl jų išskirtinumo reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti susumavus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus, perkančioji organizacija pagrįstai gali reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, kaip tai nustatyta Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, kai toks reikalavimas yra susijęs su atitinkamos sutarties dalyku ir jam yra proporcingas.

Ginčo viešojo pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte perkančioji organizacija nustatė minimalų kvalifikacijos reikalavimą kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) būti tinkamai įvykdžiusiam vieną ar dvi sutartis, kurių suma ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio šalyse – lygiaverčiuose statiniuose) apimtų ne mažesnę kaip (pasiūlyme nurodytų partnerio darbų ir (ar) techninio arba techninio darbo projekto parengimo paslaugų dalies vertė be PVM x 0,7) Eur be PVM statybos darbų ir (ar) techninio arba techninio darbo projekto parengimo vertę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo viešojo pirkimo objektą bei perkamų darbų mastą ir svarbą, padarė išvadą, kad pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte nustatytas minimalus kvalifikacijos reikalavimas yra pateisinamas ir nėra diskriminacinis, siekiant objektyviai įsitikinti tiekėjo turima kvalifikacija bei galimybe tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Apeliantė savo nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindžia abstrakčiais argumentais, kad ginčijamas minimalus kvalifikacijos reikalavimas, nustatytas kiekvienam ūkio subjektų grupės dalyviui, dirbtinai riboja konkurenciją, užkerta kelią verslo subjektams apjungti savo pajėgumus, patirtį ir išteklius, konkurencingai dalyvauti ginčo viešajame pirkime. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti apeliantės argumentai nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, pirmiausia pažymi, kad visiško konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo. Konkurencijos ribojimu laikytini tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikrinti ir pagrįsti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto reikšmė ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Tik tai, kad tiekėjo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju nustatytas ginčo minimalus kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia draudimo riboti konkurenciją, o taip pat, ar neprieštarauja viešųjų pirkimų principams (VPĮ 3 straipsnis), pagrįstai aiškinosi ginčijamo minimalaus kvalifikacijos reikalavimo tikslingumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš ginčo viešojo pirkimo sąlygų, projektą „Tauragės regiono vietinės reikšmės kelių (ruožų) rekonstrukcija“ numatoma bendrai finansuoti Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis; perkami darbai apima projektavimo paslaugas, projektų vykdymo priežiūros paslaugas ir rekonstravimo darbus 12 – oje valstybinės reikšmės kelių; darbai turi būti atlikti per 9 mėnesius nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos; sutarties vykdymo metu dėl darbų atlikimui nepalankių gamtinių sąlygų, dėl atsiradusių papildomų darbų, dėl trečiųjų šalių neveikimo arba netinkamo veikimo darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas du kartus ne daugiau kaip po vieną mėnesį, o darbų termino pabaigos nukėlimas bus fiksuojamas papildomu susitarimu, nurodant konkrečią darbų termino pabaigos datą (pirkimo sąlygų 2, 13, 14 punktai). Rekonstravimo darbai valstybinės reikšmės keliuose priklauso ypatingų statinių kategorijai pagal statybos techninio reglamento STR1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV skyrių. Įvertinus viešojo pirkimo objektą bei jo mastą, nekyla abejonių, kad perkami darbai yra reikšmingi ne tik perkančiajai organizacijai, kuri nustatydama ginčijamą minimalų kvalifikacijos reikalavimą siekė pirkimo sąlygose nustatyta tvarka ir terminais gauti tinkamos kokybės paslaugas iš turinčių patirties ypatingų statinių grupei priskiriamų statinių statybų srityje subjektų, tam, kad būtų sėkmingai įgyvendinti Tauragės apskrities, Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybėms svarbūs ir brangiai kainuojantys projektai, bet ir visuomenei, kuri suinteresuota, jog Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtos lėšos būtų racionaliai panaudotos. Vertinant objekto svarbą ir specifiką būtina, kad darbus atliktų ir jiems vadovautų aukštos kvalifikacijos rangovai, turintys panašių darbų patirtį. Nustatydama ginčijamą minimalų kvalifikacijos reikalavimą kiekvienam viešajame pirkime dalyvaujančios ūkio subjektų grupės nariui būti įvykdžiusiam sutartį priklausomai nuo pasiūlyme nurodytos jam priskirtų darbų dalies, perkančioji organizacija pagrįstai siekė, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu atitinkamų darbų neatliktų patirties šioje srityje neturintis ūkio subjektų grupės partneris, o įrodinėjant kvalifikacijos reikalavimų atitiktį nebūtų remiamasi ūkio subjektų grupės partnerio, kuris neatliks šių darbų arba atliks tik nedidelę jų dalį, patirtimi. Perkančiosios organizacijos nustatytas ginčijamas minimalus kvalifikacijos reikalavimas atitinka Rekomendacijose nustatytus kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinančius kriterijus, numatytus 20.1. punkte. Pirkimo sąlygų 17.13.2. punkte nustatytas 5 metų terminas vienos ar dviejų tinkamai įvykdytų sutarčių sumai apskaičiuoti yra ilgesnis, nei numatytas Rekomendacijų 20.1. punkte (3 metai), kas patvirtina, jog perkančiosios organizacijos nustatytas ginčo minimalus kvalifikacinis reikalavimas nėra ribojantis tiekėjų konkurenciją, o skatinantis dalyvauti viešajame pirkime tiekėjus, įvykdžiusius per 5 metus bent vieną sutartį ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose. Be to, įvykdytų sutarčių (dalies) sumai ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose nustatyta ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo pasiūlyme nurodytų partnerio darbų ir (ar) techninio darbo projekto parengimo paslaugų dalies vertė, kas taip pat atitinka Rekomendacijose nustatytus tiekėjų patirtį apibūdinančius kriterijus bei negali būti vertinama kaip perteklinis reikalavimas. Taigi, perkančiosios organizacijos nustatytas ginčo minimalus kvalifikacijos reikalavimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo sutarties dalyku, proporcingas ūkio subjektų grupės nario atliekamų darbų apimčiai, todėl teigti, kad toks reikalavimas riboja tiekėjų konkurenciją bei jų galimybes dalyvauti ginčo viešajame pirkime nėra jokio teisinio pagrindo.

Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad perkančioji organizacija, 2014 – 2015 metais vykdydama viešuosius pirkimus dėl analogiškų darbų pirkimo, nebuvo nustačiusi ginčo minimalaus kvalifikacijos reikalavimo kiekvienam ūkio subjektų grupės dalyviui. Kaip jau buvo minėta, perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sąlygos, pagal kurias nustatoma, kokia ūkio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia – ne. Dėl skirtingų teisėtai nustatytų pirkimo sąlygų to paties tiekėjo kvalifikacija panašiuose pirkimuose vieną kartą gali būti tinkama, o kitą – nepakankama. Todėl perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų, vertindama tiekėjo kvalifikaciją atsižvelgti į kitus, nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytą išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju vien faktas, kad perkančioji organizacija kituose viešuosiuose pirkimuose dėl analogiškų darbų pirkimo nenumatė ginčijamo minimalaus kvalifikacijos reikalavimo kiekvienam ūkio subjektų grupės dalyviui, nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad ginčo viešajame pirkime nustatytas reikalavimas yra neteisėtas ir ribojantis tiekėjų konkurenciją. Juo labiau, nurodyti apeliantės argumentai grindžiami 2014 – 2015 metais perkančiosios organizacijos vykdytais viešaisiais pirkimai, tuo tarpu 2016 metais atliktuose viešuosiuose pirkimuose ginčo minimalus kvalifikacijos reikalavimas buvo nustatytas kiekvienam ūkio subjektų grupės dalyviui, kaip ir ginčo viešajame pirkime.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir akcentuodama viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintą perkančiosios organizacijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus nustatyti skelbiamų viešųjų pirkimų dokumentuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog perkančioji organizacija, nustatydama ginčijamą minimalų ūkio subjektų grupės dalyvio kvalifikacijos reikalavimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovė nepateikė prašymo dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

           n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                            Artūras Driukas

Egidija Tamošiūnienė

Vigintas Višinskis