Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-157-56-2011].doc
Bylos nr.: 2S-157-56/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Atskirieji skundai:
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka

Pranešėjas P

Pranešėjas P. Jaržemskis                                                              Civilinė byla Nr. 2S-157-56/2011

Teisėja  I. Kasimovas                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-02-310282-2010-3                                                                                                         Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.14;

                                                                                                   121.18;122.4

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. balandžio 18  d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Marijono Greičiaus,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d.  nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje bloje pagal  ieškovo J. S. ieškinį atsakovams A. M. ir L. M. bei G. M. dėl praleisto termino atnaujinimo.

            Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

            n u s t a t ė:

            I.Ginčo esmė

Ieškovas J. S. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovai A. M. ir L. M. padovanojo butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovui G. M.; taikyti restituciją ir dovanotą butą grąžinti atsakovų A. M. ir L. M. nuosavybėn, taikyti laikinąsias apsaugos priemones buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areštą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas A. M. 2009 m. rugpjūčio 10 d. išdavė A. B. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 102 000 Lt sumai, kurią įsipareigojo apmokėti iki 2010 m. vasario 10 d. 2010 m. vasario 5 d. buvo padarytas indosamentas, pagal kurį atsakovo A. M. prievolė sumokėti 102 000 Lt perėjo ieškovui. 2010 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutartimi atsakovai padovanojo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilnuje, savo sūnui G. M. Kadangi sudarytas sandoris pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises, nes atsakovai padovanoję butą tapo nemokūs, prašė sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją.

            II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas. Areštuotas atsakovui G. M. nuosavybės teise priklausantis butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo ieškinyje yra išdėstytas reikalavimas pripažinti negaliojančia buto dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją, todėl teismo vertinimu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių  ir esant galimybei realizuoti turtą buvo akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytinos.

            III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas A. M. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nurodo, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, nes 2009 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas jokio vekselio A. B. neišdavė. Nurodytą dieną notarų biure buvo pasirašinėjama buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis  ir tarp visų reikalingų dokumentų buvo įdėtas vekselis, kurį atsakovas nieko nežinodamas pasirašė. Nei notaras, nei jo padėjėja dokumentų pasirašymo metu neaiškino kiekvieno pasirašyto dokumento  svarbos, nedalyvavo juos pasirašant. Kadangi atsakovas tą dieną buvo pagiringas ir patirties dėl sandorių sudarymo neturi jis pasirašė visur kur liepė A. B.. Visi pinigai buvo sumokėti sutarties pasirašymo metu. Atsakovas  tik gavęs 2010 m. vasario 11 d. A. B. ir  J. S. pranešimus suprato, jog buvo apgautas, nes jokio vekselio nepasirašė, todėl po pranešimų gavimo atsakovas kreipėsi į prokuratūrą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl A. B. ir  J. G. veiksmų, šioje byloje atsakovas pripažintas nukentėjusiuoju. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bus realizuotas, nes jame be sūnaus G. M. gyvena ir ieškovas su atsakove, todėl žinodamas vekselio išdavimo pasekmes atsakovas jau seniai galėjo butą perleisti tretiesiems asmenims. Be to, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo apie tai pranešti atsakovui, tačiau to nepadarydamas pažeidė Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio nuostatas.

            Ieškovas J. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė, todėl atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį gali susiklostyti situacija, jog butą perleidus tretiesiems asmenims teismo sprendimo vykdmas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Tretysis asmuo A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

 Nurodo, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nevertina ieškinio pagrįstumo, todėl esant prielaidoms jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtinas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Atsakovo argumentas, jog teismas apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo svarstymą jam nepranešė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį.

             Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

             Teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoji pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

           Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo  tikslingumo klausimą.

           Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovai A. M. ir L. M. padovanojo butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovui G. M., taikyti restituciją bei laikinąsias apsaugos priemones, siekiant išvengti buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimo perleidimo tretiesiems asmenims, nes tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo ieškovui išduoto paprasto neprotestuotino vekselio 102 000 Lt sumai, t.y turtnis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo. Ieškovas siekdamas užsitikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areštą. Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas.

          Nesutikdamas su su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsakovas jokio vekselio 102 000 Lt sumai neišdavė, nes būdamas pagiringas vykdant buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą neapsižiūrėjęs pasirašė tarp kitų dokumentų įdėtą vekselį tik gavęs 2010 m. vasario 11 d. A. B. ir  J. S. pranešimus suprato, jog buvo apgautas. Sužinojęs apie apgavystę atsakovas kreipėsi į prokuratūra, kuri pagal atsakovo pareiškimą pradėjo ikiteisminį tyrimą bei atsakovą pripažino nukentėjusiuoju. Be to teismas neįvertino aplinkybės, jog areštuotas butas negali būti perleistas tretiesiems asmenims, kadangi be sūnaus jame gyvena atsakovai. Teismas taip pat pažeidė Civilinio  proceso kodekso 148 straipsnio nuostatas, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė nepranešęs apie tai atsakovui. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais.

           Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

           Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio 102 000 Lt sumai, kuri teisėjų kolegijos vertinimu fiziniam asmeniniui laikytina didele ir nežinant atsakovo turtinės – finansinės padėties sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to pastebėtina ir tai, jog atsakovas A. M. 2009 m. rugpjūčio 10 d. išdavė A. B. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 102 000 Lt sumai, kurią įsipareigojo apmokėti iki 2010 m. vasario 10 d., o 2010 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutartimi jam ir sutuoktinei bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą perleido savo sūnui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas žinodamas apie pasirašytą vekselį ir iš jo kylančią prievolę atsiskaityti perleisdamas butą esantį R. Jankausko 13-74, Vilniuje, savo sūnui, galimai siekė apsunkinti galimą skolos išieškojimą iš atsakovo, tuo pačiu apsunkinant ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą pirmos instancijos teismas turėjo  pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areštą. Kaip jau minėta teismas vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nevertina ieškinio pagrįstumo, o įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl šiuo atveju teisiškai nereikšmingi atsakovo argumentai dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo aplinkybių, bei dėl atsakovo galimai neteisėtų veiksmų pradėto ikiteisimui tyrimo, todėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.  Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą atsakovas ginčija ir tuo pagrindu, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą (CPK 148 str. 1 d.). Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią savo teisę apeliantas realizavo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant  į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

       Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

        n u t a r ė:

       Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12884-592/2010 palikti nepakeistą, o atsakovo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

 

            Kolegijos pirmininkas                                                                            Petras Jaržemskis

 

Teisėjai                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

                                                                                                                         Marijonas Greičius