Administracinė byla Nr. I-12-283/2014 m.

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00238-2013-6

Teisminio sprendimo kategorijos: 1.2.; 14.3.3.; 14.4.; 74.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m.  gegužės 15 d. 

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjai Z. V. ir jos atstovei advokato padėjėjai Ligitai Žygelienei, atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovams R. M. ir E. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. V. ir M. M. skundą dėl  individualaus administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai,

n u s t a t ė :

pareiškėjos Z. V. ir M. M.  skundu  kreipėsi į  administracinį teismą,  prašydamos: 1) panaikinti atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2013-09-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta perduoti pareiškėjoms detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo  sutartį dėl  žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Naujasodžio kadastro vietovėje, Utenos rajone, Vyžuonų seniūnijoje, Naujasodžio kaime (toliau – ginčo žemės sklypas), 0,007 ha ploto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeičiant šios dalies pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos  – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – paskirtį, detaliojo plano rengimo (toliau – Sutartis); 2) įpareigoti Savivaldybės administraciją perduoti pareiškėjoms detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Naujasodžio kadastro vietovėje, Utenos rajone, Vyžuonų seniūnijoje, Naujasodžio kaime, 0,007 ha ploto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeičiant šios dalies pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – paskirtį, detaliojo plano rengimo. Pareiškėjos skunde nurodė, kad Z. V. asmeninės nuosavybės teisėmis, įgytomis pagal 2012 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutartį, valdo 7/180 dalis ginčo žemės sklypo, o kitos šio sklypo dalys priklauso M. M. Pareiškėjos ginčo sklypu naudojasi  pagal žemės sklypo naudojimosi planą. Z. V., siekdama atidalinti jai priklausančią 0,07 ha ploto žemės sklypo dalį ir pakeisti šios dalies paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemės sklypą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, 2013-02-04 ir 2013-07-12 kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama išduoti Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti. Atsakovė prašymų netenkino, pranešė, jog pareiškėjai priklausanti žemės sklypo dalis patenka į teritoriją, kuri Utenos miesto teritorijos bendrajame plane (toliau – Bendrasis planas) yra priskirta rekreacinės paskirties želdynų teritorijai, todėl šioje dalyje urbanistinių vienetų kūrimas nėra numatytas. Pareiškėjos 2013-09-04 dar kartą kreipėsi į Savivaldybės administraciją, šį kartą prašydamos sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Atsakovė skundžiamu Sprendimu atsisakė perduoti pareiškėjoms detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei Sutartį.  Pareiškėjų teigimu, atsakovės teiginiai, kad tikslinės žemės sklypo ginčo dalis patenka į rekreacinės paskirties teritoriją, dėl ko jos naudojimo paskirties keitimas galimas, tik pakeitus Bendrąjį planą, yra nepagrįsti. Pareiškėjos pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo 0,07 ha ploto dalis yra teritorijoje, skiriančioje Bendrajame plane pažymėtas urbanizuotą teritoriją ir rekreacinę teritoriją, todėl yra visos galimybės leisti rengti teritorijos detaliojo planavimo dokumentą, nekeičiant Bendrojo plano sprendinių. Pareiškėjos tokią poziciją grindė Bendrojo plano Aiškinamajame rašte įtvirtintais sprendiniais. Pagal Bendrojo plano sprendinius, brėžinyje nurodytų funkcinių zonų, kurioms nustatyti naudojimo, tvarkymo, apsaugos reglamentai, ribos yra sąlyginės, todėl turi būti tikslinamos pagal specifinius gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius, rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Pareiškėjų teigimu, atsakovė nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog žemės sklypo ginčo dalyje teritorijos gamtiniai ir urbanistiniai požymiai neleidžia patikslinti Bendrajame plane nustatytos ribos tarp rekreacinės bei urbanistinės teritorijų. Pareiškėjų teigimu, faktinės aplinkybės rodo priešingai. Žemės sklypo ginčo dalis yra visiškai greta urbanizuotos teritorijos – už 10-15 m stovi gyvenamieji namai, įeinantys į gyvenamuosius kvartalus. Ginčo teritorija yra visiškai nenaudinga gamtiniu požiūriu, sklypas yra ne Utenos miesto, o Naujasodžio kaimo teritorijoje; dėl nedidelio ploto žemės sklypo ginčo dalies paskirties pakeitimas neturės esminės įtakos visos rekreacinės paskirties teritorijai ir nepažeis viešojo intereso. Pareiškėjų nuomone, tai patvirtina ir atsakovės pozicija, nurodyta 2013-03-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), jog Utenos miesto savivaldybė neturi lėšų keisti Bendrąjį planą. Taip pat pareiškėjos nurodė, kad Sprendimas, kaip Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įvardintas individualus teisės aktas, yra nemotyvuotas, jame nėra pateikta jokių konkrečių argumentų  ir aiškių motyvų, pagrindžiančių Administracijos valią su pareiškėjomis nesudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties. Be to, pareiškėjos teigė, kad atsakovė pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą ir jas diskriminuoja, nes  kitiems  asmenims,  kurių žemės sklypai taip pat pateko į rekreacinės paskirties teritoriją, pvz. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui buvo leista rengti detalųjį planą, pagal kurį šis sklypas padalijamas į 5 atskirus žemės sklypus ir keičiami šių žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis (b. l. 2-6).

Teismo posėdyje Z. V. ir jos atstovė advokato padėjėja L. Žygelienė, iš esmės pakartodamos skunde išdėstytus motyvus, argumentus, prašė tenkinti skundo reikalavimus. Z.  V. nurodė, kad jos naudojamo žemės sklypo dalis, patenkanti į Vyžuonos  parką, nėra patraukli rekreaciniu požiūriu: joje auga pieva, keli pavieniai medžiai, pravesta aukštos įtampos elektros linija. Pareiškėjai M. M. perkant žemės sklypą, tebuvo žinoma, kad jo pagrindinė tikslinė paskirtis yra žemės ūkio. Tai, kad žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje negalima gyvenamųjų pastatų statyba, paaiškėjo vėliau. Pareiškėjų atstovė L. Ž. papildomai paaiškino, kad vietos savivaldybė turi  teisę keisti Bendrojo plano sprendinius, todėl priimtas sprendimas, jog keisti Z. V. naudojamo žemės sklypo dalies paskirties negalima, yra formalus. L. Ž. teigė, kad Bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad funkcinių zonų ribos yra sąlyginės ir tam tikromis sąlygomis gali būti koreguojamos. Atsakovė susidariusioje situacijoje teisės normas taikė formaliai, nesigilino į faktines aplinkybes, neatstovauja visuomenei. Nurodė, kad tai, jog  pareiškėjų valdomas sklypas ribojasi su Vyžuonos upeliu, mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalu, kuriame yra  įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, leidžia teigti, kad Vyžuonos parko, kaip rekreacinės zonos, funkcinės ribos yra sąlyginės ir jas galima tikslinti. Patvirtino, kad Z. V. naudojamo žemės sklypo dalyje pareiškėja yra savavališkai pasistačiusi statinį.

Pareiškėjai M. M. apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. M. M. į teismo posėdį neatvyko, iš pareiškėjos  gautas prašymas bylą nagrinėti be jos. M. M. nurodė, kad ji žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),   0,07 ha ploto dalimi,  plane pažymėta  indeksu „B“, nesinaudoja ir į šią sklypo dalį pretenzijų neturi ( b. l. 97).

Atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pagal pareiškėjų žemės sklypo teritorijai taikomus Bendrojo plano sprendinius, įvardintas žemės sklypas patenka į rekreacinės paskirties želdynų teritoriją – Vyžuonų parką. Šioje funkcinėje zonoje naujų urbanistinių vienetų kūrimas nenumatomas, todėl pareiškėjų žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis iš žemės ūkio kitos paskirties į gyvenamąją teritoriją negali būti keičiama. Priešingu atveju, detaliojo plano rengimas akivaizdžiai prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams. Teigė, kad, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, teritorijos bendrasis planas yra privalomas visiems šiuo teritorijos planavimo dokumentu suplanuotoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Atsakovė tokią poziciją grindė Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatomis, kurios draudžia rengti  detaliuosius planus, jeigu jie prieštarautų  bendrųjų ar specialiųjų planų sprendiniams ar teisės aktų reikalavimams.  Atsakovė, remdamasi šiomis nuostatomis ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), atsisakė  perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti Sutartį.  Savivaldybės administracija pažymėjo, kad šiuo metu pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas ir pagal 1993 m. Utenos miesto bendrąjį planą, t. y. dar iki Bendrojo plano patvirtinimo, pateko į rekreacinės paskirties želdynų  teritoriją. Taigi pareiškėja M. M. (tuo metu – V.), 2010-09-24  pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydama žemės sklypą iš asmens, kuriam nuosavybės teisės buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko administracijos 2009-04-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo žinoti, kad teritorijos, į kurią patenka įgyjamas žemės sklypas, urbanizavimas nėra numatytas. Taigi skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsisakant sudaryti Sutartį, yra pažeidžiami  teisėti  pareiškėjų lūkesčiai, kadangi jos nebuvo įgijusios jokių teisių, kurios būtų buvę panaikintos patvirtinus Bendrąjį planą ar pateikus ginčijamą Sprendimą. Remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, akcentavo, jog Bendrasis planas nesprendžia konkrečių pavienių sklypų vystymo perspektyvų. Nurodė, kad pareiškėjos, kelis kartus teikdamos įvairius prašymus, siekė  pašalinti 0,07 ha ploto sklypo dalyje pastatyto statinio savavališkos statybos padarinius ( b. l. 25-30). Teismo posėdyje Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovė R. M., iš esmės remdamasi atsiliepimo motyvais ir argumentais, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. R. M. papildomai paaiškino, kad Savivaldybės administracija klausimą dėl pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo detaliojo planavimo sprendė  neformaliai: buvo sudaryta darbo grupė, nuvykta į vietą. Nurodė, kad Bendrasis planas apima Utenos rajono Naujasodžio kaimo, kuriame yra pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas, teritoriją. Pažymėjo, jog pareiškėjos nekelia klausimo dėl Detaliojo plano, kuris yra norminis aktas ir kurio privaloma laikytis, teisėtumo. Tvirtino, kad pareiškėjos Z. V. naudojamo sklypo dalis patenka į Vyžuonos parko zoną, kurioje, pagal Bendrojo plano sprendinius, gyvenamųjų namų pastatų statyba nėra galima. Vyžuonos parko, kaip tam tikros Bendrajame plane numatytos funkcinės zonos, ribos nėra sąlyginės, jos yra aiškiai apibrėžtos. Nurodė, kad gali būti pakeista  pareiškėjų žemės sklypo dalies, patenkančios į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios paskirties funkcinę zoną, paskirtis, nes šioje zonoje vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba galima.

Savivaldybės administracijos atstovas E. R., teikdamas paaiškinimus, pažymėjo, kad  pareiškėjai Z. V. ne kartą buvo paaiškinta, kad jos naudojamos ginčo žemės sklypo dalies paskirties keitimas prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams, ir buvo siūloma pakeisti paskirtį  sklypo dalyje,  kuria  naudojasi kita  bendraturtė. Nurodė, kad Bendrojo plano funkcinių zonų ribų patikslinimas galimas toje žemės sklypo dalyje, kuri patenka į dvi funkcines zonas. Pareiškėjos Z. V. naudojama  dalis yra  labai aiškiai apribota  keliu,  gyvenamųjų namų  kvartalu

Skundas atmetamas.

Remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro, žemės sklypo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja M. M. 2010-09-24 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. DM-4666, įsigijo 1,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pagal 2012-11-21 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. DM-4595, M. M. 7/180 dalis žemės sklypo padovanojo pareiškėjai Z. V. Žemės sklypui yra registruoti 2 kelio servitutai: 0,4000 ha ploto servitutas S2 - teisė naudotis pėsčiųjų taku, užtikrinantis gyventojų teisę prieiti prie Vyžuonos upės 10 m. pločio apsaugos zona, ir 0,0400 ha ploto kelio servitutas S1 - teisė  važiuoti transporto priemonėmis, leidžiantis kitiems asmenims naudotis 4 m. pločio keliu. Pareiškėjos ginčo sklypu naudojasi  pagal parengtą žemės sklypo naudojimosi planą: Z. V. naudojasi indeksu „B“ pažymėta 0,07 ha ploto žemės sklypo dalimi, o M. M. – indeksu „A“ pažymėta 1,73 ha ploto žemės sklypo dalimi  (b. l. 16-20). 

Pareiškėja Z. V., siekdama atidalinti jai priklausančią 0,07 ha ploto žemės  sklypo dalį ir pakeisti šios dalies paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemės sklypą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, 2013-02-04 kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama išduoti Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti (b. l. 14-15). Atsakovė 2013-03-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog žemės sklypo dalis patenka į teritoriją, kuri Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-276 patvirtintu Bendruoju planu priskirta rekreacinės paskirties želdynų teritorijai (b. l. 13). Z. V. analogišku prašymu 2013-07-12 pakartotinai kreipėsi į Savivaldybės administraciją ( b. l. 11). Atsakovė 2013-08-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti, nurodžiusi, kad, pagal Bendrąjį planą,  teritorija,  kurioje yra žemės sklypas, numatyta atskiriesiems rekreacinės paskirties želdynams – Vyžuonos parkui. Pagal Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 2.2.1 lentelės sprendinius, šioje funkcinėje zonoje naujų  urbanistinių vienetų kūrimas nėra numatytas (b. l. 10). Pareiškėjos Z. V. ir M. M. prašymu 2013-09-04 vėl kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamos su jomis sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Naujasodžio kadastro vietovėje, Utenos rajone, Vyžuonų seniūnijoje, Naujasodžio kaime, 0,007 ha ploto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeičiant šios dalies pagrindinę  tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos  – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – paskirtį, detaliojo plano rengimo (b. l. 9). Atsakovė 2013-09-27 parengė skundžiamą Sprendimą, remdamasi Tvarkos aprašo 7 punktu ir nurodžiusi, kad pareiškėjų planavimo tikslai prieštarauja Bendrajam planui, atsisakė perduoti pareiškėjoms detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti Sutartį. Be to, Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, šiame Sprendime pareiškėjai išaiškino, jog detalieji planai, keičiantys pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę,  rengiami, jei toks keitimas numatytas teritorijos ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose (b. l. 8). Taip pat byloje, remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktais dokumentais, nustatyta, kad pareiškėja Z. V.  savo naudojamoje ginčo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“ savavališkai pastatė rąstinį pagalbinės paskirties ūkinį pastatą (b. l. 65-87). 

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo yra kilęs teritorijų planavimo teisinių santykių srityje.

Utenos rajono savivaldybės administracijai priimant skundžiamą 2013 m. rugsėjo 27 d.  sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo Teritorijų planavimo įstatymas (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija su vėlesniais pakeitimais), kuris nuo 2014 m. sausio 1 d. išdėstytas 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų, valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarką, atvejus ir sąlygas reglamentavo Tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. Nr. 635, kuris neteko galios nuo 2014 m. sausio 1 d.  (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1024 2-as punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) buvo išvardinti atvejai, kai privalėjo būti rengiami detalieji planai, tarp jų, teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą; kai formuojami žemės sklypai naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti; kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti  (1 dalies 1-3 punktai). To paties  straipsnio 6 dalis nustatė, jog detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (2010 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XI-826 redakcija) nustatė, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose, o 4 dalis (2006 m. birželio  8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) įsakmiai nurodė, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį 2 dalį, detaliojo teritorijų planavimo organizatorius savivaldybės administracijos direktorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcijos). Tvarkos aprašas nurodė, kad šis teisės aktas privalomas savivaldybės administracijos direktoriui, valstybinės žemės valdytojams, žemės sklypų valdytojams ir naudotojams (2 punktas (2010-11-17 nutarimo Nr. 1620 redakcija), o savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus ir valstybinės žemės valdytojai, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymu ir šiuo Tvarkos aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams (3 punktas (2007-01-15 nutarimo Nr. 36 ir 2010-11-17 nutarimo Nr. 1620 redakcijos) 

Remiantis išvardintų teisės normų nuostatomis, daroma išvada, kad nustačius, jog pateiktame prašyme perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti  jų perleidimo sutartį nurodyti teritorijos  detaliojo planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, vietos savivaldybės administracija  neturi teisės sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.

Byloje nustatyta, kad Utenos rajono savivaldybės taryba 2008 m. spalio 30 d sprendimu Nr. TS-276 „Dėl Utenos miesto teritorijos bendrojo  plano patvirtinimo“ patvirtino Utenos miesto teritorijos bendrąjį planą (b. l. 39). Bendrasis planas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruotas 2008m. gruodžio 15. ( b. l. 37).  Pareiškėjų Z. V. ir M. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties, kurio naudojimo būdas – kiti, žemės sklypas patenka į teritoriją, kurią Bendrasis planas apibrėžia kaip neurbanizuotą, bendrojo naudojimo, atskirųjų, rekreacinės paskirties želdynų teritoriją (b. l. 56). Bendrojo plano sprendiniai, išdėstyti 1-2 skyriuose „Miesto išorės ir vidinė struktūra“, šios paskirties  teritorijai priskiria parkus, skverus, aikštes, žaliąsias jungtis, teritorijas ir kitus poilsiui skirtus želdynus; į šią teritoriją patenka miškų, žemės ūkio, konservacinės, vandens ūkio bei kitos (inžinerinės infrastruktūros, bendro naudojimo, rekreacinės, visuomeninės) paskirties žemės sklypai. Iš Bendrojo plano brėžinio sprendinių matyti, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas  patenka į Vyžuonų parką, pažymėtą  indeksu 2.14,  priskirtą rekreacinės paskirties želdynams (b. l. 56, 117-118). Pagal neurbanizuotoms teritorijoms taikomus sprendinius, jose naujų urbanistinių vienetų kūrimas nėra numatytas; plėtra galima tik esamose namų valdose; gali būti numatoma kita (rekreacinė, inžinierinė ir kt.) veikla, reikalinga tų teritorijų patrauklumui užtikrinti ir nesusijusi su gyvenamąja paskirtimi (b. l. 46). Kaip nurodyta Bendrojo plano skyriuje „Kraštovaizdžio apsauga“, žaliųjų plotų, kuriems priskiriamas ir Vyžuonos parkas, sistemos plėtojimo, diferencijavimo ir tvarkymo reglamentavimas nustatomas atsižvelgus į gamtosauginiu požiūriu reikšmingas ir (arba) vaizdingas gamtines teritorijas, išlaikiusias natūralaus arba sąlyginai natūralaus kraštovaizdžio, konkrečiu atveju – Vyžuonos upelio slėnį, pobūdį (b. l. 48-49). Pagal Bendrojo plano skyriaus „Kraštovaizdžio apsauga“ 3.3.2. lentelę „Utenos miesto miško parkai ir atskirieji želdynai, funkcinio naudojimo pasiūlymai“, nustatyta, kad rekreacinės paskirties Vyžuonos parkui siūlomos polifunkcinis naudojimas su ramaus (rekreacinių želdinių, peizažinėmis) ir aktyvaus poilsio (sporto ir žaidimų, renginių) zonomis ( b. l. 52). 

Bendrojo plano sprendinių 1-2 skyriaus „Miesto išorės ir vidinė struktūra“ dalyje „Pastabos“ nurodyta, kad brėžinyje nurodytų funkcinių zonų, kurioms nustatyti naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai, ribos yra sąlyginės. Teritorijų veiklos apibūdinimo skiriamoji riba turi būti tikslinama pagal specifinius teritorijų požymius rengiant žemesnio lygio lygmens teritorijų planavimo dokumentus (b. l. 47). Pareiškėjos skunde ir jų atstovė L. Žygelienė teismo posėdyje, atsižvelgusios į aukščiau nurodytus Bendrojo plano sprendinius, teigė, kad riba, skirianti Z. V. naudojamą žemės sklypo dalį, patenkančią į  rekreacinės paskirties želdyną - Vyžuonos parką, nuo mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, yra sąlyginė ir gali būti keičiama, detaliai planuojant žemės sklypą. Savivaldybės administracija ir jos atstovai R. M. bei E. R. tvirtino, kad visa Z. V. naudojamo sklypo dalis patenka į Vyžuonos parko teritoriją, riba tarp šios rekreacinės paskirties zonos ir mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos nėra sąlyginė, ji yra aiškiai apibrėžta. Kaip matyti iš Bendrojo plano brėžinio, Vyžuonos parko teritorijos dalis pietinėje ir vakarinėje dalyje ribojasi su mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąja teritorija. Remiantis Nekilnojamojo turto registro pateikto Kadastro žemėlapio ištraukos ir Pažymos apie gretimų žemės sklypų savininkus duomenimis, daroma išvada, kad fiziniams asmenims priklausančių žemės sklypų, besiribojančių su pareiškėjoms priklausančiu žemės sklypu, ribos yra nustatytos kadastrinių matavimų metu ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Sugretinus pareiškėjų žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano (b. l. 20), Kadastro žemėlapio ištraukos (b. l 112) ir Bendrojo plano brėžinio ( b. l. 56) duomenis,  teismas sprendžia, kad Z. V. naudojama 0,07 ha ploto žemės sklypo dalis vakaruose ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietuose - su susisiekimui naudojama teritorija, nesuformuota atskiru nekilnojamojo turto objektu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visa 0,07 ha ploto žemės sklypo dalis patenka tik į Vyžuonos parką, apibrėžiamą kaip rekreacinės paskirties želdynas, pažymėtas indeksu 2.14.  M. M. naudojamo žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“‚ patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos funkcinę zoną (b. l. 20,56). Kaip teismo posėdyje nurodė Savivaldybės administracijos atstovai, būtent šioje žemės sklypo dalyje atliekant teritorijos detalųjį planavimą gali būti tikslinama funkcinių zonų skiriamoji riba. Byloje nustatyta, kad  Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius 2014 m. balandžio 9 d. priėmė įsakymą, kuriuo nusprendė pradėti rengti Z. V. ir M. M. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - žemės sklypo atidalijimas pagal naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą bendraturtėms tenkančias dalis, kiekvienai suformuojant po vieną atskirą žemės sklypą, bei po atidalijimo M. M. naujai suformuoto žemės sklypo padalijimas į tris sklypus, suformuojant vieną žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir du kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypus, pagal Utenos miesto bendrąjį planą patenkančius į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos funkcinę zoną. Įvardintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, gavus bei Savivaldybės administracijos nustatyta tvarka patvirtintus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (b. l. 122-127).

Pareiškėjos skunde, o Z. V. ir teismo posėdyje nurodė, jog 0,07 ha sklypo dalis yra visiškai nenaudinga gamtiniu požiūriu –  vienoje jo dalyje iš viso jokia augalija neauga, o kitoje dalyje auga skurdūs ir menkaverčiai krūmokšniai bei daugiametės žolės; šią teritoriją kerta servitutinis kelias ir servitutinis pėsčiųjų takas, yra du Utenos miesto lietaus kanalizacijos  ir  miesto nuotekų tinklų šuliniai. Teismas sprendžia, kad tokie teiginiai negali paneigti Bendrojo plano  sprendinių, taikomų Z. V. naudojamai sklypo daliai. Kaip matyti iš Savivaldybės administracijos pateikto 2014-03-31 rašto Nr. (3.27)S-911, Utenos rajono savivaldybė vykdo Vyžuonos parko tvarkymo darbus, rengdama atskirų jo dalių techninius projektus (b. l. 116).  Tai patvirtina Bendrojo  plano įvado sprendinius, kad šis teritorijos planavimo dokumentas nurodo Utenos miesto teritorinės plėtros gaires planuojamam laikotarpiui, aiškiai apibrėžia Utenos miesto vystymosi kryptis, plėtros prioritetus; nors atskiri Bendrojo plano elementai gali būti įgyvendinami skirtingais laiko tarpais, tačiau bendra miesto vizija ir pagrindiniai principai išlieka pastovūs, bendrasis planas parengtas taip, kad užtikrintų pradėtų planavimo darbų ir statybų tęstinumą, garantuotų investicijų stabilumą ( b. l. 70).

Apibendrinus išvardintas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjų ginčijamas Savivaldybės administracijos sprendimas atsisakyti perduoti pareiškėjoms detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį dėl  joms priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo 0,07 ha ploto dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeičiant šios dalies pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – paskirtį, detaliojo plano rengimo yra pagrįstas Bendrojo plano sprendiniais, draudžiančiais įvardintoje žemės sklypo dalyje statyti gyvenamosios paskirties statinius, kurie nėra susiję su rekreacine, inžinierine ir kita veikla, reikalinga tų teritorijų patrauklumui užtikrinti.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,  88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjų Z. V. ir M. M. skundą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai atmesti kaip nepagrįstą. 

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos:                                                                                                                  Dalytė Zlatkuvienė

                                                                                                        Nijolė Čekanauskienė

                                                                    Dalia Pranckienė