Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 93/2010
Teisėja Vitalija Vaivadienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.,
(S)
2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2010 m. vasario 08 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teisėjų Reginos Pocienės, Virginijos Švedienės,
sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,
dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,
nuteistajam V. S., J. K., V. P.,
nuteistųjų gynėjams advokatams Kęstučiui Stasiuliui, Kristinai Sandaraitei, Annai Grinevič,
civiliniam ieškovui VĮ (duomenys neskelbtini) atstovui S. V. D.,
vertėjai Olgai Vostrenkovai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K., V. P. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (5 nusikaltimai) ir 187 str. 1 d. ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2008-01-05 vagystė) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2008-01-06 vagystė) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2008-01-08 vagystė) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2008-01-18 vagystė) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2008-01-22 vagystė) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (2008-01-06 turto sugadinimas) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. (2008-01-06 turto sugadinimas ir vagystė) ir 63 str. 1, 4 ir 6 d. šios paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 nusikaltimai) ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2008-01-18 vagystė) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2008-01-22 vagystė) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. šios paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirai subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. P. dėl kaltinimo padarius baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 270 str. 3 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių veikų padaryme (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
V. S. pripažintas kaltu padaręs baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir 270 str. 3 d. ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. – 60 parų areštu;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d. – 90 parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. šios paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė areštas 90 (devyniasdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a p.p. ši bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir A. D. bei M. U., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
J. K. nuteistas už tai, kad kartu su M. U. ir A. D., įsibrovę į saugyklą, pagrobė svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą, o būtent:
1) jie, 2008 m. sausio 5 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovę į saugojamą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią teritoriją ir išlaužę garažo Nr. 39 pakabinamos spynos tvirtinimo ąsą pagrobė 6000,01 Lt vertės automobilio ,,MERCEDES BENZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) generatorių „ECMT 6500K2gVT“,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.;
2) jie, 2008 m. sausio 6 d., 20.45 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovę į saugojamą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią teritoriją ir išlaužę automobilio MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako spynelę pagrobė 80 l dyzelinio kuro po 3,24 Lt, bendrai 259,20 Lt, po to tęsdami nusikalstamus veiksmus pro atrakintas duris įsibrovė į garažą Nr.39 ir pagrobė automobilio ,,MERCEDES BENZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) du akumuliatorius ,,Baren“ po 527 Lt, bendrai 1054 Lt vertės, 118 l dyzelinio kuro po 3,24 Lt, bendrai 382,32 Lt vertės, iš šalia stovėjusio automobilio VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 110 l dyzelinio kuro po 3,24 Lt, bendrai 356,40 Lt vertės, viso AB „(duomenys neskelbtini)“' priklausančio turto už 2051,92 Lt,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.;
3) jie 2008 m. sausio 6 d., 20.45 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovę į saugojamą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią teritoriją turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą tyčia išlaužė automobilio ,,MERCEDES BENZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 119,70 Lt vertės durų rankeną, 90,07 Lt vertės durų spynelę, sugadino 1232,31 Lt vertės plastikinį kuro baką, sulaužė 234,89 Lt vertės kuro bako matuoklę, tuo padarydami AB „(duomenys neskelbtini)“ 1676,97 Lt turtinę žalą.
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.
Taip pat J. K. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2008 m. sausio 8 d., 23.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įsibrovęs į saugojamą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią teritoriją ir išlaužęs garažo Mr. 39 pakabinamą spyną, įsibrovė į vidų ir nuo automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė priklausantį AB „(duomenys neskelbtini)“ generatorių „ECMT 7000 GV“ 6000,01 Lt vertės ir 80 l dyzelinio kuro po 3,24 Lt vertės, bendrai 259,20 Lt vertės, viso AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 6259,21 Lt.
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
V. S. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą ir pažeidęs teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles padarė nedidelę žalą augmenijai ir aplinkai, o būtent:
jis 2008 m. sausio 10-11 d., naktį, (duomenys neskelbtini), iš VĮ (duomenys neskelbtini) priklausančio valstybinio miško nukirto ir pavogė 1,6 kubinio metro beržo medienos, tuo padarydamas 364,09 Lt turtinę žalą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.;
2) jis 2008 m. sausio 10-11 d., naktį, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo iš VĮ (duomenys neskelbtini) priklausančio valstybinio miško nukirto 1,6 kubinio metro beržo medienos, ir pažeidė 2001-04-10 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. IX-240 9 str. 6 p., bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtintų „Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos“ aprašo 3 p. (2007-03-22 įsakymo Nr. D1-169 redakcija) nustatytų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių reikalavimus, ir tuo padarė nedidelę 208 Lt žalą aplinkai ir 106 Lt miškui,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d.
J. K. nuteistas už tai, kad kartu su V. P. įsibrovę į saugomą teritoriją pagrobė svetimą turtą, o būtent:
1) 2008 m. sausio 18 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe įsibrovė į saugojimą teritoriją ir pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius gaminius iš plieninio vamzdžio (vamzdžio valymo peilius): D 426mm 126,53 kg už 1513,35 Lt sumą, plieninius vamzdžius: D 219 mm 15 m 549 kg už 1522,20 Lt sumą, D 273 mm 5 m 197,5 kg už 643,10 Lt sumą, viso 873,03 kg už 3678,65 Lt sumą.
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.;
2) 2008 m. sausio 22 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), veikdami grupe įsibrovė į saugojimą teritoriją ir pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančius gaminius iš plieninio vamzdžio (vamzdžio valymo peilius): D 159 mm 39,62 kg už 469,05 Lt sumą, D 219 mm 64,05 kg už 761,10 Lt sumą, D 273 mm 80,36 kg už 964,65 Lt sumą, D 325 mm 96,05 kg už 1150,50 Lt sumą, plieninius vamzdžius D 159 mm 20 m 452,8 kg už 1250.80 Lt sumą, D 325 mm 8 m 377,6 kg už 1227,20 Lt sumą, viso 1110,48 kg už 5823,30 Lt sumą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.,
Dėl vagystės įsibrovus į AB ,, (duomenys neskelbtini)“ garažą Nr. 39 (2008-01-05) pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kaltinamieji J. K., A. D. ir M. U. įvykdę šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis veikdami grupe įsibrovę į bendrovės garažą pagrobė sunkvežimio generatorių, kurį pirma paslėpė miške, o po to už 600 Lt pardavė nepažįstamam asmeniui. Sutinka su pareikštu ieškiniu tik dėl to, kad pavogė vieną generatorių. Savo parodymus patvirtino įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 102-110, 119-133, 143-154). Be šio kaltinamųjų J. K., A. D. ir M. U. prisipažinimo, jų kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis: civilinio ieškovo AB ,, (duomenys neskelbtini) “ įgaliotos atstovės D. M. paaiškinimu teisme, liudytojo K. V. parodymais, J. N. protokolu-pareiškimu, Vilniaus rajono PK ir AB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2008-01-08 teikimu, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolu, fotolentelėmis, PVM sąskaitą faktūra garantiniu talonu, telefoninių įrašų suvestine bei informacija ir 2008-04-07 tarnybiniu pranešimu. Ištyręs ir įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, teismas pripažino, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji J. K., A. D. ir M. U., įsibrovę į AB ,, (duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją ir garažą, pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Dėl vagystės įsibrovus į AB ,, (duomenys neskelbtini)“ garažą Nr. 39 ir turto sugadinimo (2008-01-06) apylinkės teismas pripažino, jog, nors kaltinamieji M. U. ir A. D. kaltais neprisipažino, o J. K. iš dalies, jų kaltė įrodyta šiais įrodymais: civilinio ieškovo AB ,, (duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės D. M. paaiškinimu teisme ir liudytojo K. V. parodymais, liudytojo V. B. parodymais, J. N. protokolu-pareiškimu Vilniaus rajono PK ir AB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2008-01-08 teikimu, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolu, fotolentelėmis, PVM sąskaitomis faktūromis, materialinių vertybių gauti limitine kortele Nr. 2, 14, 16, reikalaujamų daiktu pateikimo, jų apžiūros protokolais, J. K. prisipažinimu 2008-02-05, telefoninių įrašų suvestine, informacija ir 2008-04-07 tarnybiniu pranešimu.
Teismas kaltinamųjų A. D. ir M. U. parodymus dėl šios vagystės ir turto sugadinimo vertina kritiškai ir kaip gynybinę poziciją bei siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nė vienas iš kaltinamųjų negalėjo teisminio nagrinėjimo metu nurodyti, kur buvo nusikaltimų įvykdymo metu, nepaaiškino, kodėl jų telefonų skambučiai užfiksuoti būtent AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nusikaltimų padarymo metu. Iš telefoninių pokalbių matyti, kad 2008-01-06 užfiksuotas pokalbis apie akumuliatorių užsakymą tarp J. K. ir A. K., 2008-01-06, 20.49 val., - J. K. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos telefonu diktuoja A. K. esamų akumuliatorių numerius; 2008-01-06, 22.57 val. M. U. AB „(duomenys neskelbtini)" teritorijoje telefonu kalbasi su J. K. dėl kuro vagystės; 2008-01-06, 21.02 val. ir 23.06 val. užfiksuotas A. D. mobiliojo ryšio telefonas AB „(duomenys neskelbtini)" teritorijoje; 2008-01-06 21.15 J. K. būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje skambino telefonu ir prašo atvežti kurui talpų; 2008-01-07 A. K. skambina V. B. ir tarėsi dėl akumuliatorių pardavimo. 2008-02-05 J. K. prisipažindamas dėl vagysčių, nurodė, kad jis, A. ir M. pirma pavogė iš garažo generatorių, po kurio laiko vėl įlindo ir pavogė generatorių, 2 akumuliatorius ir dyzelinį kurą. Antra vagystė buvo po 1-2 dienų (t. 1 b. l. 94).
Jokio tikslo J. K. apšnekėti kitus du kaltinamuosius neturėjo, be to, jie taip pat nenurodė jokios priežasties, dėl ko pastarasis galėtų juos apkalbėti.
Kadangi raktų komplektas bevertis ir tai patvirtino civilinio ieškovo atstovas, šio daikto vagystė teismas iš kaltinimo pašalino.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažino, jog neginčijamai įrodyta, kad J. K., A. D. ir M. U. įsibrovę į AB ,,(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją ir garažą pagrobė ir sugadino svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.
Dėl pasikėsinimas padaryti vagystę įsibrovus į AB ,,(duomenys neskelbtini)“ garažą Nr. 49, 50 (2008-01-08) pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinamasis J. K. kaltu įvykdęs šią nusikalstamą veiką teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino ir paaiškino, kad nieko apie kaltinime nurodytą pasikėsinimą apvogti nežino nes, jo nepadarė. Teismas, vertindamas šio kaltinimo pagrįstumą pripažino, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo. Byloje jam pareikšto kaltinimo aplinkybės grindžiamos tik K. V. parodymais, kad antra vagystė buvo padaryta 2008-01-08 – 2008-01-09 naktį, įsibrovus į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), vagys sulaužė garažu Nr.49-50 durų pakabinamas spynas, ir įsibrovė į vidų, kur stovėjo du automobiliai KAMAZ 5511, v.n. (duomenys neskelbtini) ir KAMAZ , v.n. (duomenys neskelbtini) tačiau iš garažo nieko nepavogė, kadangi nebuvo vertingų daiktų ir prielaida, kad tai galėjo padaryti kaltinamasis, kuris kaltinamas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu apvogęs garažą Nr. 39. Vertindamas įrodymus, teismas atsižvelgė į netiesioginį nusikalstamos veikos padarymo pripažinimą, t.y. kad buvo įsibrauta į tris bendrovės garažus, iš kurių į vieną įsibrovimą ir vagystę kaltinamasis pripažįsta tačiau neigia, kad buvo įsibrovęs į kitus du, nors nieko iš ten pavogta nebuvo. Tačiau įvertinęs visus įrodymus teismas pripažino, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir nesant neginčijamų kaltę patvirtinančių įrodymų, J. K. išteisino dėl pasikėsinimo pagrobti turtą įsibrovus į garažus Nr. 49-50, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Dėl vagystės įsibrovus į AB ,,(duomenys neskelbtini)“ garažą Nr. 39 (2008-01-08) pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog be kaltinamojo J. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis: civilinio ieškovo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės D. M. paaiškinimu teisme, liudytojo K. V. parodymais, K. V. protokolu-pareiškimu Vilniaus rajono PK, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolu, PVM sąskaitomis faktūromis, materialinių vertybių gauti limitine kortele Nr. 2, 14, 16, telefoninių įrašų suvestine, informacija ir 2008-04-07 tarnybiniu pranešimu. Vertindamas šio kaltinimo pagrįstumą teismas atsižbvelgė į tai, jog nustatyta, kad į AB ,,(duomenys neskelbtini)“ garažą 39 buvo įsibrauta 2008-01-08 vieną kartą. Nors civilinio ieškovo atstovė nurodė, kad dingo 200 l kuro iš automobilio, kaltinamasis J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė kad pavogė tik 80 l. Be kaltinamojo prisipažinimo kitų įrodymų, kiek kuro jis pavogė nėra. Todėl kaltinimas toje dalyje tikslintinas pripažįstant įrodyta, kad įsibrovęs į saugomą teritoriją ir joje esantį garažą J. K. pagrobė 80 l dyzelinio kuro. Tačiau pagrobęs generatorių ir kurą kaltinamasis paliko sandėlį atvirą, dėl ko į jį galėjo patekti ir likusį kurą pavogti ir kiti asmenys. Todėl teismas konstatvo, jog J. K. inkriminuojama tik tų daiktų vagystė, kurią neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai, o civiliniam ieškovui priteistinas žalos atlyginimas ir už nuostolius, kurie atsirado palikus turtą be apsaugos, tai yra už visą 200 l dyzelinį kurą.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažino, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis J. K., įsibrovęs į AB ,,(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją ir garažą pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Dėl miško vagystės ir žalos aplinkai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog be visiško kaltinamojo V. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis: civilinio ieškovo VĮ Vilniaus miškų urėdijos įgalioto atstovo S. V. D. paaiškinimu teisme, liudytojų S. J. M. ir J. A. parodymais, R. R. pareiškimu Vilniaus rajono PK, įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, biržės taksavimo lapu, žalos paskaičiavimu, daiktų dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, fotonuotraukomis, telefoninių įrašų suvestine, informacija ir 2008-04-07 tarnybiniu pranešimu.
J. K. ir V. P. taip pat buvo kaltinami dalyvavimu VĮ Vilniaus miškų urėdijos turto vagystėje ir žalos aplinkai padarymu. Tačiau teismas pažymėjo, kad kaltinamieji neturi įrodinėti savo nekaltumo. Šio J. K. ir V. P. pareikšto kaltinimo aplinkybės įrodinėjamos tik V. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis pakeitė teisminio nagrinėjimo metu ir nurodė, kad nedalyvavo kertant mišką. V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nurodė, kad šias nusikalstamas veikas padarė vienas-pasiskolino V. P. automobilį, vienas nuvažiavo ir nukirto medžius miške (t. 2 b. l. 87-88). Šie parodymai nepaneigti. Kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jų dalyvavimą VĮ Vilniaus miškų urėdijos turto vagystėje ir žalos aplinkai padarymo nėra. Kaltinančioji šalis papildomų įrodymų nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, kad J. K. ir V. P. dalyvavimas šių nusikalstamų veikų padaryme neįrodytas ir juos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir 270 str. 3 d. išteisino, neįrodžius jų dalyvavimo nusikaltimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Dėl vagystės įsibrovus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors J. K. kaltu neprisipažino, o V. P. pakeitė teisme parodymus ir taip kaltu neprisipažino, jų kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis: civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo A. L. paaiškinimu teisme, liudytojo A. J. parodymais, A. L. 2008-02-05 pareiškimu Vilniaus rajono PK, įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, gamybos aktais Nr. 07/001-005, atsargų savikainos nustatymo aktais Nr. 07-/06-001-003, 07/07-001, daiktų dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, fotonuotraukomis, telefoninių įrašų suvestine, informacija ir 2008-04-07 tarnybiniu pranešimu, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu, tarnybiniu pranešimu, daiktų paėmimo laikinai saugoti, jų apžiūros protokolu. Teismas J. K. ir V. P. parodymus teisme vertino kritiškai ir kaip gynybinę poziciją bei siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėjo, kad nė vienas iš kaltinamųjų negalėjo teisminio nagrinėjimo metu nurodyti, kur buvo nusikaltimų įvykdymo metu, nepaaiškino, kodėl jų telefonų skambučiai užfiksuoti būtent AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nusikaltimų padarymo metu. Liudytojas A. J. teisme nurodė, kad V. P. prašydamas nuvežti vamzdžius į supirktuvę paaiškino, kad juos rado miške. Nors abu kaltinamieji teisme tvirtino, kad tai po V. P. buto remonto likę vamzdžiai, tačiau dokumentų patvirtinančių remonto darymui vamzdžių įsigijimą V. P. nepateikė. Civilinio ieškovo atstovas A. L. nurodė, kad šie vamzdžiai buvo pagaminti jų bendrovėje, todėl jų įsigyti nebuvo galima ir dėl tos priežasties jis juos ir atpažino supirktuvėje, o šios direktorius paaiškino jam, kad šie vamzdžiai buvo atvežti į supirktuvę automobiliu VW Golf. Nors V. P. nurodė, kad jo ranka buvo sužalota ir jis negalėjo padaryti nusikaltimo vien dėl to, pats teisme paaiškino kad jis dirbo ir stogus dengė, kad tai gali atlikti ir viena ranka, o liudytojas A. J. patvirtino, kad vamzdžius į automobilį krovė ir V. P..
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažino, jog neginčijamai įrodyta, kad J. K. ir V. P. įsibrovę skirtingu laiku į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją ir garažą pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti ir bausmės vykdymą atidėti arba skirti kitas sankcijose numatytas bausmes (areštą, laisvės apribojimą arba baudą). Taip pat prašo sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį iki 800 litų.
Pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str. nuostatas, nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į bylos aplinkybes, t.y. nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Skunde J. K. pažymi, kad jis dėl 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. sausio 6 d. ir 2008 m. sausio 8 d vagysčių iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos per pirmą apklausą davė nuoseklius parodymus apie visas veikų padarymo aplinkybes, parodymų nekeitė, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytų nusikalstamu veikų aplinkybes. Be to buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje (t. l b.l. 102-110, 119-133, 143-154), o 2008-02-05 apklausos protokolas, 2008-02-28 papildomas apklausos protokolas patvirtina, kad jis nurodė kartu dalyvavusius asmenis, jų pravardes, nusikaltimo vietą, laiką, būdą, nevengė atsakomybės ir siekė padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti tiesą byloje.
Apeliantas taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Tai, anot J. K., patvirtina aplinkybės, kad jis po įtarimų pateikimo susirado legalų darbą, kviečiamas visada atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, papildydavo apklausas, nebuvo baustas administracine tvarka. Jis pagal savo galimybes stengiasi atlyginti padarytą žalą ir iki nuosprendžio priėmimo AB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo aštuonis šimtus litų (šešiems šimtams litų kvitai yra pateikti byloje). Taip pat šiuo metu išlaiko savo mažametę dukterį D. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgtina, J. K. manymu, ir į nusikaltimų padarymo paskatas, t.y. į tai, kad jis norėjo padėti savo šeimai, nes tuo metu buvo atliestas iš darbo dėl etatų mažinimo, be to nuteistieji A. D. ir M. U. sugalvojo įvykdyti vagystę ir jį prikalbino nusikalsti - patys atsinešė plastikinę tarą kurui (tai patvirtina t. l b.l. 99-101, 2008-02-05 apklausos protokolas).
J. K. prašo atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimai padaryti primityviai, nesukeliant nukentėjusiesiems didelių nuostolių ar išgyvenimų, nebuvo sutrikdyta jokia veikla, nebuvo naudoti kokie nors specialūs įrankiai ar vykdytas pasiruošimas nusikaltimui.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes J. K. prašo tai pripažinti pagal Lietuvos BK 59 str. l d. 2 p., 3 p., 4 p. jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
Skundu J. K. prašo mažinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, nes priteista ieškinio suma nepagrįstai didelė.
Teismas, anot apelianto, neatsižvelgė į esmines civilinio ieškinio pagrindimo aplinkybes, tai yra pats ieškovo atstovas A. L. teisme teigė, kad buvo pavogtos vamzdžių atliekos, kurios jau nebetinkamos naudojimui, tai yra pavogtų daiktų vertė buvo praradusi savo vertę. Teismas nustatė, kad pavogti vamzdžiai buvo priduoti į metalo laužo supirktuvę ir už juos viso gauta 800 Lt, tai patvirtino liudytojai A. J. ir M. L. ir įrašai metalo supirkimo žurnale (2 t. b.l. 147; 2 t. b.l. 177). Tai yra teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybe, turėjo, anot apelianto, civilinį ieškinį mažinti iki 800 litų, nes pavogtas metalas buvo praradęs savo paskirtį ir vertę. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškinio suma turėtų būti nustatinėjama, remiantis metalo supirkimo kaina, o ne pagal naujų, tinkamų naudoti, vamzdžių kainą. Atkreipia dėmesį, jog byloje dėl vamzdžio svorio yra netikslumų ir jie nebuvo pašalinti. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad laikotarpyje nuo 2007-12-20 iki 2008-01-18 vagystę įvykdyti galėjo ir kiti asmenys, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. L. parodė, kad vagystės galimai padarytos laikotarpyje nuo 2007-12-20 iki 2008-01-24, o jo pirma siųsta SMS dėl metalo vagystės – 2008-01-18.
Skunde J. K. prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymi, kad jis dėl 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. sausio 6 d. bei 2008 m. sausio 8 d vagysčių iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to AB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies atlygino patirtą žalą. Taip pat prisipažįsta padaręs ir kitas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra vedęs, turi mažametę dukrą ir vienintelis išlaiko šeimą, nes žmona nedirba. Tikina, jog padarė išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir pažada ateityje nebenusikalsti.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2008-01-18 ir 2008-01-22 vagystės) panaikinti ir jį pagal šiuos kaltinimus išteisinti.
Teigia, kad vienoje iš ikiteisminio tyrimo apklausų nedalyvavo jo gynėjas, jis tik jam nesant pasirašė apklausos protokole. Taip pat atkreipia dėmesį, jog tyrėjas R. Konavinas prašė jo duoti reikalingus parodymus už tai žadėdamas, jog jam bus bausmės vykdymas atidėtas. Šis pokalbi tarp jo ir tyrėjo R. Konavino, anot apelianto, yra įrašytas kompaktiniame diske, kuriame be šių duomenų yra užfiksuota, kad A. L. pakanka vietoj 10 000 atlyginti 2 000, kas rodo, jog buvo norima pasipelnyti.
V. P. skunde pažymi, jog turi kairės rankos traumą, dėl ko jis negalėjo vamzdžių vogti. Prašo padaryti eksperimentą, ar jis gali viena ranka pakelti 452,8 kg svorio vamzdį. Nurodo, jog A. J. nesiūlė už 20 litų nuvežti į Agrastų gatvėje Vilniuje esančią metalo laužo supirktuvę.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo sušvelninti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti neviršijančią Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, t.y. 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo.
Teigia, kad šioje byloje yra nustatyta, jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to jis dirba, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Apelianto manymu, apylinkės teismas, bendrindamas 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-09-17 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-17 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis turėjo atsižvelgti į aukščiau išvardintas aplinkybes ir paskirtąsias bausmes sudėti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti neviršijančią Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 2 metams ir 8 mėnesiams.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokurorė prašė J. K. ir V. P. skundus atmesti, V. S. – tenkinti.
J. K. skundas atmestinas dėl šių motyvų.
Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. K., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.
J. K. padarė penkis apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą. Be to, praeityje jis keturis kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei ( tvirtina t. 3, b.l. 100-102), teistumas neišnykęs. Tai rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių nepadarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis įstatymų reikalavimų. Skunde apeliantas teigia, kad nebuvo baustas administracine tvarka. Tačiau bylos medžiaga tvirtina, jog J. K. vis dėlto buvo baustas administracine tvarka (t.3, b.l. 99).
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad yra viena J. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje), ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytų nusikalstamu veikų aplinkybes, todėl teismas nepagrįstai tai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegija pažymi, kad asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybė tik tada, kai tai kaltininkas padaro iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Apeliacinė instancija atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos aiškiai matyti, jog J. K. parodymai yra nenuoseklūs: ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltu jis prisipažino tik dėl dalies inkriminuojamų nusikaltimų, o dėl kitų nusikalstamų veikų J. K. tiek ikitesiminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę neigė arba prisipažino tik iš dalies. Apeliaciniame skunde šis nuteistasis jau nurodo, kad padarė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių vamzdžių vagystes 2008-01-18 bei 2008-01-22, nors nagrinėjant bylą apylinkės teisme neigė šių nusikaltimų padarymo faktą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog J. K. parodymų nenuoseklumas tik iš dalies padėjo ikiteisminio tyrimo organams ir teismui nustatyti tiesą byloje. Be to, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teisiamojo posėdžio protokolu, daro išvadą, kad atsižvelgiant į J. K. parodymus apylinkės teisme nėra pagrindo manyti, jog jis duodamas paaiškinimus bei kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, kritiškai įvertino savo nusikalstamą elgesį, nes teismo posėdžio protokole net neužfiksuotas apelianto gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų ( tvirtina t. 4., b.l. 184-186, t. 5., b.l. 86 ). Kolegija sprendžia, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. – kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir jo nuoširdaus gailėjimosi bei padėjimo išaiškinti šias veikas ir jose dalyvavusius asmenis.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų J. K. nepasimokė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis, ką patvirtina per gana trumpą laiko tarpą padaryti net 6 tyčiniai nusikaltimai. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nes pripažintina, kad kitos įstatymų sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamos, kadangi nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Būtina pažymėti, jog J. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirti laisvės atėmimo bausmės dydžiai už atskirus nusikaltimus negali būti pripažinti per dideliais, nes yra mažesni už sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius.
Taikyti nuteistojo J. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas jo atžvilgiu jau anksčiau buvo taikytas pagal 2004-06-17 nuosprendį, o 2005-04-27 jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, tačiau kaip matyti vėliau vėl ne kartą nusikalto, todėl nėra pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą.
Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, J. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir neteisinga. Bausmė nuteistajam paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę. Apeliacinės instancijos nuomone skunde nurodytais kitais argumentais, tai yra dėl dalies žalos atlyginimo ( sumokėjo 800 litų AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kai nuosprendžiu yra priteistas ženkliai didesnis žalos atlyginimas ne tik šiai bendrovei, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ), šeimos sunkios turtinės padėties, mažametės dukros auklėjimo šeimoje, keisti skundžiamą nuosprendį pakankamo pagrindo irgi nėra.
Apeliaciniame skunde J. K. nurodo, kad apylinkės teismas visiškai tenkindamas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį bei priteisdamas iš jo ir V. P. 9501,95 litų pažeidė BPK reikalavimus ir nepagrįstai priteisė per didelį žalos atlyginimą, kuris turi būti lygus 800 litų. Apeliantas pažymi, jog pavogti vamzdžiai buvo netinkami naudojimui bei praradę savo paskirtį ir vertę. Be to, vamzdžius galėjo pagrobti ir kiti nenustatyti asmenys.
Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. K. kaltu padarius turto vagystes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstai visiškai tenkino šios bendrovės 9 501,95 litų dydžio civilinį ieškinį, kuris yra grindžiamas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Minėtos bendrovės direktorius A. L. 2008-02-05 kreipdamasis į teisėsaugos organus iš karto nurodė, jog iš šios bendrovės saugomos teritorijos buvo pavogti gaminiai iš plieninio vamzdžio – iš viso 9 501,95 litų sumai ( tvirtina protokolas-pareiškimas, t. 2, b.l. 115 ). Šios UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį konkretizuoja pažyma ( t. 2 b.l. 121 ), pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ( t. 2., b.l. 131-133 ), gamybos aktai, atsargų savikainos nustatymo aktai ( t. 2, b.l. 137-145 ) bei liudytojo A. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( t. 2., b.l. 124-128 ), kuriuos jis patvirtino ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme ( t. 4. b.l. 183-184 ). Šie įrodymai patvirtina, jog vamzdžių vagystėmis padaryta žala buvo nustatoma inventorizacijos būdu, paskaičiavus medžiagų įsigijimo, darbo užmokesčio ir įrengimų išsinuomavimo kaštus. Remdamasis paminėtais įrodymais pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė žalos dydį, nes aukščiau nurodyti faktiniai duomenys pripažintini tinkamais įrodymais ir nėra pagrindo jais netikėti.
J. K. apeliaciniame skunde teigiama, kas teismas neatsižvelgė į esmines civilinio ieškinio pagrindimo aplinkybes, tai yra į tai, kad pats ieškovo atstovas A. L. teisme teigė, jog buvo pavogtos vamzdžių atliekos, kurios jau nebetinkamos naudojimui ir todėl pavogtų daiktų vertė buvo praradusi savo vertę. Kolegija pažymi, kad šio skundo teiginio nepatvirtina teisiamojo posėdžio protokolo turinys, kuriame nėra užfiksuota apklausto posėdyje liudytoju A. L. parodymų apie tai, jog pavogti vamzdžiai buvo atliekos, netinkamos naudojimui. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, minėtas liudytojas nurodė, kad jam apžiūrėjus iš savo bendrovės pavogtus vamzdžius metalo laužo supirktuvėje bei nustačius, jog jie yra sugadinti bei supjaustyti, jis jų neatsiėmė ( tvirtina protokolas t. 4.b.l. 183-184 ). Analogiškus parodymus šioje dalyje davė A. L. ir ikiteisminio tyrimo metu, pažymėjęs, kad metalo laužo supirktuvėje esantys pavogti vamzdžiai buvo supjaustyti, eksploatacijai netinkami, todėl jis šių vamzdių iš supirktuvės neėmė, nes tolimesniam naudojimui jie buvo netinkami ( t. 2. b.l. 126-127 ). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinyje pabrėžė, kad iš bendrovės pavogtas turtas – vamzdžiai iš plieno – po vagystės buvo sunaikintas ir jo jau negalima atgauti natūra, todėl prašoma priteisti pavogto turto vertę ( t. 2. b.l. 131-133 ). Šie įrodymai paneigia apelianto tvirtinimą apie tai, jog pavogti vamzdžiai iš plieno jau jų vagysčių metu buvo atliekomis, netinkamais naudojimui bei praradusiais savo paskirtį ir vertę. Pažymėtina, kad vamzdžiai tik po jų vagysčių buvo sugadinti ir supjaustyti bei tapo netinkamais naudojimui dėl nuteistųjų J. K. ir V. P. nusikalstamų veiksmų. Todėl vadovaujantis LR CK 6.263 str. jie privalo visiškai atlyginti žalą. Visiško nuostolių atlyginimo principas yra įtvirtintas ir Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d. Skunde teigiama, jog ieškinio suma turi būti nustatinėjama remiantis metalo supirkimo kaina, nes byloje nustatyta, kad už pavogtus ir į metalo laužo supirktuvę priduotus vamzdžius buvo gauta 800 litų ( patvirtina įrašai metalo laužo supirkimo žurnale ir liudytojų A. J. ir M. L. parodymai ). Todėl anot J. K. teismas turėjo mažinti civilinį ieškinį iki 800 litų. Nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 str. 5 d. Pagal šią normą žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Šiuo konkrečiu atveju kolegijos manymu pavogtų vamzdžių vertė neturi būti nustatoma pagal metalo laužo supirktuvės duomenis ( 800 litų ), nes tai atsižvelgiant į šio pagrobto turto kiekį bei kainą vagysčių padarymo metu aiškiai prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principamas bei CK 6.251 str. 1 d. numatytam visiško nuostolių atlyginimo reikalavimui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo atveju nusikalstamos veikos dalykas yra vamzdžiai iš plieno, todėl nuo jų pagrobimo momento – 2008 metų sausio mėn. iki nuosprendžio priėmimo 2009-10-16 – šie daiktai objektyviai negalėjo ženkliai nusidevėti bei prarasti savo paskirtį ir vertę. Byloje nustačius, kad pavogti vamzdžiai į metalo laužo supirktuvę buvo atvežti supjaustyti bei sugadinti, akivaizdu, jog supirktuvės darbuotojai juos įvertino žymiai mažesne kaina. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis bei visiškai patenkino šios bendrovės ieškinį pagal žalos padarymo ir ieškinio pareiškimo dieną kainas.
V.P. APELIACINIS SKUNDAS ATMESTINAS.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-16 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ( 2008-01-18 ir 2008-01-22 vamzdžių iš plieno vagystės ) ir jį pagal šiuos kaltinimus išteisinti.
Susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas apeliantą už vamzdžių vagystes iš saugomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos 2008-01-18 ir 2008-01-22, pakankamai išsamiai aptarė bei tinkamai įvertino V. P. kaltę patvirtinančius įrodymus: nuteistojo parodymų nenuoseklumą, liudytojo A. J., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. L. parodymus, telefoninių įrašų suvestinių duomenis bei kitą medžiagą. Kolegijos manymu apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. P. kaltė padarius dvi vamzdžių vagystes iš aukščiau minėtos bendrovės nustatyta, nes byloje pakanka duomenų patvirtinančių tai, kad jis tiesiogiai dalyvavo šių veikų padaryme, rūpinosi pavogtų daiktų pridavimu bei pristatymu į metalo laužo supirktuvę, kur asmeniškai gavo pinigus už priduotus vamzdžius.
Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai apie tai, kad nuteistasis V. P., ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs savo kaltę, padarius vamzdžių vagystes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau be pagrindo pakeisdamas savo parodymus bylą nagrinėjant apylinkės teisme bei pradėjęs neigti dalyvavęs šių veikų padaryme, toku būdu siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad apelianto apklausų metu 2008-03-05 ir 2008-04-04 ikiteisminio tyrimo metu realiai nedalyvavo gynėjas, nepatvirtinamas bylos medžiaga, nes byloje yra gynėjo 2008-03-05 išduotas orderis, kuriuo jam pavedama ginti V. P. ( t. 3 b.l. 2 ). Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas iš tikrųjų buvo apklaustas 2008-03-05 ir 2008-04-04 ( t. 3 b.l. 5-6, 160-162 ). Tačiau šie protokolai yra pasirašyti be jokių pastabų ne tik apelianto, tyrėjų, bet ir gynėjo. Pažymėtina ir tai, jog minėtų apklausų metu apeliantas prisipažino padaręs vamzdių vagystes 2008 metų sausio mėnesį bei nurodė šių veikų aplinkybes.
Skunde V. P. nurodo, jog tyrėjas R.Konavinas prašė jo duoti tyrimui reikalingus parodymus už tai žadėdamas, kad nuteistajam bus atidėtas bausmės vykdymas ir šis pokalbis tarp apelianto ir tyrėjo R.Konavino yra įrašytas kompaktiniame diske. Apeliacinės instancijos posėdyje V. P. patikslino, kad minėtą įrašą darė pats ir savo iniciatyva. Kolegijos manymu minėtas apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nelogišku ir neįtikinamu. Aukščiau jau nurodyta, kad šis apeliantas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2008-03-05 ir prisipažino padaręs vamzdžių vagystes. Pabrėžtina, jog šiuo atveju jį apklausė tyrėja Ž.Timoškova. Vėliau apklausos metu 2008-04-04 V. P. buvo apklaustas tyrėjo R.Kanavino ir irgi prisipažino 2008-01-18 bei 2008-01-22 padaręs vamzdžių vagystes. Taigi, apeliantas būdamas apklaustas dar iki 2008-04-04 jo apklausos jau prisipažino dėl šių nusikalstamų veikų padarymo kitam tyrėjui, o tyrėjui R.Kanavinui tik patvirtino savo 2008-03-05 duotus parodymus apie vamzdžių vagystes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. P. yra suagęs žmogus, turintis pakankamą išsilavinimą ir jau net tris kartus teistas. Todėl yra pagrindas manyti, jog jis duodamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus apie inkriminuojamų nusikaltimų aplinkybes gerai suvokė savo parodymų esmę bei numatė baudžiamosios atsakomybės galimybę. Be to, jam jau buvo žinoma, jog už nusikalstamų veikų padarymą bausmes skiria teismas, o ne ikiteisminio tyrimo organai. Skunde nurodyta, kad apelianto ir tyrėjo R.Kanavino pokalbis yra įrašytas kompaktiniame diske. Kolegijos vertinimu apelianto pateiktas kompaktinis diskas su jo paties darytu įrašu negali būti pripažintas tinkamu įrodymu BPK 20 str. prasme, nes šiuo konkrečiu atveju tokiu būdu gauti duomenys kelia abejonių jų patikimumu. Be to, įrodymais gali būti laikomi tik tokie duomenys, kuriais įrodinėjama bent viena bylai reikšminga aplinkybė. Sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio V. P. pateiktu kompaktiniu disku bei jame įrašytu pokalbiu nori patvirtinti, kad buvo įtikinėjamas prisipažinti padarius nusikalstamas veikas, už ką jam buvo pažadėtas švelnesnės bausmės paskyrimas. Tačiau būtina pastėbėti tai, jog net pats apeliantas skunde nenurodo, kad tyrėjas žadėjo visiškai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jau aukščiau minėta, kad apeliantas, atsižvelgiant į jo asmenybę, gerai suvokė prisipažinimo padarius nusikaltimus pasekmes ir dėl šios priežasties, net būdamas įtikinėjamas galėjo ir turėjo atsisakyti prisipažinti nusikalstamų veikų padaryme, jei jų tikrai nedarė. Tačiau V. P. vis dėlto ikiteisminio tyrimo metu būdamas apklaustas skirtingu laiku bei skirtingų tyrėjų savo valia prisipažino padaręs vamzdžių vagystes ir labai konkrečiai, aiškiai nurodė šių veikų aplinkybes. Todėl apeliacinė instancija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog jis nemotyvuotai pakeisdamas savo parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, o kompaktinio disko įrašo turinys aprašytas apeliaciniame skunde nepaneigia V. P. duotų parodymų nepagrįsto pakeitimo aplinkybės.
V. P. skunde pažymi, jog turėjo kairės rankos traumą, dėl ko jis negalėjo vogti vamzdžių, kurie yra pakankamai sunkūs. Šis skundo argumentas taip pat pripažintinas nepagrįstu dėl šių motyvų.
Bylos medžiaga tvirtina, kad vagysčių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarymo laikotarpiu apeliantas dirbo fizinį darbą ( AB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku ). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog dirbdamas fizinį darbą, V. P. galėjo įvykdyti vamzdžių vagystes. Liudytojo A. J. parodymai taip pat duoda pagrindą manyti, jog V. P. prisidėjo prie vamzdžių pakrovimo į automobilį juos vežant į metalo laužo supirktuvę. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. L. pažymėjo, kad pavogti vamzdžiai buvo neilgi, apie 1,7 m ir juos nebuvo sunku pakelti, o su viena ranka tuos vamzdžius yra net patogiau tempti ir tai yra įmanoma. A. L. paaiškino, jog pats didžiausias vamzdis svėrė 72 kg ( t. 4. b.l. 183-184 ). Kolegijos manymu apelianto šių nusikalstamų veikų padarymo metu dirbamas fizinis darbas, liudytojo A. J. bei A. L. aukščiau minėti parodymai paneigia V. P. skundo teiginį apie tai, kad jis dėl rankos traumos 2008-01-18 ir 2008-01-22 negalėjo padaryti vamzdių vagysčių.
Bylos medžiaga tvirtina, kad V. P. prieš maždaug 4 metus turėjo kairės rankos traumą ( t. 5. b.l. 58, išrašas iš medicininių dokumentų ). Iš minėto medicininio dokumento turinio matyti, jog 2008 metų birželio mėnesį apeliantui buvo operuotas delnakaulis, po to buvo operuotas 2009-06-22. Kitokiu medicininių duomenų dėl V. P. kairės rankos traumos nepateikta. Taigi, vamzdžių vagystės byloje buvo padarytos 2008 metų sausio mėnesį, o kaip minėta, ranka apeliantui buvo operuota 2008 metų birželio mėnesį, tai yra ženkliai vėliau. Tai kelia abejonių V. P. teiginiu, kad 2008 metų sausio mėnesį jis tikrai negalėjo pakelti sunkesnių daiktų. Tokiu būdu aukščiau nurodytas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad apeliantas prieš 4 metus turėjo kairės rankos traumą ir dėl to buvo du kartus operuotas, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog rankos operacijos jam buvo atliktos jau po 2008 metų sausio mėnesį padarytų turto pagrobimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad V. P. yra uždrausta arba dėl rankos traumos jis negali dirbti fizinių darbų.
Įvertinęs aukščiau nurodytų faktinių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundo motyvas apie tai, jog apeliantas dėl kairės rankos traumos 2008 metų sausio mėnesį negalėjo pagrobti vamzdžių skundžiamu nuosprendžiu teisingai pripažintas nepagrįstu, nes paneigiamas aukščiau išvardintais įrodymais.
V.S. APELIACINIS SKUNDAS TENKINTINAS.
Skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės teismas V. S. už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė atitinkamai 60 ir 90 parų arešto bei subendrindamas šias paskirtas bausmes apėmimo būdu paskyrė subendrintą 90 parų areštą. Skirdamas tokio dydžio bausmes už baudžiamųjų nusižengimų padarymą pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 49 str. 3 d. numatyto reikalavimo skirti už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė V. S. per griežtą bausmę, nenumatytą įstatymo sankcijoje, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, mažinant paskirtų areštų dydžius.
Be to, kolegija konstatuoja, kad 2009-10-16 nuosprendžiu apylinkės teismas neteisingai subendrino bausmes, paskirtas pagal kelis nuosprendžius, nes be pagrindo antrą kartą bendrino bausmę paskirtą nuteistajam V. S. pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-09-17 nuosprendį. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-10-17 nuosprendžiu jau iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje subendrino apeliantui paskirtą bausmę su Vilniaus rajono 2008-09-17 nuosprendžiu paskirta bausme bei paskyrė subendrintą galutinę bausmė – 2 metus ir 8 mėnesius laisvės atėmimą ( tvirtina t. 5.b.l. 88-93 ). Baudžiamuosius nusižengimus šioje byloje V. S. padarė 2008 m. sausio 10-11 naktį ir už jų įvykdymą nuteistas 2009-10-16 skundžiamu nuosprendžiu, tai yra, ta aplinkybė, kad apeliantas padarė baudžiamuosius nusižengimus šioje byloje paaiškėjo jau po 2008-09-17 ir 2008-10-17 nuosprendžių priėmimo. Todėl šiuo atveju taikytinos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalyje numatytos nuostatos ir kadangi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-17 bei Vilniaus rajono 2008-09-17 nuosprendžiais V. S. buvo nuteistas už apysunkių nusikaltimų padarymą ( BK 178 str. 2 d. ), o šiuo nuosprendžiu nuteisiamas už baudžiamųjų nusižengimų įvykdymą - paskirta pagal 2008-10-17 nuosprendį subendrinta bausmė apėmimo būdu bendrintina su 2010-02-08 apeliacinės instancijos nuosprendžiu skiriama bausme – areštu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims – nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams ( BK 63 str. 5 d. 2 p. ). Dėl nurodytų motyvų V. S. galutinė subendrinta bausmė skirtina apėmimo būdu neviršijant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-17 nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės – 2 metų ir 8 mėnesių. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-10-16 nuosprendžiu iš dalies sudedant paskirtas bausmes pagal kelis nuosprendžius netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ( BK 63 str. 5 d., 9 d. taisykles ), todėl skundžiamas nuosprendis keistinas, o subendrinta bausmė skiriama taikant paskirtų bausmių apėmimo principą.
Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. kolegija
NUSPRENDĖ:
J.K. ir V.P. apeliacinius skundus atmesti.
V.S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 metų spalio 16 d. nuosprendį dalyje dėl V. S. nuteisimo pakeisti.
V. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir 270 str. 3 d. ir nuteisti jį: pagal BK 178 str. 4 d. – 30 parų arešto, pagal BK 270 str. 3 d.- 40 parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinti šias paskirtas bausmes apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – 40 ( keturiasdešimt ) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-10-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti V. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 ( dviems ) metams ir 8 ( aštuoniems ) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitoje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Vladislavas Lenčikas
Teisėjai Regina Pocienė
Virginija Švedienė