Baudžiamoji byla Nr. 1-1109-1095/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26332-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Dalios Styrienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėn. viešųjų darbų; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. viešųjų darbų; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 6 mėn. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę); Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį (keturios veikos) – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi paleistas lygtinai); Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 1 m. laisvės atėmimo; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo (2018 m. spalio 16 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

S. M. 2019 m. birželio 23 d. apie 11.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę N. Z. M., t. y. ramentu sudavė vieną smūgį sėdinčiai ant lovos nukentėjusiajai į kairę ranką, pataikydamas į besiginančios nuo smūgio nukentėjusiosios kairės rankos pirštus, taip sukėlė N. Z. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad butas, kuriame gyvena, priklauso sugyventinei N. Z. M., su kuria kartu gyvena apie 10 metų. 2019 m. birželio 23 d. konflikto metu buvo neblaivus, prieš tai buvo su draugu išgėręs tris butelius stipraus vyno, buvo apsvaigęs, tačiau viską pamena. Alkoholis padarė įtaką jo elgesiui, blaivus būtų nesmurtavęs prieš sugyventinę. N. Z. rūpinasi, nes ji nevaikšto po nesėkmingų sąnarių protezavimo operacijų ir osteoporozės. Konfliktas kilo dėl to, kad N. Z. M. ėmė jam girtam priekaištauti, jog jis geria. Tai jį supykdė ir jis, pasiėmęs jos ramentą, užsimojo jai trenkti ir trenkė, tačiau tiksliai nesitaikė kur, turėjo tikslą jai pataikyti ir taip sukelti jai skausmą, nes buvo piktas ant jos. Ji tuo metu pakėlė kairę ranką ir stengėsi atmušti smūgį, todėl smūgis lazda kliuvo jai į kairės rankos pirštus, t. y. krumplius. Tada ji iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, jis atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nors neneigia savo girtumo. Gyvens pas seserį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 57–60, 67–70).

Be kaltinamojo S. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji N. Z. M. parodė, kad gyvena jai priklausančiame bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu S. M.. Su S. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 11 metų. Ji turi neįgalumą ir iš viso nevaikšto. 2019 m. birželio 23 d. apie 11.10 val. S. parėjo į namus turbūt iš alaus baro, nes jis buvo neblaivus. Parėjęs iš karto pradėjo priekaištauti, kad ji mokėtų jam pinigus už tai, jog jis ją prižiūri. Ji gali tik atsistoti pasiremiant ramentais, tačiau visiškai nevaikšto. Ji jam pasakė, jog nekeltų konflikto ir eitų į savo kambarį. Tada jis paėmė pažastinį ramentą, kuris stovėjo prie jos lovos, ir vieną kartą juo sudavė jai į kairę ranką. Juo suduodamas jai užgavo kairės rankos keturis pirštus, jai skaudėjo. Po smūgio ji čiupo už ramento ir jį ištraukė jam iš rankų. Tada iš karto paskambino policijai, atvykę pareigūnai sulaikė sugyventinį S.. S. prieš ją naudoja fizinį smurtą ne pirmą kartą ir dėl to buvo pradėtas tyrimas. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 5–11, 24–26).

2019 m. birželio 23 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–19).

2019 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2019 m. birželio 23 d. 11.16 val. gautas pranešimas, jog Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras muša pranešėją. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė N. Z. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 11.16 val. neblaivus sugyventinis S. M. sudavė pranešėjai ramentais per kairės rankos pirštus, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Medicininės pagalbos pareiškėja atsisakė, buvo susijaudinusi, verkė. Pareiškėja neįgali, nevaikšto. Smurtą patyręs asmuo N. Z. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė ramento sudavimu per kairę ranką ir taip sukeliant fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai – nubrozdinimas ant kairės rankos pirštų. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko neaiškino, sulaikomas elgėsi agresyviai (b. l. 20–21).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo S. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis S. M. smurtavo (ramentu sudavė vieną smūgį į kairę ranką) prieš sugyventinę N. Z. M., t. y. šeimos narį (BK 248 straipsnio 2 dalis), ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas pažymi, kad nukentėjusioji nurodė, jog S. M. įvykio metu buvo neblaivus. Tai pripažino ir pats kaltinamasis, kuris nurodė, kad 2019 m. birželio 23 d. konflikto metu buvo neblaivus, prieš tai buvo su draugu išgėręs tris butelius stipraus vyno, buvo apsvaigęs, alkoholis padarė įtaką jo elgesiui, blaivus būtų nesmurtavęs prieš sugyventinę. Tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nustatytas apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad S. M. daug kartų teistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, paskutinį kartą už tai teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko 2018 m. spalio 16 d. Teistumas už šią veiką padarant naują veiką nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą S. M. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 154–156). Nukentėjusioji yra pareiškusi, kad civilinio ieškinio nereiškia. Todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę S. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (sužalojimai nebuvo padaryti, sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 60 parų areštą. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto (BK 641 straipsnio 1 dalis). 

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo ne pirmą kartą padaro smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nors Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi buvo paleistas lygtinai, įpareigojant dalyvauti elgesio korekcijos programoje, po to dar kelis kartus smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę, t. y. nekeičia savo smurtinio elgesio, kaltinamajam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 722 straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas S. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 23 d. 11.35 val. iki 2019 m. birželio 25 d. 11.35 val. (2 paros) (b. l. 43–46).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 47–49).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 722 straipsniu, kartu su bausme S. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti S. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, prilyginant jas 2 (dviem) arešto paroms, ir laikyti, kad S. M. yra neatlikęs 38 (trisdešimt aštuonių) parų arešto bausmės.

Išaiškinti S. M., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jeigu S. M. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų per nurodytą terminą atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis pravalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. S. M. per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad S. M., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                     Neringa Girnytė