Civilinė byla Nr. e2-19772-1089/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12756-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,

sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,

dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei Indrei Panavaitei,

atsakovei G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei G. R. dėl įkeldinimo į butą ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė R. B. pareikštu ieškiniu prašo: 1) nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), su rūsiu tvarką: ieškovei paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 56-4; atsakovei paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 56-6; kitas buto patalpas, plane pažymėtas indeksais 56-1, 56-2, 56-3, 56-5, ir rūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu R-56, paskirti ieškovei ir atsakovei naudotis bendrai; 2) įkeldinti ieškovę į butą; 3) priteisti iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1.                      Butas (duomenys neskelbtini), su rūsiu lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir atsakovei. Butu ir rūsiu šiuo metu savo nuožiūra naudojasi atsakovė. Atsakovė nesutinka geruoju su ieškove tartis dėl naudojimosi butu, neįleidžia ieškovės į butą. Ieškovė atsakovei siūlė geruoju išspręsti kilusį nesutarimą, tačiau atsakovė gera valia to nesiekia. Prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka yra racionali ir optimali. Paisydama atsakovės interesų, ieškovė siūlo nustatyti, kad atsakovė galėtų asmeniškai naudotis didesnio ploto kambariu.

1.2.                      Ieškovė dėl atsakovės veiksmų negali patekti į butą. Dėl to ieškovės interesai turėtų būti ginami ją įkeldinant į butą ir rūsį.

2.       Atsiliepimo į ieškinį atsakovė G. R. per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdyje atsakovė G. R. patikslino, kad iš esmės neprieštarauja, jog būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka taip, kaip to prašo ieškovė. Taip pat nurodė, kad nesutinka, jog ieškovė patektų į butą tol, kol jame negyvena (2024 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 46 sek.–39 min. 51 sek.; 41 min. 8 sek.–41 min. 26 sek.).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3.       Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad ieškovei R. B. ir atsakovei G. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso butas (duomenys neskelbtini), su rūsiu. Iš atsakovės paaiškinimų galima spręsti, kad butui priskirta rūsio patalpa, rūsio plane pažymėta indeksu R-56, kurio numeris sutampa su buto numeriu.

4.       Ieškovės ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad jos nesutaria dėl bendro naudojimosi butu ir rūsiu, taip pat kad butu šiuo metu naudojasi tik atsakovė. Atsakovė neneigia ieškovės teiginių, kad ieškovė neturi galimybės patekti į butą dėl to, jog neturi raktų nuo buto. Savo kaip buto bendraturčio interesus ieškovė siekia apginti reikšdama du reikalavimus: 1) nustatyti naudojimosi butu ir rūsiu tvarką; 2) įkeldinti ieškovę į butą ir rūsį.

Dėl naudojimosi butu ir rūsiu tvarkos nustatymo

5.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nustatant naudojimosi bendru butu tvarką, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi, turi būti atsižvelgiama į bendraturčių dalis, galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas buto patalpas.

6.       Buto (duomenys neskelbtini), planas patvirtina, kad bute yra du atskiri kambariai, kurie su kitomis patalpomis susisieja per koridorių. Taigi konkretūs kambariai gali būti paskirti asmeniniam ieškovės ir atsakovės naudojimui. Kitos buto patalpos: koridorius, vonia, tualetas ir virtuvė, negali būti priskirtos naudotis konkrečiam buto savininkui. Ieškovė prašo nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką, pagal kurią jai būtų paskirtas naudotis mažesnio ploto (14 kv. m) kambarys nei atsakovei (17 kv. m). Kitaip tariant, ieškovė neprieštarauja, kad jai turinti tekti realioji daikto dalis būtų mažesnė už priklausančią idealiąją dalį. Kita vertus, mažesnio ploto kambarys turi patekimą į balkoną. O tai iš dalies mažina ieškovės ir atsakovės nuosavybės dalių disproporciją pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką. Kitas buto patalpas ieškovė prašo palikti bendram jos ir atsakovės naudojimui.

7.       Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra iš esmės vienintelis įmanomas – neatlikus buto patalpų pertvarkymo, naudojimosi butu variantas, pagal kurį ieškovei ir atsakovei būtų sudarytos galimybės atskirai nuo kito bendraturčio naudotis konkrečiomis buto patalpomis. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra racionali ir nepažeidžia atsakovės teisių. Priešingai, nustačius naudojimosi butu tvarką būtų sumažinta konfliktų tarp šalių tikimybė ir leistų joms efektyviau bendrai naudotis butu. Tai yra, ieškovei ir atsakovei būtų aišku, kuriomis patalpomis gali naudotis tik jos, o kurios patalpos naudojamos bendrai. Atsakovė nenurodė jokių atsikirtimų dėl prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos. Atsižvelgiant į tai, nustatoma ieškovės prašoma naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), tvarka: 1) ieškovei paskiriamas naudotis kambarys, plane pažymėtas indeksu 56-4; 2) atsakovei paskiriamas naudotis kambarys, plane pažymėtas indeksu 56-6; 2) kitos buto patalpos (koridorius, tualetas, vonia ir virtuvė) paskiriamos ieškovei ir atsakovei naudotis bendrai.

8.       Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad buto priklausiniu – rūsiu, ieškovė ir atsakovė naudojasi bendrai. Ginčo butui priskirta rūsio patalpa negali būti padalinta. Taigi rūsiu šalys gali naudotis tik bendrai. Kadangi šalys nesutaria ir dėl naudojimosi rūsiu tvarkos, nustatoma, kad ieškovė ir atsakovė rūsiu naudojasi bendrai.

9.       Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė niekada nesinaudojo butu ir jame negyveno, taip pat teiginiai dėl to, kaip ieškovė tapo buto bendraturte, yra teisiškai nereikšmingos, todėl atskirai neaptariamos.

Dėl ieškovės įkeldinimo į butą ir rūsį

10.       Kaip nurodyta šio sprendimo 4 punkte, šiuo metu butu ir rūsiu naudojasi tik atsakovė, ieškovė neturi galimybės patekti nei į butą, nei į rūsį. Atsakovė iš esmės atsisako sudaryti galimybę ieškovei patekti į turtą (pvz., leisti pasidaryti raktus nuo durų). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrodo, kad tarp šalių egzistuoja objektyvus konfliktas dėl to, jog joms nepavyksta gera valia išspręsti klausimo dėl ieškovės patekimo į butą ir rūsį. Atsakovei nesutinkant leisti ieškovei patekti į butą ir rūsį, ieškovė jai priklausančia turto dalimi negali naudotis.

11.       Naudojimosi butu ir rūsiu tvarka nustatyta. Kad būtų pašalintas ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas, kurį daro atsakovė atsisakydama leisti ieškovei patekti į butą ir rūsį, ieškovė įkeldinama į ginčo turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

13.       Ieškinys patenkintas visiškai. Dėl to atsakovė G. R. turi atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, o už advokato teisinę pagalbą (advokatas parengė ieškinį, patikslintą ieškinį, atstovavo ieškovės interesus teismo posėdžiuose) – 1 742,40 Eur. Prie ieškinio pridėtas ieškovės 2024 m. birželio 5 d. pasiūlymas patvirtina, kad ieškovė mėgino neteismine tvarka išspręsti nesutarimą su atsakove. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji būtų reagavusi į ieškovės pasiūlymą. Priešingai, atsakovė ir šios bylos proceso metu buvo iš dalies pasyvi, su ieškiniu nesutiko remdamasi vien tik abstrakčiais argumentais. Taigi ieškovė nurodytas išlaidas patyrė išimtinai dėl atsakovės kaltės.

14.       Nurodytos ieškovės išlaidos yra susijusios su šia byla (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė privalėjo už ieškinį sumokėti CPK numatyto dydžio žyminį mokestį. Kad galėtų apginti savo interesus, ieškovė turėjo teisę pasitelkti advokatą. Įvertinus advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį, spręstina, kad ieškovės išlaidos teisinei pagalbai yra adekvataus dydžio ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Remiantis tuo, ieškovei iš atsakovės priteisiamas visų jos turėtų išlaidų – 1 852,40 Eur (1 742,40 Eur + 110 Eur), atlyginimas.

15.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, nurodytų išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu naudojimosi tvarką:

1) ieškovei R. B. paskirti naudotis 14,1 kv. m pločio kambarį, plane pažymėtą indeksu 56-4;

2) atsakovei G. R. paskirti naudotis 17,1 kv. m pločio kambarį, plane pažymėtą indeksu 56-6;

3) ieškovei R. B. ir atsakovei G. R. paskirti bendrai naudotis buto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 56-1 (6 kv. m pločio koridorius), 56-2 (1 kv. m pločio tualetas), 56-3 (2 kv. m pločio vonia), 56-5 (6,8 kv. m pločio virtuvė);

4) ieškovei R. B. ir atsakovei G. R. paskirti bendrai naudotis 4,4 kv. m pločio rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-56.

Įkeldinti ieškovę R. B. į butą (duomenys neskelbtini), su rūsiu, plane pažymėtu indeksu R-56.

Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovės G. R. 1 852,40 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės G. R. 12,25 Eur (dvylikos eurų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                              Linas Virkutis