Administracinė byla Nr. A-1101-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03990-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. 1P-411 išreikštą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K..

Pareiškėjas paaiškino, kad atlikus tarnybinį tyrimą, 2014 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1783 buvo pasiūlyta trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi L. K. yra Profesinės sąjungos narys, Departamentas, prieš skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (5.34)3B-8660 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą gavimo. Profesinė sąjunga savo atsisakymą skirti tarnybinę nuobaudą motyvavo tuo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, faktinis ir teisinis pagrindas. Departamento nuomone, Profesinė sąjunga viršijo savo kompetenciją, nes, atsisakydama duoti sutikimą tarnybinei nuobaudai skirti, įvertino skiriamos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodyta jokių aplinkybių ar motyvų, pagrindžiančių, kad tarnybinė nuobauda L. K. bus skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Toks atsakovo sprendimas prieštarauja nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikai, viešajam interesui ir pažeidžia pareiškėjo teises.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 25–25) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad atsisakydamas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui L. K., veikė vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir tarp Vilniaus teritorinės muitinės bei atsakovo 2005 m. birželio 30 d. pasirašyta kolektyvine sutartimi, todėl savo kompetencijos ribų neperžengė. Pagal kolektyvinės sutarties nuostatas (35 p.), prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Profesinė sąjunga nustatė, kad L. K. atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl neturėjo teisinio pagrindo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendime (b. l. 36–40) pareiškėjo Muitinės departamento skundą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. 1P-411 išreikštą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K..

Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje yra keliamas dėl Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam muitinės pareigūnui – Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K., pagrįstumo bei teisėtumo.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Departamentas 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (5.34)3B-8660 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 6). Profesinė sąjunga 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 1P-411 atsisakė duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nes, jos manymu, pareigūno veiksmuose, už kuriuos jis traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, o tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai, siekiant nubausti pareigūną (b. l. 7–8).

Teismas, vadovaudamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 16 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.

Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus. Statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 str. 3 d.). Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, aktualių nagrinėjamai bylai, Statutas nenumato. Šie įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai numato stebėtojo teises. Ši Statuto nuostata Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme Profesinei sąjungai yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.

LVAT, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm. byloje Nr. A3-170/2004; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm. byloje Nr. A662-368/2012; 2010 m. liepos 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis adm. byloje Nr. A520-2288/2012).

LVAT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Teismui pateiktame skunde Departamentas nurodė, kad atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K. trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą.

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Remdamasis Statuto 3 straipsniu (principai, kuriais grindžiama tarnyba muitinėje), 17 ir 18 straipsniais (į muitinės pareigūno pareigas priimamo asmens priesaika), Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsniu (muitinės funkcijos), Statuto 34 straipsnio 2 dalimi (įgaliojimai skirti muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas suteikti Departamento direktoriui), teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jie eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. K. iš esmės pažeidžia Departamento interesus.

Kaip matyti iš Profesinės sąjungos 2014 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. 1P-411 ir Profesinės sąjungos atstovės pasisakymo teisminio bylos nagrinėjimo metu, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūno kaltės klausimą ir kitas aplinkybes, kurios iš esmės susiję su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl L. K. narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Statuto ir Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, taip pat LVAT pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino L. K. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, ir atlikto patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą.

Argumentus, kad teisę vertinti darbuotojo galimo pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumą bei objektyvumą, Profesinei sąjungai suteikia galiojanti kolektyvinė sutartis, paneigia nuosekli LVAT praktika. Nagrinėdamas iš esmės analogiško pobūdžio bylas, kuriose taip pat buvo vertinamos nurodytos kolektyvinių sutarčių, pasirašytų tarp Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos ir atitinkamų Muitinės departamento institucijų, nuostatos, LVAT ne kartą konstatavo, kad šios kolektyvinių sutarčių nuostatos prieštarauja imperatyviems teisės aktų (įstatymų) reikalavimams, nes jomis yra siekiama perimti valstybinės valdžios institucijų funkcijas, kurioms (institucijoms) įstatymais yra suteikta išimtinė kompetencija nagrinėti tarnybinius ginčus, dėl ko šiomis kolektyvinių sutarčių nuostatomis atsakovas negali grįsti savo sprendimų (2007 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–673/2007; 2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–153/14; 2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-975/2014; 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2131/2014).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K., teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra vertinamas paskirtos tarnybinės nuobaudos ir atlikto tarnybinio patikrinimo teisėtumo klausimas, todėl į nagrinėjamos bylos ribas nepatenka aplinkybės, ar, prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K., Departamentas dėl išankstinio sutikimo privalėjo kreiptis ir į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą. Prašymas dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą buvo pateiktas Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, kuri jį išnagrinėjo ir priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą sprendimą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 1P-411, kuriame išreikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K., naikintinas kaip neteisėtas.

III.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde (b. l. 43–46) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują – Muitinės departamento skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo, kad Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 02/2014-7 informavo Muitinės departamentą, kad L. K. išrinktas valdymo organo – Tarptautinių ryšių komiteto – nariu. Garantijų sąrašas profesinės sąjungos renkamųjų organų nariams nėra baigtinis (Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 5 d.). Vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 3 dalimi, Profesinei sąjungai yra suteikta teisė sudaryti kolektyvinę sutartį bei diskrecijos teisė susitarti dėl sutarties sąlygų. Todėl atsakovas turėjo teisę kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti papildomas garantijas renkamųjų organų nariams (tai neprieštarauja Statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalims). Departamentas atsakovui atsiuntė 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga šį raštą vertino kaip raštą dėl nuomonės pareiškimo, nes pareigūnas nebuvo jos valdymo organo nariu, todėl vadovaudamasi kolektyvinės sutarties nuostatomis, 2014 m. rugpjūčio 22 d. raštu išreiškė nuomonę dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos rūšies parinkimo, taip pat atkreipė darbdavio dėmesį į netinkamas darbo sąlygas pareigūnams Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste.

Apeliantas nesutinka su Departamento argumentais dėl tarnybinės atsakomybės esmės. Net jei Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nėra įpareigota spręsti dėl tarnybinės nuobaudos rūšies už padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jau suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Tokių įrodymų nepateikta.

Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime (b. l. 49–51) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimą pareiškėjas grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad kolektyvinė sutartis negali sukurti muitinės pareigūnui išskirtinės padėties prieš įstatymą ir kitus pareigūnus, kurie nėra profesinės sąjungos nariais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 1P-411 atsisakyti duoti išankstinį sutikimą paskirti trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui L. K. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendime pareiškėjo Muitinės departamento skundą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 1P-411.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą bei teisės taikymą ginčo santykiams (ABTĮ 81 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam bylos išsprendimui. Teisėjų kolegija, remdamasi ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, papildo pirmosios instancijos teismo motyvus dėl teisės taikymo bei aiškinimo.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjas neįrodė, kokiu būdu atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui pažeidė darbdavio, t. y. Muitinės departamento, interesus.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Statuto 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnų bendrąsias teises ir pareigas nustato Muitinės įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Šiam ginčui taikytino Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo taikymo ypatumai krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatyti šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Minėtas teisinis reguliavimas reiškia, kad Profesinių sąjungų įstatymas pagal savo pobūdį yra bendroji teisės norma, o teisės normos, nustatančios Profesinių sąjungų įstatymo taikymo ypatumus krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitų organizacijų veikloje, yra specialiosios teisės normos Profesinių sąjungų įstatymo atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1179/2013; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1882/2014). Pažymėtina, kad Statutas bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo muitinės pareigūnams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237, nereglamentuoja klausimų, susijusių su išankstiniu profesinės sąjungos sutikimu, skiriant tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnams. Tačiau Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta garantija – gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą asmenims, kurie yra atitinkamoje organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariai. Ši nuostata taikytina ir muitinės pareigūnams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant panašias bylas, yra konstatuota, kad teisiniai santykiai dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojami Statuto 33–37 straipsniais, kuriuose nustatyta muitinės administracijos (darbdavio) kompetencija ir atitinkamos muitinės pareigūno teisės, tačiau nėra jokių nuorodų apie profesinės sąjungos dalyvavimą muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese. Tokių nuorodų nėra ir kituose valstybės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojančiuose teisės aktuose (Valstybės tarnybos įstatymas, Tarnybinių nuobaudų skyrimo muitinės pareigūnams taisyklės). Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu nustatytas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Pažymėtina, kad tai atitinka Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Vis dėlto pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Pažymėtina, kad Statutui nenustatant jokių kitų muitinės profesinių sąjungų veiklos ypatumų, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui, kuris yra veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų), taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (plačiau žr. 2009 m. kovo 24 d. nutartį adm. byloje Nr. A143-386/2009; taip pat 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3432/2011). Tokiu būdu, skiriant nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Nei Profesinių sąjungų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse nepateikta pagrindų ar aplinkybių, kurioms esant profesinių sąjungų renkamasis organas turi teisę netenkinti darbdavio prašymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į įmonėje veikiančios profesinės sąjungos komitetą, iš esmės paliekant tai klausimą (prašymą) sprendžiančio subjekto nuožiūrai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pasisakydamas dėl minėtos teisės normos (Profesinių sąjungų įstatymo 21 str.) taikymo ypatumų valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose pagal Valstybės tarnybos įstatymą, LVAT yra išaiškinęs, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamojo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas, kuris laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo, reiškia garantijas profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (2005 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-441/2005). Šioje teisės normoje nustatytas reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga (LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011). Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijoje „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ (ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. I-507 (Žin., 1994, Nr. 49-913) yra pažymėta, kad darbuotojų atstovai įmonėje (o tokiais pagal Konvencijos 3 straipsnio a punktą laikomi ir profesinių sąjungų narių paskirti arba išrinkti atstovai) naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1418-261/2015).

Vertinant profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimą apimtį, yra reikšmingos ir Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimo nuostatos. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Konstitucinis Teismas išskyrė pagrindinį atsisakymo duoti sutikimą skirti nuobaudą pagrindą – tai asmens diskriminavimo faktą dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

Pagal LVAT praktiką, profesinė sąjunga, spręsdama sutikimo skirti muitinės pareigūnui tarnybinę nuobaudą davimo klausimą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę priimti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tai atitinka minėto Konstitucinio Teismo pateiktą išaiškinimą.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginį, jog vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 3 dalimi profesinei sąjungai yra suteikta teisė sudaryti kolektyvinę sutartį bei diskrecijos teisė susitarti dėl sutarties sąlygų, todėl atsakovas turėjo teisę kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti papildomas garantijas renkamųjų organų nariams. LVAT teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1882/2014 pažymėjo, jog nesutinka su tuo, kad šiuo atveju gali būti taikomas kolektyvinės sutarties, sudarytos tarp Vilniaus teritorinės muitinės ir Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos, 35 punktas (iš bylos duomenų matyti, jog būtent šia kolektyvine sutartimi remiasi atsakovas, b. l. 24–25). Pagal šį punktą, prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Minėtos kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatos, kuriomis profesinei sąjungai suteikiama teisė vertinti muitinės pareigūnui numatomos skirti tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą bei, atsižvelgiant į tokį vertinimą, neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, negalioja ir jomis negali būti vadovaujamasi.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad gavusi pareiškėjo prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga turėjo įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuotojo asmens L. K. naryste profesinėje sąjungoje ar jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe. Tačiau atsakovas neturėjo teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti tarnybinio pažeidimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad atsakovo atsisakymas yra neteisėtas (žr., LVAT 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1267/2009).

Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą. Teismas gali panaikinti tokį sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Todėl iš esmės pagrįsti atsakovo argumentai, kad šias aplinkybes privalo įrodyti darbdavys, nes jie grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 nuostatomis. Spręsdamas ginčą dėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo, kai įmonėje veikiantis profesinės sąjungos renkamasis organas neduoda sutikimo profesinės sąjungos renkamojo organo nariui skirti tarnybinę nuobaudą, teismas privalo įvertinti, ar atsisakymu nėra pažeidžiami darbdavio interesai, t. y. darbdavio teisės/ pareigos patraukti tarnybinėn atsakomybėn statutinius valstybės tarnautojus, galimai padariusius tarnybinius nusižengimus, ir vykdyti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Muitinės departamentas prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą L. K. atitinkamai motyvavo ir suteikė galimybę Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga dėl padaryto pažeidimo fakto. Tačiau Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti nuobaudą, nepagrindė savo atsisakymo aplinkybėmis, kad L. K. nuobauda galimai gali būti skirta dėl jo veiklos profesinės sąjungos renkamame organe, tokiu būdu pažeisdama pareiškėjo teisę atitinkamai įvertinti darbuotojo, kuris yra profesinės sąjungos narys, padarytą drausminį nusižengimą ir už tai taikyti jam atitinkamą drausminio poveikio priemonę. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad taip pažeidžiamas visų pareigūnų lygybės principas ir Muitinės departamento vadovui trukdoma įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją. Tad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, turėjo pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotajam asmeniui L. K., tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė