Civilinė byla Nr. e2-7719-1171/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02332-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1;
3.2.6.1; 1.1.1.2; 1.3.2.9; 1.3.2.9.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,
sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ įgaliotam atstovui J. V. P.,
atsakovei S. L.-U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ ieškinį atsakovei S. L.-U. dėl atleidimo pagrindo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusios išeitinės išmokos ir netesybų priteisimo atmetimo.
Teismas
n u s t a t ė :
2024 m. lapkričio 21 d. prašymu S. L.-U. (toliau – ir darbuotoja) kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK, komisija), prašydama pripažinti atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-10031 darbo byloje Nr. APS-131-26860/2024 (pasirašytas komisijos pirmininko 2024 m. gruodžio 23 d.) komisija prašymą tenkino: pripažino, kad darbuotojos darbo sutartis nutraukta (pasibaigė) 2024 m. lapkričio 29 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, darbuotojos naudai priteisė 4 072,26 Eur (neatskaičius mokesčių) dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir 1 163,52 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas.
Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „eKopija“ (toliau – ir ieškovė, darbdavė) po šio komisijos priimto sprendimo kreipėsi į teismą su ieškiniu S. L.-U. (toliau – ir atsakovė, darbuotoja), kurį patikslinusi, prašo pripažinti, kad darbuotojos reikalavimas atleisti ją iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra nepagrįstas ir neteisėtas, pripažinti, kad darbdavei nėra teisinio pagrindo darbuotojai sumokėti 4 072,26 Eur (neatskaičius mokesčių) dviejų atsakovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir 1 163,52 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų bei atitinkamai pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administratoriui informaciją apie 2024 m. draudžiamąsias pajamas ir atleidimo iš darbo pagrindą su dviejų atsakovės vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitine išmoka.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad DGK priimdama sprendimą neįsigilino į faktines aplinkybes, t. y. nevertino fakto, kad darbuotojos sveikatos būklė visiškai nepakito nuo jos įsidarbinimo momento iki prašymo atleisti iš darbo pateikimo dienos, neįsigilino į atsakovės neįgalumo pobūdį, taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovė atsakovei gali suteikti lengvesnio pobūdžio darbą. Pirmiausia, VšĮ Antakalnio poliklinikos išduota pažyma Nr. 7167 laikytina konsultacinio pobūdžio. Ieškovės teigimu, darbingumo lygio nustatymo klausimą sprendžia gydytojų konsultacinė komisija, kuri po tyrimo pateikia gydytojų konsultacijos komisijos išvadą, o ne pažymą. Dėl ko darbdavė gavusi darbuotojos prašymą atleisti ją iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pareikalavo iš darbuotojos pateikti gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, tačiau tas nebuvo padaryta. Antra, atsakovė prieš pradėdama dirbti buvo pateikusi neįgalumo pažymėjimą, kuriame nurodomi veiksniai sutampa su vėliau kartu prie prašymo atleisti iš darbo pridėtos VšĮ Antakalnio poliklinikos išduotos pažymos nurodomais veiksniais, kurioje nurodomi tie patys nusiskundimai. Dėl ko, ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė reikiamų dokumentų, iš kurių darbdavė galėtų spręsti, kad dabartinė sveikatos būklė yra tiek pakitusi, jog darbuotoja nebegali atlikti savo tiesioginių darbo funkcijų. Trečia, ieškovė įvertinusi darbuotojos neįgalumo pažymėjimą su poliklinikos išduota pažyma nemato pokyčio, kuris lemtų priežastinio ryšio buvimą tarp darbuotojos ligos ir jos gebėjimo atlikti darbo funkcijas, kadangi realaus pokyčio nėra. Ketvirta, ieškovė ne kartą buvo nurodžiusi, kad gali atsakovei suteikti lengvesnio pobūdžio darbą, t. y. atsižvelgiant į atsakovei suteiktą konsultaciją, kurioje nurodyta, jog negalima dirbti sunkaus fizinio darbo, kelti sunkumų daugiau negu 2 kg rankomis, negali dirbti darbų, kai reikalingi pasikartojantys stuburo judesiai, ilgesnis vaikščiojimas, didesnis fizinis apkrovimas dešinei rankai. Be kita ko, atsakovė dirbdama pas ieškovę nei karto nesulaukė nusiskundimo iš darbuotojos, jog jai sunku atlikti pavestas darbo funkcijas. Darbuotoja ginčą nagrinėjant DGK buvo nurodžiusi, kad planuoja kreiptis į Užimtumo tarnybą ir ieškoti darbo, kas iš esmės laikytina aplinkybės, jog darbuotoja negali dirbti, paneigimu. Ieškovės teigimu, atsakovė kartu su prašymu atleisti ją iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nepateikė to pagrindžiančių dokumentų, dėl ko darbdavės įsitikimu nėra teisinio pagrindo atleisti darbuotoją jos prašomu pagrindu.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2025 m. kovo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovės įmonėje pradėjo dirbti nuo 2023 m. kovo 23 d. valytojos pareigose, dirbo po 14 valandų per dieną, po 8 objektus turėjo valyti, nešti sunkius šiukšlių maišus, toks fizinis darbas per sunkus, o ir dirbdama dar labiau susigadino sveikatą, iškrypo stuburas į dešinę pusę, du kartus plyšo meniskas, skaudėjo petį. Paaiškino, kad nuo rugsėjo 1 d. planuoja eiti dėstytojauti. Atsakovės teigimu, darbdavys reikalauja pateikti konfidencialius dokumentus iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be jokio pagrindo. Byloje pateiktas 2024 m. lapkričio 5 d. medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta išvada jog dėl sveikatos būklės patalpų priežiūros darbuotoja dirbti negali, daugiau jokių duomenų atsakovė pateikti neturi teisinio pagrindo.
Ieškovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad darbuotojos pateikta gydytojų pažyma nelaikoma pakankamu pagrindu atleisti DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atstovo teigimu, darbuotojai turėjo būti atlikti išsamūs tyrimai ir pateikta išvada, kurioje būtų ištirta darbuotojos sveikata ir suformuota išvada, kokiomis sąlygomis negali dirbti darbuotoja. Pažymėjo, kad neįgalumo ir darbingumo komisijos pateiktos išvados netiria sąlygų, kuriomis darbuotoja dirba. Išvada pasako kokiomis sąlygomis darbuotoja negali dirbti pagal savo sveikatos būklę.
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovės teigimu, minėtu pagrindu atsakovė negali būti atleista, nes darbuotojos pateikta poliklinikos pažyma laikytina konsultacinio pobūdžio, o prašomos pateikti gydytojų komisijos išvados, iš kurios matytųsi kokiomis sąlygomis darbuotoja dirbti negali byloje nepateikta. Atsakovės teigimu, byloje pateiktas 2024 m. lapkričio 5 d. medicininis pažymėjimas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad dėl sveikatos būklės patalpų priežiūros darbuotoja dirbti atsakovė negali.
DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. DK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbuotojas siekdamas įgyvendinti savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą nutraukti sutartį, bet ir ligą ar neįgalumą, trukdantį tinkamai atlikti darbą, įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2009; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2007; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2006 ir kt.). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesu pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2023 m. kovo 22 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 2203, kurios 1.1. punkte nurodyta, kad darbuotoja atlieka darbus tiesioginio vadovo nurodytuose objektuose, 1.2. punkte nurodyta, kad darbuotoja priimta dirbti patalpų ūkio darbuotoja, 4 punkte nurodyta, kad nustatoma darbo laiko norma – pagal darbdavio patvirtintą grafiką įskaitant darbą šeštadienį ir sekmadienį, bet ne mažiau 1 val. per savaitę. Šalys susitaria, kad darbo laikas dirbamas darbuotojo sutikimu bet neviršijantis normalios darbo dienos arba savaitės. Byloje pateiktas atsakovės 2024 m. lapkričio 18 d. teiktas prašymas ieškovei atleisti ją iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kuriame atsakovė prašė ją atleisti 2024 m. lapkričio 29 d. t. y. paskutinę atostogų dieną laikyti paskutine darbo diena. Prie prašymo pridėjo medicininį pažymėjimą Nr. 7167, kuris išduotas 2024 m. lapkričio 5 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojos V. D.. Minėtame gydytojos išduotame pažymėjime, nurodyta, kad pažyma dėl apribojimų darbe po darbo medicinos gydytojo konsultacijos išduota pristatyti darbdaviui. Pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad dėl sveikatos būklės patalpų priežiūros darbuotoja dirbti negali. Negali dirbti sunkaus fizinio darbo, kelti sunkumų > 2 kg rankomis, negali dirbti darbų kai reikalingi pasikartojantys stuburo judesiai, ilgesnis vaikščiojimas, didesnis fizinis apkrovimas dešinei rankai. Byloje pateiktas ieškovės 2024 m. lapkričio 20 d. prašymas adresuotas atsakovei, jog pastaroji įrodytų ir pagrįstų savo ligą pateikdama išrašus iš ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimus susijusius su pažymėjime nurodomais kriterijais. Nustatyta, kad ieškovė 2024 m. lapkričio 28 d. informavo atsakovę, kad pastarajai nepateikus darbdavio prašomų ligos išrašų su istorija, nedarbingumo pažymėjimų, susijusių su pažymėjime nurodomais kriterijais dėl kurių atsakovė negali dirbti, darbdavė netenkino darbuotojos prašymo atleisti ją 2024 m. lapkričio 18 d. teiktame prašyme nurodyto DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Byloje taip pat pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus 2013 m. vasario 12 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-302, iš kurios nustatyta, kad atsakovei nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2028 m. spalio 25 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Byloje pateikta informacija apie atsakovei išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 27 d. Nustatyta, kad atsakovė buvo laikiname nedarbingume dėl ligos tokiais laikotarpiais nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d.; nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 12 d.; nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d.; 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gegužės 8 d.; nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. gegužės 17 d.; nuo 2024 m. gegužės 18 d. iki 2024 m. gegužės 20 d.; nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d.; nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d.; nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. spalio 1 d.; nuo 2024 m. spalio 2 d. iki 2024 m. spalio 14 d.; nuo 2024 m. spalio 15 d. iki 2024 m. spalio 28 d.; nuo 2024 m. spalio 29 d. iki 2024 m. spalio 29 d.; nuo 2024 m. gruodžio 30 d. iki 2025 m. sausio 2 d.; nuo 2025 m. sausio 3 d. iki 2025 m. sausio 6 d.; nuo 2025 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 17 d.; nuo 2025 m. sausio 18 d. iki 2025 m. sausio 27 d.; nuo 2025 m. sausio 28 d. iki 2025 m. vasario 5 d.; nuo 2025 vasario 6 d. iki 2025 m. vasario 17 d.; nuo 2025 m. vasario 18 d. iki 2025 m. vasario 28 d.
Ieškovės teigimu, darbuotojos sveikatos būklė visiškai nepakito nuo jos įsidarbinimo momento iki prašymo atleisti iš darbo pateikimo dienos. Kaip parodė atsakovė teismo posėdžio metu, jog darbo metu pas ieškovę dėl pernelyg sunkaus fizinio darbo, kurį dirbo po 14 valandų per dieną, po 8 objektus turėjo valyti, nešti sunkius šiukšlių maišus, o ir akcentavo, jog dirbdama ieškovės įmonėje jos sveikata dar labiau suprastėjo, iškrypo stuburas į dešinę pusę, du kartus plyšo meniskas, skaudėjo petį.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2024 m. lapkričio 18 d. pateiktu prašymu nutraukti darbo sutartį, kartu pridėjo ir medicininį pažymėjimą Nr. 7167, išduotą 2024 m. lapkričio 5 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojos V. D., kuriame pateikta išvada, kad dėl sveikatos būklės patalpų priežiūros darbuotoja dirbti negali. Ieškovės teigimu, pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame pateikta tik gydytojo konsultacija, o ne tyrimais pagrįsta išvada nelaikytina pagrindžiančiu dokumentu dėl kurio atsakovė negali tęsti darbo ir atlikti savo darbo funkcijas. Su šiuo nesutiktina.
Kaip nustatyta, iš minėto medicininio pažymėjimo, jis suformuotas atsakovei tikslu jį pristatyti darbdaviui, jame aiškiai ir nedviprasmiškai pateikta išvada, jog dėl sveikatos būklės atsakovė patalpų priežiūros darbuotoja dirbti negali. Teismas pažymi, kad abejoti išduotos pažymos pagrįstumu nėra pagrindo, o ieškovės reikalavimai, kuriais ji prašė pateikti darbuotojos išrašus iš ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimus susijusius su pažymėjime nurodomais kriterijais, bei reikalavimas pateikti išvadą, iš kurios matytųsi apie darbuotojai atliktus išsamius tyrimus ir kurioje būtų ištirta darbuotojos sveikata ir suformuota išvada kokiomis sąlygomis negali dirbti darbuotoja, laikoma pertekline. Be to, būtina pažymėti, jog esant sveikatos priežiūros įstaigos išvadai, jog darbuotojas nebegali eiti pareigų ar dirbti darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra, darbo sutartis su darbuotoju privalo būti nutraukta be įspėjimo DK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai tuo tarpu atsakovė šiuo atveju ją prašo atleisti DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Teismo vertinimu, 2024 m. lapkričio 5 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojos V. D. pateiktas medicininis pažymėjimas, su joje suformuluota išvada yra pakankamas pagrindas laikyti, kad darbuotoja dėl savo sveikatos būklės negali eiti patalpų priežiūros darbuotojos pareigų. Sutiktina su atsakove, jog ji neprivalo pateikti detalių išrašų susijusių su jos sveikatos būkle ir ligos istorija, nes tai laikytina konfidencialia informacija susijusia su itin jautriais asmens privataus pobūdžio sveikatos duomenimis. Byloje, be kita ko, pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovė dėl suprastėjusios sveikatos būklės, dar 2024 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į „Affidea“ kliniką, kur jai buvo atliktas radiologinio tyrimo vertinimas, kurio metu atsakovei buvo atlikta stuburo juosmeninės dalies magnetinė rezonanso tomografija. 2024 m. spalio 2 d. išvada rodo, kad atsakovės stuburo juosmeninės dalies ryškūs degeneraciniai pakitimai, kair. Skoliozė. L5 saiki anterolistezė, tikslinti dėl galimos spondiliolizės KT tyrimu. <...> Tai tik dar labiau patvirtina, kad atsakovė negali tinkamai atlikti savo tiesioginių darbo pareigų ir funkcijų, kurios neabejotinai susijusios su nuolatiniu patalpų valymu, švaros palaikymu, šiukšlių nešimu. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji gali atsakovei suteikti lengvesnio pobūdžio darbą atmestina, kaip nesusijusi su minėto ginčo kontekstu, vertinant tai, kad atsakovės sveikata neleidžia jai eiti patalpų priežiūros darbuotojos pareigų, kurios tiesiogiai susijusios su fiziniu darbu, o ir atsakovė parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad planuoja dirbti dėstytoja, kas akivaizdu, kad tokio pobūdžio darbas nėra susijęs su fiziniu darbu, kurio atsakovei reikia vengti dėl sveikatos būklės ir stuburo juosmeninės dalies ryškių degeneracinių pakitimų.
Dėl virš nurodytų aplinkybių teismas laiko, kad atsakovei 2024 m. lapkričio 5 d. išduotas VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytojos V. D. medicininis pažymėjimas Nr. 7167, laikytinas pakankamu įrodymų spręsti, jog atsakovė dėl sveikatos būklės negali eiti ieškovės įmonėje savo pareigų, todėl laikytina, kad ieškovė be teisėto pagrindo atsisakė įforminti atsakovės atleidimą DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, dėl ko ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Darbdavio veiksmus jam atsisakius nutraukti darbo sutartį pripažinus neteisėtais, ir teismui laikant, kad šiuo atveju darbo sutartis turi būti ir yra nutraukiama darbuotojos 2024 m. lapkričio 18 d. prašyme nurodytu DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nuo jame nurodytos datos (2024 m. lapkričio 29 d.), atsiranda teisinės pasekmės nurodytos DK 56 straipsnio 2 dalyje išieškoti darbuotojai jos dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, kadangi darbo teisiniai santykiai tęsiasi ilgiau negu vienus metus. Teismas laiko, kad DGK sprendimu atsakovei priteistinos netesybos yra protingos ir pakankamos, o ir atsakovė ginčą nagrinėjant teisme prašymo dėl didesnio netesybų skaičiavimo neišreiškė.
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškinys atmestinas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepatyrė bylinėjimosi išlaidų.
Byloje patirtos 8,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios ieškinio atmetimo atveju priteistinos iš ieškovės valstybės naudai.
Sprendimo rezoliucinė dalis formuluojama atsižvelgiant į šio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės rezultatą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais, 410 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“ atsisakymą įforminti atsakovės S. L.-U. atleidimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu neteisėtu ir nepagrįstu.
Pripažinti, kad atsakovės S. L.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“, juridinio asmens kodas 302522548, darbo sutartis nutraukta (pasibaigė) 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“, juridinio asmens kodas 302522548, atsakovės S. L.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 072,26 Eur (neatskaičius mokesčių) (keturis tūkstančius septyniasdešimt du eurus ir 26 ct) išeitinę išmoką, 1 163,52 Eur (neatskaičius mokesčių) (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt trys eurus ir 52 ct) netesybas.
Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „eKopija“, juridinio asmens kodas 302522548, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie atsakovės S. L.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo santykių pabaigą 2024 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, įskaitant su dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitine išmoka.
Išieškoti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „eKopija“, juridinio asmens kodas 302522548, 8,08 Eur (aštuonis eurus ir 08 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-26860/2024 netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Brazinskienė