KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – D. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Lv Sports“, kurios teises ir pareigas perėmė UAB „Tojaris“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. Š. dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. vykdė UAB „LV Sports“ vadovo pareigas. 2011 m. lapkričio 18 d. pagal vienintelės akcininkės D. S. sprendimą ir akcijų pasirašymo sutartį bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 10 000 Lt iki 140 000 Lt. Naujai išleistos bendrovės akcijos buvo apmokėtos vienintelės akcininkės piniginiu įnašu, į bendrovės kasą įnešant 130 000 Lt sumą. Ieškinyje nurodoma, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo nuspręsta bendrovę likviduoti, 2017 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta pradėti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Ieškovės teigimu, pradėjus įmonės bankroto procesą, atsakovas neperdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentų ir kasoje buvusio 32 472 Eur pinginių lėšų likučio, todėl ieškovei buvo padaryta turtinė žala. Kadangi atsakovas neteisėtai naudojosi bendrovės pinigais, ieškovė apskaičiavo atsakovui sumokėti 3 207,17 Eur palūkanų. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo S. Š. iš viso 35 679,17 Eur turtinei žalai atlyginti ir palūkanoms sumokėti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 35 678,29 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 35 678,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017 m. rugsėjo 1 d., iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. atsakovas buvo UAB „LV Sports“ vadovas. Teismas pripažino įrodytomis bylos aplinkybes, kad pagal atsakovo pasirašytą 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderį Nr. 2 bendrovės akcininkė L. L. (dabartinis asmenvardis – D. S.) perdavė atsakovui 130 000 Lt įmonės įstatiniam kapitalui didinti, kurie buvo apskaityti kasos knygoje. Teismas nesivadovavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nurodytomis aplinkybėmis, jog pagal kasos pajamų orderį Nr. 2 piniginės lėšos atsakovui realiai nebuvo perduotos, nes baudžiamasis įsakymas buvo priimtas supaprastinta baudžiamojo proceso forma, o kasos pajamų orderis LVSP Nr. 02 baudžiamojoje byloje nebuvo tirtas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad bendrovės kasos likutis už laikotarpį iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 112 116,30 Lt, tai yra 32 471,12 Eur. Kadangi atsakovas neperdavė kasoje buvusio pinigų likučio bei kitų įmonės dokumentų nei bendrovės likvidatoriui, nei bankroto administratoriui, teismas konstatavo, kad byloje yra įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl bendrovei padarytos turtinės žalos, todėl ieškovės reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, todėl ieškovei iš atsakovo taip pat buvo priteista 3 207,17 Eur palūkanų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Priimdamas sprendimą teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės akcininkė pagal kasos pajamų orderį faktiškai perdavė atsakovui pinigines lėšas įmonės įstatiniam kapitalui didinti, nors šios lėšos realiai nebuvo perduotos. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, netinkamai vertino baudžiamosiose bylose nustatytas aplinkybes ir kitų byloje surinktų įrodymų visumą, todėl nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį.
3.2. Teismas privalėjo aiškintis, kas buvo faktinis bendrovės vadovas, kuris disponavo įmonės dokumentais ir atliko kitas su vadovavimu įmonei susijusias funkcijas. Kadangi visas įmonės vadovės funkcijas vykdė akcininkė D. S., atsakovas nebuvo faktinis įmonės vadovas, civilinė atsakomybė atsakovui negalėjo būti taikoma.
3.3. Teismas netinkamai nustatė ieškovei iš atsakovo priteistos žalos dydį. Apelianto teigimu, net ir pripažinus, jog bendrovės kasoje piniginių lėšų faktiškai buvo, jų likutis galėjo sudaryti tik 25 397,92 Eur, todėl teismo išvada dėl žalos dydžio yra nepagrįsta.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Tojaris“ prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Byloje nebuvo įrodyta, kad bendrovės akcininkės D. S. piniginėmis lėšomis atliktas bendrovės įstatinio kapitalo didinimas buvo fiktyvus, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovui buvo perduotos piniginės lėšos pagal ginčo kasos pajamų orderį. Ta aplinkybė, kad atsakovas kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nepatvirtina skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo.
4.2. Atsakovas vykdė visas bendrovės vadovo funkcijas, atliko su įmonės veikla susijusius teisinius veiksmus, todėl nepagrįsti yra apelianto argumentai, jog jis nebuvo faktinis bendrovės vadovas.
4.3. Atsakovas nenuginčijo kasos knygoje nurodytų duomenų apie bendrovės piniginių lėšų likutį, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio yra nepagrįsti.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Trečiasis asmuo pagal kasos pajamų orderį Nr. 2 perdavė pinigines lėšas atsakovui, kurios buvo skirtos bendrovės įstatiniam kapitalui didinti, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė ginčo faktines aplinkybes.
5.2. Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas nebuvo faktinis bendrovės vadovas yra nepagrįsti, nes jis tvarkė visus su įmonės veikla susijusius klausimus.
5.3. Teismas tinkamai nustatė ieškovei iš atsakovo priteistinos žalos dydį, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
7. Apeliantas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla yra sudėtinga ir didelės apimties, todėl šalių paaiškinimų davimas gali padėti geriau išnagrinėti šią bylą.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas prašyme nenurodė, kokios bylai reikšmingos aplinkybės gali būti tinkamai išaiškintos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgtina ir į tai, kad visus paaiškinimus apie bylai reikšmingas aplinkybes apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, todėl atsakovo teisė būti išklausytam buvo įgyvendinta tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prie bylos pridėti naujus rašytinius įrodymus, tai yra ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00111-17, ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00038-15 medžiagos kopijas, garso įrašų kopijas.
10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
11. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00111-17, ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00038-15 medžiagos kopijas, prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto nurodytų garso įrašų turinys yra užfiksuotas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 04-6-00038-15 esančiame 2016 m. spalio 27 d. apžiūros protokole (t. 3, b. l. 43-44), todėl atskirai pridėti garso įrašus nėra teisinio pagrindo.
12. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų patenkintas apelianto prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, ieškovė prašo prie bylos pridėti visą baudžiamąją bylą Nr. 1-80-963/2018. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė nenurodė, kokie konkrečiai minėtoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys gali turėti įtakos nagrinėjamai bylai, kokias faktines aplinkybes gali patvirtinti arba paneigti šios baudžiamosios bylos duomenys, kurių nėra pateikta į bylą. Dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-80-963/2018 išreikalavimo ir pridėjimo prie bylos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Atsakovas skunde nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog bendrovės akcininkė pagal kasos pajamų orderį faktiškai perdavė atsakovui pinigines lėšas įmonės įstatiniam kapitalui didinti, nors šios lėšos realiai nebuvo perduotos. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi prieštaringais ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, netinkamai vertino baudžiamosiose bylose nustatytas aplinkybes ir kitų byloje surinktų įrodymų visumą, todėl nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais iš esmės sutinka.
14. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, tai yra bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.).
15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas S. Š. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo UAB „LV Sports“ vadovas, o šios įmonės vienintelė akcininkė nuo 2011 m. lapkričio 24 d. buvo trečiasis asmuo D. S. (buvęs vardas ir pavardė – L. L.). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. vienintelės akcininkės sprendimu buvo nutarta likviduoti UAB „LV Sports“, įmonės likvidatore paskirta L. A., vėliau įmonės likvidatoriaus pareigas ėjo D. J. bei D. S. 2017 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta pradėti UAB „LV Sports“ bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirtas A. K. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu į bendrovės kasą iš viso buvo įnešta 140 000 Lt (40 546,80 Eur) suma, o atsakovo įgaliojimų pasibaigimo dieną bendrovės kasos likutis sudarė 32 472 Eur, tačiau šių piniginių lėšų atsakovas neperdavė nei įmonės likvidatoriams, nei bankroto administratoriui, todėl tai sudaro ieškovės patirtą turtinę žalą. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė tuo, kad pinigai į bendrovės kasą pagal jo pasirašytus kasos pajamų orderius faktiškai nebuvo perduoti, todėl įmonės kasoje nebuvo ieškovės nurodyto dydžio piniginių lėšų. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, turi būti nustatytos aplinkybės, ar įmonės kasoje faktiškai buvo ieškovės nurodyto dydžio piniginės lėšos, kurias atsakovas privalėjo perduoti įmonės likvidatoriams ir bankroto administratoriui.
16. Byloje yra pateiktas 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderis LVSP Nr. 01, kuriame nurodoma, kad iš L. S. yra priimta 130 000 Lt įstatiniam kapitalui didinti, šis kasos pajamų orderis yra pasirašytas atsakovo (t. 1, b. l. 83). Byloje taip pat yra pateiktas 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderis LVSP Nr. 02, kuriame nurodoma, kad iš akcininkės L. S. yra priimta 130 000 Lt kaip įstatinio kapitalo įnašas, šis kasos pajamų orderis yra pasirašytas atsakovo (t. 1, b. l. 82). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo D. S. paaiškino, kad du tos pačios dienos kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti dėl to, jog pinigus pagal kasos pajamų orderį Nr. 1 į kasą turėjo įnešti A. L., tačiau piniginės lėšos pagal šį orderį perduotos nebuvo, o pinigai į bendrovės kasą buvo įnešti pagal kasos pajamų orderį Nr. 2. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir atsakovo teikti paaiškinimai, iš kurių matyti, kad vienas iš tos pačios datos kasos pajamų orderių buvo klaidingas ir turėjo būti sunaikintas. Iš byloje esančios kasos knygos matyti, kad joje yra užfiksuoti duomenys apie 130 000 Lt įnešimą į bendrovės kasą pagal 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderį Nr. 2 (t. 1, b. l. 17). Kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių realų 130 000 Lt piniginių lėšų įnešimą į bendrovės kasą pagal 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderį LVSP Nr. 01 byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad piniginės lėšos į bendrovės kasą pagal 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderį LVSP Nr. 01 realiai nebuvo įneštos.
17. Sprendžiant klausimą dėl 130 000 Lt piniginių lėšų įnešimo į bendrovės kasą pagal 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderį LVSP Nr. 02 atsižvelgtina į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu buvo konstatuota, kad atsakovas S. Š., būdamas UAB „LV Sports“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. apgaulingai tvarkė UAB „LV Sports“ apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „LV Sports“ turto ir nuosavo kapitalo. Teismo baudžiamajame įsakyme, be kita ko, nustatyta, kad atsakovas apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo 2011 m. lapkričio 14 d. tikrovės neatitinkančią grynųjų pinigų įnešimo į kasą iš viso 37 650,60 Eur (130 000 Lt) ūkinę operaciją ir padidino dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje iš viso 37 650,60 Eur (130 000 Lt), nors realiai šių pinigų iš akcininkės D. S. negavo ir į UAB „LV Sports“ kasą neįnešė (t. 1, b. l. 68-74). Taigi teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad bendrovės akcininkė D. S. 130 000 Lt įstatiniam kapitalui didinti pagal kasos pajamų orderį LVSP Nr. 02 atsakovui neperdavė ir į bendrovės kasą neįnešė.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad minėtos nuostatos dėl prejudicinių faktų yra taikomos ir dėl faktų, nustatytų baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi baudžiamajame įsakyme nustatytomis aplinkybėmis dėl to, jog šis procesinis sprendimas buvo priimtas supaprastinta baudžiamojo proceso forma, o kasos pajamų orderis LVSP Nr. 02 šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tiriamas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtas 2017 m. gegužės 25 d. baudžiamasis įsakymas, be kita ko, buvo vertinama, ar 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderiu įformintas ūkinės operacijos turinys, tai yra 130 000 Lt piniginių lėšų įnešimas į bendrovės kasą, atitinka tikrovę ir pagal šias faktines aplinkybes baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu buvo vertinami atsakovo veiksmai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą. Iš teismo baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad priimant šį procesinį sprendimą buvo remiamasi ir FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2017 m. sausio 30 d. specialisto išvada, kurioje buvo tiriamas, be kita ko, kasos pajamų orderis LVSP Nr. 02. Pažymėtina, kad tik nustačius faktines aplinkybes, ar piniginės lėšos pagal ginčo kasos pajamų orderį į kasą buvo realiai perduotos, buvo galima spręsti klausimą dėl atsakovo veiksmų atitikties buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, todėl akivaizdu, kad ši faktinė aplinkybė sudarė baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalyko dalį. Kadangi tiek minėtoje baudžiamojoje byloje, tiek šioje civilinėje byloje piniginių lėšų perdavimo pagal kasos pajamų orderį LVSP Nr. 02 realumas sudarė įrodinėjimo dalyko dalį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. baudžiamajame įsakyme nustatytomis aplinkybėmis, jog piniginės lėšos pagal šį kasos pajamų orderį atsakovui faktiškai nebuvo perduotos.
19. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu trečiasis asmuo D. S. buvo išteisinta pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nes byloje nebuvo įrodyta, kad D. S. siekė suklastoti ar panaudoti netikrą dokumentą, tai yra kasos pajamų orderį LVSP Nr. 02, taip pat nebuvo nustatyta, kad į šį kasos pajamų orderį įrašyti duomenys yra melagingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiamojo asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, vien ta aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-963/2018 bendrovės akcininkė D. S. buvo išteisinta pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį savaime nepatvirtina, kad piniginės lėšos pagal ginčo kasos pajamų orderį buvo realiai perduotos į įmonės kasą. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio turinys, kuriame nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų D. S. pinigų perdavimo faktą atsakovui S. Š.. Dėl to negalima daryti išvados, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio turinys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie pinginių lėšų perdavimą atsakovui.
20. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į byloje esančius atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimus apie kasos pajamų orderio LVSP Nr. 02 išrašymo ir piniginių lėšų perdavimo atsakovui aplinkybes. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nuosekliai tvirtino, kad piniginės lėšos pagal šį kasos pajamų orderį jam faktiškai nebuvo perduotos, o bendrovės įstatinio kapitalo didinimas nebuvo realus, visus su kasos pajamų orderio išrašymu ir įstatinio kapitalo didinimu susijusius veiksmus atliko įmonės akcininkė D. S. Pažymėtina, kad šias atsakovo nurodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina trečiajam asmeniui D. S. atsakovo išduoti įgaliojimai, kuriais bendrovės akcininkei buvo suteiktos itin plataus masto teisės veikti įmonės vardu. Teismui pateiktuose trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo D. S. nurodė, kad 130 000 Lt sumą atsakovui pagal kasos pajamų orderį Nr. 1 turėjo perduoti A. L., tačiau jam to nepadarius, pati akcininkė perdavė atsakovui pinigus įstatiniam kapitalui didinti pagal kasos pajamų orderį Nr. 2. Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00038-15 metu liudytoja apklausta D. S. parodė, jog pinigus į bendrovės kasą ji įnešinėjo savo vardu kaip akcininkė, tačiau realiai šie 130 000 Lt buvo A. L. ir jie buvo saugomi pas jį namuose (t. 3, b. l. 71-72). Iš byloje esančio 2016 m. birželio 29 d. akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00038-15 atliktos akistatos su A. L. metu D. S. nurodė, jog nors kasos orderyje nurodoma, kad pinigus įnešė ji, tačiau tai buvo A. L. pinigai, kurių perdavimo fakto S. Š. ji nematė. Tos pačios akistatos metu A. L. parodė, kad jis niekada neskolino ir jokiu kitu pagrindu neteikė 130 000 Lt sumos nei S. Š., nei L. L. (D. S.), nei V. S. (t. 3, b. l. 47-48). Akivaizdu, kad byloje esantys trečiojo asmens D. S. paaiškinimai apie piniginių lėšų perdavimo atsakovui aplinkybes negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir patikimi, todėl nėra pagrindo šiais paaiškinimais pagrįsti išvados, jog atsakovui buvo realiai perduota 130 000 Lt suma pagal kasos pajamų orderį LVSP Nr. 02.
21. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visuma byloje surinktų įrodymų neleidžia daryti išvados, jog pagal 2011 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderį LVSP Nr. 02 atsakovui realiai buvo perduota 130 000 Lt suma bendrovės įstatiniam kapitalui didinti. Kadangi byloje nebuvo įrodyta aplinkybė apie minėtų piniginių lėšų perdavimą atsakovui, nėra pagrindo daryti išvados, jog pradėjus įmonės likvidavimo, o vėliau ir bankroto procedūras, įmonės kasoje buvo likusi ieškovės nurodyta 32 471,12 Eur grynųjų pinigų suma, kurią atsakovas privalėjo perduoti įmonės likvidatoriams ir bankroto administratoriui. Nenustačius žalos, kaip būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
22. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nepripažino, jog faktiškai įmonės vadovės funkcijas vykdė bendrovės akcininkė D. S., taip pat teismas netinkamai nustatė ieškovei iš atsakovo priteistos turtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nenustačius žalos fakto, kaip būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tai sudaro pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, minėti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens statuso įmonėje bei žalos dydžio nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
25. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nuo 660 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovas buvo atleistas. Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantui iš ieškovės priteisiama 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnis). Valstybei iš ieškovės priteisiama 660 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo apeliantas buvo atleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
27. Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškovės ieškinį atmetus, naikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl žalos atlyginimo.
Priteisti atsakovui S. Š. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ 660 Eur žyminio mokesčio.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto areštą.
Nutarties kopiją nusiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėjai Žydrūnas Bertašius
Irma Čuchraj
Aušra Maškevičienė