Administracinė byla Nr. eA-2050-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03510-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) vado 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą (įsakymo numeris:
47TE-298) „Dėl papildomų mokamų atostogų suteikimo“ suteikti pareiškėjui vieną papildomą mokamų atostogų dieną ir išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už šią dieną (toliau – ir
2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – paskirti pareiškėjui Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 15 dalies nuostatose nustatytą skatinimo priemonę (2020 m. liepos 9 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija);
3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Skunde pareiškėjas nurodė šias pagrindines aplinkybes ir argumentus:

2.1.       2002 m. vasario 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu pareiškėjas atliko tarnybą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) Ignalinos pasienio rinktinės branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio reagavimo pajėgų skyriaus vyresniojo specialisto pareigose. Minėtame VSAT skyriuje atliko tarnybą penki pareigūnai, einantys vyresniųjų specialistų pareigas ir vykdantys vienodas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Visiems minėtame VSAT skyriuje tarnybą atliekantiems pareigūnams buvo suformuotos vienodos 2019 m. užduotys ir pasiektų rezultatų vertinimo rodikliai. 2019 m. spalio 1 d. dėl reorganizacijos pareiškėjas buvo perkeltas į VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigas. Minėtose pareigose pareiškėjas atliko tarnybą iki 2020 m. spalio 5 d.

2.2.       2022 m. rugpjūčio 1 d. VST pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Komisija) priėmė sprendimą įvertinti pareiškėjo – buvusio VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto – 2019 m. laikotarpio tarnybinę veiklą „labai gerai“ ir pasiūlė VST vadui suteikti pareiškėjui vieną dieną papildomų mokamų atostogų. Pareiškėjo atstovas Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (VST pareigūnų profesinė sąjunga yra susivienijimo narė) kreipėsi į VST, prašydamas galutinio sprendimo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo priėmimo metu atsižvelgti į tuo metu aktualios Statuto redakcijos nuostatas ir nebloginti pareiškėjo teisinės padėties. 2022 m. rugpjūčio 1 d. VST vadas priėmė įsakymą (įsakymo numeris: 47TE-298)  „Dėl papildomos mokamų atostogų suteikimo“ išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už vieną nepanaudotą papildomų mokamų atostogų dieną (toliau – ir ginčijama skatinimo priemonė).

2.3.       2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu VST vadas nepagrįstai skyrė pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę – vieną dieną papildomų apmokamų atostogų. Skirdamas ginčijamą skatinimo priemonę, VST vadas pažeidė lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principą. Vadovaudamasis ginčui aktualios Statuto redakcijos nuostatomis (2020 m. liepos 9 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija), pareiškėjas akcentavo, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą „labai gerai“, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo. VST, skirdama pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, vadovavosi 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos Statuto nuostatomis. Minėtos redakcijos Statuto nuostatos, lyginant su 2020 m. liepos 9 d. redakcijos Statuto nuostatomis, išplėtė pareigūnams skiriamų skatinimo priemonių sąrašą. VST vadas, skirdamas pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, kurios 2020 m. liepos 9 d. redakcijos Statuto nuostatos nenumatė, pablogino pareiškėjo teisinę padėtį ir taip pažeidė lex retro non agit principą.

2.4.       2019 m. laikotarpio tarnybinės veiklos vertinimo metu Komisija įvertino tris VST pareigūnus „labai gerai“. VST vadas paskyrė vieną VST pareigūną į aukštesnes pareigas, o kitiems dviems VST pareigūnams padidino pareiginės algos koeficientą, t. y. visiems trims VST pareigūnams VST vadas suteikė skatinimo priemones, susijusias su pareiginės algos koeficiento kėlimu. Kitus du VST pareigūnus (tarp jų – pareiškėją) Komisija įvertino „gerai“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu įpareigojo VST teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį 2019 m. laikotarpio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Atlikusi pakartotinį 2019 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, Komisija taip pat įvertino 2019 m. pareiškėjo atliktą tarnybinę veiklą „labai gerai“. Tačiau, Komisijai įvertinus 2019 m. pareiškėjo atliktą tarnybinę veiklą „labai gerai“, VST vadas skyrė pareiškėjui kitokią skatinimo priemonę nei kitiems VST pareigūnams, vykdantiems tokio paties pobūdžio pareigas. 2022 m. rugsėjo 1 d. VST vadui skyrus pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, pareiškėjas atsidūrė nelygiavertėje padėtyje lyginant su kitais VST pareigūnais. VST vadas savo sprendimo nemotyvavo.

2.5.       VST nepagrįstai neinformavo nei pareiškėjo, nei jo atstovo apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos posėdį. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, nuostatomis, pareiškėjas teigė, kad VST turėjo informuoti pareiškėją raštu ar elektroniniu paštu apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. Apie 2022 m. rugpjūčio 1 d. vykusį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo posėdį VST neinformavo nei pareiškėjo, nei jo atstovo. VST nepagrįstai apribojo pareiškėjo, kaip Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), teises dalyvauti jo tarnybos veiklos vertinimo posėdyje, ir dėl to pareiškėjas patyrė diskriminaciją.

2.6.       VST, skirdama pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, pažeidė asmenų lygiateisiškumo ir karjeros principus. Pareiškėjas, kaip visi kiti jo padalinyje dirbę statutiniai pareigūnai, turi teisę į karjerą ir (ar) pareiginės algos koeficiento padidinimą (finansinį paskatinimą). Statute nėra įtvirtintų konkrečių nuostatų, susijusių su pareigūnų lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais, todėl pareigūnų lygybei ir nediskriminavimui kitais pagrindais vertinti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Darbo kodeksas nustato, kad tokio paties pobūdžio darbą dirbantiems asmenimis turi būti nustatomi vienodi tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, vienodai teikiami siūlymai su skatinimo priemonėmis. 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu skirdama pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, VST jokių išskirtinių pareiškėjų veiklos rezultatų bei aplinkybių, leidžiančių įvertini, kodėl jam VST skyrė kitokią skatinimo priemonę nei kitiems VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniesiems specialistams.

2.7.       VST, skirdama pareiškėjui ginčijamą skatinimo priemonę, sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą. VST, vykdydama teismo įpareigojimą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2019 metus, elgėsi piktybiškai. Į 2022 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos posėdį, vykstantį antrą kartą, pareiškėjas nebuvo pakviestas. 2019 m. laikotarpio pareiškėjo tarnybinę veiklą Komisija įvertino „labai gerai“, tačiau VST skyrė pareiškėjui skatinimo priemonę, mažiau palankią nei kitiems VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniesiems specialistams. Pareiškėjas jaučia psichologinį spaudimą, susijusi su jo tarnybinės veiklos vertinimu, nuo pirmo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo momento – 2020 m. liepos 24 d. 2022 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas paprašė leisti jam susipažinti su 2022 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos posėdžio garso įrašu, tačiau VST leido jam susipažinti su minėtu įrašu tik 2022 m. rugsėjo 19 d. Tiek atlikdama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, tiek skirdama ginčijamą skatinimo priemonę, VST piktnaudžiavo savo padėtimi ir šiurkščiai pažeidė jo teises, Pareiškėjas manė, kad, atlikdama tokius veiksmus, VST kliudė jam kreiptis į teismą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, neteisybės jausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinės būsenos pablogėjimą. Patirta skriauda tęsėsi ilgą laiką, nebuvo vienkartinė ar momentinė.

3.       Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. VST nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

4.       Atsiliepime į skundą VST nurodė šias pagrindines aplinkybes bei argumentus:

4.1.       Pareiškėjo skundo argumentai, kad VST, skirdama pareiškėjui ginčijamą skatinamąją priemonę, pažeidė lex retro non agit principo, yra nepagrįsti. Skunde minimos 2020 m. liepos 9 d. redakcijos Statuto nuostatos nenustatė jokių pareigūnams skiriamų skatinimo priemonių. Dar
2020 m. liepos 9 d. redakcijos Statuto 34 straipsnio 15 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą: „taikyti pareigūnui šio Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas skatinimo priemones“. 2022 m. rugpjūčio 1 d. posėdžio metu Komisija, vykdydama įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-125-756/2022 ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. el3-1212-331/2021 nustatytus įpareigojimus, teisės aktų nustatyta tvarka Komisija atliko pakartotinį 2019 m. laikotarpio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. 2019 m. laikotarpiu pareiškėjo atliktą tarnybinę veiklą Komisija įvertino „labai gerai“ ir, vadovaudamasi
2022 m. rugpjūčio 1 d. aktualiomis Statuto nuostatomis, pasiūlė VST vadui skirti pareiškėjui skatinimo priemonę – vienos dienos papildomas mokamas atostogas. Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra išaiškinusi, kad žodis „pakartotinis“ reiškia „ne pirmą kartą daromas“, t. y. tas pats veiksmas ne kartojamas, o daromas dar kartą. Komisijai neturėjo pagrindo įforminti 2019 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų vadovaudamasi nebegaliojančios Statuto redakcijos nuostatomis. 2020 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 29-1, 33-1 straipsniais įstatymas (įstatymo numeris: XIII-3177), kuriuo buvo pakeistas Statuto nuostatos (toliau – ir Statuto pakeitimo įstatymas), nenumatė jokių išlygų, sudarančių galimybę Komisijai vertinti pareigūnų tarnybinę veiklą už tarnybos metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusios Statuto redakcijos nuostatas.

4.2.       Pareiškėjo skundo argumentai, kad 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos Statuto nuostatos pablogino jo teisinę padėtį, yra nepagrįsti. Visi galimi Komisijos siūlymai skirti pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, skatinamąją priemonę yra lygiaverčiai, nes nebūtų logiškas įstatymo leidėjo „labai gerai“ įvertintų pareigūnų skirstymas. 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos Statuto nuostatos išplėtė Komisijos ir statutinės įstaigos vadovo diskreciją priimti sprendimus, susijusius su skatinamųjų priemonių pareigūnams, kurių tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, skyrimu.

4.3.       Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tariama diskriminacija esant galimiems alternatyviems ir lygiaverčiams įstatymo nustatytiems Komisijos siūlymams, yra nepagrįsti. Apie Komisijos posėdžius, susijusius su pareiškėjo atliktos tarnybinės veiklos vertinimu, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdžio pirmojoje dalyje ir buvo išklausytas. 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 2022 m. rugsėjo 16 d. VST darbuotojas – Komisijos sekretorius – atostogavo, todėl VST pasiūlė pareiškėjui susipažinti su
2022 m. rugpjūčio 1 d Komisijos posėdžio garso įrašu pasibaigus minėto darbuotojo atostogoms. VST nedarė jokių kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą.

4.4.       Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su VST vykdomu pareiškėjo bauginimu, psichologiniu spaudimu ir sukelta neturtine žala, yra nepagrįsti. Vien faktas, kad pareiškėjas pakeitė tarnybos vietą ir perėjo į tarnybą Muitinės departamente, patvirtina vien jo norą siekti karjeros ir po ilgų tarnybos metų vidaus reikalų įstaigose pakeisti tarnybos aplinką. Net ir pakeitęs tarnybos vietą, pareiškėjas išliko Viešojo saugumo pareigūnų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini). Net ir nustačius VST neteisėtus veiksmus, nagrinėjamoje situacijoje teisės pažeidimo pripažinimo faktas sudaro pakankamą satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą. 

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6.       Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

III.

7.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo
2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu konstatavo, jog VST, skirdama pareiškėjui ginčijamą skatinamąją priemonę, nepažeidė lex retro non agit ir lex benignior retro agit principų, pagrįstai pakartotinio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu taikė 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos Statuto nuostatas bei skyrė pareiškėjui skatinamąją priemonę – vienos darbo dienos papildomas mokamas atostogas ir nediskriminavo pareiškėjo. Įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų reikalavimų.

9.       Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, įvardijo, jog VST, atlikdama pakartotinį 2019 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, taikė
2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos Statuto nuostatas ir, Komisijai įvertinus 2019 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą ,,labai gerai“, skyrė pareiškėjui naują skatinimo priemonę, nelygiavertę analogiškas pareigas ėjusiems ir tokį patį įvertinimą ,,labai gerai“ anksčiau gavusiems kitiems VST pareigūnams (vienam paskirtos aukštesnės pareigos, o kitiems dviem padidintas pareiginės algos koeficientas). tokiu būdu pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad minėti pareiškėjo teiginiai yra neatsiejamai susiję su pareiškėjo skundo argumentais dėl lex retro non agit ir lex benignior retro agit principų pažeidimais.

10.       Vadovaudamasis 2020 m. liepos 9 d. ir 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijų Statuto nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad Statuto nuostatos, galiojančios nuo 2020 m. spalio 1 d., įtvirtino naują galimybę pareigūnams, kurių tarnybinė veikla vertinama „Labai gerai“, taikyti Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas skatinimo priemones (suteikti valstybės tarnautojui papildomas mokamas atostogas šio Statuto 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka (ne daugiau kaip po 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų) arba vardinę dovaną arba apdovanoti jį žinybiniu ženklu). Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje situacijoje VST skyrė pareiškėjui Statuto nuostatose, galiojančiose nuo 2020 m. spalio 1 d., naujai įtvirtintą skatinimo priemonę (vieną dieną mokamų atostogų). Savo turiniu minėta skatinimo priemonė skiriasi nuo kitiems VST pareigūnams, ėjusiems analogiškas pareigas ir vertintiems kartu su pareiškėju, taikytų skatinimo priemonių (pareigūnų perkėlimo į aukštesnes pareigas ir pareigūnams padidinto pareiginės algos koeficiento), nors Statuto nuostatos, galiojančios nuo 2020 m. spalio 1 d., taip pat nustatė galimybę skirti pareiškėjui ir skatinamąsias priemones, analogiškas kitiems VST pareigūnams skirtoms skatinamosioms priemonėms. Apeliacinės instancijos teismas įvardijo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas, kiek tai susiję su lygiateisiškumo principo pažeidimu, nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš VST duomenis, susijusius su VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo ir 2-jo būrių pareigūnų, kurie iki 2019 m. spalio 1 d. reorganizacijos vykdė VSAT Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio Reagavimo pajėgų skyriaus vyresniųjų specialistų pareigas, 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimu. Minėti duomenys yra būtini administracinės bylos visapusiškam ir teisingam išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo iš VST minėtų duomenų ir jų nenagrinėjo.

11.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimu, administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liko tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėti. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo pagrįstai įvertinti VST vado 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo pagrįstumo bei teisėtumo ir spręsti dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų

IV.

12.       Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

13.1.       2002 m. vasario 1 d. – 2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu pareiškėjo ėjo VSAT Ignalinos pasienio rinktinės branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio reagavimo pajėgų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. 2019 m. spalio 1 d. dėl reorganizacijos pareiškėjas buvo perkeltas į VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigas. Minėtas pareigas pareiškėjas ėjo iki 2020 m. spalio 5 d.

13.2.       2020 m. liepos 24 d. Komisija įvertino 2019 m. pareiškėjo atliktą tarnybinę veiklą ,,gerai“. Nesutikdamas su atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. eI3-1212-331/2021 tenkino pareiškėjo skundą: 1) panaikino Tarnybinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimą (sprendimo numeris: 47TG-3) atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą;
2) panaikino Komisijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išvadą (išvados numeris: 47V1-1613) ir VST vado rezoliuciją; 3) įpareigojo VST teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai atlikti 2019 m. laikotarpio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-125-756/2022 atmetė VST apeliacinį skundą ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą nepakeistą.

13.3.       2022 m. rugpjūčio 1 d., posėdžio metu, Komisija įvertino 2019 m. laikotarpio pareiškėjo tarnybinę veiklą „labai gerai“ (2022 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos posėdžio protokolas; protokolo numeris: 47PR-266) ir pasiūlė VST vadui skirti pareiškėjui skatinamąją priemonę – vienos dienos papildomas mokamas atostogas. Atsižvelgdamas į Komisijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. posėdžio protokolo (protokolo numeris: 47PR-266) nuostatas, 2022 m. rugpjūčio 1 d. VST vadas, vadovaudamasis Statuto nuostatomis, priėmė įsakymą skirti pareiškėjui ginčijamą skatinamąją priemonę – vienos darbo dienos papildomas mokamas atostogas ir nurodyti VST Biudžeto vykdymo ir pirkimų valdybos Finansų ir apskaitos skyriui išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už vieną nepanaudotą papildomų mokamų atostogų dieną.

14.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2022 m. rugpjūčio 1 d., vykdydama teismo sprendimais nustatytą įpareigojimą atlikti 2019 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, Komisija pagrįstai įvertino 2019 m. laikotarpio pareiškėjo tarnybinę veiklą „labai gerai“. 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu VST vadas skyrė pareiškėjui ginčijamą skatinamąją priemonę. Ginčas byloje yra dėl to, ar pareiškėjui parinkta skatinimo priemonė – suteikimas jam 1 papildomų mokamų atostogų dienos, išmokant už ją piniginę kompensaciją, – laikytina diskriminacija pareiškėjo atžvilgiu.

15.       Vadovaudamasis 2020 m. liepos 9 d. redakcijos Statuto 34 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo.

16.       Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos Statuto 34 straipsnio nuostatose įtvirtintas pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas išliko nepakitęs. Tačiau minėtos redakcijos Statuto 34 straipsnio nuostatos išplėtė galimų siūlyti skirti skatinimo priemonių sąrašą. 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos Statuto 34 straipsnio 15 dalies nuostatos nustatė, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas, išskyrus šio statuto 28 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas; 3) taikyti pareigūnui šio statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas skatinimo priemones arba apdovanoti jį žinybiniu ženklu; 4) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtos redakcijos Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai įtvirtino, kad pareigūnai gali būti skatinami suteikiant pareigūnui papildomas mokamas atostogas šio statuto 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka ar vardinę dovaną.

17.       Vadovaudamasis Statuto pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 1, 19 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad 2021 m. gruodžio 23 d. redakcijos Statuto 34 straipsnio nuostatose įtvirtintas platesnis skatinimo priemonių ratas yra skirtas užtikrinti didesnį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo lankstumą ir atsieti tarnybinės veiklos vertinimą „labai gerai“ nuo išimtinai ilgalaikių statutinių įstaigų finansinių įsipareigojimų. Tiek 2020 m. liepos 9 d. redakcijos, tiek 2021 m.
gruodžio 23 d. redakcijos Statuto nuostatos palieka konkrečios skatinimo priemonės skyrimą asmens, skiriančio pareigūnus į pareigas, diskrecijai. Statutas nenustato kriterijų, kuriais vadovaudamasis asmuo, skiriantis pareigūnus į pareigas, turėtų skirti pareigūnui konkrečią skatinimo priemonę, ir nenustato skatinimo priemonių taikymo eiliškumo (hierarchijos). Taigi, visos leidžiamos taikyti skatinimo priemonės yra laikomos lygiavertėmis, ir asmuo, skiriantis pareigūnus į pareigas, turi diskreciją nuspręsti skirti pareigūnui konkrečią skatinimo priemonę. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareigūnai, einantys tokias pačias pareigas ir atliekantys tokias pačias funkcijas, vykdantys vienodas kasmetines užduotis, nebūtinai turi būti įvertinami vienodai, o tuo labiau – asmuo, skiriantis pareigūnus į pareigas, nebūtinai turi skirti visiems pareigūnams vienodas skatinimo priemones. Kiekvieno pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas yra individualus. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra tikslinga vertinti kitų VST pareigūnų kasmetinio vertinimo dokumentus.

18.       Pirmosios instancijos teismas pritarė VST atsiliepimo į skundą argumentams, kad Statuto pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo pakeistos Statuto 34 straipsnio 15 dalies nuostatos ir išplėstas galimų siūlyti skirti skatinimo priemonių ratas, nenustatė pareigos Komisijai pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo už iki Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo buvusius laikotarpius metu vadovautis ankstesnės redakcijos Statuto nuostatomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, 2022 m. rugpjūčio 1 d., Komisijos posėdžio ir skundžiamo įsakymo priėmimo metu, pareiškėjas jau nebedirbo tarnyboje. Todėl ne visos skatinamosios priemonės, įtvirtintos Statuto
34 straipsnio 15 dalies nuostatose, faktiškai galėjo būti skirtos ir įgyvendintos.

19.       Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo panaikinti VST vado 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą ir įpareigoti VST atlikti veiksmus.

20.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad netinkamai atliktas 2019 m. laikotarpio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir bylinėjimasis teisme galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų neigiamų išgyvenimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, prašydamas priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjo patirti išgyvenimai buvo išskirtinai reikšmingi. Taip pat pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad, beveiki iškart po 2019 m. laikotarpio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, pareiškėjas perėjo dirbti į kitą statutinę įstaigą ir buvo atleistas į VST pareigūno pareigų.

21.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pirmojo 2019 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo pripažinimas neteisėtu teismo sprendimu, pakartotinio tarnybinės veiklos vertinimo atlikimas bei 2019 m. laikotarpio pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas „labai gerai“ sudaro pakankamą ir teisingą satisfakciją pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta neturtinė žala nebuvo didelė ir nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

IV.

22.       Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam iš VST patirtas atstovavimo išlaidas.

23.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šias pagrindines aplinkybes bei argumentus:

23.1.       Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą formaliai ir paviršutiniškai, neatliko išsamaus, objektyvaus ir visapusiško įrodymų tyrimo, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams spręsti aktualias teisės aktų normas, selektyviai vertino administracinės bylos duomenis ir neatsižvelgė į administracinės bylos įrodymų visumą. Nagrinėdamas administracinę bylą, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas ir nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų.

23.2.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1268-662/2023 išaiškinimus ir įpareigojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi aiškiai nurodė poreikį pirmosios instancijos teismas išsireikalauti iš VST tam tikrus duomenis, tačiau minėto įpareigojimo pirmosios instancijos teismas neįvykdė ir reikalingų duomenų nenagrinėjo. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi perdavus administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2023 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir prašė išreikalauti iš VST dokumentus, susijusius su VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo ir 2-jo būrių pareigūnų, kurie iki 2019 m. spalio 1 d. reorganizacijos vykdė VSAT branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio Reagavimo pajėgų skyriaus vyresniųjų specialistų pareigas, 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimu. 2025 m. kovo 17 d. pareiškėjas pakartotinai pateikė teismui prašymą išreikalauti iš VST minėtus dokumentus, tačiau 2025 m. kovo 25 d. rezoliucija pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

23.3.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareigūnai, einantys tokias pačias pareigas ir vykdantys vienodas kasmetines užduotis, nebūtinai turi būti įvertinami vienodai, o tuo labiau – asmuo, skiriantis pareigūnus į pareigas, nebūtinai turi skirti visiems pareigūnams vienodas skatinimo priemones. Minėtos pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas pažymi, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo ir sprendimo dėl veiklos vertinimo priėmimo metu negali būti pažeisti nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo bei kiti principai. Esant nustatytiems identiškiems tarnybinės veiklos vertinimo kriterijams, pareigūnai negali būti vertinami skirtingai. Tapačias pareigas užimantys pareigūnai, kurių tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai yra vienodi, turi būti skatinami lygiavertėmis skatinimo priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas turėjo palyginti 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą ir juo skiriamą ginčijamą skatinimo priemonę su kitiems VST pareigūnams skirtomis skatinamosiomis priemonėmis, tačiau to nepagrįstai neatliko.

23.4.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo pateiktų duomenų, kuriais pareiškėjas grindė patirtą diskriminaciją VST vadui skiriant skirtingas skatinamąsias priemones tapačias pareigas užimantiems ir taip pat įvertintiems pareigūnams. Įvertinusi 2019 m. laikotarpiu pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus „labai gerai“, Komisija nepagrįstai siūlė VST vadui skirti kitokią skatinamąją priemonę nei kitiems tas pačias pareigas užimantiems ir taip pat įvertintiems pareigūnams. Šiuo atveju vienodų einamųjų metų užduočių ir vienodų pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo kriterijų nustatymas reiškia, kad pareigūnai turi tokias pačias veiklos galimybes, tačiau vieni pareigūnai gali būti vertinami geriau nei tokius pačius ar geresnius tarnybinės veiklos rezultatus pasiekę pareigūnai, ir taip pastarieji gali patirti diskriminaciją. Yra pagrįsto pagrindo įtarti, kad, VST vadui skyrus pareiškėjui ginčijamą skatinamąją priemonę, pareiškėjas buvo diskriminuojamas kitų vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu. Pareiškėjas įvardijo subjektų grupę – tas pačias pareigas einančius ir vienodai įvertintus VST pareigūnus, kuriems VST nustatė analogiškus tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino minėtų VST pareigūnų teisinės padėties, nesurinko įrodymų ir nevertino, ar minėti asmenys yra tapačioje ar labai panašioje į pareiškėjo padėtyje. VST nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių sprendimą skirti pareiškėjui skirtingą skatinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepareikalavo VST paneigti diskriminavimo fakto ir skundžiamu sprendimu nepagrįstai patvirtino VST, kaip pareiškėjo darbdavio, teisę skirti pareiškėjui diskriminacinio pobūdžio skatinimo priemonę.

23.5.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad asmuo, skiriantis pareigūnus į pareigas, turi laisvą diskreciją pasirinkti skirti skatinamąją priemonę. Reguliuodamas vidaus tarnybos teisinius santykius, įstatymų leidėjas suteikė asmenims, skiriantiems pareigūnus į pareigas, plačią diskreciją spręsti dėl skatinamųjų priemonių skyrimo, tačiau ši diskrecija nėra absoliuti. Asmuo, skiriantis pareigūnus į pareigas, gali skirti pareigūnams skatinamąsias priemones laikydamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų ir principų, inter alia (be kita ko) konstitucinio teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principų. VST vadas, skirdamas pareiškėjui ginčijamą skatinamąją priemonę, nesilaikė minėtų teisės principų.

23.6.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad visos Statuto leidžiamos skirti pareigūnų skatinimo priemonės yra laikomos lygiavertėmis. Minėta išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1268-662/2023 išaiškinimams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjui skirta ginčijama skatinamoji priemonė savo turiniu iš esmės skiriasi nuo kitiems, ėjusias analogiškas pareigas ir vertintiems kartu su pareiškėju, VST pareigūnams taikytų skatinamųjų priemonių.

23.7.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė patirtos neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad skunde pareiškėjas išsamiai paaiškino VST atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį ir jų sukeltą žalą pareiškėjui. Pareiškėjas kildino patirtą neturtinę žalą iš VST netinkamai atlikto tarnybinės veiklos vertinimo organizavimo. Neteisėtus VST veiksmus konstatavo tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-1212-331/2021, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-125-756/2022.  Nustatyti pažeidimai sukėlė nepaprastai skaudžių ir negrįžtamų pasekmių pareiškėjui. Atlikdamas tarnybinę veiklą, pareiškėjas buvo melagingai apkaltintas neteisėtai laikantis šaunamąjį ginklą, nuvertinamos pareiškėjo iniciatyvos darbe, VST vengė priimti pareiškėjo prašymą įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą iš naujo. VST sukėlė pareiškėjui didelius neigiamus išgyvenimus, tyčia vengė teikti įrodymus (garso įrašų, kitų vidaus tarnybos pareigūnų vertinimo dokumentų) ir tik formaliai sprendžia kilusį ginčą. Nuo 2020 m. liepos 24 d. pareiškėjas patiria VST keliamą psichologinį spaudimą, susijusį su 2019 m. laikotarpio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu. Pareiškėjo sprendimas pereiti dirbti į kitą vidaus tarnybos statutinę įstaigą nulemtais VST nepagrįstais kaltinimais, nuolatiniu diskriminaciniu vertinimu, psichologiniu spaudimu. Minėtos aplinkybės sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, nerimą, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą. Šios aplinkybės neabejotinai įrodo pareiškėjo patirtos didelės neturtinės žalos faktą.

23.8.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių poreikį neatsižvelgti į anksčiau suformuotus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimus, pareiškėjo skundo argumentus ir pateiktus duomenis.

24.       Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. VST nurodė, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

25.       Atsiliepime į apeliacinį skundą VST nurodo šias pagrindines aplinkybes bei argumentus:

25.1.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ginčo aplinkybes, tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias teisės aktų nuostatas. 2019 m. laikotarpio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą Komisija pagrįstai atliko remdamasi aktualiomis teisės aktų nuostatomis.

25.2.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su patirtos neturtinės žalos atlyginimu. Pareiškėjo patirta neturtinė žala nėra didelė ir nesudaro pagrindo priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

26.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VST vado 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjui, jo tarnybinę veiklą už 2019 m. įvertinus ,,labai gerai“, buvo suteikta 1 darbo diena papildomų mokamų atostogų ir už tą dieną išmokėta piniginė kompensacija, reikalavimo įpareigoti VST priimti naują sprendimą ir paskirti skatinimo priemonę, nustatytą Statuto (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 1 d.) 34 straipsnio 15 dalyje, bei priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad kiekvieno pareigūno vertinimas yra individualus, skatinimo priemonės parinkimas yra į pareigas skiriančio asmens diskrecija, todėl nėra tikslinga analizuoti kitų pareigūnų kasmetinio vertinimo dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad netinkamai atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas už 2019 m. ir bylinėjimasis teisme pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrų neigiamų išgyvenimų, tačiau pareiškėjas nepagrindė, kad jo išgyvenimai buvo išskirtinai reikšmingi.

28.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė materialines teisės normas, neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė aplinkybes, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30.       Kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. eA-1268-662/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo pritaikyta būtent naujai įstatyme įtvirtinta skatinimo priemonė (konkrečiu atveju – 1 diena mokamų atostogų), kuri savo turiniu iš esmės skiriasi nuo kitiems, ėjusias analogiškas pareigas ir vertintiems kartu su pareiškėju, pareigūnams taikytų priemonių (perkėlimo į aukštesnes pareigas, padidinto pareiginės algos koeficiento), nors minėtos priemonės, taikytos kitiems pareigūnams, galiojusios anksčiau, liko ir naujos redakcijos Statuto 34 straipsnio 15 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas kilusio ginčo kontekste lygiateisiškumo principo pažeidimo aspektu šių materialiosios teisės normų neaiškino, su tuo susijusių bylos aplinkybių išsamiai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, savo praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad vertinant valstybės tarnautojų veiklą ir priimant sprendimą dėl veiklos vertinimo negali būti pažeisti nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kiti principai, o esant nustatytiems identiškiems vertinimo kriterijams valstybės tarnautojai negali būti vertinami skirtingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-941/2010, 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015, 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2154-520/2015 ir kt.). Kitaip tariant, tapačias pareigas užimantys tarnautojai, esant vienodiems tarnybinės veiklos vertinimo rezultatams, turi būti skatinami taikant lygiavertes skatinimo priemones, o teismas, nagrinėdamas bylą kilus ginčui dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, turėtų įvertinti skundžiamą sprendimą lyginant jį su analogiškais sprendimais, priimtais kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo ir tai, kad nors pareiškėjas skunde prašė išreikalauti iš atsakovo dokumentus, susijusius su VST Visagino dalinio 1-osios kuopos 1-ojo ir 2-jo būrių pareigūnų, kurie iki 2019 m. spalio 1 d. reorganizacijos, kaip ir pareiškėjas, vykdė VSAT Branduolinės energetikos objektų apsaugos dalinio Reagavimo pajėgų skyriaus vyresniųjų specialistų pareigas, 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių duomenų, būtinų tinkamam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, iš atsakovo neišsireikalavo. Pareiškėjo argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir jo diskriminavimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liko tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėti, dėl to negalima daryti pagrįstų išvadų dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, atitinkamai ir dėl kitų pareiškėjo reikalavimų – įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas administracinę bylą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytų aplinkybių, be kita ko, atsižvelgiant ir į procesiniuose dokumentuose išdėstytus pareiškėjo bei atsakovo prašymus bei argumentus, išsamiai ir visapusiškai nesiaiškino, neišreikalavo dokumentų, taigi neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje konkrečioje byloje pateiktų išaiškinimų. Kadangi bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjo argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir jo diskriminavimo, liko tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėti, dėl to negalima daryti pagrįstų išvadų dėl VST vado 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, atitinkamai ir dėl kitų pareiškėjo reikalavimų – įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.

32.       ABTĮ

33.       Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Skundas gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.) Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.).

34.       Pirmosios instancijos teisme, nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1268-662/2023 pateiktų išaiškinimų, nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos faktinės aplinkybės ir teisinės aplinkybės, reikšmingos teisingam sprendimo priėmimui, teismo sprendimas priimtas nesilaikant imperatyvių ABTĮ reikalavimų nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, motyvuotai atsakyti į skundo reikalavimus, išsamiai ir visapusiškai įvertinti proceso dalyvių nurodytus argumentus. Vadovaujantis ABTĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1775-520/2024).

35.       Šiame kontekste primintina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A??²-374/2012).

36.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių t. y. pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Skirgailė Žalimienė