Nr. DOK-4545

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17435-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė), ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 30 d. paduotu ieškovų užsienio bendrovių LJW Holdings Ltd, Raduga Capital Ltd, Raduga Real Estate Ltd, Raduga Shipping and Trading OU, Raduga Shipping Ltd ir užsienio piliečio D. T. kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų užsienio bendrovių LJW Holdings Ltd, Raduga Capital Ltd, Raduga Real Estate Ltd, Raduga Shipping and Trading OU, Raduga Shipping Ltd ir D. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Revolut Bank, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Lietuvos bankas, dėl neteisėto sutarčių nutraukimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš kiekvieno ieškovo po 884,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovų apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovai kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų ieškinį arba (alternatyviai) grąžinti bylą nagrinėti į pirmos instancijos teismą; priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Apeliacinės instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas privalo aiškintis ir vertinti tikrąsias (ne susijusias ar galimas) sutarčių nutraukimo priežastis, tačiau ginčo atveju teismai to nedarė – nukrypo nuo CPK nuostatų ir nusistovėjusios kasacinio teismo praktikos dėl ieškinio dalyko, vertindami sutarčių nutraukimo teisėtumą pagal atsakovo nurodytas hipotetines, o ne realias sutarčių nutraukimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020). Ginčo atveju susidarė situacija, kai teismui pateikti duomenys nėra tie patys, kuriais vadovaujantis atsakovas priėmė sprendimą nutraukti sutartis su ieškovais. Šiuo atveju, bylos dalykas buvo nustatyti, ar atsakovo elgesys, nutraukiant sutartis su ieškovais ir neteikiant jiems jokios informacijos apie sutarčių nutraukimo priežastis, yra teisėtas. Tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, byloje nagrinėjo atskiras ieškovų mokėjimų operacijas, kurias pats atsakovas nurodė, kaip nebuvusias priežastimi nutraukti sutartis, taip pat kitas išvestines, naujai atsiradusias priežastis, o ne tikrąsias aplinkybes, dėl kurių atsakovas nutraukė sutartis. Teismai nesivadovaudami įrodinėjimo taisyklėmis išvadą priėmė savarankiškai iš byloje susiformavusio jausmo, kad informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo perduota ir yra pagrindas neatskleisti informacijos. Teismai nusprendė patikėti atsakovo paaiškinimais, sprendimą ir nutartį remti prielaidomis, o ne įrodymais. Ieškovų įsitikinimu, teismai legitimizavo tokį elgesį, kuriame atsakovas ar bet kuris bankas, finansų įstaiga, prisidengiant Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu gali slėpti neteisėtus, diskriminacinio pobūdžio veiksmus ar kitą informaciją, atsisakyti reiklių ir laikui imlių klientų. Tokiu būdu pažeidžiamas teisinio apibrėžtumo principas – atsakovas gali su bet kuo ir bet kada nutraukti sutartį, nepateikti jokių paaiškinimų, ir tik paminėti, kad atskleisti informaciją, kuri lėmė sprendimą nutraukti sutartis, draudžia teisės aktai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pažeidė CPK nuostatas ir kasacinio teismo suformuotas šių normų taikymo bei aiškinimo taisykles, susijusias su ieškinio dalyko apibrėžimu ir įrodymų vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-611/2024; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

2.       Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsakovui iš ieškovų pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę. Teismai patvirtino, kad tam, jog išsiaiškintų sutarčių nutraukimo priežastis, ieškovai privalėjo kreiptis į teismą, tiek patys privalėjo patirti bylinėjimosi išlaidas, tiek ir sudarė prielaidas atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Tokia situacija suponuoja, jog atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl ieškovo nepagrįsto kreipimosi į teismą, o dėl esamo teisinio reguliavimo (kuomet tik teisme atsakovas privalo įrodyti sutarčių nutraukimo teisėtumą) ir paties atsakovo nebendradarbiavimo, todėl negali būti priteistinos iš ieškovų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas sutarties nutraukimo priežastis atskleidė tik teisme yra pagrindas konstatuoti privalomų išlaidų atsiradimą. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo priteisti atsakovui iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų, nes, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013), būtent atsakovo veiksmai lėmė ieškovų kreipimąsi į teismą ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Todėl net ir atmetus ieškovų ieškinį bei apeliacinį skundą, šalys turėjo būti paliktos prie pačių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti Advokatų profesinei bendrijai "TRINITI JUREX" (j. a. k. 302633203) 1320 (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 30 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1229, mokėjimo kodas ZP04845.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                        Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė