Civilinė byla Nr. e2YT-11898-934/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06430-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,

dalyvaujant pareiškėjos Z. L. atstovei advokatei Linai Tamošaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. L. pareiškimą dėl termino draudimo išmokai išmokėti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino draudimo išmokai išmokėti atnaujinimo, prašydama pripažinti, kad pareiškėja terminą 2 898,30 Eur draudimo išmokai iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti pareiškėjai terminą draudimo išmokai gauti. Pareiškimas iš esmės šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-2):

1) 2011-11-10 pareiškėja AB banke Snoras įsigijo 10000,00 litų (2898,30 Eur) vertės indėlio sertifikatą su 2,65 procentų metine palūkanų norma. Indėlio sertifikatą bankas turėjo išpirkti 2012-11-15;

2) 2011-11-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu sustabdžius AB banko „Snoras“ veiklą, pareiškėja 2011-12-06 pateikė prašymą draudimo išmokai gauti;

3) Prašymą dėl išmokos gavimo pareiškėja pateikė AB SEB banke, Kretingos skyriuje. Pateikus prašymą, banko darbuotojai informavo, kad apie draudimo išmokos mokėjimą pareiškėją informuos. Tačiau jokio pranešimo apie išmokos sumokėjimą pareiškėja negavo. Vėliau iš žiniasklaidoje skelbiamos informacijos pareiškėja sužinojo, kad dėl AB banko „Snoras“ parduotų indėlių sertifikatų yra prasidėję teisminiai procesai, todėl tikėjosi, kad pasibaigus teisminiams ginčams, AB SEB bankas praneš apie draudimo išmokos mokėjimą. Tačiau iki 2017 m. lapkričio mėnesio pranešimo apie draudimo išmokos mokėjimą negavo;

4) 2017 m. lapkričio mėnesį pareiškėja žodžiu kreipėsi į AB SEB banko Kretingos skyrių, norėdama gauti informaciją apie draudimo išmokos mokėjimą, kur jai buvo paaiškinta, kad 2016-11-28, jai priklausanti 2898,30 Eur indėlių draudimo išmoka buvo grąžinta kaip neatsiimta, nors jokio pranešimo apie draudimo išmokos mokėjimą pareiškėja nebuvo gavusi;

5) 2018-01-26 pareiškėja raštu kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuriame prašė išmokėti jai priklausančią 2898,30 Eur draudimo išmoką. 2018-02-07 raštu Nr. 05-115 VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakė sumokėti pareiškėjai priklausančią draudimo išmoką, nurodydamas, kad indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. BAB banko Snoro draudžiamojo įvykio diena – 2011-11-24, todėl Snoro indėlininkų teisė į draudimo išmoką galiojo iki 2016-11-24;

6) Pareiškėja nurodo, kad terminą draudimo išmokai dėl 2011-11-10 AB banke Snoras įsigyto indėlio sertifikato, ji yra praleidusi dėl svarbių priežasčių. BAB bankui Snoras iškėlus bankroto bylą, ji 2011-12-06 pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką. Pareiškėja tikėjosi, kad 2011-12-06 pateikto prašymo išmokėti draudimo išmoką pakanka, kad jai priklausanti išmoka būtų sumokėta ir, kad jokių papildomų veiksmų daugiau nereikia atlikti. 2011-12-06 pateikusi prašymą dėl išmokos pareiškėja buvo nurodžiusi savo kontaktinius duomenis. Pateikusi prašymą dar keletą kartų pareiškėja buvo nuvykusi į AB SEB banko Kretingos skyrių, kur banko darbuotojai pasakė laukti ir bus pranešta, todėl pasitikėjo banko darbuotojais ir laukė pranešimo;

7) Po kurio laiko pablogėjo pareiškėjos ir jos sutuoktinio sveikata. Pareiškėja ir jos sutuoktinis turėjo nuolat gydytis, dėl pablogėjusios sveikatos jų abiejų judėjimas buvo apribotas. Pareiškėja būdama šiek tiek stipresnė rūpinosi ir savo sutuoktiniu, iš namų išeidavo nedažnai. Būdama garbingo amžiaus, šiuo metu 81 metų, interneto ryšiu nesinaudojo ir nesinaudoja, todėl sužinoti apie draudimo išmokų mokėjimo terminus iš interneto svetainių, o taip pat ir žiniasklaidos priemonių galimybės neturėjo;

8) Visą informaciją iš SoDros, kitų valstybinių ir nevalstybinių institucijų pareiškėja gaudavo paštu. Patirties draudimo teisiniuose santykiuose neturėjo. Pareiškėjos išsilavinimas yra tik aštuonios klasės, pareiškėja dirbo ligoninėje, ūkio dalyje, paprasta darbuotoja, neturėjo jokios patirties teisinių reikalų tvarkyme.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 39-41):

1. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Taigi, Snoro draudžiamojo įvykio atveju, draudimo išmokas už Snore laikytus indėlius buvo galima atsiimti per 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos, t.y. iki 2016-11-24;
2. Suinteresuotas asmuo teigia, kad žiniasklaidos priemonėse buvę Snoro indėlininkai buvo informuoti, kad iki 2016-11-24 indėlininkams neatsiėmus jiems priklausančių draudimo išmokų, lėšos bus grąžintos į Indėlių draudimo fondą. Ši informacija taip pat buvo skelbiama ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ internetinėje svetainėje;
3. IĮIDĮ neįtvirtina pagrindų, kuriais remdamasis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ galėtų mokėti draudimo išmokas pasibaigus indėlininko teisės į draudimo išmoką galiojimo terminui. Taip pat IĮIDĮ nesuteikia įgaliojimų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priimti sprendimus dėl teisės į draudimo išmoką galiojimo termino pratęsimo/atnaujinimo;
4. Pareiškėja tik 2018-01-26 kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo už jai priklausiusį Snoro indėlio sertifikatą. Išnagrinėjęs Pareiškėjos prašymą, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018-02-07 rašte Nr. 05-115 „Pažyma apie draudimo išmoką“ pažymėjo, jog draudimo išmoka pareiškėjai negali būti mokama, nes dėl jos išmokėjimo į IID kreipiamasi pasibaigus indėlininko teisės į draudimo išmoką galiojimo terminui, t.y. po 2016-11-24;
5. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos nurodytos priežastys atnaujinti praleistą IĮIDĮ nustatytą penkerių metų galiojimo terminą dėl draudimo išmokos išmokėjimo už Snoro indėlio sertifikatą negali būti laikomos svarbiomis. Pareiškėja nenurodo nei vienos svarbios priežasties, kodėl ji negalėjo kreiptis į SEB banką ir kodėl neatsiėmė jai priklausančios draudimo išmokos. Iš pareiškėjos išvardintų aplinkybių neaišku, kas sutrukdė jai laiku kreiptis į SEB banką dėl draudimo išmokos atsiėmimo;
6. Pačios pareiškėjos tikėjimasis, kad užpildžius prašymą SEB banke draudimo išmoka bus pervesta į jos sąskaitą nėra svarbi aplinkybė praleistam terminui atstatyti. Pareiškėja nepateikia į bylą jokių įrodymų apie jos sveikatos būklę ir aplinkybes, kurios trukdytų jai kreiptis į AB SEB banką dėl išmokos išmokėjimo. Kretingoje veikia AB SEB banko skyrius adresu Birutės g. 1, Kretinga. Nuo pareiškėjos pareiškime nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) iki nurodyto AB SEB banko skyriaus yra apie 500 metrų atstumas. Specialaus išsilavinimo nebuvimas taip pat negali būti pripažintas svarbia priežastimi, nes kiekvienam vidutiniam vartotojui turėtų būti aiški draudimo išmokų išmokėjimo tvarka, o jeigu kyla klausimų dėl tos tvarkos, pareiškėja visada galėjo kreiptis į Snorą arba į „Indėlių ir investicijų draudimą“ su prašymu dėl informacijos pateikimo;
7. Pareiškėja pradėjo domėtis aplinkybėmis dėl draudimo išmokos už indėlio sertifikatą išmokėjimo tik 2018 m. sausio mėn., kai kreipėsi į suinteresuotą asmenį su prašymu išmokėti draudimo išmoką už indėlio sertifikatą. Kodėl ji to nepadarė anksčiau ir kokios svarbios priežastys jai sutrukdė tai padaryti anksčiau – neaišku.
8. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia ir laikotarpiu nuo 2011-11-24 iki 2016-11-24 būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti bei savarankiškai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Net ir tuo atveju, jei pareiškėja dėl sveikatos būklės negalėjo pati atsiimti draudimo išmokos dėl turėto indėlio sertifikato, pareiškėja, kaip rūpestinga ir apdairi šalis, galėjo paprašyti iškviesti notarą, pateikti jam savo prašymą ir įgalioti kitą asmenį tvarkyti klausimus dėl jai priklausiusios draudimo išmokos;
9. 5 metai nuo draudžiamojo įvykio dienos yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį asmuo gali įgyvendinti savo teisę arba pareikšti teismui ieškinį dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad pareiškėjai dar 2008 m. pareiškėjai buvo nustatyti vidutiniai specialieji poreikiai, pareiškėja turėjo infarktą, taip pat turėjo sveikatos problemų dėl osteoporozės, artrozės, todėl pareiškėja labai sudėtingai juda. 2017 m. pareiškėja iš pažįstamų sužinojo, kad jie yra atgavę draudimo išmoką, todėl pareiškėja 2017 m. lapkritį, padedama artimųjų, kreipėsi į SEB banko Kretingos skyrių, kur jai buvo paaiškinta, kad dėl išmokos mokėjimo pareiškėja turėtų kreiptis į Indėlių ir investicijų draudimą. Indėlių ir investicijų draudime pareiškėjai buvo paaiškinta, kad terminas yra praleistas ir jie neturi pagrindo draudimo išmokai išmokėti. Pareiškėja yra garbaus amžiaus (šiuo metu 82 m.), neturi patirties nei draudimo, nei kitokiuose teisiniuose santykiuose. Taip pat pareiškėja yra buvusi paprasta darbuotoja, dirbo ligoninėje, neturėjo teisinių reikalų praktikos. Iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėja serga pirmine išplitusia artroze, todėl kiekvienas išėjimas pareiškėjai yra skausmingas ir varginantis. Pareiškėja turi hipertenziją (širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujospūdis). Sveikatos problemos, garbus amžius, išsilavinimo stoka pareiškėjai sukliudė laiku kreiptis dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Draudimo suma sutaupyta iš pareiškėjos gaunamos pensijos, todėl ji yra reikšminga jai ir jos sutuoktiniui  (b. l. 61-62).

Suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 49).

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi (redakcijos, galiojusios BAB banko „Snoras“ draudžiamojo įvykio dieną – 2011-11-24), indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Taigi, šiuo atveju draudimo išmokas už BAB banke „Snoras“ laikytus indėlius buvo galima atsiimti iki 2016-11-24.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti terminą draudimo išmokai už AB banke Snoras įsigyto indėlio sertifikatą atsiimti.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Z. L. 2011-11-10 su AB bankas „Snoras“ pasirašė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, kuria įsigijo 10000,00 litų (2898,30 Eur) vertės indėlio sertifikatą (b. l. 11). Pagal sutartį indėlio sertifikatą bankas turėjo išpirkti 2012-11-15 (b. l. 11). Pareiškėja AB SEB banko skyriui 2011-12-06 pateikė prašymą draudimo išmokai gauti (b. l. 8). 2018-01-26 pareiškėja raštu kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuriame prašė išmokėti jai priklausančią 2898,30 Eur draudimo išmoką (b. l. 43). 2018-02-07 raštu Nr. 05-115 VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakė sumokėti pareiškėjai priklausančią draudimo išmoką, nurodydamas, kad indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. BAB banko Snoro draudžiamojo įvykio diena – 2011-11-24, todėl Snoro indėlininkų teisė į draudimo išmoką galiojo iki 2016-11-24 (b. l. 3-4). Pareiškėja nuo 2007-11-05 gauna senatvės pensiją (b. l. 7). Pareiškėja į bylą pateikė duomenis, kad 2008 m. jai buvo nustatyti vidutiniai specialieji poreikiai (b. l. 9). Pareiškėja į bylą pateikė medicininius dokumentus, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad pareiškėja serga pirmine išplitusia artroze, hipertenzija (širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujospūdis) (b. l. 52-62). Pažymėtina, kad banko „Snoras“ draudžiamasis įvykis įvyko 2011-11-24. Pareiškėja 2011-12-06, t. y. nepraleidusi nustatyto penkerių metų termino, pateikė prašymą draudimo išmokai gauti. Duomenų, jog pareiškėja pateikusi prašymą draudimo išmokai gauti, būtų gavusi informaciją apie draudimo išmokos mokėjimą, nenustatyta.

Taigi, įvertinus pareiškėjos amžių (82 metai), išsilavinimą, sveikatos sutrikimus (pirminė išplitusi artrozė, hipertenzija), darbinę veiklą (sandėlio darbuotoja), kuri nebuvo susijusi su draudimo ar teisiniais klausimais, taip pat tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, pasisakė, jog sumokėtos sumos už Snoro indėlių sertifikatus yra draudimo objektas, tačiau duomenų, jog pareiškėja būtų informuota apie draudimo išmokos išmokėjimą, byloje nenustatyta, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą indėlio draudimo išmokai gauti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas įstatymų nustatytas terminas indėlio draudimo išmokai gauti (CK 1.5 straipsnis, CPK 576 straipsnis). Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog pareiškėja yra nesąžininga ar sąmoningai vengė realizuoti savo teisę gauti draudimo išmoką, byloje nenustatyta. Priešingai, pareiškėja sužinojusi apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais nedelsiant siekė realizuoti savo teisę, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo (amžiaus, sveikatos sutrikimų ir teisinio neišsprūsimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą draudimo išmokai gauti, o suinteresuotas asmuo su tokiu prašymu nesutiko ir teikė tokią savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Tokiu atveju spręstina, jog esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog valstybė už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 260,00 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 48). Pareiškėjos atstovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 100,00 Eur. Viena vertus, pareiškėjos atstovė savalaikiai teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdyje, buvo tinkamai pasirengusi bylos nagrinėjimui, kita vertus, įvertinus atsiliepimo turinį, jo apimtį, ginčijamo klausimo pobūdį, jo sudėtingumą, spręstina, jog prašomos bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo ar aiškinimo klausimai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatytą penkerių metų terminą išmokai atsiimti.

Nustatyti pareiškėjai Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl draudimo išmokos už Snoro sertifikatą atsiėmimo.

Priteisti iš suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, juridinio asmens kodas 110069451, 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                       Žilvinas Terebeiza