Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-530/2023

                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42040-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.1; 1.2.23.2.1; 1.2.22.1.1; 1.1.8.1.2

 (S)

nuteistajai L. B. ir jos gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta:

-       pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

-       pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant – prie griežtesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pridėta švelnesnė 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtą už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirta L. B. galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas L. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 13 d. 15.10 val. iki 2020 m. vasario 15 d. 14.18 val., t. y. dvi paros, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo L. B. suėmimo vykdant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

L. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikta iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Nepriteista iš L. B. valstybės naudai 153,33 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra pripažinti kaltais ir nuteisti G. N., D. P. ir D. V., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       L. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o būtent: ji 2020 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), laikė l plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadonas, kurio masė yra 0,002 g, ir karfentanilis, kurio masė yra 0,00008 g, ir l plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadonas, kurio masė yra 0,002 g, ir karfentanilis, kurio masė yra 0,00012 g, kuriuos tą pačią dieną apie 12.00 val. už 60 Eur pardavė D. P..

2.       Be to, L. B. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: šaunamąjį ginklą – C kategorijos pramoninės gamybos pistoletą „BLOW C06“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti dujiniais ir signaliniais centrinio įskėlimo pistoletiniais šoviniais, bei 2 vnt. C kategorijos šaudmenų, kurie remiantis 2011 m. kovo 24 d. ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai posėdžio protokolo Nr. 12 išrašo 11 punktu yra priskirti prie C kategorijos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų ir kuriems pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 2 punkto 1 papunktį yra būtinas leidimas, neteisėtai laikė savo gyvenamajame (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. vasario 13 d. apie 17.30 val. atlikdami bute kratą kambaryje už komodos jį rado policijos pareigūnai ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistosios L. B. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį ir L. B. išteisinti. Netenkinus šio prašymo, prašoma sumažinti nuteistajai L. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Taip pat priteisti nuteistosios L. B. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Bei apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir baudžiamojoje byloje atlikti įrodymų tyrimą, t. y. apklausti nuteistosios L. B. motiną D. B., kuri byloje nebuvo apklausta, taip pat kitus apklausų metų paaiškėjančius asmenis, kurie lankydavosi ir gyvendavo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau byloje apklausti nebuvo.

3.1.                      Skunde teigiama, kad nuteistoji L. B. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje. Analizuojant teisiamųjų posėdžių metu visų nuteistųjų, liudytojų parodymus, įvertinus rašytinę bylos medžiagą, akivaizdu, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistoji galėjo padaryti nusikalstamas veikas už kurias yra nuteista. Pasak gynėjo advokato, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktas selektyvus ir tendencingas įrodymų vertinimas, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimui, įrodymus vertinti visapusiškai ir visų byloje surinktų duomenų kontekste.

3.2.                      Skunde pažymima, kad apylinkės teismas nuteisdamas L. B. iš esmės rėmėsi kito nuteistojo D. P., kurio įstatymas niekaip neįpareigoja sakyti tiesą ir nenumato už tai jokios atsakomybės, 2020 m. vasario 14 d. prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, kurių nepatvirtino nei kitų nuteistųjų, liudytojų parodymai, nei rašytinė bylos medžiaga.

3.3.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teisiamojo posėdžio metu D. P. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai liepė duoti nuteistosios atžvilgiu nepalankius parodymus, t. y. apkalbėti ją, nurodant, kad narkotines medžiagas jis pirko išskirtinai iš nuteistosios. Apkalbėti nuteistąją buvo liepta per antrą apklausą, už tokių parodymų davimą, pastarajam buvo pažadėta „laisvė“. Tuo tarpu, būtent pirminės apklausos metu - 2020 m. vasario 13 d., D. P. nurodė, kad narkotines medžiagas įsigyja iš kitų narkomanų, jų pavardžių nežino, taip pat iš (duomenys neskelbtini) „Stoties" turgavietėje, gali paminėti vieno (duomenys neskelbtini) pravardę - „S.“. Sulaikytasis D. P. kartu su D. V. policijos pareigūnų, prisipažino, kad narkotines medžiagas buvo įsigijęs iš „S.“. Tačiau, jau sekančią dieną, 2020 m. vasario 14 d., policijos pareigūnų pakartotinai apklaustas, D. P. pakeitė įvykių versiją, nurodydamas, kad narkotinę medžiagą - fentanilį, įsigijo pas (duomenys neskelbtini) tautybės moterį, vardu L., jos motinos gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Todėl būtina įvertinti tai, kad šios apklausos metu D. P. buvo apklausiamas be gynėjo, tokiu būdu esmingai pažeidžiant teisę į gynybą ir tikėtina, būnant teisėsaugos pareigūnų įtakoje įvykių versiją galėjo pateikti taip kaip jie pageidavo. Šiuo aspektu svarbi yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reglamentuojanti teisės į gynybą užtikrinimo institutą (kasacinio teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2006). Pažymint, kad byloje nėra jokių duomenų, jog išaiškinant teisę turėti gynėją buvo pakviestas D. P. gynėjas ir realiai buvo užtikrinta teisė turėti gynėją. Todėl nuteistosios gynėjo advokato manymu, minėtas veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus ir D. P. teisę į gynybą ir tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas, tad grįsti D. P. parodymais nuteistosios kaltę apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Neabejotina, kad tokius D. P. parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiškai ir tokią D. P. poziciją laikyti jo gynybine versija, kadangi pastarasis, nurodydamas aukščiau aptartas aplinkybes, kaip vėliau paaiškėjo, buvo įtakotas ir paveiktas teisėsaugos pareigūnų. Šios dėstytos aplinkybės, gynėjo advokato įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad D. P., siekdamas pasilengvinti savo procesinę padėtį ar bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo nuteistąją. Svarbu ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu, perskaičius 2020 m. vasario 14 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuotus parodymus, kaltinamasis D. P. nurodė, kad juos pamena, kad viskas neteisingai nurodyta, kad kriminalistas jam patarė ką sakyti. Papildomai parodė, kad narkotines medžiagas pirko, bet ne pas L.. Tuo tarpu, 2020 m. vasario 14 d. apklausoje buvo blogos būsenos - buvo bloga ir silpna. Pasakydavo tyrėjai žodį ir ji pasakydavo, kaip geriau sakyti. Teisiamojo posėdžio metu D. P. taip pat patvirtino, kad narkotikus pirko iš aukštos, stambios moters, koridoriuje pirmame aukšte. Ten nematė ir negirdėjo L. B., su ja nebendravo. Narkotikai buvo maišiuke. Telefone „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavadintas tas numeris, kur paprašydavo narkotikų. Pats tą moterį pavadino „(duomenys neskelbtini)“. Kai parašydavo „(duomenys neskelbtini)“, tai vieną dieną vienas, o kitą dieną kitas žmogus ateidavo. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti D. P. parodymai apie tai, kad negali patvirtinti, kad narkotines medžiagas įsigijo būtent iš L. B.. Narkotines medžiagas įsigijo įtarime nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) tautybės moters, tačiau nežino, ar tai buvo L. B.. Teisiamajame posėdyje perskaičius 2020 m. rugsėjo 7 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuotus parodymus, kaltinamasis D. P. patvirtino jų teisingumą. Papildomai pažymėjo, kad duodamas šiuos parodymus buvo tikras, kad narkotines medžiagas pirko ne iš L.. Negana to, 2020 m. birželio 1 d. atliekant asmens parodymų atpažinimą pagal nuotrauką, D. P. neatpažino L. B., kaip asmens iš kurios įsigijo narkotines medžiagas. O 2021 m. birželio 16 d. apklausiamas teisiamajame posėdyje, D. P. parodė, jog pas L. B. nepirko jokių narkotikų, pastarajai nėra skambinęs ar kitaip jos ieškojęs, paaiškino, kad neatpažino iš ko įsigijo narkotines medžiagas. Be to, D. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nežino kur L. B. gyvena ir kur būna. Papildomai nurodė, kad L. B. pažįsta nuo vaikystės, bendraudavo su jos broliu, tad žinojo kaip ji atrodo ir akivaizdu, kad būtų ją atpažinęs. D. P. taip pat paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsivedęs, nes vardo neįsivedė, jo nežinojo, bendrai vadindavo „(duomenys neskelbtini)“, kadangi vyresnis žmogus buvo už pastarąjį. Kai D. P. parašydavo „(duomenys neskelbtini)“, tai vieną dieną vienas, kitą dieną kitas žmogus ateidavo. Taigi, dėl visų išvardintų aplinkybių, pagrįstai darytina išvada, kad tokiais D. P. parodymais apylinkės teismas apskritai turėjo atsisakyti remtis arba vertinti juos kritiškai, su didesnio atidumo vertinimu.

3.4.                      Skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kur nurodoma, kad daug atsakingiau turi būti vertinami kito kaltinamojo (kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens) byloje parodymai; kad yra didelis pavojus, kad kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Pabrėžiant, jog šioje byloje parodymus davęs nuteistasis D. P. turi stiprią priklausomybę nuo narkotinių medžiagų (byloje konstatuota, kad vartojantis apie 20 metų), todėl ypatingai svarbus ir jo atžvilgiu vykdytos apklausos momentas, t. y. kad apklausos metu jam buvo abstinencijos poveikis, todėl jo parodymai turi būti vertinami itin kritiškai. Visuotinai yra žinoma, kad narkomanija glaudžiai susijusi su nusikaltimais, nes narkomanas pasiryžęs viską padaryti ir pasakyti, kad tik kuo greičiau įsigytų narkotikų. Šios aplinkybės galėjo lemti neteisingų, arba ikiteisminiam tyrimui palankių parodymų išgavimą prieš asmenį, prieš kurį ikiteisminis tyrimas neturėjo jokių kitų įrodymų, šiuo atveju - prieš nuteistąją.

3.5.                      Skunde akcentuojama, kad kitas nuteistasis G. N. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog kitus kaltinamuosius žino iš matymo, D. V. nepažįsta, D. P. yra matęs „(duomenys neskelbtini)“, ten kartu gydėsi, L. B. žino, nes judviejų mamos kartu vestuvėse šeimininkaudavo. Iš L. B. narkotinės medžiagos neįsigijo - tuos paketėlius (narkotines medžiagas) rado. Tuo tarpu D. V. parodė, kad iš visų kaltinamųjų žino tik D. P., taigi, akivaizdu, kad iš nuteistosios narkotinių medžiagų kiti nuteistieji neįsigijo bei nematė, kad D. P. taipogi tą padarytų. Tuo tarpu pati nuteistoji 2021 m. birželio 16 d. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad kitus kaltinamuosius iš matymo žino, D. V. pirmą kartą pamatė teisme. G. N. iš matymo pažįsta gal 15 metų, kadangi jo mama per įvairius balius šeimininkaudavo virtuvėje, tuo tarpu, D. P. iš matymo pažįsta, nes su juo bendravo nuteistosios brolis. Paaiškino ir tai, kad sulaikymo metu buvo rastas jos telefonas, kuriuo naudojasi visi bei kuris buvo paliktas pastarosios motinai D. B., kad pasiskambintų. Nurodė, kad bute pas motiną D. B. visada būdavo pilna (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų, be to, priešais bute antrame aukšte gyveno narkomanai. Taip pat teigė, kad su minėtu telefonu visi bendraudavo, tačiau nežino kuri yra „(duomenys neskelbtini)“.

3.6.                      Skunde pažymima, jog teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta pareigūnė A. M. patvirtino, kad buvo vykdomas neviešas stebėjimas, buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kuri buvo tikrinama, taip pat nurodė, kad stebėjimui buvo naudojami žiūronai. Ji taip nurodė, kad ilgą laiką buvo atliekami nevieši stebėjimai „taške“ - ilgiau nei pusę metų, jų metu pastaroji vykdė aplinkos stebėjimą, rinko informaciją, parodymų nefiksavo, sankcijos sekti asmenis neturėjo, tačiau atsakydama į nuteistosios gynėjo advokato klausimą patvirtino, kad atliko asmenų sekimą. Šios nurodytos aplinkybės nuteistosios gynėjo advokato įsitikinimu patvirtina, kad slaptas asmenų sekimas prokurorų nebuvo sankcionuotas ir buvo vykdomas neteisėtai, pažeidžiant BPK 160 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-7-315/2009, 2K-7-86/2011, 2K-7-85-696/2016). Todėl tokiais tariamai teisėtai gautais įrodymai negali būti vadovaujamasi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu. Šios aplinkybės nuteistosios gynėjo advokato manymu patvirtina ir tai, kad policijos pareigūnų vertimas D. P. apkalbėti nuteistąją L. B. yra labiau tikėtinas kaip nurodo pats D. P., nei atvirkščiai. Taip pat tai liudija ir atlikto ikiteisminio tyrimo ydingumą, pažeidžiant BPK nuostatas, padarant esminius pažeidimus dėl įrodymų vertinimo. Paminint ir tai, kad liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nustatė, jog telefonas priklausė L. B., iš to, jog nors žmogus pakeičia telefono numerį, telefono aparatą pasilieka tą patį. Tačiau tokia iškelta versija yra visiškai nelogiška ir jokiu aspektu nepatvirtina nuteistosios kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Negana to, teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. nurodė, kad nebuvo užfiksuota, kad L. B. būtų kažką perdavusi, t. y. narkotines medžiagas ir už tai gavusi pinigus bei patvirtino, kad „ko gero byloje nėra įrodymų, kad tai B. balsas“.

3.7.                      Skunde teigiama, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai neįvertino bei neatsižvelgė į tai, kad nuteistosios nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o, jos motinos D. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Pastaruoju adresu, nuteistoji tik kartais atvyksta padėti savo motinai, tuo tarpu, minėtu adresu pastoviai ir nuolatinai lankosi (gyvena) ir kiti (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys. O pagal (duomenys neskelbtini) tautybės tradicijas, visiems (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariams yra būdingas bendruomeniškumas, t. y. nuolatinis ir aktyvus bendravimas, matymasis, laisvalaikio leidimas, lankantis bendruomenės narių namuose, šiuo atveju - nuteistosios motinos namuose. Pastaruosiuose namuose, būdavo ne tik kiti (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys, bet ir įvairūs telefonų aparatai, kuriais bet kas galėjo skambinti ar jais atsiliepti, tačiau pirmosios instancijos teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iškeltų abejonių nepašalino.

3.8.                      Skunde nurodoma, kad grindžiant nuteistosios kaltę, vertintos aplinkybės, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. spalio 19 d. buvo leista vykdyti elektroninių ryšio priemonėmis perduodamos informacijos kontrolę, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pateikti pranešimai, jog nuteistoji naudojasi išimtinai telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jau daugiau kaip 6-7 metai yra vienintelis jos abonentinis telefonas, naudojamas iki šiol. Tačiau, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kad aukščiau nurodytais telefono numeriais, išskyrus (duomenys neskelbtini), nuteistoji naudojosi tardamasi su kitais nuteistaisiais dėl narkotinių medžiagų pirkimo, pardavimo ir jų perdavimo. Nors nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad aukščiau minėtais telefoniniais numeriais nuteistoji būtų naudojusis, taip pat nėra užfiksuoti jos pokalbiai, nėra niekaip patvirtinta, kad kontroliuojant minėtų telefoninių numerių sekimą, „SMS“ žinutes, kitiems nuteistiesiems rašė ir į jas atsakinėjo būtent nuteistoji. Priešingai, baudžiamosios bylos medžiagoje netgi nurodoma, kad nuteistoji neva iki 2019 m. lapkričio 4 d. naudojosi SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau perdavė ją naudotis nenustatytam asmeniui. O tai tik patvirtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai svarių ir neginčytinų duomenų apie tai, kad aukščiau minėti telefoniniai abonentai apskritai galėtų priklausyti nuteistajai. Be to byloje nėra jokių duomenų apie mobiliųjų telefonų prisijungimą prie konkrečios celės (bokštų), nėra identifikuota kurioje vietoje, kokie atstumai (perimetras) tarp telefonų ir celių, kiek skirtingų asmenų buvo prisijungę tuo pačiu laikotarpiu prie konkrečios celės ir tam tikroje koordinatėje, taip pat, kiek skirtingų asmenų naudojosi tuo pačiu laiku mobiliaisiais telefonais, todėl, tokių duomenų nebuvimas ir nepateikimas byloje lemia išvadą, kad ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai ir neinformatyviai, nesurinkus reikšmingų duomenų, kurie patvirtintų nuteistosios kaltę.

3.9.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje yra pateiktos telefoninių pokalbių suvestinės pagal kurias užfiksuoti susirašinėjimai tarp telefoninių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kurie priklauso D. P.) ir (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso G. N.) ir tarp telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kurių priklausomumas apskritai jokiam konkrečiam asmeniui nėra priskirtas) ir (duomenys neskelbtini) (priklausomumas priskirtas D. P.), tačiau šios aplinkybės gynėjo advokato įsitikinimu niekaip nepatvirtina, kad kažkokie telefoniniai pokalbiai, susirašinėjimai būtų vykę ar susiję būtent su nuteistąja ir kitais nuteistaisiais, tokios prieitos išvados yra nepagrįstos ir nemotyvuotos, vertintinos tik kaip nepagrįstos prielaidos. Juo labiau, kad šioje byloje abonentinių telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausomumas nuteistajai apskritai nėra nustatytas, todėl minėtų telefonų numerių savaiminis priskyrimas būtent L. B. yra pagrįstas tik spėlionėmis. Pažymint ir tai, kad byloje pateiktos telefoninių pokalbių suvestinės pagal kurias užfiksuoti susirašinėjimai tarp telefoninių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kurio priklausomumas priskirtas G. N.), laikotarpiais 2019-12-18, 2019-12-30, 2019-12-31, 2020-01-02, 2020-01-04, 2020-01-06, 2020-01-07, 2020-01-09 - 2020-01-11, 2020-01-14, 2020-01-18 - 2020-01-23, 2020-02-02 - 2020-02-04, 2020-02-08, 2020-02-11, kuriais nuteistoji net nebuvo kaltinama dėl narkotinių medžiagų pardavimo G. N.. O tai tik patvirtina, kad telefoninis abonentas (duomenys neskelbtini) nepriklausė nuteistajai ir, kad G. N. bendravo su kitu, byloje nenustatytu asmeniu. Analogiška situacija susiklosčiusi ir su užfiksuotais telefoniniais pokalbiais tarp telefoninių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kurio priklausomumas priskirtas D. P.), todėl visos abejonės ar ikiteisminio tyrimo duomenimis neparemtos prielaidos baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos išimtinai įtariamojo ar kaltinamojo naudai.

3.10.                      Skunde akcentuojama, jog jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad nuteistieji būtų lankęsi L. B. motinos bute, adresu (duomenys neskelbtini), kad minėti asmenys narkotines medžiagas būtų įsigiję būtent iš nuteistosios, o ne kitų asmenų, apskritai, kad nuteistoji tokias narkotines medžiagas minėtame bute iš viso būtų laikiusi, įskaitant priemones, skirtas tokių medžiagų platinimui ir, kad narkotines medžiagas būtų įgijusi, perdavusi kitiems nuteistiesiems bei už tai gavusi pinigines lėšas, šioje byloje surinkta nebuvo. Juo labiau, kad byloje nebuvo apklausti ir kiti (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys buvę ir gyvenę tame bute, įskaitant, nuolatinai gyvenančią D. B., kuri taip pat buvo kratos atlikimo metu. Paminint ir tai, kad minėtame bute vykusios kratos metu nebuvo rasta nei narkotinių medžiagų, nei pakuočių, nei svarstyklių ar kitų daiktų/priemonių, įrodančių tokių neteisėtų medžiagų laikymą, įskaitant, jų platinimą. Svarbu ir tai, kad aukščiau nurodytame bute taip pat nebuvo rasti ir paimti telefono aparatai. Taip pat ant narkotinių medžiagų paketų, kurie buvo rasti pas kitus nuteistuosius nebuvo rasti nuteistosios pirštų antspaudai ar biologiniai pėdsakai. O tai tik parodo, kad nuteistoji neturėjo kontakto su pas kitus nuteistuosius rastomis narkotinėmis medžiagomis, todėl šios aplinkybės vienareikšmiškai paneigia išvadą, kad L. B. narkotines medžiagas turėjo savo žinioje ir jomis disponavo. Pagal teismų praktiką subjektyviosios pusės požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti ar siųsti psichotropines ar narkotines medžiagas, turint tikslą jas platinti, kad nuteistoji tokio tikslo neturėjo ir jos veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties - tyčios, liudija išanalizuotų ir aptartų faktinių aplinkybių visuma, todėl akivaizdu, kad būtinas subjektyvusis nusikaltimo požymis byloje nebuvo įrodytas.

3.11.                      Gynėjo advokato teigimu, susidaro įspūdis, kad apylinkės teismas nuteistosios kaltę iš esmės grindė pagal tai, kad jei nors vienas iš nuteistųjų lankėsi ir buvo pastebėtas L. B. motinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir jeigu vėliau pas minėtus asmenis buvo rastos narkotinės medžiagos, vadinasi, pastarieji narkotines medžiagas neva įsigijo būtent iš nuteistosios. Tačiau, svarbu įvertinti, kad nurodytu adresu yra ne vienas butas, juo labiau, kad nuteistosios motinos bute lankėsi bei gyveno ir kiti asmenys, kurie net nebuvo apklausiami, todėl apylinkės teismas, esant abejonėms, negalėjo vienareikšmiškai prieiti išvados, kad aukščiau minėti asmenys narkotines medžiagas įsigijo būtent iš nuteistosios. Juo labiau, kad išvardintos faktinės aplinkybės niekaip nepatvirtina L. B. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Taip pat nėra paneigiančių duomenų apie tai, kad kiti nuteistieji patys neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, o šiuos asmenis sulaikius policijos pareigūnams, neabejotina, kad jiems palanku teigti, jog jas įsigijo pas (duomenys neskelbtini) tautybės asmenis. Tokiu būdu save priskiriant tik narkomanams, o ne narkomanams – platintojams.

3.12.                      Skunde dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, nurodoma, kad 2020 m. birželio 16 d. apklausta L. B. nurodė, jog rastas pistoletas ir šaudmenys jai niekada nepriklausė, be to, kratos protokole matyti, kad rastas pistoletas ir šaudmenys buvo paslėpti už komodos. Tuo tarpu L. B. apklausos metu nurodė, kad minėtas pistoletas ir šaudmenys galėjo priklausyti anksčiau minėtame bute gyvenusiam asmeniui - jos dėdei J. A., kuris šiame bute gyveno apie 7 metus, tačiau yra miręs (mirties data (duomenys neskelbtini)). Teisiamojo posėdžio metu L. B. davė analogiškus parodymus dėl ginklo radimo aplinkybių. Bei byloje buvo pateiktas J. A. mirties liudijimas, kuris patvirtina, kad toks asmuo iš tiesų egzistavo. Šie duomenys gynėjo advokato nuomone paneigė ikiteisminio tyrimo pareigūnų iškeltą versiją, jog J. A. neegzistavo ar kad jis nėra niekaip susijęs su nuteistąja, nors pastaroji ir buvo nurodžiusi, kad J. A. buvo jos motinos D. B. brolis. Tačiau po nuteistosios apklausos, nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų, jog būtų patikrinti D. B. asmens giminystės ryšiai. Juo labiau, kad byloje buvo pateiktas 2019 m. spalio 15 d. išrašas iš nuteistosios asmens duomenų apie giminystės ryšius, kuriame galėjo neatsispindėti tarpusavio ryšys su J. A..

3.13.                      Skunde taip pat pažymima, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Š. iš kurio (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas aukščiau įvardintas pistoletas su šoviniais niekaip nepatvirtino, jog nuteistoji būtų susijusi su A. Š. ir jo pistoletu bei šaudmenų dingimu.

3.14.                      Skunde nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad L. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdama tiesiogine tyčia, teigiama, jog ji apie bute laikytą ginklą nieko nežinojo, šio ginklo ir šaudmenų akyse nebuvo mačiusi, iki kol pareigūnai kratos metu jų nerado. Nuteistoji taip pat tvirtino, kad policijos pareigūnų rastas ginklas galėjo būti laikomas jos dėdės J. A., tačiau ši versija net nebuvo tirta bei tikrinama. Būtina akcentuoti ir tai, kad nei ant rasto pistoleto, nei ant šaudmenų nebuvo rasti ir nuteistosios pirštų antspaudai ar biologiniai pėdsakai. Ir tai rodo, kad nuteistoji neturėjo jokio kontakto su surastu pistoletu ir šaudmenimis, kas paneigia, kad L. B. žinojo ir tiesiogine tyčia laikė bute pistoletą bei šaudmenis. Šiuo atveju pistoleto ir šaudmenų radimas savaime nereiškia, kad ji įgijo ar laikė pistoletą bei šaudmenis tyčia. Paminint ir tai, jog nuteistoji gyvendama tame bute, jame buvusių daiktų neperstatinėjo, nekeitė jų pozicijos, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pastaroji apie ginklo ir šaudmenų laikymą bute kaip nors galėjo žinoti. Teismas visiškai nepagrįstai priėjo išvados, vertindamas nuteistosios parodymų metu pasakytus žodžius tik formaliai ir pažodžiui kaip įrodymą, o būtent, „Kaltinamosios parodymai apie tai, kad jei būtų žinojusi, jog bute yra pareigūnų rastas ginklas, būtų jį išmetusi, rodo, jog L. B. suprato, kad ginklas ir šoviniai laikomi nelegaliai, neturint tam leidimo“, nors ji nurodydama, kad „būtų išmetusi" turėjo omenyje perkeltinę šių žodžių prasmę, kadangi būdama atsakinga pilietė, bute radusi ginklą ir/ar šaudmenis, juos neabejotinai būtų perdavusi teisėsaugos pareigūnams, kaip numato Lietuvoje galiojantys įstatymai. Nuteistosios nuomone, (duomenys neskelbtini) miestas yra saugus ir teisėsaugos institucijos puikiai tvarkosi su nusikalstamumu, todėl pastaroji niekada nemanė, kad jai savisaugai ar prevenciškai reikalingos tokios priemonės. Kad pistoletas ir šaudmenys nuteistosios nebuvo naudojami ir nešiojami rodo, kad ant pastarųjų nebuvo rasti nei pirštų antspaudai, nei biologiniai pėdsakai. Tuo tarpu apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra nelogiškos ir jokiais įrodymais neparemtos. Kadangi įgijimas yra atliekamas aktyviais tyčiniais veiksmais, tačiau nuteistoji neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų įgijusi ir laikiusi A. Š. priklausantį šaunamąjį ginklą ir jo šaudmenis, todėl jos veiksmuose nėra subjektyvaus būtinojo neteisėto ginklo ir šaudmenų laikymo požymio – tyčios. Pabrėžiant, kad nuteistoji L. B. savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jai perkelti negalima, todėl apylinkės teismas bet kokias abejones turėjo vertinti būtent jos naudai vadovaudamasis in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principais.

3.15.                      Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajai, netinkamai įvertino surinktus įrodymus bei paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę, neleidžiančią pasiekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, o tik nubaudimo, todėl padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir pasunkino nuteistosios padėtį, pažeisdamas teisingumo principą ir BPK 1 straipsnio 1 dalį. Gynėjo advokato nuomone, jeigu visgi nuteistoji būtų nepagrįstai pripažinta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, jos atžvilgiu, parenkant bausmę, turėtų būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

4.       Atsiliepimų į skundą negauta.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji L. B. ir jos gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas apeliacinį skundą palaikė visiškai ir prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį arba įvertinti ar tikslinga nuteistajai skirti laisvės atėmimo bausmę. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi jokių naujų duomenų, kurie nebūtų vertinti pirmos instancijos teisme, nebuvo pateikta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistosios L. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistoji L. B. galėjo padaryti nusikalstamas veikas už kurias yra nuteista. Pirmosios instancijos teismas selektyviai ir tendencingai vertino įrodymus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir L. B. nepagrįstai pripažino kalta.

7.       Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

8.       BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

9.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl L. B. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai L. B. pripažino kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

10.       Nors nuteistoji L. B. viso proceso neigė padariusi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs 2020 m. vasario 14 d. įtariamojo D. P. papildomos apklausos protokole užfiksuotus parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus duomenis, telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotą informaciją, vyriausiojo tyrėjo N. K. 2020 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime „Dėl vykdytos priemonės“ nurodytą informaciją ir kitą bylos medžiagą, pagrįstai L. B. pripažino kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

11.       Nuteistosios gynėjas advokatas su tuo nesutikdamas apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo vadovautis kito nuteistojo D. P. 2020 m. vasario 14 d. duotais parodymais, kadangi šie parodymai buvo įtakoti teisėsaugos pareigūnų, duoti pažeidžiant BPK reikalavimus, būnant abstinencijos poveikio ir siekiant palengvinti savo procesinę padėtį.

12.       Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal teismų praktiką bendrakaltinamųjų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus. Nepriklausomai nuo bendrakaltinamųjų pasirinktos pozicijos, faktinės bylos aplinkybės nustatomos ne vien kaltinamųjų paaiškinimais, bet juos turi patvirtinti ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes aiškinosi, buvo apklausta liudytoja R. Č., kuri šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą ir vykdė D. P. apklausas, tačiau jai jokių įtarimų D. P. būklė nesukėlė, liudytojos teigimu, D. P. bendravo adekvačiai, laisvai, viską noriai papasakojo (6 t., b. l. 127-129), buvo išreikalauta informacija iš areštinės (5 t., b. l. 21) ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus (5 t., b. l. 82, 92) iš kurios matyti, kad 2020 m. vasario 12-14 d. procesinius veiksmus su D. P. atliko tyrėjos A. M. ir R. Č. ir, kad joks gydymas D. P. tuo laikotarpiu teikiamas nebuvo. Byloje esančioje 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad nėra duomenų, jog D. P. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (3 t., b. l. 161). Iš byloje esančio 2020 m. vasario 14 d. įtariamojo D. P. papildomo apklausos protokolo matyti, kad joje dalyvavo gynėjas advokatas G. Z. (2 t., b. l. 65-66), o įtariamasis D. P. procesinio veiksmo protokolo specialiame priede ranka įrašė, kad protokolą perskaitė, iš jo žodžių surašyta teisingai (2 t., b. l. 67). Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, dar prieš vykdant papildomą D. P. apklausą, jam 2020 m. vasario 13 d. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (2 t., b. l. 102-104, 137-139). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentus taip pat paties D. P. nurodytas aplinkybes susijusias su įtakos darymu, procesinės padėties palengvinimu, sveikatos būkle ar BPK pažeidimais ir patvirtina, kad pagrindo nesivadovauti D. P. 2020 m. vasario 14 d. duotais parodymais apylinkės teismas neturėjo. Ir nors D. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad 2020 m. vasario 14 d. duodamas parodymus apkalbėjo L. B., jis narkotines medžiagas pirko ne iš jos, o iš aukštos, stambios moters, koridoriuje pirmame aukšte (5 t., b. l. 67-71), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirminės apklausos, vykusios 2020 m. vasario 13 d., metu D. P. buvo nurodęs dar kitokias aplinkybes, t. y. kad narkotines medžiagas jis įsigijo iš (duomenys neskelbtini) pravarde „S.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje prie laiptų vedančių į (duomenys neskelbtini) gatvę (2 t., b. l. 60), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai D. P. parodymus duotus teisme vertino kritiškai, nurodydamas, kad jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

13.        2020 m. vasario 14 d. įtariamojo D. P. papildomos apklausos metu nurodytos aplinkybės, kad jis 2020 m. vasario 12 d. susirašė su L. B., kurios telefono numeris jo telefone įvertas „(duomenys neskelbtini)“ ir apie 12.00 val. nuvyko su D. V. į (duomenys neskelbtini), kur iš L. B. nupirko dvi dozes fentanilio po 30 Eur (2 t., b. l. 65-66), visiškai sutampa su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2020 m. vasario 12 d. 11.38 val. D. P. išsiuntė trumpąją sms žinutę L. B. su tekstu „Labas rytas darbe (duomenys neskelbtini) nes mirstu“. Pastaroji atrašė, kad „Jo“ ir 11.40 val. D. P. jai parašė, jog „Ok.tuoj atelksiu“. Iškarto po to D. P. bendravo telefonu su D. V. ir susitarė, kad D. V. jį paims (1 t., b. l. 35, 42-50, 156, 165-176). Ir nors apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas advokatas ginčija nustatytų telefono numerių priklausomumą nuteistajai ir teigia, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog su kitais nuteistaisiais bendravo būtent L. B., tačiau iš byloje esančių tarnybinių pranešimų ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (1 t., b. l. 18, 25, 27, 29, 35) matyti, jog telefono numerių priklausomumas buvo nustatytas remiantis informacija gauta iš Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos taip pat vykdant elektroninio ryšio priemonėmis perduodamos informacijos kontrolę. Apylinkės teisme apklausta liudytoja A. M., kuri vykdė L. B. ryšio kontrolę, taip pat parodė, kad telefono numerių priklausomumas buvo tikrinamas duomenų bazėje ir stebėjimo būdu rašant tarnybinius pranešimus, taip pat remiantis kriminalinės žvalgybos informacija. Be to ši liudytoja nurodė, kad nuteistoji L. B. keitė SIM korteles, bet telefonas likdavo tas pats (5 t., b. l. 14-17). Iš vyresniojo tyrėjo N. K. tarnybinio pranešimo „Dėl vykdytos priemonės“ taip pat matyti, kad 2020 m. vasario 12 d. apie 11.43 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino elektroninių ryšio priemonėmis perduodamos informacijos kontrolę vykdanti tyrėja A. M. ir perdavė informaciją, jog neužilgo pas L. B. turi atvykti D. P., kuris nori įsigyti pas ją narkotinių medžiagų. Apie 12.00 val., atlikdamas neviešą stebėjimą, N. K. pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini), atvažiavo ir sustojo automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio priekinės keleivio pusės išlipo D. P. ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), esantį namą (1 t., b. l. 182).  Aukščiau aptarti duomenys, aukštesniojo teismo nuomone, juos sujungus į vientisą loginę grandinę, leidžia pagrįstai teigti, kad D. P. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo 2020 m. vasario 12 d. bendravo būtent su L. B.. Pažymint, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistojo D. P. nurodytas aplinkybes, jog parašius „(duomenys neskelbtini)“ ateidavo vis kitas žmogus, motyvuotai paneigė. Su šiais motyvais teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja.

14.       Ir nors nuteistosios gynėjas advokatas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas slaptas asmenų sekimas, kuris nebuvo sankcionuotas, todėl tokiais neteisėtai gautais įrodymais apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teisme apklausti tyrėjai N. K. ir A. M. nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo atliekamas ne viešas stebėjimas, ko pasekoje buvo rašomi tarnybiniai pranešimai (5 t., b. l. 12-17). Tuo tarpu pats savaime kokio nors objekto stebėjimas yra bendrasis pažinimo metodas ir, jeigu juo nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra draudžiamas veiksmas, nesvarbu, kas – privatus asmuo ar valstybės pareigūnas – tai daro. Jeigu stebint objektą renkama informacija apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes, tai toks stebėjimas turi būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (BPK 160, 1601 straipsniai). Kita vertus, asmuo darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi, įtariamas nusikaltimų darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privataus gyvenimo teisinę apsaugą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. ir 2003 m. kovo 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2021, 21 punktas). Teisėjų kolegija šiuo atveju įvertinusi, kad neviešo stebėjimo metu buvo gauti duomenys, buvo patikrinti, nes veiksmus atlikę pareigūnai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, pateikė paaiškinimus dėl ne viešo stebėjimo metu gautų duomenų fiksavimo, be to šie duomenys buvo vertinami ir analizuojami kitų bylos duomenų kontekste, daro išvadą, jog juos pripažinti neteisėtais ir jais nesivadovauti apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

15.       Skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tiesiogiai užfiksuotas narkotinių medžiagų perdavimas ar, kad kratos metu nebuvo rastos narkotinės medžiagos, svarstyklės, nebuvo nustatyti biologiniai pėdsakai ant išplatintų paketėlių nesudaro pagrindo L. B. iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas ir įrodinėjimo procesas neturi bei negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų ir ištirtų įrodymų L. B. kaltei pagrįsti, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Bylos duomenys, SMS žinutės, D. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad „(duomenys neskelbtini)“ vadino L. B., N. K. ir A. M. parodymai, kad D. P. buvo atvykęs adresu (duomenys neskelbtini) ir išvykus pastarajam buvo sustabdytas automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. V., o keleivio vietoje sėdėjo D. P. ir už vairuotojo sėdynės ant kilimėlio bei lauke ant žemės buvo rasti juodos spalvos paketėliai su narkotinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 178; 2 t., b. l. 26–27, 80–81) patvirtina, kad L. B. nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis pardavė D. P. narkotines medžiagas – metadoną ir karfentanilį. Būtent skundžiamame nuosprendyje įvertinos aplinkybės, kad dėl narkotinių medžiagų pardavimo buvo tariamasi rašant užšifruoto turinio žinutes bei už tai buvo gautas atlygis, patvirtina, jog L. B. veikė tiesiogine tyčia siekdama pasipelnyti.

16.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atliktų veiksmų, esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos visiškai pakanka išvadai dėl L. B. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens ir jo gynėjo selektyvus bylos įrodymų analizavimas, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas nenustačius visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių ar pažeidžiant BPK nuostatas. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau patarta daro išvadą, kad L. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį patraukta pagrįstai ir pagrindo ją iš šios veikos išteisinti nėra.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

17.       Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo, ar jų realizavimo pradžios momento. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-697/2018).

18.       BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas.

19.       Skundžiamu nuosprendžiu L. B. buvo pripažinta kalta už tai, kad neteisėtai neturėdama leidimo savo gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos pistoletą „BLOW C06“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2 vnt. C kategorijos šaudmenų.

20.       Nuteistoji L. B. viso proceso metu tvirtino, kad apie kratos metu rastą pistoletą ir šaudmenis ji nieko nežinojo bei nurodė, kad ginklas priklausė jos mirusiam dėdei – J. A., kuris tame bute gyveno apie 7 metus (1 t., b. l. 133; 5 t., b. l. 71-73). Šios pozicijos laikomasi ir apeliaciniame skunde, teigiant, kad L. B. veiksmuose nėra būtinojo subjektyvaus neteisėto ginklo ir šaudmenų laikymo požymio – tyčios.

21.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertinęs, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės duomenų bazės išrašo duomenys dėl L. B. giminystės ryšių nepatvirtina aplinkybės, kad L. B. išviso turėjo dėdę vardu ir pavarde J. A. (1 t., b. l. 65–68), kad į bylą pateikta J. A. mirties liudijimo kopija (7 t., b. l. 55–57) nepatvirtina nei L. B. giminystės ryšių su mirusiu asmeniu, nei fakto, kad mirusysis turėjo konkretų ginklą su šoviniais, kuriuos paliko bute (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog L. B. iškelta versija yra paneigta, kadangi J. A. yra miręs (duomenys neskelbtini) m.ir per tiek metų nuo jo mirties už komodos buvęs ginklas neabejotinai būtų buvęs surastas, todėl L. B. pripažino kalta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija tokiam įrodymų vertinimui nepritaria.

22.       Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, gali būti daromos tik tada, kai tam pakanka įrodymų. Įrodymų pakankamumo klausimą lemia byloje esančių duomenų visuma (įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan.), tačiau teismo išvados negali būti pagrįstos prielaidomis, tuo tarpu abejonės, kurių nebegalima pašalinti, aiškintinos kaltinamojo naudai. Pažymėtina ir tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Uždraustų daiktų suradimas tam tikro asmens gyvenamojoje vietoje, nesant jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip jie atsirado ir kam priklauso, nėra besąlygiškas įrodymas, jog būtent šis asmuo tyčia juos laikė (kasacinės nutartys Nr. 2K-490/2001, 2K-157/2006, 2K-281/2011).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad L. B. kaltumas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį neįrodytas, visų pirmą atkreipia dėmesį, jog ginklas su šaudmenimis kartos metu buvo rasti (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsitiktinai, tiriant visai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis – psichotropinėmis medžiagomis. Be to iš byloje esančių duomenų matyti, kad atliekant kratą, jos metu pati nuteistoji nedalyvavo, procesinius veiksmus šiuo atveju stebėjo jos sugyventinis, kuris kartu su L. B. tame bute gyveno. Liudytoju apklaustas A. Š., iš kurio minėtas ginklas ir šaudmenys buvo pavogti (duomenys neskelbtini) m., jokių sąsajų su nuteistąja taip pat nenurodė (1 t., b. l. 111-112). Be to ir biologiniai pėdsakai nuo už komodos rasto polietileninio maišelio, plastikinio dėklo, ginklo bei šaudmenų atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo paimti. Kaip ir nesiaiškintos aplinkybės, kas bute, kuriame buvo rastas ginklas su šaudmenimis, gyveno, prieš apsigyvenant L. B.. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu vien aplinkybės, kad L. B. iškelta hipotetinė versija, jog ginklas ir šaudmenys galėjo priklausyti jos dėdei – J. A. nepasitvirtino, nepatvirtina fakto, jog L. B. žinojo ir tiesiogine tyčia laikė savo gyvenamojoje vietoje šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Kaip teisingai nurodė ir nuteistosios gynėjas advokatas pateiktame apeliaciniame skunde L. B. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir įrodinėjimo naštos jai perkelti negalima. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta, vadovaudamasi in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principais, daro išvadą, jog šiuo atveju byloje nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad bute surastus daiktus (C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos pistoletą „BLOW C06“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2 vnt. C kategorijos šaudmenų) laikė būtent L. B., dėl to ją iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisina ir nuosprendžiui įsiteisėjus bylą perduoda Kauno apygardos prokuratūrai (BPK 329 straipsnio 1 punktas) kaltiems asmenims nustatyti.

Dėl bausmės.

24.       Šiame procesiniame dokumente priėmus sprendimą L. B. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymo, svarstytinas klausimas dėl galutinės bausmės paskyrimo nuteistajai, panaikinant pirmosios instancijos taikytą bausmių subendrinimą bei pasisakant dėl nuteistosios gynėjo advokato prašomo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.

25.       Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad sankcija yra įstatymo nustatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrąją taisyklę negali peržengti jos ribų; tik specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę.

26.       L. B. skundžiamuoju nuosprendžiu nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jai paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog asmuo padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamas vienintele laisvės atėmimo bausme nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pats įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 1 dalyje numato alternatyvų neturinčią itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi ši nusikalstama veika yra vertintina kaip itin pavojinga, kelianti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nulemianti įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje.

27.       Apeliaciniame skunde L. B. gynėjas advokatas teigia, kad apylinkės teismas nuteistajai paskyrė per griežtą ir neteisingą bausmę, kuria pasiekiamas vienintelis – nubaudimo tikslas, todėl mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį pirmiausia turi įvertinti teisingos bausmės paskyrimo galimybę taikant BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitinkantis visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslis, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

29.       Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą L. B. skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę įvertino, kad L. B. padarė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, tačiau atsižvelgė, kad naują nusikalstamą veiką apeliantė padarė turėdama neišnykusį teistumą, praėjus vos dviem mėnesiams po laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už BK 259 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, atlikimo. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad L. B. bausta administracine tvarka už smulkius administracinius nusižengimus, niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir teismui nenurodė jokio aiškaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas nuteistajai L. B. skyrė sankcijoje numatytą minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija su tuo sutikdama pažymi, kad bausmės švelninimo pagrindas sietinas su byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2011). Nagrinėjamu atveju nuteistosios gynėjas advokatas skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas. Tuo tarpu subjektyvi nuomonė, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajai skyrė per griežtą bausmę nesudaro pagrindo taikyti L. B. BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B.anksčiau teista du kartus, jai taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu teigiamos įtakos nuteistosios elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistoji atlikusi laisvės apribojimo bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, neužilgo padarė sunkesnį nusikaltimą, kuris taip pat susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Narkotinių medžiagų platinimas šiuo atveju buvo gerai užmaskuotas, dažnai keičiami naudojami telefono numeriai, į motinos namus buvo vykstama, kaip į darbą ir išplatintas karfentanilio kiekis daugiau, kaip du kartus viršijo nedidelio kiekio ribą. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, valstybės taikomas poveikis L. B. turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad paveiktų ir sulaikytų apeliantę nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties. Taigi, aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju nenustatęs nei išimtinių aplinkybių, mažinančių L. B.padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas L. B.už jos nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), apeliacinį skundą dėl švelnesnės bausmės skyrimo atmeta, panaikindamas tik pirmosios instancijos teismo taikytą bausmių bendrinimą.

30.       Pažymint, kad šiuo atveju nėra ir BK 75 straipsnyje numatytų sąlygų, kuomet asmens atžvilgiu galimas bausmės vykdymo atidėjimas ar dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi L. B. nuteista už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XXXVII skyriuje (BK 260 straipsnio 1 dalis), padarymą, todėl BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos jai negali būti taikomos.

31.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad L. B. išteisinama tik iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį netenkina ir nuteistosios gynėjo advokato prašymo priteisti L. B. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistosios L. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio, tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį kuria L. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - 3 (trim) mėnesiais laisvės atėmimo bei nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė ir priimti naują nuosprendį:

L. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bylą dėl neteisėto ginklo ir šaudmenų laikymo perduoti Kauno apygardos prokuratūrai, kad ši imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Danutė Giačaitė

                                                           Svetlana Jurgaitienė

                   Algirdas Remeika