Baudžiamoji byla Nr. 1A-377-245/2018

Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00240-2014-2                                       Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio

sekretoriaujant Dianai Vorvul,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,

nuteistojo J. P. gynėjui advokatui Jonui Amšiejui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Dėl kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį J. P. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu nuosprendžiu E. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. J. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 30 d. apie 02 val. 00 min. buto, esančio (duomenys neskelbtini) tualete tyčia sutuoktinei N. P. veido ir akių srityje suėmė pirštais ir suspaudė, tuo sukeldamas N. P. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus - odos nubrozdinimą kairės akies srityje su kraujosruva kairės akies jungtinėje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. tuo artimoje aplinkoje žmogui – šeimos nariui (sutuoktinei) N. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

2. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2018 m. vasario 15 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad apylinkės teismas be pagrindo pripažino apeliantą kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jis tik nutraukė savo sutuoktinės neteisėtus veiksmus, kai ji viduryje nakties šūkavo ir trukdė kitiems žmonėms miegoti. Pripažįsta, kad gal per smarkiai jai užčiaupė burną, nes liko kraujosrūvos. Pažymi, kad sutuoktinė jam atleido, jokių pretenzijų neturi, jie susitaikė. Šiuo metu jau kartu nebegyvena, apeliantas yra išvykęs į kitą šalį, kurioje dirba, turi naują gyvenimo draugę ir laukia šeimos pagausėjimo, todėl mano, kad yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nusikalstama veika prarado pavojingumą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo J. P. gynėjas advokatas Jonas Amšiejus prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Dovilė Augustauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.

4. Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nors apeliantas skunde pateikia argumentus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimo, tačiau apeliaciniu skundu prašo tik atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

6. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai J. P. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, veika kvalifikuota tinkamai, paskirta teisinga bausmė, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

7. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį, sukėlė šiam asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tik esant tyčinei kaltės formai.

8. Apeliantas iš esmės neginčija konflikto, vykusio kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, fakto, sutinka, kad užčiaupė buvusiai sutuoktinei burną, tačiau nurodo, kad taip tik siekė nutraukti jos neteisėtus veiksmus, kadangi ji viduryje nakties kėlė triukšmą, rėkė ir trukdė kaimynams miegoti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis užčiaupė buvusiai sutuoktinei burną, siekdamas, kad ji neberėktų bei minėti byloje nustatyti faktai, patvirtina, kad jis veikė tyčia. Todėl remdamasis surinktų ir teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė išsamią, motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad J. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o būtent, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu suėmė pirštais nukentėjusiajai sutuoktinei N. P. veido ir akių srityje ir suspaudė, ir taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai N. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų odos nubrozdinimų kairės akies srityje su kraujosruva kairės akies jungtinėje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

9. Pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. P. paskyrė 30 parų arešto bausmę. Skiriant bausmę nuteistajam buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, įtakojančias bausmės individualizavimą, tame tarpe ir į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą,  praeityje teistas dešimt kartų už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusi teistumą, baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, su nukentėjusiąja susitaikė, kartu su ja išvyko dirbti į užsienį. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, paskirta galutinė bausmės rūšis ir jos trukmė yra proporcinga ir adekvati padarytos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai. To nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismui nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis užsienyje dirba, turi gyvenimo draugę ir laukia kūdikio gimimo. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą asmeniui skiriamos bausmės paskirtį, bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padaryta veika. Pernelyg švelni bausmė, nesukelianti iš esmės jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų asmeniui, būtų beprasmiška, nepasiektų savo aukščiau nurodytų tikslų.

10. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo nuomone padaryta veika yra mažareikšmė, nebėra tokia pavojinga, kad reikėtų skirti tokią griežtą bausmę – areštą, be to, nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė ir jokių pretenzijų neturi.

11. Vadovaujantis BK 36 straipsniu nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Taigi šis straipsnis įtvirtina du savarankiškus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų (pakeičia savo gyvenamąją vietą, įsidarbina, pradeda mokytis ir pan.). Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju nėra visiškai jokio pagrindo nei J. P. veiką - smurto panaudojimas šeimos nario atžvilgiu, nei paties J. P. asmenybę vertinti kaip praradusius pavojingumą, pažymėtina, kad tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo ir pats nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį pagrindo nėra.

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo taip pat gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017). Kartu pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. P. nukentėjusiajai tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, padarydamas odos nubrozdinimą kairės akies srityje ir krausjosrūvą kaisrės akies junginėje, suvokdamas, kad N. P. skaudės. Apie paturtą fizinį skausmą patvirtino ir pati nukentėjusioji apklausiama teismo posėdžio metu. Pagrįstai manytina, kad ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinį sukrėtimą bei baimę, nes iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Sverbu pažymėti, kad šiuo atveju, buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis tik bandė sustabdyti neteisėtus sutuoktinės veiksmus (triukšmo kėlimą nakties metu), kad nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė ir jokių pretenzijų neturi, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo bei neįpareigoja teismo vertinti ir konstatuoti, kad dėl to veika pripažintina mažareikšme. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas.

14. Pažymėtina, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylos nutraukimo galimybę reglamentuojantis BK 38 straipsnis numato imperatyvius reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti norint taikyti šio straipsnio nuostatas kaltininkui ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kurių vienas yra  pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kad nors nuteistasis ir pripažino vartojęs smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, tačiau šiuos savo veiksmus bandė pateisinti pačios nukentėjusiosios netinkamu elgesiu bei įvertinus ankstesnius J. P. teistumus ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvados, kad J. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl šiuo atveju nesant bent vieno iš  BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, taikyti šio straipsnio nuostatas pagrindo taip pat nėra.

15. Nuteistojo gynėjas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat prašė skirti švelnesnę nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Įvertinus bylos medžiagą ir aplinkybes reikšmingas BK 62 straipsnio prasme, pagrindų skirti švelnesnę bausmę J. P. šiuo aspektu teismas nemato. Nuteistasis neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, kurios suponuotų išvadą dėl nurodytos normos. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Šiame kontekste, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinos situacijos, aplinkybių, kurių pagrindu būtų suabejota paskirtos bausmės rūšies ir dydžio proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimu. Analizuojama situacija daugiau tipinė, įprasta, nurodytos aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, todėl minėto straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę J. P. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, taip pat tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, pagrindų atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36-38 straipsnius ar skirti jo atžvilgiu švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, nėra, todėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, o jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

             nuteistojo  J. P. apeliacinį skundą atmesti.

             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Kęstutis Dargužis

Danguolė Šiugždinytė

Algerdas Urbšys