Civilinė byla Nr. 2-412-330/2018

          Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01759-2010-1

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 18 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Lintera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nutarta neatstatydinti A. T. iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prof-T“ bankroto administratoriaus pareigų, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Prof-T“ bankroto byloje Nr. B2-593-221/2017,

n u s t a t ė:

1. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi UAB „Prof-T“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas A. T..
2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonavos) prokuroras A. B. 2016 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 3S-69171 nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 61-1-00381-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį (dėl tyčinio bankroto) metu gauti duomenys leidžia abejoti administratoriaus A. T. nešališkumu ir galimybėmis ginčyti L. G. UAB „Prof-T“ vardu sudarytus bankrutavusiai bendrovei nenaudingus sandorius. Prokuroras prašė teismo spręsti klausimą dėl BUAB „Prof-T“ bankroto administratoriaus pakeitimo. Prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pateiktame procesiniame dokumente nurodė palaikanti ir kreditorė UAB „Lintera“.
3. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė neatstatydinti A. T. iš BUAB „Prof-T“ bankroto administratoriaus pareigų.
4. Kreditorė UAB „Lintera“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, išreikalauti prokuroro nurodytą informaciją pagrindžiančius įrodymus.
5. UAB „Prof-T“ bankroto administratorius A. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o kreditorės UAB „Lintera“ atskirąjį skundą atmesti.
6. Kreditorius L. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o kreditorės UAB „Lintera“ atskirąjį skundą atmesti.

Apeliacinis procesas nutrauktinas

7. Bylos nagrinėjimo metu prokuroras pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą spręsti bankroto administratoriaus pakeitimo klausimą (t. y. prašė atstatydinti paskirtąjį ir paskirti naują administratorių). Prokuroras procesiniame dokumente nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, suponuoja išvadą, kad bankroto administratorius nėra tinkamas paskirtoms pareigoms. Prokuroro prašymą palaikė ir BUAB „Prof-T“ kreditorė UAB „Lintera“, kuri taip pat nurodė jai žinomas aplinkybes, jos nuomone, reikšmingas dėl bankroto administratoriaus tinkamumo eiti paskirtas pareigas.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prokuroro ir kreditorės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog bankroto administratorius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie pažeidė kreditorių interesus. Teismas nurodė nenustatęs aplinkybių, kurios sudarytų pagrįstas prielaidas abejoti administratoriaus kompetencija ir nešališkumu.
9. Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, todėl nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.
10. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1545/2014). Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas. Bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 straipsnis).
11. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje numatytiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius atitinka jam įstatyme keliamus reikalavimus ir ar jis tinkamai vykdo pavestas funkcijas.
12. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais: kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atstatydinimo (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 1 punktas), kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas, 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punktas), kai teismas nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktas), kai teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 5 punktas), kai šio įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 6 punktas).
13. Nurodytas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą išvadai, kad kreditorius (kreditoriai) klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo gali iškelti dviem būdais. Pirma, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Antra, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti administratoriaus atstatydinimo klausimo svarstymą kreditorių susirinkime (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Kreditorių susirinkimas, apsvarstęs šį klausimą, turi teisę priimti nutarimą ir jo pagrindu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas).
14. Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartimi BUAB „Prof-T“ bankroto byloje patvirtintas 142,36 Lt (41,23 Eur) UAB „Lintera“ finansinis reikalavimas, kuris vertine išraiška sudaro vos 0,1 proc. teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos. Kadangi kreditorės teismo patvirtinto reikalavimo suma vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų bendros sumos, todėl faktiškai šiai kreditorei ribojama teisė tiesiogiai teisme inicijuoti bankroto administratoriaus tinkamumo eiti paskirtas pareigas vertinimo procedūrą.
15. Tačiau nors kreditorės, kurios teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, teisė kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo tiesiogiai nėra numatyta, tačiau, nepaisant to, ji, kaip byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis), turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, ir teismas turi šiuos prašymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 95 straipsnis).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi procesinio pagrindo atsisakyti priimti bankroto byloje dalyvaujančio asmens prašymo atstatydinti bankroto administratorių, o turi tokį prašymą išnagrinėti iš esmės kaip bet kurį kitą procesinį prašymą, ir jį tenkinti arba jo netenkinti. Jei teismas, nagrinėdamas tokio kreditoriaus prašymą, preliminariai nenustato reikšmingų bankroto administratoriaus netinkamumo požymių, toks prašymas gali būti atmetamas neišklausius prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo nuomonės, trumpai nurodant prašymo netenkinimo motyvus. Priešingai, jei tokio kreditoriaus prašyme nurodomi argumentai, kuriuos teismas preliminariai įvertina kaip galimai reikšmingus, jis turi žodžiu arba raštu išklausyti prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo (komiteto) nuomonės, ir tik tada spręsti administratoriaus atstatydinimo klausimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2044-381/2016; 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1823/2014).
17. Pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl bankroto administratoriaus (ne) atstatydinimo pagal prokuroro prašyme ir kreditorės procesiniame dokumente pateiktą informaciją. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus veiksmus nurodytų argumentų kontekste, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta objektyvių duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą bankroto administratoriaus atstatydinimui.
18. ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, neskirti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parinkto asmens administratoriumi, laikinai pavaduoti arba atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Teismo nutarties, kuria atmestas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus procesinis prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei ĮBĮ, nei CPK nenustatyta. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi užkertamas kelias tolesnei bylos eigai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, nesuinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo dėl to, jog jo veiksmai prieštarauja bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos kreditorių interesams ar viešajam interesui, teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio kreditoriams teikti tokią informaciją teismui ar įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kartu su kitais kreditoriais, teisme inicijuoti jo nušalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-432-313/2017).
19. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad teismo nutartis, kuria atmestas kreditorių tiesiogiai teismui pateiktas prašymas (pareiškimas) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl yra neskundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-888-407/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1907-381/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-286-330/2017 ir kt.).
20. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo priėmė kreditorės UAB „Lintera“ atskirąjį skundą, kuriuo skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, nes ši nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Lintera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties.

Teisėjas                                                                    Gintaras Pečiulis