Civilinė byla Nr. 3K-3-411-611/2015                                           Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01049-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 114.11  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dovega“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dovega“ ieškinį atsakovui UAB „Inometa“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovo UAB „Inometa“ priešieškinį ieškovui UAB „Dovega“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas 2013 m. vasario 22 d. pateikė atsakovui užsakymą remontuoti vilkiko DAF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį, pagal 2013 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 13/03/18-02 perdavė atsakovui restauruoti tris rūkymo kameras su įranga. Už variklio remontą atsakovas 2013 m. balandžio 10 d. pateikė apmokėti 4716,13 Lt (1365,88 Eur), už rūkymo kamerų restauravimą – 19 723 Lt (5712,17 Eur) PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas atsakovui sumokėjo 16 000 Lt (4633,92 Eur), kitą pinigų dalį atsisakė mokėti, nes, ieškovo teigimu, atsakovas darbus atliko nekokybiškai, sugadino jo turtą ir padarė 23 264,26 Lt (6737,79 Eur) žalos; taip pat ieškovas prašo priskaičiuoti 2977,87 Lt (862,45 Eur) (detalių, kurios buvo pirktos iš UAB „Klaipėdos skuba“ ir dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų sugadintos, kainą). Ieškovo teigimu, po atsakovo atlikto variklio remonto, vilkikui nuvažiavus 4048 km, atsirado tų pačių gedimo požymių. 2013 m. gegužės 7 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl trūkumų šalinimo, tačiau jis nesutiko neatlygintinai atlikti pakartotinio remonto, juolab kad už pirmąjį ieškovas nebuvo iki galo atsiskaitęs. Ieškovas, užsakęs UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės apžiūros aktą, 2013 m. gegužės 16 d. gavo išvadą, kurioje kaip variklio gedimo priežastis nurodytas nepakankamas antrojo cilindro stūmoklio dugno ir švaistiklio galvutės aušinimas dėl ankstesnių variklio remonto darbų. Dėl to buvo pažeistas variklio blokas. Ieškovas savo lėšomis atliko reikalingus remonto darbus kitame servise – UAB „Klaipėdos skuba“ – ir pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 25 276,42 Lt (7320,56 Eur) žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metinių palūkanų.

Atsakovas UAB „Dovega“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 8439,13 Lt (2444,14 Eur) skolą ir 2617,17 Lt (757,98 Eur) delspinigių, 9 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad pagal 2013 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 13/03/18-02 įsipareigojo pagaminti ir parduoti ieškovui gaminius iš metalo ir suteikti paslaugą. Atsakovas pagamino rūkymo kameras, jas 2013 m. kovo 18 d. perdavė ieškovui, 2014 m. kovo 19 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą, tačiau ieškovas sumokėjo tik dalį pinigų, liko skolingas 3723 Lt (1078,25 Eur). Ieškovas 2013 m. vasario 22 d. užsakė atsakovui vilkiko remonto darbus, juos atsakovas atliko ir 2014 m. balandžio 10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Iš viso ieškovas liko skolingas atsakovui 8439,13 Lt (2444,14 Eur). Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas siekė išvengti prievolės įvykdymo ir nesąžiningai siekė gauti turtinės naudos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 23 264 Lt (6737,79 Eur) žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui iš ieškovo 3723 Lt (1078,25 Eur) skolą, 1214,35 Lt (351,70 Eur) delspinigių, 9 proc. dydžio metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš pretenzijos, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatė, kad atsakovas remontavo ieškovo transporto priemonės variklį, po to atliko papildomą apžiūrą, o galiausiai, kai transporto priemonė nuvažiavo apie 4000 km, 2013 m. gegužės 16 d. (nepraėjus akte nurodytam garantiniam laikotarpiui) jos variklį vėl teko remontuoti dėl tų pačių gedimų, kurie buvo šalinami remontuojant pirmąkart. Papildomas ir dėl įtrūkusio variklio bloko daug brangesnis bei sudėtingesnis remontas, teismo teigimu, buvo aiškiai byloje įrodytu priežastiniu ryšiu susijęs su netinkamai atsakovo atliktu remontu, todėl šios ne dėl ieškovo kaltės patirtos išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo. Nors atsakovas nepripažino UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonių vertintojo D. G. vertinimo akte surašytų gedimų, juos sukėlusių priežasčių ir savo atsakomybės už šią žalą, tačiau teismas nurodė, kad atsakovas svarių įrodymų nepateikė ir, turėdamas galimybę remontuoti iškart po gedimo pristatytą automobilį ir kartu kviesti kompetentingą asmenį gedimams, priežastims ir būtino remonto mastui nustatyti, to nedarė. Pirmosios instancijos teismas UAB „Pajūrio autorika“ atliktą vilkiko vertinimą laikė tinkamu įrodymu ir sutiko su vertinime pateikta išvada, kad pagrindinė gedimo priežastis buvo netinkamas variklio remontas, kurio metu buvo pažeista purkštuko vamzdelio geometrija. Jei nebūtų iškilę problemų dėl aušinimo sistemos gedimo, nebūtų reikėję avariniu būdu gabenti šios transporto priemonės į remonto vietą, todėl atsakingu už žalą turi būti laikomas tas, dėl kurio kaltės įvyko gedimas, o ne tas, kas protingomis sąnaudomis ėmėsi šalinti jo padarinius. Ieškovas išsamiais rašytiniais įrodymais pagrindė pakartotinio variklio remonto darbų ir reikalingų medžiagų kainas, taip pat patirtus nuostolius. Esminis gedimas, lėmęs didžiąją dalį papildomo remonto išlaidų, buvo nustatytas ne pradinės vertintojo apžiūros metu, o po kiek laiko, pamažu ardant variklį ir priėjus iki paties jo bloko apžiūros. Šis gedimas iki tol nebuvo žinomas ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, kuris, jį sužinojęs, atitinkamai pakoregavo savo pretenzijas atsakovui ir piniginių reikalavimų dydį. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl 2977,87 Lt (862,45 Eur) už naujas detales priteisimo kaip neįrodytą. Teismas, pripažindamas pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl pakartotinio variklio remonto išlaidų atlyginimo, pagrįstu pripažino ir ieškovo neatsiskaitymą už pirmesnįjį atsakovo darytą šio variklio remontą, nes tai atitiko rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą sąlygas. Tačiau iš perdavimo–priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros teismas nustatė, kad buvo ne tik atlikti variklio remonto darbai, bet ir pirktas aušinimo skystis, o toks neatsiskaitymas nėra pateisinamas atsakomybės rangovui taikymu, todėl iš ieškovo atsakovui priteisė 143 Lt (41,41 Eur).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. spalio 29 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Kolegija sutiko su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog pagrindinė vilkiko gedimo priežastis buvo netinkamas variklio remontas, kurio metu buvo pažeista purkštuko vamzdelio trajektorija. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirminiame tą pačią dieną surašytame akte nurodyti gedimai iš dalies nesutampa su gedimais, nurodytais patikslintame akte. Pirminiame akte nurodyta, kad tikėtina gedimų priežastis galėjo būti netinkama aušinamo tepalo purškimo trajektorija (ant stūmoklio dugno) dėl pakitusios purkštuko vamzdelio geometrijos ir dėl to pasikeitusio (netinkamo) purškimo kampo. Patikslintame akte nurodyta, kad tikėtina gedimų priežastis galėjo būti netinkama aušinimo alyvos purškimo trajektorija (ant stūmoklio dugno) dėl pažeistos purkštuko vamzdelio geometrijos (galimai vykdant ankstesnius variklio remonto darbus) ir dėl to pasikeitusio (netinkamo) purškimo kampo. Patikslintame akte nurodyta ir tai, kad dėl šių defektų, plečiantis stūmokliui, cilindro tūtai, pažeistas ir variklio blokas. Taigi kolegija sprendė, kad pirminiame apžiūros akte nurodyta, jog gedimai susiję su aušinimo sistema, tačiau jau patikslintame akte nurodyta, kad šie gedimai atsirado „galimai vykdant ankstesnius variklio remonto darbus“. Taip pat patikslintame apžiūros akte papildomai nurodyta, kad būtinas variklio galvutės ir dujų skirstymo mechaninis remontas, nes, kaip teigė liudytojas T. D. , tai buvo esminis gedimas, sąlygojęs didžiąją dalį papildomo remonto išlaidų, nors šis gedimas nebuvo nurodytas pirminiame apžiūros akte. Nors pirmosios instancijos teismas UAB „Pajūrio autorika“ 2013 m. gegužės 16 d. atliktą transporto priemonės apžiūrą bei jos pagrindu surašytą patikslintą aktą laikė pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo kaltę dėl žalos atsiradimo, tačiau kolegija su tokiu įrodymų vertinimu nesutiko. Kolegijai abejonių dėl apžiūros akto patikimumo sukėlė tai, kad aktas buvo tikslinamas tą pačią dieną, papildant jį duomenimis, kurie nebuvo nurodyti pirmą kartą surašytame akte. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aktas buvo tikslinamas dėl to, kad variklis buvo ardomas pamažu, tačiau, kolegijos teigimu, apžiūros aktas turėtų būti surašomas po to, kai nustatyti visi gedimai, o ne juos nustatant laipsniškai, juolab kad apžiūros akte nurodyta tik tikėtina vilkiko gedimo priežastis, aktą surašė asmuo, kurio veikla – turto vertinimas apžiūrėjus transporto priemonę, bet ne techninių ekspertizių atlikimas. O aplinkybę, kad nebuvo atlikta techninio automobilio vertinimo, patvirtino ir akte padarytų išvadų pobūdis, t. y. išvados pagrįstos prielaidomis ir tikimybėmis. Be to, kartu su kitais bylos įrodymais pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktos UAB „Centrako“ informacijos, kad vilkikų DAF negalima naudoti be aušinimo skysčio, o pastebėjus aušinimo sistemos nesandarumą vilkiko eksploataciją nutraukti nedelsiant. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad nenutraukus eksploatacijos variklis gali perkaisti ir gali atsirasti tokių gedimų, kurie ir buvo nustatyti ginčo vilkikui. Aplinkybę, kad vilkikas buvo eksploatuojamas be aušinimo skysčio, patvirtino ir jo vairuotojas, tai taip pat tai užfiksuota 2013 m. balandžio 29 d. perdavimo–priėmimo akte, nors atsakovas, atlikęs remontą, aušinimo skysčio į sistemą įpylė. Taigi, kolegijos vertinimu, po atsakovo remonto aušinimo sistema veikė, vilkikas nuvažiavo daugiau kaip 4000 km. Kolegija padarė išvadą, kad UAB „Pajūrio autorika“ surašytą transporto priemonės apžiūros aktą paneigė kiti įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, o byloje esančių įrodymų nepakako atsakovo kaltei dėl vilkiko gedimo nustatyti, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad dėl vilkiko gedimo atsakingas ieškovas (CPK 185 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl CPK 185 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai tuos pačius įrodymus – UAB „Pajūrio autorika“ surašytą transporto priemonės apžiūros aktą ir UAB „Centrako“ pateiktą informaciją – aiškino nevienodai, t. y. apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas. Atsižvelgiant į dokumentų turinį matyti, kad abu dokumentai parengti dėl skirtingų įrodomųjų juridinių faktų: UAB „Pajūrio autorika“ Transporto priemonės apžiūros aktas parengtas siekiant nustatyti vilkiko variklio gedimo (defektų) priežastis, o UAB „Centrako“ raštas – atsakant, gali ar negali būti naudojamas DAF markės sunkvežimis, esant pažeistai aušinimo sistemai. Kasatoriaus nuomone, tokio skirtumo neįvertinimas buvo pagrindinė apeliacinės instancijos teismo klaida. UAB „Pajūrio autorika“ atliktas Transporto priemonės apžiūros aktas, parengtas apžiūrėjus konkretų ginčo variklį, yra tiesiogiai susijęs su įrodinėjimo dalyku byloje, o UAB „Centrako“ raštas yra bendro pobūdžio informacija apie DAF automobilių naudojimą. Vadinasi, UAB „Centrako“ nepasisakė dėl konkretaus ginčo variklio ir jo gedimų (defektų) priežasties, todėl toks raštas, kuriame pateikta tik bendro pobūdžio informacija, negalėjo paneigti UAB „Pajūrio autorika“ atlikto apžiūros akto, kuriame dėstoma konkreti informacija apie variklio defektus ir gedimus, be to, užsakymas UAB „Centrako“ buvo pateiktas po variklio gedimo, o klausimai formuluojami įvertinus konkrečius nustatytus ir žinomus variklio gedimus bei galimos procesinės gynybos strategiją (užklausą teikė advokatas). Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad UAB „Pajūrio autorika“ apžiūros akte nurodyta tik tikėtina vilkiko gedimo priežastis, tačiau, kasatoriaus teigimu, net ir teismo eksperto parengto ekspertizės akto išvada gali būti ne kategoriška, o tikėtina, juolab kad lygiaverčio UAB „Pajūrio autorika“ Transporto priemonės apžiūros aktą paneigiančio dokumento, turinčio įrodomąją vertę, į bylą kita ginčo šalis nepateikė. Iš UAB „Centrako“ internetinio puslapio www.centrako.lt matyti, kad įmonė teikia sunkvežimių serviso paslaugas, užsiima šių transporto priemonių prekyba, nuorodų į ekspertų paslaugas (technines ekspertizes) nėra. Taigi, UAB „Centrako“ raštas pernelyg nutolęs nuo įrodomojo ginčo fakto, todėl remtis tokiu dokumentu, kaip paneigiančiu UAB „Pajūrio autorika“ Transporto priemonės apžiūros aktą, nebuvo pagrindo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik vienu įrodymu, o apeliacinės instancijos teismas vertino įrodymų visumą. Abejonių dėl UAB „Pajūrio autorika“ Transporto priemonės apžiūros akto kėlė tai, kad šis dokumentas tą pačią dieną buvo surašytas du kartus, iš pradžių konkrečiai nenurodyta, kad gedimai atsirado dėl galbūt ankstesnio variklio remonto, tačiau antrą kartą surašant šį aktą nurodytas teiginys atsirado. Taigi tikėtina, kad patikslintą Transporto priemonės apžiūros aktą UAB „Pajūrio autorika“ vertintojas surašė ieškovo prašymu. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Pajūrio autorika“ darbuotojas neturi kvalifikacijos atlikti tokių tyrimų, kurie išvardyti Transporto priemonės apžiūros akte. UAB „Pajūrio autorika“ veikla susijusi su turto vertinimo paslaugomis, o ne su transporto priemonių gedimų priežasčių nustatymu. Tai, kad atsakovas, suteikdamas vilkiko remonto paslaugas, neatliko neteisėtų veiksmų, įrodo byloje surinkti įrodymai, o ieškovo transporto priemonė sugedo dėl pačių vilkiko valdytojų neatsakingų veiksmų: vilkiku po gedimo, neįpylus į jo variklio sistemą aušinimo skysčio, buvo nuvažiuota dar apie 300–400 km, tačiau pagal UAB „Centrako“ raštą transporto priemonių, tokių kaip ginčo vilkikas, naudoti be aušinimo skysčio negalima. Nors ieškovas ginčijo šį raštą, tačiau byloje įrodyta, kad aušinimo sistema ginčo vilkike buvo netvarkinga. UAB „Centrako“ raštas yra aiškus, jame patvirtintos bylai reikšmingos ir visiems žinomos aplinkybės, kad, vairuojant transporto priemonę be aušinimo skysčio, yra gadinamas jos variklis. Atsakovui atsisakius atlikti pakartotinį remontą nemokamai, o ieškovui su tuo nesutikus, ginčo šalys įvertinti paslaugų kokybę turėjo pavesti nepriklausomam ekspertui, tačiau ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, ginčo vilkiko gedimo priežastis pavedė nustatyti tinkamos kvalifikacijos neturinčiam turto vertintojui. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šalių procesinius dokumentus, bylos medžiagą, visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), aiškinimo

Bylą nagrinėję teismai, skirtingai įvertinę ginčo šalių pateiktų įrodymų visumą, priėmė skirtingus procesinius sprendimus dėl turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas buvo pagrįstas byloje surinktais įrodymais – UAB „Pajūrio autorika“ Transporto priemonės apžiūros aktu, kuriame surašyti vilkiko variklio gedimai, liudytojų parodymais, nes iš įrodymų visumos buvo matyti, kad pagrindinė vilkiko gedimo priežastis buvo netinkamas variklio remontas, o tai, kad vilkikas iki remonto vietos buvo parvarytas sava eiga, nepatvirtinta įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog UAB „Pajūrio autorika“ Transporto priemonės apžiūros aktą paneigė kiti bylos įrodymai (pvz., UAB „Centrako“ raštas), kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. Kasatorius skunde kelia proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo netinkamo taikymo klausimą ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tuos pačius įrodymus vertino nevienodai. Teisėjų kolegija nesutinka su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo.

Nagrinėjant kasatoriaus teiginius dėl proceso teisės normų pažeidimo, apeliacinės instancijos teismui įvertinus įrodymus ir pripažinus, kad dėl vilkiko gedimo labiau atsakingas ieškovas, būtina atsižvelgti į tai, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, priėmęs kitokį nei pirmosios instancijos teismas sprendimą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl žalos už vilkiko variklio remonto darbus atlyginimo bei atsakovo atsakomybės už vilkiko remontą, įvertino tiek kasatoriaus, tiek atsakovo pateiktus įrodymus: UAB „Pajūrio autorika“ 2013 m. gegužės 16 d. atliktą transporto priemonės apžiūrą bei jos pagrindu surašytą patikslintą aktą, UAB „Centrako“ surašytą raštą, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo bei įrodomosios reikšmės. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl apžiūros akto patikimumo, nes jame buvo pateikta dvejopo pobūdžio informacija, aktas buvo tikslinamas, pildomas kelis kartus ir jame vėliau nurodyti duomenys, kurių nebuvo nurodyta pirmą kartą surašytame akte, o vertinimą atlikęs asmuo negalėjo tiksliai atsakyti, kodėl buvo surašyti du dokumentai. Būtent tik patikslintame UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės apžiūros akte nurodyta bylai svarbi informacija atsirado po to, kai apžiūros aktas buvo surašytas papildomai. O ir šiame akte, kaip teisingai pastebėjo apeliacinės instancijos teismas, UAB „Pajūrio autorika“ Transporto priemonės apžiūros akte nurodyta tik tikėtina vilkiko gedimo priežastis. Be to, patį aktą, apžiūrėjęs transporto priemonę, surašė asmuo, kuris užsiima tik transporto priemonių vertinimu, bet ne techninių ekspertizių atlikimu. Tai patvirtino byloje esantys rašytiniai UAB „Pajūrio autorika“ veiklos įrodymai. Teismas taip pat teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad tikėtina, jog nebuvo atliktas techninis vilkiko vertinimas, akto išvados buvo pagrįstos tik prielaidomis ir tikimybėmis. Tuo tarpu teismui pateiktame UAB „Centrako“ rašte buvo konkrečios informacijos, kad vilkikų DAF negalima eksploatuoti be aušinimo skysčio, o pastebėjus aušinimo sistemos nesandarumą vilkiko eksploatacija nutraukiama nedelsiant, kitaip variklis gali perkaisti ir atsirasti tokių gedimų, kurie ir buvo nustatyti ieškovui priklausiančiam vilkikui. Aplinkybę, kad vilkiku, neįpylus į jo variklio sistemą aušinimo skysčio, dar buvo nuvažiuota apie 400 km, patvirtino ir jo vairuotojas, tai taip pat užfiksuota 2013 m. balandžio 29 d. perdavimo–priėmimo akte. Byloje taip pat nustatyta, kad vilkiko aušinimo sistema buvo netvarkinga, remontuota kitoje įmonėje. Taigi šios apeliacinės instancijos teismo išvados, padarytos vadovaujantis CPK 185 straipsniu, sudaro pagrindą pripažinti, jog kasatorius neįrodė, kad dėl vilkiko variklio gedimo kaltas atsakovas, netinkamai atlikęs vilkiko variklio remontą. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su vilkiko variklio gedimu susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriui nenurodant kitų teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimų ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimų, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog apeliacinės instancijos teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pateiktų įrodymų visuma (rašytiniai duomenys, šalių paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai), kurią pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus principus ištyrė ir įvertino apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai teismui leido daryti išvadą, jog byloje nepakako duomenų pripažinti, kad atsakovas nekokybiškai atliko vilkiko variklio remontą, o labiau tikėtina, kad dėl vilkiko gedimo atsakingas pats ieškovas (CPK 185 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 7,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. birželio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis sumokėjo advokatui 600 Eur (T. 2, b. l. 162–164). Ši atsakovo sumokėta suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis) 7 ir 8.14 punktuose nustatytą dydį, todėl priteistina atsakovui iš kasatoriaus (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inometa“ (j. a. k. 302600146) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dovega“ (j. a. k. 300047138) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidoms kasaciniame teisme atlyginti. 

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dovega“ (j. a. k. 300047138) 7,30 Eur (septynis Eur 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovui UAB „Dovega“ (f. a. k. 300047138) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovo UAB „Inometa“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinamos.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Egidijus Laužikas

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys