Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.17.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,
kolegijos teisėjų kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-498-732/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo J. S. dėl žolinei augmenijai padarytos žalos 1311,23 Lt atlyginimą. Nurodė, kad 2010-04-12 atsakovas J. S. šalia savo sodybos Akmenių km., Molėtų raj., uždegė sausą nenušienautą pernykštę žolę, dėl ko ugnis išplito ir užsidegė 0,513 ha žolinės augmenijos plotas, padarant žalą gamtai. Atsakovas savo veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas 2 ir 3 p. Atsakovui 2010-04-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-AB-49 paskirta 100 Lt bauda. Nutarimas yra įsiteisėjęs, baudą atsakovas sumokėjo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veikla padarę žalą aplinkai, privalo atlyginti visus nuostolius. J. S. padarė žolinei augmenijai 1311,23 Lt žalą, kuri apskaičiuota, vadovaujantis 1998-03-13 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 45 patvirtintų Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. Žalos atsakovas J. S. geranoriškai neatlygino (LR CK 6.236 str., 6.249 str., 6.251 str.).
Atsakovas J. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį patenkinti iš dalies, sumažinant priteisiamą sumą dėl to, jog atsakovo pajamos yra mažos, priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis (metų bėgyje). Nurodė, kad su pareikštu ieškiniu atsakovas sutinka iš dalies. Eilę metų atsakovui priklausantis sklypas Akmenių k., Molėtų raj., dirvonavo, nes atsakovas neturėjo galimybių jo dirbti, kadangi buvo užsiėmęs kita darbine veikla. Atsakovui nutarus pasodinti bulves minėtame sklype, jis padegė žolę, nes norėjo išdeginti daug metų bujojusias žoles. Tam, kad ugnis neišplistų, atsakovas apipjovė sklypą aplink, tačiau degant žolei, pakilo vėjas ir ugnis peršoko per apipjautą juostą ir pradėjo plisti. Atsakovas ir jo sūnus puolė gesinti ugnį, iškvietė priešgaisrinę tarnybą, kuriai atvykus, ugnis jau buvo lokalizuota pačių pastangomis. Atsakovui dėl minėto įvykio surašytas protokolas bei paskirta bauda, kurią jis sumokėjo. Atsakovas pripažįsta, jog padarė administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. J. S. teigia, jog minėtą žalą jis padarė netiesiogine tyčia, ėmėsi atsargumo priemonių, tačiau padarytos žalos išvengti nepavyko. Atsakovo pajamos yra mažos, senatvės pensija siekia 643,89 Lt, sutuoktinė yra taip pat pensininkė, kartu su jais gyvena du sūnus K. S. ir D. S., kurie yra neįgalūs ir jų darbingumas siekia 35 proc. Atsakovas taip pat turi sveikatos problemų. 2009-05-14 atlikta širdies operacija, gydymas tęsiamas ir toliau. Daug lėšų atsakovas išleidžia gydimuisi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismas 2010-11-05 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo J. S.: 1311,23 nuostolių - LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui; 74,51 Lt bylinėjimosi išlaidų – valstybei. Teismas išdėstė sprendimo vykdymą 10 mėnesių, įpareigojant J. S. kas mėnesį mokėti dalines įmokas - po 131,12 Lt, o paskutinį mėnesį - 131,15 Lt. Teismas nustatė, jog pagal LR aplinkos ministro 1999-09-01 įsakymo Nr. 269 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas patvirtinimo“ 2 p. sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Pagal to paties įsakymo 3 p. draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Pagal LR aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalą aplinkai, privalo atlyginti visus nuostolius. Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad atsakovas pažeidė nurodytus reikalavimus (b.l. 5), taigi jis privalo atlyginti padarytą žalą. Žala, padaryta fizinių ar juridinių asmenų neteisėta veika, atlyginama pagal nustatytus įkainius. Vadovaujantis 1998-03-13 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 45 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika apskaičiuotos žalos dydis sudaro 1311,23 Lt (b.l. 6). Teismas konstatavo, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl jam kyla civilinė atsakomybė (LR CK 6.246 str. 1 d.). Pagal LR CK 6.249 str., 6.251 str. atsakovas privalo visiškai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius. LR CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyt. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis išties yra sunki, jis yra pensininkas (b.l. 18), be to, šeimoje gyvena du neįgalūs sūnūs (b.l. 20-23). J. S. iš esmės neginčija savo pareigos atlyginti nuostolius, tačiau akivaizdu, kad jis neturi galimybių prašomą priteisti sumą sumokėti iškart. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui nepareiškus prieštaravimų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą (LR CPK 6.249 str., 6.251 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas J. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimą pakeisti, sumažinti priteistą ieškinio sumą 1311,23 ir ją išdėstyti, mokant dalimis metų bėgyje, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad su Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu sutinka iš dalies. Apeliantas pripažįsta, kad savo veiksmais padarė žalą aplinkai, tačiau dėl subjektyvių aplinkybių nesutinka su priteistu dydžiu. Apeliantas supranta, kad atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir, kad dėl to kilo civilinė atsakomybė, tačiau mano, jog jo padarytos žalos aplinkybės gali būti vertinamos švelniau. Atsakovui nutarus pasodinti bulves minėtame sklype, jis padegė žolę, nes norėjo išdeginti eilę metų bujojusias žoles. Tam, kad ugnis neišplistų, atsakovas apipjovė sklypą aplink, tačiau degant žolei, pakilo vėjas ir ugnis peršoko per apipjautą juostą ir pradėjo plisti. Atsakovas ir jo sūnūs puolė gesinti ugnį, iškvietė priešgaisrinę tarnybą, kuriai atvykus, ugnis jau buvo lokalizuota pačių pastangomis. Atsakovui dėl minėto įvykio surašytas protokolas bei paskirta bauda, kurią jis sumokėjo. Atsakovas pripažįsta, jog padarė administracinį teisės pažeidimą ir labai gailisi. J. S. teigia, jog minėtą žalą jis padarė netiesiogine tyčia, ėmėsi atsargumo priemonių, tačiau padarytos žalos išvengti nepavyko. Priteistos sumos dydis gali būti sumažintas, atsižvelgiant į kaltininko tyčią. Atsakovo pajamos yra mažos, senatvės pensija siekia 643,89 Lt, sutuoktinė yra taip pat pensininkė, kartu su jais gyvena du sūnūs K. S. ir D. S., kurie yra neįgalūs ir jų darbingumas siekia 35 proc. Atsakovas taip pat turi sveikatos problemų. 2009-05-14 atlikta širdies operacija, gydymas tęsiamas ir toliau. Daug lėšų atsakovas išleidžia gydimuisi.
Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jo netenkinti. Nurodė, kad pažeidimo faktas yra įrodytas, įvertinant lengvinančias aplinkybes, pareiškėjui skirta minimali administracinė bauda. J. S., degindamas savo sklype augančius kiečius, uždegė sausą pernykštę nešienautą žolę, dėl ko išdegė žolinė augmenija 0,513 ha plote. Atliekant išdegusios žolės matavimus, suartoje žemėje augusių apdegusių kiečių plotas neįtrauktas. J. S., degindamas sausą žolę, pažeidė LR aplinkos ministro 1999-09-01 įsakymo Nr. 269 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas patvirtinimo“ 2 p. ir 3 p. J. S. savo veiksmais padarė žalą žolinei augmenijai, kuri apskaičiuota, vadovaujantis Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 15 p., patvirtintos 1998-03-13 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 45, kuri, įvertinus indeksavimo koeficientą, yra 1311,23 Lt. Pagal Laukinės augalijos įstatymo 21 str. asmenys neteista veika padarę žalą laukinei augalijai, privalo ją atlyginti. Žalos apskaičiavimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Žala nėra bauda, ir žalos padarytos gamtai dydis yra toks, koks paskaičiuotas pagal Aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Žalos sumažinti nėra pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti civilinės atsakomybės ir pilnutinio žalos atlyginimo principai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, detaliai pasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nagrinėjamos bylos atveju.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis.
Įstatymų leidėjas nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.
Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad priteistos žalos dydis gali būti sumažintas, atsižvelgiant į kaltininko tyčią, nes kaltės forma nesudaro teisinio pagrindo mažinti priteistos žalos dydį, į kurį nėra įskaičiuotas atsakovo suartoje žemėje augusių apdegusių kiečių plotas. Atsakovas, degindamas savo sklype augančius kiečius, uždegė sausą pernykštę nešienautą žolę, dėl ko išdegė žolinė augmenija 0,513 ha plote. Tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tokiais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala. Tai, kad atsakovas su sūnumis puolė gesinti ugnį, iškvietė priešgaisrinę tarnybą, kuriai atvykus, ugnis jau buvo lokalizuota pačių pastangomis, nesudaro teisinio pagrindo mažinti žalos dydį ar atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 15 p., patvirtintos 1998-03-13 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 45, kuri, įvertinus indeksavimo koeficientą, yra 1311,23 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigus jo kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo pagal pirmosios instancijos nustatytą dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala žolinei augmenijai buvo įrodyta ir pagrįstai iš atsakovo priteistas 1311,23 Lt žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes dėl to, kad atsakovo pajamos yra mažos, senatvės pensija siekia 643,89 Lt, kad kartu su ieškovu gyvena du sūnus, kurie yra neįgalūs ir jų darbingumas siekia 35 proc., išdėstydamas teismo sprendimu priteistos žalos sumokėjimą vykdymo procese per 10 mėnesių, įpareigojant J. S. kas mėnesį mokėti dalines įmokas - po 131,12 Lt, o paskutinį mėnesį - 131,15 Lt. Apelianto prašymas žalos mokėjimą išdėstyti metams laiko negali būti tenkinamas, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų: nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme praėjo daugiau nei vieneri metai ir apeliantas turėjo galimybę nemokėti dalimis išdėstytos žalos dydžio. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.125 str. 8 d., 1.136 str. - 1.138 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.281 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str., 9 str., 32 str.; CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 79 str., 80 str. 93 str., 96 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 284 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė
Teisėjos Alma Urbanavičienė
Aldona Tilindienė