Administracinė byla Nr. eA-412-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00498-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Truskava“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Truskava“ skundą atsakovams Kėdainių rajono savivaldybės administracijai ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R. ir D. R. dėl skundžiamų aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas medžiotojų klubas „Truskava“ (toliau – ir pareiškėjas, MK ,,Truskava“) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti:

1.1. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 11 d. sprendimą dėl D. R. žieminių kviečių pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, dalyje kuria nuspręsta įpareigoti MK „Truskava“ atlyginti D. R. 5 051,35 Eur nuostolius už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą;

1.2. Kėdainių rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2015 m. rugpjūčio 19 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus Nr. 39 ir Nr. 40;

1.3. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2016 m. vasario 11 d. sprendimą dėl A. R. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo;

1.4 Kėdainių rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus: 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 14; 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 15 ir 2015 m. spalio 13 d. Nr. 52.

2. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija, priimdama skundžiamus aktus, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir priimtų aktų pagrįstumo. Pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių dėl pakenkto pasėlio ploto, pakenkimo intensyvumo. Nėra jokių neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kokiais objektyviais požymiais buvo vertinamas ir konstatuotas pasėlių pakenkimo ir sunaikinimo pobūdis, iš kokių konkrečių požymių ir pėdsakų nustatyta, kad žemės ūkio pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai šernai ir taurieji elniai. Komisija jokiomis techninėmis priemonėmis žvėrių ir jų veiklos pėdsakų bei įvykio aplinkybių nefiksavo. Nepaneigta galimybė, kad derliui žalą padarė būtent stumbrai, kuriuos uždrausta medžioti. Kėdainių rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti skundžiamuose aktuose nenustatė, kada konkrečiai buvo padaryta medžiojamųjų gyvūnų žala ūkio pasėliams. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatytas 7 dienų dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos įvertinimo terminas skirtas užtikrinti, kad padaryta žala būtų kuo tiksliau ir objektyviau įvertinta. Praėjus ilgesniam laikui nuo laukinių gyvūnų žalos padarymo fakto, komisijai nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti padarytos žalos, todėl bet koks neobjektyvus svarstymas ir vertinimas pažeidžia pareiškėjo teises. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, skirtingais metų laikais bei mėnesiais galima medžioti skirtingus žvėris. Taigi, jeigu būtų įrodyta, kad žalą padarė būtent žvėrys, kurių medžioti tuo metu nebuvo galima, tai Komisija neturėtų jokio pagrindo įpareigoti pareiškėją atlyginti atsiradusią žalą. Taisyklėse nustatyta, kad tauriuosius elnius patinus galima medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams), pateles – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. Žala pasėliams buvo padaryta galbūt liepos arba rugpjūčio mėnesiais, todėl pareiškėjui negali atsirasti pareiga atlyginti žalą už tauriųjų elnių padarytą žalą pasėliams, nes šių gyvūnų medžioti žalos atsiradimo metu nebuvo galima. Komisijos aktuose ir sprendimuose nėra nurodyta išimčių, šalinančių ar bent jau mažinančių žalos atlyginimą. Be to, medžioklės plotų apžiūrose pareiškėjas nedalyvavo, apie padarytas žalas ir apžiūros laikus pareiškėjui nebuvo pranešta, kaip tai numato Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis. Pažymi, kad Komisija, kuri priėmė sprendimus, išimtinai rėmėsi tik skundžiamais aktais, kurie yra neinformatyvūs ir neatitinka Medžioklės įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų.
4. Atsakovai Kėdainių rajono savivaldybės administracija ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodė ir jų atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Medžioklės įstatymas bei Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika). Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal nurodytų ministerijų patvirtintą metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Komisijos pareiga nustatyti žalos padarymo (nepadarymo) faktą ir paskaičiuoti žalos dydį. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. AD-1-1510 sudaryta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija apžiūrėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės ūkio pasėlius pagal jų pateiktus prašymus ir nustatė, kad auginamiems žemės ūkio pasėliams medžiojamieji gyvūnai padarė žalą. Komisija, nustačiusi plotus, kuriuose padaryta žala, nustatė pasėlių pakenkimo intensyvumą ir surašė aktus. Aktų pagrindu buvo priimti skundžiami sprendimai, kuriuose buvo paskaičiuotas padarytos žalos dydis.
5. Tretieji suinteresuoti asmenys A. R. ir D. R. atsiliepime ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdyje bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti skundžiamus aktus nepakeistus. A. R. teismo posėdyje bei atstovas advokatas paaiškino, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamų aktų, kuriais pagrįstai ir teisėtai apskaičiuota medžiojamų gyvūnų padaryta žala trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės ūkio pasėliams. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodė ir atstovas paaiškino, kad jeigu teismas panaikintų skundžiamus sprendimus, tai tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti iš atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu, kuri lygiavertė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos nustatytai tretiesiems suinteresuotiems asmenims medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai ir palūkanas nuo priteistinos sumos.

II.

6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu bylą dėl skundžiamų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų: 2015 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 39 ir Nr. 40; 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 14; 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 15 ir 2015 m. spalio 13 d. Nr. 52, nutraukė. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pareiškėjas nesutinka su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos priimtais sprendimais ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktais, prašydamas juos panaikinti. Pareiškėjas skundžiamų aktų neteisėtumą grindžia iš esmės Komisijos darbo procedūriniais pažeidimais, neigdamas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos trečiųjų asmenų žemės ūkio pasėliams faktą.
9. Teismas, pasisakydamas dėl skundžiamų Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų teisėtumo, nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog skundžiami aktai buvo surašyti pasėlių pakenkimo vietoje, trečiųjų suinteresuotų asmenų D. R. ir A. R. pateiktų prašymų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui pagrindu. Prašymuose buvo prašoma įvertinti žemės ūkio pasėliams daromą medžiojamųjų gyvūnų žalą. Skundžiamų aktų turinys patvirtina, jog šiuose aktuose buvo nurodytos faktinės aplinkybės apie padarytos žalos aplinkybes, t. y. aktuose nurodytas nustatytas pasėlių plotas, kuriame pasėlis buvo pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumas, pasėlių savininkų naudotos pasėlių apsaugos priemonės nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, pasėlių auginimo atitikimas agrotechniniams reikalavimams. Taigi apžiūros aktuose buvo fiksuojamos faktinės aplinkybės, nustatytos Komisijai apžiūrėjus pasėlius vietoje. Akivaizdu, kad skundžiami apžiūros aktai tiesioginių pasekmių pareiškėjui nesukėlė.
10. Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, Metodikos 2, 7 punktais ir nurodė, kad nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad Komisija, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu sprendimu, kuriame nurodomas konkretus apskaičiuotos žalos dydis. Teismas pažymėjo, kad būtent nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktai, kaip nesukeliantys pasekmių procedūriniai dokumentai, kuriuose fiksuojamos tik faktinės aplinkybės apie pakenktus pasėlius vietoje, negali būti skundžiami teismui. Nurodytų skundžiamų apžiūros aktų pagrįstumas ir teisėtumas turėtų būti vertinamas kartu su skundžiamais sprendimais, kuriais apskaičiuota konkreti žala. Dėl nurodytų argumentų nagrinėjama administracinės bylos dalis dėl skundžiamų komisijos aktų: 2015 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 39 ir Nr. 40, 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 14, 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 15 bei 2015 m. spalio 13 d. Nr. 52, panaikinimo nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 d.).
11. Teismas, pasisakydamas dėl skundžiamų sprendimų, kuriais apskaičiuotas konkretus žalos dydis, teisėtumo, vadovavosi Metodikos 7, 7.1, 7.2 punktais ir nurodė, jog apžiūros aktuose nurodyti konkretūs plotai, kuriuose pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų, taip pat įvertintas trečiųjų suinteresuotų asmenų pasėlių pakenkimo intensyvumas apskaičiuotas procentais. Aktuose nustatyta, kad pasėliams pakenkė medžiojamieji gyvūnai šernai ir taurieji elniai, nustatytos žemės ūkio pasėlių savininkų naudojamos priemonės pasėlių apsaugai nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, įvertinta pasėlių auginimo atitikimas agrotechniniams reikalavimams (Medžioklės įstatymo 18 str. 8 d.). Teismas pažymėjo, kad nurodyti Komisijos apžiūros aktai atitiko Metodikos 1 priedo formos ir turinio reikalavimams. Komisija, vertindama žemės ūkio pasėliams padarytos žalos faktinį dydį žalos padarymo vietoje, nepažeidė Metodikos 7 – 7.2 punktų reikalavimų. Apžiūros aktuose Komisijos nustatytas faktines pasėlių būklės pakenkimo intensyvumą ir padarytos žalos kitas aplinkybes patvirtino liudytojai A. Č., A. M., Ž. L., kurie buvo Kėdainių rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti nariai, dalyvavę minėtose pasėlių pakenkimo apžiūrose vietoje, taip pat techninėmis priemonėmis apžiūrų metu vietoje darytos fotonuotraukos. Liudytojai A. Č., A. M. ir Ž. L. išsamiai paaiškino, kad žalą padarė medžiojamieji gyvūnai šernai ir taurieji elniai ir tai nustatė iš šių gyvūnų paliktų pėdsakų ir ekskrementų. Be to, nurodyti liudytojai papildomai paaiškino, kad pasėlių plotus matavo matavimo juosta, kuri turėjo galiojančią patikrą, ir vizualiai, apžiūrėję pasėlių laukus, nustatė, jog žemės ūkio pasėliai buvo auginami pagal agrotechninius reikalavimus. Nurodyti įrodymai neabejotinai patvirtino pasėlių pakenkimo būklę ir žalos atsiradimo aplinkybes, reikšmingas žalos apskaičiavimui. Abejoti apžiūros aktuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, liudytojų parodymais ir fotonuotraukomis, kuriuose matosi pasėlių pakenkimo intensyvumas, nėra jokio pagrindo. Komisijai suteikta diskrecijos teisė vertinti pasėlių būklę buvo įgyvendinta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas neigdamas žalos nustatymo aplinkybes jokių įrodymų patvirtinančių priešingai, nei buvo nustatyta apžiūros aktuose ir skundžiamuose sprendimuose, nepateikė ir teismas tokių duomenų nenustatė. Taigi nėra pagrindo abejoti apžiūros aktuose nustatytų faktinių duomenų, fiksuojant padarytos žalos faktinį dydį, teisėtumu.
12. Teismas vadovavosi Metodikos 2 punktu, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad vienas iš Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytų žalos atlyginimo atvejų yra, kai žalą žemės ūkio pasėliams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Nagrinėjamo ginčo atveju neabejotinai nustatyta, kad žalą padarė, būtent, šernai ir taurieji elniai, kurių medžioklė nėra uždrausta ištisus metus, todėl pareiškėjui atsirado pareiga atlyginti žalą, bei Komisijai – pareiga apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį.
13. Teismas konstatavo, kad atsakovas apskaičiuodamas trečiųjų suinteresuotų asmenų ūkio pasėlių derliaus netekimą ir konkretų žalos dydį pinigine išraiška Metodikos 8–10 punktų reikalavimų nepažeidė.
14. Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi ir nurodė, kad byloje esantys apžiūros aktai patvirtino, jog Komisija įvertino ir nustatė, jog tretieji suinteresuoti asmenys ėmėsi priemonių pasėliams nuo laukinių gyvūnų apsaugoti, pasėlius augino atitinkamai pagal agrotechninius reikalavimus, Komisija tokių pažeidimų nenustatė. Ginčijami sprendimai, kuriais apskaičiuotas pasėliams padarytos žalos dydis, pagrįsti skaičiavimais. Komisija skaičiuodama žalos dydį atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, pasėlių agrotechninius reikalavimus, kurie buvo įvertinti apžiūros aktuose, naudojamas priemones pasėliams apsaugoti. Pareiškėjo argumentai, kad A. R. kukurūzų pasėliams padaryta žala buvo nepagrįstai vertinama tris kartus apžiūrint ir vertinant skirtingu laikotarpiu tą patį pareiškėjo pasėlių lauką, neturi teisinės reikšmės. Medžioklės įstatymo nuostatos prašymų dėl žalos nustatyto kartotinumo ir žalos vertinimo nereglamentuoja. Iš Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad įstatymo leidėjas įtvirtino asmens teisę, pretenduojančio į medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimą, kiekvienu konkrečių atveju kreiptis į atsakingą viešosios valdžios instituciją dėl padarytos žalos įvertinimo ir atsakingos institucijos pareigą kiekvienu konkrečiu atveju vertinti ūkio pasėliams padarytą žalą.
15. Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, Metodikos 2 punktu ir nurodė, kad bylos duomenys patvirtino, jog dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo D. R. kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės direktorių 2015 m. rugpjūčio 7 d. Komisija žalą pasėliams įvertino 2015 m. rugpjūčio 19 d. Komisija žalą pasėliams įvertino nesilaikydama 7 kalendorinių dienų termino, žalą pasėliams buvo įvertinta po 12 kalendorinių dienų. Atsižvelgęs į tai, kad žalos įvertinimo termino praleidimas nėra ženkliai didelis, teismas konstatavo, kad termino žalai nustatyti praleidimas neturėjo įtakos nustatytos žalos dydžiui ir nesukėlė jokių pasekmių žalos nustatymo faktui. Pasėlių pakenkimo intensyvumas leidžia teigti, jog padaryta žala pasėliams buvo ne vienkartinio pobūdžio, komisija pasėlius apžiūrėjo po jų sunaikinimo. Pasėlių pakenkimas buvo vertinamas kaip medžiojamųjų gyvūnų padaryta žemės ūkio pasėliams pasekmė. Medžiojamieji gyvūnai pasėliams žalą darė sistemingai, tai patvirtina A. R. kukurūzų pasėlių apžiūros aktai. Todėl formalus Metodikoje nurodytų žalos įvertinimo terminų nesilaikymas laikytinas neesminių pažeidimu, neturėjusių įtakos žalos nustatymo faktui, dydžiui ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
16. Teismas taip pat nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog komisija pareiškėjo neinformavo apie pasėlių apžiūras. Byloje esantys pranešimai pareiškėjui siųsti paštu ir elektroninio ryšio priemonėmis patvirtina, kad Komisija savo pareigas vykdė tinkamai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir minėtų teisės aktų nuostatos įgalina teigti, kad skundžiami komisijos sprendimai pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl priimti pagrįstai ir teisėtai, bei jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

III.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo MK „Truskava“ skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, taip pat nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama ginčui aktualia teismų praktika.

17.2. Pareiškėjas ginčijo ir prašė panaikinti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus (toliau – ir Aktai): 2015 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 39 ir Nr. 40; 2015 m. gegužės 20 d. Nr. 14; 2015 m. gegužės 27 d. Nr. 15 ir 2015 m. spalio 13 d. Nr. 52. Teismas Komisijos priimtus sprendimus pripažino pagrįstais būtent Aktuose nurodytų ir nustatytų aplinkybių pagrindu. Taigi, atsižvelgiant į Aktuose užfiksuotus duomenimis ir jų reikšmę galutinio sprendimo priėmimui, šie administraciniai aktai sukuria teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi būtent Aktuose nurodytų duomenų pagrindu yra priimami galutiniai sprendimai. Aktas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu tik tokiu atveju, jei jis skundžiamas kaip atskiras (savarankiškas) administracinis aktas. Atsižvelgiant į tai, byla buvo nepagrįstai nutraukta dėl Aktų teisėtumo.

17.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo ir Metodikos nuostatas, ne kartą yra pabrėžęs (pvz., bylos Nr. A556-557/2009, AS858-611/2011, A662-1014/2010), jog, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Toks sprendimas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą.

17.4. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl Komisijos sudarymo teisėtumo. Iš pareiškėjo skundžiamų Aktų ir sprendimų turinio nėra aišku kieno ir kada sudaryta Komisija apžiūrėjo ir pasirašė skundžiamus Aktus, ar šios Komisijos sudarymas yra teisėtas. Kaip nurodoma ir pačiuose sprendimuose, juos priėmusi Komisija buvo sudaryta tik 2014 m. gruodžio 17 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-1510 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos nuostatų tvirtinimo“, tačiau jokių duomenų apie Aktus surašiusią Komisiją bei jos sudarymą skundžiamuosiuose administraciniuose aktuose nėra pateikiama.

17.5. Žalos apskaičiavimas apima ne tik konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą sprendime suinteresuotiems asmenims, bet ir duomenų/įrodymų, jog surašant Aktą buvo tinkamai išmatuoti pasėlių plotai, visos pasėlių dalys, įskaitant ir dalis, kuriuose pasėliai yra pakenkti medžiojamų gyvūnų, kaip buvo nustatinėjamas pasėlių pakenkimo intensyvumas, derliaus netekimas, kokiomis techninėmis priemonėmis naudojosi Komisija. Nagrinėjamoje byloje liko neįvertintos aplinkybės ir nepašalinti prieštaravimai, dėl to, ar buvo apžiūrėti pasėlių plotai, jeigu taip, tai ar buvo apžiūrėti tik vizualiai, laukus pravažiuojant su žemės ūkio technika, ar sklypai buvo išmatuoti. Aplinkybė, jog Aktuose yra nurodyti pažeisti pasėlių plotai ha, kurie sutampa su bendrais plotais, pasėlių sunaikinimo intensyvumas procentais ir pan., nepatvirtina, jog realiai buvo išmatuoti plotai ir konstatuotas pasėlių pažeidimo mastas. Komisijos narių teismo posėdyje duoti paaiškinimai niekaip neįrodo ir objektyviai nepatvirtina, jog pasėlių laukai buvo apžiūrėti, o po to matuojami matavimo juosta. Net ir tuo atveju, jeigu Komisijos nariai galbūt matavo pasėlių laukus, o šiems matavimams atlikti naudojo matavimo juostą, tai dar neįrodo fakto, jog matavimams atlikti naudota juosta atitiko visus matavimo prietaisui keliamus reikalavimus ir tuo metu turėjo metrologinę patikrą. Atsakovas minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikęs. Taigi Komisijos surašyti Aktai yra neinformatyvūs, iš esmės prieštaringi ir neatitinkantys Medžioklės įstatymo bei VAĮ keliamų formos ir turinio reikalavimų administraciniam aktui.

17.6. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Metodikoje, t. y. tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte ir tuo pačiu suinteresuotiems asmenims, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kokios konkrečios faktinės aplinkybės nustatytos, kaip paskaičiuotas žemės ūkio pasėlių pakenkimo intensyvumas, taip pat aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis dėl žalos atlyginimo arba kitaip tariant paneigiančių teisę į žalos atlyginimą. Tai yra sudėtiniai žalos apskaičiavimo elementai, kurių konstatavimas (arba ne) yra teisiškai reikšmingas ne tik dėl galimybės visiškai eliminuoti arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą, bet ir dėl suinteresuotų pusių suvokimo žemės ūkio pasėlių žalos paskaičiavimą turėjusių įtaką veiksnių, reikšmingų aplinkybių. Tai reiškia, jog ir ginčo atveju Komisija administraciniame akte dėl žalos apskaičiavimo privalėjo konkrečiai apibrėžti žalos atsiradimo vietą, patvirtindama tai rašytiniais įrodymais, tiksliai nustatyti ir apskaičiuoti vertinamą žemės ūkio pasėlių sklypą, ir kt. Tai yra viešojo administravimo subjekto pareiga, kuri atsižvelgiant į valdžių padalinimo principą, nagrinėjamu atveju negalėjo būti perkelta teismui. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę ir sprendime nieko neapsisakė apie tai, jog nei prie Aktų, nei prie sprendimų nėra pridėtų įrodymų ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą. Sprendimuose tik deklaratyviu sakiniu konstatuota, jog išimčių šalinančių žalos atlyginimą, nėra. Tačiau vien toks Komisijos sprendimuose esantis deklaratyvus sakinys nėra pakankamas, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis, tiek ir teismas nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą.

17.7. Nei Komisijos priimtame Akte, nei sprendime nebuvo konstatuota jokių išskirtinių žalos pobūdžio atvejų, kuomet nebūtų buvę įmanoma pasėliams padarytos žalos nustatyti per 7 dienų terminą. Tokių aplinkybių nenustatė ir bylą nagrinėjęs teismas. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatytas trumpas dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos įvertinimo terminas skirtas užtikrinti, kad padaryta žala būtų kuo tiksliau ir objektyviau įvertinta. Akivaizdu, jog praėjus ilgesniam laikui nuo laukinių gyvūnų žalos padarymo fakto, neįmanoma tiksliai jos įvertinti, o bet koks neobjektyvus svarstymas ir vertinimas pažeidžia pareiškėjo teises. Vien pats faktas, jog Komisija praleidusi nustatytą 7 dienų terminą galbūt apžiūrėjo ir įvertino vietoje D. R. pasėlių būklę bei surašė apžiūros aktą, suponuoja jo neteisėtumą. Taigi, priešingai nei sprendime nurodė teismas, aplinkybė, jog D. R. pasėliams padaryta žala buvo įvertinta nesilaikant 7 kalendorinių dienų termino, suteikia pagrindą daryti išvadą, jog Komisijos Aktas buvo priimtas pažeidžiant minėto įstatymo pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertimą ir Akto pagrįstumą.

18. Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti galioti.
19. Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti galioti.
20. Tretieji suinteresuoti asmenys A. R. ir D. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; jei teismas tenkintų apeliacinį skundą, vadovaujantis išdėstytais motyvais dėl trečiųjų asmenų patirtos žalos atlyginimo, prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo sprendžiant žalos atlyginimo klausimą tretiesiems asmenims, tiek iš pareiškėjo, tiek iš atsakovo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad yra patyrę medžiojamųjų gyvūnų padarytą didelę žalą jų žemės ūkio pasėliams. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ginčijami apžiūros aktai jam sukelia teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-2456/2016 yra išaiškinęs, kad apžiūros aktas laikytinas neatsiejama sudėtine Komisijos sprendimo motyvų dalimi. Todėl teismas palikęs nenagrinėtu pareiškėjo skundo dalį, kurioje buvo prašoma panaikinti apžiūros aktus, bet išnagrinėjęs skundžiamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, iš esmės pasisakė ir dėl pareiškėjo nepagrįstai apskųstų apžiūros aktų pagrįstumo ir teisėtumo. Tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukėlė Komisijos sprendimas, kurio sudėtine dalimi yra laikomas ir apžiūros aktas. Panaikinus Komisijos sprendimą, bet nepanaikinus tarpinių administracinių aktų, tokie teismo nepanaikinti tarpiniai administraciniai aktai jokių teisinių pasekmių apeliantui nesukelia. Metodikos 2 punkto 3 dalyje yra nurodoma, kad, vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (Metodikos 1 priedas). Minimoje formoje nėra nurodoma, kad turi būti nurodomi duomenys apie aktą surašančią Komisiją, ar Komisijos sudarymo tvarką. Apžiūros akto formoje yra tik nurodoma, kad Akte turi būti nurodomi Komisijos narių vardai ir pavardės bei jų parašai. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad apžiūros aktą pasirašė asmenys, neturintys tam įgaliojimų. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad Komisija buvo sudaryta savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Apeliantas tik pateikia abstraktaus pobūdžio samprotavimus apie tai, kad Komisijos surašyti aktai yra neinformatyvūs. Komisija yra aiškiai nurodžiusi kuo rėmėsi skaičiuojant pažeistus plotus ir pakenkimo laipsnį, bei nurodžiusi konkrečius teisės aktus, kuriais vadovaujasi. Komisijos žalos apskaičiavimas tinkamai pagrįstas faktais bei teisės normomis, atitinka jam keliamus Medžioklės įstatymo ir VAĮ reikalavimus, o apeliantas nepateikė jokių Komisijos išvadas paneigiančių įrodymų, taip pat nenurodė jokių konkrečių teisės aktų, kuriems prieštarautų Komisijos sprendimas. Apeliantas skųsdamas priimtus administracinius aktus pats turi pareigą pateikti įrodymus, kurie paneigtų aktuose (tiek apžiūros aktuose, tiek sprendimuose) nurodytas faktines aplinkybes, naudojamas žemės ūkio pasėlių pažeidimo mąsto, derlingumų ar kainų nustatymus. Apeliantas nepagrįstai nusišalina nuo jam tenkančios įrodinėjimo pareigos dėl atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių ginčijimo, pats nepateikdamas jokių įrodymų dėl Komisijos nustatyto faktinių aplinkybių atitikimo tikrovei. Apelianto akcentuojami kaip pažeisti Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje ir Metodikos 2 punkte konkretizuoti procedūriniai terminai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad šie formalūs pažeidimai galėtų būti pagrįsta priežastis dėl kurios nebūtų galima įvertinti padarytos žalos masto ir sukliudyti tinkamai nustatyti padarytos žemės sklypams žalos dydį ar, juolab, būti reikšminga priežastimi panaikini Komisijos sprendimą. Pažymi, kad teisės pažeidimu padaryta žala – medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo pareiga yra priskirta medžioklės plotų naudotojui  (pareiškėjui). Pareiškėjas gali būti atleistas nuo žalos atlyginimo dėl netinkamo atsakovų veiksmų ar neveikimo, panaikinus atsakovų priimtus administracinius aktus. Tokiu būdu atsakovų netinkamu veikimu ar neveikimu bus padaryta žala tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Jeigu būtų pripažinta, kad žalos nustatymo ir sprendimo priėmimo procedūros yra pažeistos, dėl šių procedūrų pažeidimo kaltė turėtų būti priskirta atsakovams. Jeigu teismas panaikintų Komisijos 2016 m. vasario 11 d. sprendimus, prašo priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), kuri yra tolygi Komisijos nustatytai tretiesiems asmenims medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai, nes dėl Komisijos veiksmų (neveikimo) tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra padaryta 16 000,75 Eur bendra žala (A. R. – 10 949,4 Eur, D. R. – 5 051,35 Eur). Teismui atmetus trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims padarytą žalą motyvuojant, kad tokios žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas kitoje administracinėje byloje, kurioje administracinės bylos nagrinėjimo dalykas būtų žalos atlyginimas bei procesinių palūkanų priteisimas, būtų pažeista trečiųjų suinteresuotų asmenų teisė į teisingą teismą, nes toks procesas užtruktų keletą metų ir būtų padaryta dar didesnė žala tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. vasario 11 d. sprendimo dėl D. R. žieminių kviečių pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, 2016 m. vasario 11 d. sprendimo dėl A. R. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo; Komisijos medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2015 m. gegužės 20 d. akto Nr. 14; 2015 m. gegužės 27 d. akto Nr. 15, 2015 m. spalio 13 d. akto Nr. 52, 2015 m. rugpjūčio 19 d. aktų Nr. 39 ir Nr. 40, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl ginčijamų Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2015 m. gegužės 20 d. akto Nr. 14; 2015 m. gegužės 27 d. akto  Nr. 15, 2015 m. spalio 13 d. akto Nr. 52, 2015 m. rugpjūčio 19 d. aktų Nr. 39 ir Nr. 40 panaikinimo nutraukė, nes, pirmosios instancijos teismo nuomone, ginčijami apžiūros aktai negali būti skundžiami teismui, kadangi negali būti  savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku.
24. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pažymėta, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.
27. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Ši taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Toks sprendimas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-557/2009).
28. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu nėra apskaičiuojama konkreti padaryta žala, šiuo aktu medžioklės plotų naudotojas nėra įpareigojimas atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Taigi medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas nėra individualus administracinis aktas, jis yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris medžioklės plotų naudotojui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių.
29. Kadangi ginčijami Komisijos surašyti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktai nėra pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiais individualiais teisės aktais, galinčiais būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla dėl pareiškėjo ginčijamų minėtų aktų nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
30. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjo ginčijamų Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų panaikinimo.
31. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. AD-1-1510 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos nuostatų tvirtinimo“ buvo sudaryta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija ir patvirtinti šios komisijos nuostatai (I t., b. l. 76–78).
32. Ginčijamuose sprendimuose nurodyta, kad juos priėmė minėtu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, šiuos sprendimus pasirašė jų priėmime dalyvavę komisijos nariai. Taigi pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
33. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas procedūrinis 7 dienų terminas, per kurį turi būti organizuojamas žalos įvertinimas, savo teisine prigimtimi nėra naikinamasis terminas, nes įstatyme yra numatyta sąlyga, kuriai esant žalos įvertinimas gali būti atliekamas ir praėjus šiam terminui.
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad organizuojant žalos įvertinimą Komisija ne visuomet laikėsi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto 7 dienų termino. Tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, nurodyto žalos įvertinimo termino nesilaikymas laikytinas neesminiu pažeidimu, neturėjusiu įtakos žalos nustatymo faktui, dydžiui ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
35. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi skundžiamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo galimas yra tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu.
36. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pažeidimas, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, neturėjo įtakos ginčijamų Komisijos sprendimų pagrįstumui, todėl minėto termino nesilaikymas nėra pagrindas panaikinti pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus.
37. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
38. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais bei pagal procesinių teisės normų nuostatas įvertintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino ir Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų, kuriais buvo remiamasi priimant ginčijamus Komisijos sprendimus, atitiktį Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikai, patvirtintai Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
40. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo medžiotojų klubo „Truskava“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Laimutis Alechnavičius

                                                                                                 Ramūnas Gadliauskas

              Dainius Raižys