Baudžiamoji byla Nr. 1-256-965/2014
Proceso Nr. 1-33-1-01202-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.1.7.2.7.; 1.1.8.11.; 1.2.4.8.3.;
2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, Daivai Kaminskienei, dalyvaujant
prokurorei Snieguolei Lukošienei,
kaltinamojo G. S. gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,
kaltinamajam G. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G.S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010-04-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 15 valandų per mėnesį, 2011-05-30 išbrauktas iš įskaitos;
2) 2011-11-08 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija),
n u s t a t ė:
G. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y.:
2013-06-24, apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su M. G. metu, E. G. bandant apginti motiną M. G., sugriebė jos mažametei dukrai E. G., gim. 2003-06-05, už dešinės rankos ir ją užsuko jai už nugaros, tuo nukentėjusiajai E. G. padarydamas dešinės alkūnės raiščių patempimą, kas sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad M. G. pažįsta jau apie 4 metus, buvo sugyventiniai. 2013 m. birželio 24 d. buvo pas savo draugą D. P., išvakarėse šventė Jonines, vartojo alkoholio, tačiau jau birželio 24 d. alkoholio nevartojo. Apie 11 val. pas D. P. atėjo M. G. kartu su savo dukra E. G.. Vos atėjusi, Monika pradėjo priekaištauti, smogė 1 kartą į veidą, po to atėjusi paskui jį į virtuvę, vėl smogė jam į veidą. Virtuvėje taip pat buvo draugo D. P. sesuo A. P. ir viską matė. Kilus konfliktui su M. G., jos dukra Emilija tuo metu puolė ir rankomis jam sugriebė už kaklo. Gindamasis, suėmė Emilijos ranką ir ją nustūmė nuo savęs, tačiau jos rankos sugriebęs ir užsukęs jai už nugaros tikrai nebuvo. Nustumdamas Emiliją nuo savęs, jai tikrai skausmo sukelti negalėjo. Pasakė jai nesikišti ne į savo reikalus. Netrukus Monika ir Emilija iš buto išėjo. Teigia, kad Emilijos nežalojo ir jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo.
Šiems kaltinamojo G. S. parodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės atitinka teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodė, kad tuo metu, kai konfliktavo su M. G., Emilija, norėdama apginti savo motiną, abejomis rankomis sugriebė jam už kaklo. Tuomet jis sugriebė Emilijai už rankos ir ją nustūmė nuo savęs, sakydamas, kad ši nesikištų į suaugusių reikalus. Galbūt šiek tiek per stipriai suspaudė Emilijai ranką ir tai jai sukėlė skausmą. Jokios tyčios sužaloti Emiliją, sukelti jai skausmą tikrai neturėjo (b. l. 87-88).
Nukentėjusioji E. G. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ji su mama buvo pas D. P., kuriam mama pertvarstė sužeistą koją. Tarp mamos ir G. S. kilus konfliktui, jis norėjo trenkti mamai, todėl ji paėmė G. S. už kaklo, kad jis mamai netrenktų ir ši neatsimuštų į sieną. G. S. sugriebė jai už dešinės rankos ir užsuko ją už nugaros. Jai labai skaudėjo ranką, todėl su mama iš karto nuvažiavo į ligoninę. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie atitinka teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus.
Liudytoja M. G. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. birželio 24 d. kartu su dukra E. G. atvyko pas D. P., nes jis prašė perrišti jam sužeistą koją. Nežinojo, kad bute bus G. S.. Joms atvykus, G. S. ją įžeidinėjo, virtuvėje, kurioje buvo ir A. P., norėjo jai trenkti, bet jos dukra E. G. įsimaišė tarp jų, norėjo ją apginti nuo kaltinamojo. G. S. sugriebė jos dukrai už rankos ir ją užsuko už nugaros, Emilija pradėjo verkti, sakė, kad skauda ranką, todėl nuvažiavo į vaikų ligoninę. Nurodė, kad po įvykio iš karto į policiją nesikreipė, bet tai padaryti patarė įgaliotinis, nes G. S. po įvykio buvo ją užpuolęs, sumušęs, dukra jo labai bijo. Dėl sumušimo taip pat parašė pareiškimą. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės atitiko teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus.
Liudytoja A. P. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad gerai pažįsta G. S., jis yra jos brolio D. P. draugas. Nurodė, kad 2013 m. birželio 24 d. ryte grįžo namo, juose buvo G. S., M. G. ir jos dukra E. G.. Teigia, kad G. S. tą rytą buvo blaivus. Tarp M. G. ir G. S. kilo konfliktas, M. G. trenkė G. S. į veidą, po ko jis ranka užsimojo prieš Moniką, norėdamas ją pagąsdinti, kad ši jį paliktų ramybėje, tačiau jokio fizinio smurto Monikos atžvilgiu jis nenaudojo. Tuo momentu ant Gedimino puolė šalia stovėjusi Emilija, tokiu būdu gindama mamą. G. S. sugriebė mergaitei už rankos ir ją nustūmė nuo savęs, rankos užsukęs nebuvo. Viskas įvyko labai greitai, E. G. po įvykio labai verkė, cypė, jos su mama greitai išėjo. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie iš esmės atitiko teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, liudytoja juos teisme patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai nurodė, kad, jau puldama ant G. S., Emilija šaukė, tačiau po to, kada Gediminas ją atstūmė nuo savęs, Emilija pradėjo dar garsiau šaukti. Šaukdama, Emilija skundėsi, kad jai skauda ranką. Kokiu būdu Emilija susižalojo ranką nespėjo pastebėti, kadangi viskas truko vos akimirką. Teigia, kad Gediminas tyčia tikrai Emilijos nežalojo, ranką Emilija galėjo susižaloti, kai Gediminas ją bandė nuo savęs atstumti (b. l. 30-31).
2013-06-27 M. G. pareiškimas, 2013-07-01 jo patikslinimas bei 2013-07-03 ikiteisminio tyrimo tyrėjo tarnybinis pranešimas patvirtina M. G. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad po 2013-06-24 įvykio tarp M. G. ir G. S. įvyko konfliktas, po kurio M. G. parašė pareiškimą policijai (b. l. 27, 28, 29).
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2013-07-09 pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to, kad gautas M. G. pareiškimas, kad 2013-06-24 apie 16 val. G. S. užsuko jos dukrai E. G. ranką už nugaros, dėl to buvo nustatytas dešinės alkūnės raiščio patempimas (b. l. 3).
Iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų (b. l. 15), asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (b. l. 18), rentgeno nuotraukų (b. l. 19-20) nustatyta, kad nukentėjusioji E. G. kartu su mama M. G. 2013-06-24 apie 16 val. kreipėsi į Klaipėdos vaikų ligoninę dėl dešinės rankos alkūnės išsukimo. Atlikus rentgenogramą ir apžiūrėjus gydytojui traumatologui, E. G. nustatytas dešinės alkūnės raiščių patempimas. Gydymui paskirti nuskausminamieji ir gipso longetė.
Specialisto išvadoje Nr. G 1559/13 (03) nurodyta, kad mažametei E. G. mechaninių sužalojimų nekonstatuota, išvesta klinikinė diagnozė – dešinės alkūnės raiščių patempimas, veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas, kuris galėjo susidaryti pasukant ranką suėmus už dilbio, galimai užduotyje nurodytu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku (b. l. 22).
Atlikus papildomą medicininį tyrimą, papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2538/13 (03) teismo medicinos ekspertas nurodė, kad sužalojimo padarymo mechanizmas nurodytas specialisto išvados Nr. Nr. G 1559/13 (03) 2 p., t. y. alkūnės raiščių patempimas galėjo susidaryti pasukant ranką suėmus už dilbio. Eksperto nuomone, suėmus mažametę suaugusiam vyrui už rankos ir ją paprasčiausiai stumiant bei neatliekant rotacinio judesio, minėtas dešinės alkūnės raiščių patempimas susidaryti negalėjo (b. l. 24).
Kaltinamasis teismo posėdžio metu neigė E. G. sukelto fizinio skausmo faktą, nurodydamas, kad ranką ji galėjo susižaloti kieme, važiuodama dviračiu, nes į ligoninę po įvykio kreipėsi tik 16 val. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokius kaltinamojo teiginius. Nei nukentėjusioji, nei jos mama M. G. neneigia, kad į D. P. namus atvyko apie 11 val., užtruko apie vieną valandą, vėliau nuvyko į ligoninę, kurioje priėmimo pas gydytojus teko palaukti. Teismas tokius paaiškinimus laiko logiškais, taigi, nuo įvykio iki diagnozės konstatavimo galėjo praeiti keletas valandų.
Be to, kaltinamasis G. S. neneigia, kad kilo konfliktas tarp jo ir M. G., o E. G., gindama mamą ir nenorėdama, kad jis jai suduotų, puolė ant jo. Neneigia, kad E. G. sugriebė už rankos, ją nustūmė, tačiau teigia, kad rankos nesuko. Tokiai kaltinamojo versijai prieštarauja kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai – nukentėjusiosios ir liudytojos M. G. parodymai, specialisto išvados. Be to, liudytoja A. P., kuri pripažino, kad gerai pažįsta kaltinamąjį, nes jis yra jos brolio draugas, patvirtino faktą, kad G. S. buvo sugriebęs E. G. už rankos, ją stūmė. Tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu minėta liudytoja tvirtino, kad po to, kai G. S. sugriebė E. G. už rankos, ši smarkiai verkė, net cypė ir skundėsi, kad skauda ranką. Šias aplinkybes patvirtina akistatos tarp A. P. ir M. G. protokolas, iš kurio matyti, kad nors A. P. neigia, kad G. S. užsuko ranką nukentėjusiajai, tačiau akistatos metu patvirtino, kad E. G. rankos niekur negalėjo susitrenkti, nes aplinkui jokių daiktų nebuvo. Patvirtino, kad nukentėjusioji pradėjo verkti po kontakto su kaltinamuoju (b. l. 32-33). Baudžiamojoje teisėje fizinis skausmas suprantamas kaip bet koks nemalonus jutiminis patyrimas, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu, sukeltas kito asmens veiksmų. Byloje pateiktos dvi specialisto išvados, kurios viena kitai neprieštarauja, priešingai, jose nuosekliai nurodyta, kad alkūnės raiščių patempimas galėjo susidaryti pasukant ranką suėmus už dilbio. Teismo medicinos eksperto gydytojo R. P. nuomone, suėmus mažametę suaugusiam vyrui už rankos ir ją paprasčiausiai stumiant bei neatliekant rotacinio judesio, minėtas dešinės alkūnės raiščių patempimas susidaryti negalėjo. Taigi nepriklausomo teismo medicinos eksperto išvados paneigia kaltinamojo ir kaltinamąjį gerai pažįstančios liudytojos A. P., t. y. suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, parodymus, kad sukamasis judesys E. G. rankai nebuvo atliktas. Be kita ko, nei vienas iš teismo posėdžio metu apklaustų asmenų nenurodė, kad E. G. dar iki konflikto su kaltinamuoju skundėsi rankos skausmu ar kitais negalavimais, tokių duomenų nėra ir kitoje bylos medžiagoje.
Kaltinamasis nurodė, kad sugriebė E. G. už rankos ir ją nustūmė gindamasis. Byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad konflikto metu E. G. puolė G. S. ant kaklo, ginadama mamą nuo kaltinamojo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji E. G. yra 10 metų amžiaus (b. l. 14), todėl suaugęs jaunas vyras, koks ir yra kaltinamasis, net ir, kaip teigia, gindamasis nuo mažametės, turėjo įvertinti jos amžių, fizinius duomenis ir proporcingai apskaičiuoti vyriškos jėgos panaudojimą prieš mažametę mergaitę, jog ją sustabdytų, taip, kad nesukeltų jai fizinio skausmo.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei E. G.. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia – sugriebęs mažametei už rankos ir ją užsukdamas, suvokė, jog naudoja smurtą prieš vaiką, numatė, kad gali sukelti jam fizinį skausmą, tačiau, nors ir nenorėdamas, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Panaudoto smurto padarinys – sukeltas fizinis skausmas E. G.. Nukentėjusioji E. G., gimusi 2003 m. birželio 5 d., nusikaltimo padarymo metu buvo tik 10 metų amžiaus. Ši G. S. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
G. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis buvo teistas, be to, nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad G. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, neblaivumo laipsnis jam nebuvo nustatytas. Teismo posėdžio metu visi apklausti asmenys nurodė, kad alkoholį kaltinamasis vartojo nusikalstamos veikos padarymo išvakarėse, t. y. 2013-06-23, šių aplinkybių kaltinamasis neneigė. Kadangi visos kylančios abejonės yra vertintinos kaltinamojo naudai, todėl apsvaigimas nuo alkoholio nelaikytinas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir iš kaltinimo šalinamas, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam G. S. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, mažesnė, nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.
Nusikalstamą veiką kaltinamasis G. S. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu po 2011-11-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 9 mėnesiams, priėmimo. Naujo tyčinio nusikaltimo – fizinio skausmo sukėlimo meažamečiui – padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo, kad asmuo nepateisino teismo jam pareikšto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2011-11-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2011-11-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 str. 1 d.).
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 104,49 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo G. S. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (b. l. 37-39). Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausta mažametė nukentėjusioji E. G. dėl kaltinamojo G. S. nusikalstamos veikos buvo sužalota ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydyta nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 104,49 Lt apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Civilinis ieškovas pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 40). Kaltinamasis G. S., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Valstybinės ligonių kasos prie LR (duomenys neskelbtini)49 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir jam paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtąją bausmę ir bausmę, paskirtą 2011-11-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinti dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės 2011-11-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kaltinamajam G. S. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo.
Priteisti iš kaltinamojo G. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 104,49 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Tamošaitienė