Baudžiamoji
byla Nr. 2K-461/2006
Procesinio
sprendimo kategorija
1.2.14.8. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2006 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto
Piesliako ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,
sekretoriaujant L. Baužienei,
dalyvaujant prokurorei A.
Japertienei,
nuteistajai Z.
B. ,
nukentėjusiajam A. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. B. kasacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d.
nuosprendžio, kuriuo Z. B. nuteista pagal: BK 302
straipsnio 1 dalį (dėl A. B. paso pagrobimo turint tikslą
gauti įgaliojimą savo vardu) areštu 30 parų,
BK 24 straipsnio
4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. parašo suklastojimo
2002 m. spalio 14 d.) areštu 30 parų,
BK 302
straipsnio 1 dalį (dėl A. B. paso pagrobimo siekiant
sudaryti sodo sklypo pardavimo sutartį) areštu 30 parų,
BK 24 straipsnio
4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. parašo
suklastojimo 2002 m. spalio 22 d.) areštu 30 parų,
BK 300
straipsnio 1 dalį (dėl suklastoto dokumento – įgaliojimo – panaudojimo 2002 m.
spalio 29 d.) areštu 30 parų,
BK 182
straipsnio 1 dalį (dėl 5000 Lt užvaldymo apgaule) laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams,
BK 214 straipsnį
laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
BK 215 straipsnį
laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
BK 182 straipsnio
1 dalį (dėl A. B. priklausančių 800 Lt užvaldymo) laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams.
Vadovaujantis BK
63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas,
numatytas BK 214 straipsnyje, 215 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 800
Lt užvaldymo), subendrintos taikant apėmimą ir paskirta subendrinta bausmė
laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 6 punktais,
taikant BK 65 straipsnio taisykles, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su
kitomis bausmėmis ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems
metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais,
paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant iki 2005 m.
gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiajam A. B. nusikaltimu padarytą 800 Lt
turtinę žalą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios
vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skundžiama ir
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
lapkričio 10 d. nutartis, kuria nuteistosios Z. B. apeliacinis
skundas atmestas.
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 10
d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d.
nuosprendis pakeistas: nukentėjusiajam A. B. pripažinta teisė į civilinio
ieškinio dėl jam priklausančio žemės sklypo, esančio Vilniaus r., (duomenys
neskelbtini), pardavimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio
perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistosios Z. B.,
prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir prokurorės, prašiusių
kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Z.
B. nuteista už šias nusikalstamas veikas:
2002 m. spalio
mėn., ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytą dieną, būdama savo bute,
esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobė sutuoktinio A. B. vardu išduotą asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos
piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo laikomas šiame
bute.
2002 m., laikotarpiu
nuo rugsėjo mėn. iki spalio 14 d., organizavo dokumento suklastojimą.
Ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytoje vietoje surado nenustatytą
asmenį ir jam pasiūlė už atlygį suklastoti sutuoktinio parašą, duodama
sutuoktinio A. B. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir
liepdama jam išmokti pasirašyti sutuoktinio parašu. 2002 m. spalio 14 d., apie
13.00 val., kartu su minėtu nenustatytu asmeniu atvyko į 1-ąjį notarų biurą,
esantį Vilniuje, T. Kosciuškos g. 6, kur šiam asmeniui liepė prisistatyti
A. B., pateikė notarei pagrobtą Lietuvos Respublikos pasą (duomenys
neskelbtini), išduotą A. B. vardu. Notarei surašius
įgaliojimą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Z.
B. įgaliojama keisti savo nuožiūra jungtinės nuosavybės teise priklausantį
žemės sklypą (kadastro Nr. 41 (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus
r., (duomenys neskelbtini), ir nenustatytam asmeniui pasirašant
įgaliojimą A. B. vardu, suklastojo pastarojo parašą.
2002 m. spalio mėn.,
ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytą dieną, būdama savo bute,
esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobė sutuoktinio A. B. vardu išduotą asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos
piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo laikomas šiame
bute.
2002 m.,
laikotarpiu nuo spalio mėn. 15 d. iki 22 d., organizavo dokumento suklastojimą.
Tam pačiam ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytam asmeniui pasiūlė už
atlygį suklastoti sutuoktinio parašą. Pastarajam sutikus, 2002 m. spalio 22 d.,
apie 12.00 val., kartu su minėtu nenustatytu asmeniu atvyko į 1-ąjį notarų
biurą, esantį Vilniuje, T. Kosciuškos g. 6, kur nenustatytam asmeniui liepė
prisistatyti A. B., pateikė notarei pagrobtą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys
neskelbtini), išduotą A. B. vardu. Notarei surašius
įgaliojimą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Z.
B. įgaliojama valdyti, tvarkyti bei disponuoti savo nuožiūra jungtinės
nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini), esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), ir
nenustatytam asmeniui pasirašant įgaliojimą A. B. vardu,
suklastojo pastarojo parašą.
2002 m. spalio
29 d., apie 10.00 val., atvyko į notarų biurą, esantį Vilniuje, Tuskulėnų
1c-13, kur panaudojo 2002 m. spalio 22 d. suklastotą dokumentą – įgaliojimą (registro
Nr. (duomenys neskelbtini), pateikusi jį notarei kaip patvirtinimą, kad
ji sudaro teisėtą sandorį ir pasirašė su V. L. Žemės
pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės
sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jungtinės
nuosavybės teisėmis jai ir sutuoktiniui A. B.
Turėdama tikslą apgaule
užvaldyti svetimą turtą, 2002 m. spalio 29 d., 15-ajame notarų biure, esančiame
Vilniuje, Tuskulėnų g. 1c-13, pateikusi notarei suklastotą dokumentą – A. B.
vardu išduotą įgaliojimą, su V. L. sudarė žemės
pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės
sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgaule gavusi 5000 Lt
juos užvaldė.
2003 m. liepos 2
d., ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, neteisėtai įgijusi,
t. y. be savininko A. B. sutikimo paėmusi pastarajam
išduotą AB banko „Hansabankas“ „VISA Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys
neskelbtini), šią kortelę panaudojo AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame
Vilniuje, Fabijoniškių g. 2a, finansinei operacijai inicijuoti – 2003 m. liepos
2 d. 20.54 val. paėmė iš A. B. priklausančios nurodytos kortelės sąskaitos 800
Lt.
2003 m. liepos 2
d., neteisėtai įgijusi, t. y. be savininko A. B. sutikimo
paėmusi pastarajam išduotą AB banko „Hansabankas“ „VISA Elektron“ mokėjimo
kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Hansabankas“ bankomate,
esančiame Vilniuje, Fabijoniškių g. 2a, neteisėtai panaudojo jos tikrus
identifikavimo duomenis – PIN kodą – A. B. vardu atlikdama
finansinę operaciją – 2003 m. liepos 2 d. 20.54 val. paimdama iš A. B.
priklausančios nurodytos kortelės sąskaitos 800 Lt.
2003 m. liepos 2
d. 20.54 val. AB „Hansabankas“ bankomate, esančiame Vilniuje, Fabijoniškių g.
2a, panaudodama neteisėtai įgytą, A. B. išduotą, AB banko „Hansabankas“ „VISA
Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir kortelės tikrus
identifikavimo duomenis iš A. B. priklausančios AB banke „Hansabankas“ esančios
sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 800 Lt, taip apgaule užvaldė
svetimą turtą.
Kasaciniu skundu
nuteistoji Z. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo
2005 m. lapkričio 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorė nurodo,
kad teismų sprendimai naikintini, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.
Apygardos teismas, remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias
turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, patikėjo
nepagrįstais A. B. parodymais, jog 800 Lt buvo jo motinos
pinigai. Tuo galima būtų patikėti, jeigu pinigai būtų sunumeruoti, įvardyti banknotų
skaičius ir jų nominali vertė. Jos argumentus, kad pinigai buvo panaudoti visos
šeimos reikmėms (taip pat ir A. B., nes jis gyvena viename bute ir kartu
maitinasi), kolegija laikė nepakankamais, kad jais remiantis būtų galima
panaikinti nuosprendžio dalį dėl priteistos iš jos A. B. 800 Lt turtinės žalos.
Kasatorė nurodo,
kad 2003 m. kovo 21 d. ji parašė įgaliojimą, kuriuo leido sutuoktiniui
disponuoti šeimos santaupomis, jie apmokėjo skolas už butą, atsiskaitė su
antstoliais. Sutuoktiniui užteko tik to, kad butas buvo išsaugotas, tačiau
vaikams išlaikyti, jų mokslams ir toliau vengė teikti materialinę paramą. Todėl
ji 2003 m. liepos 2 d. su A. B. kortele paėmė iš sąskaitos
800 Lt, nes reikėjo maitinti šeimą.
Kasatorė nurodo,
kad kolektyvinį sodą ir trijų kambarių komunalinį butą ji gavo iš savo darbovietės.
Butą privatizavo 1992 m. – ji sumokėjo 16 441 rub., o vyras – tik 5923 rub.
Taip ji liko be santaupų, o šeimai išlaikyti buvo reikalingos nuolatinės lėšos,
tačiau sutuoktinis vengė rūpintis šeima. Prasidėjo teismai, skolos už butą, pinigų
paieškos, nes vaikai augo, mokėsi. Iškilo realus pavojus netekti buto ir
atsidurti gatvėje. Esant tokiai beviltiškai padėčiai nusprendė parduoti
apleistą kolektyvinį sodą, tą ir padarė be sutuoktinio žinios, nes jam šeimos
likimas nebuvo svarbus. Kasatorė teigia, kad viską, kas jai inkriminuota, ji
padarė neperžengdama būtinosios ginties ribų, nes buvo priversta viena
disponuoti bendru turtu visos šeimos labui, išsaugoti butą. Tik dėl to vaikai
įgijo aukštuosius išsilavinimus ir turi kur gyventi. Kasatorės nuomone, nuosprendyje
nepaneigiama, jog tai buvo tik civiliniai santykiai tarp nesutariančių
sutuoktinių dėl disponavimo bendru turtu ir vaikų išlaikymo. Be to,
ikiteisminio tyrimo metu buvo areštuotas jai dovanotas butas, tačiau teismas
nuosprendyje arešto panaikinimo klausimo nesprendė.
Kasacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 182
straipsnio 1 dalies taikymo
Bylos duomenimis
nustatyta, kad neturėdama teisės be sutuoktinio A. B. žinios
parduoti bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą, Z. B. 2002 m. rugsėjo–spalio mėn. atliko pirmuosius jai
inkriminuotus nusikalstamus veiksmus – pagrobė sutuoktinio pasą, organizavo
dokumento suklastojimą, panaudojo suklastotą dokumentą ir be sutuoktinio žinios
parduodama sodo sklypą apgaule užvaldė 5000 Lt. BK 182 straipsnio 1 dalyje
numatyta atsakomybė už svetimo turto įgijimą apgaule. Šiuo atveju Z. B. neteisėtai pardavė turtą, kuris buvo jos ir
nukentėjusiojo A. B. bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87
straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d.
nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose
bylose“ 5 punkte išaiškinta, kad svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo
momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagal BK 178 ir 180
straipsnius nėra svetimas asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise
priklausantis turtas, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė
nėra pasibaigusi kitu būdu. Ginčo objektu esantis turtas negali būti grobimo
dalykas ginčo šalims pagal minėtus straipsnius, kol šis klausimas nėra
išspręstas teisme. Šis išaiškinimas, koks turtas yra laikytinas svetimu,
taikytinas ir nusikalstamai veikai, numatytai BK 182 straipsnyje.
Įvertinus minėtas
aplinkybes ir Senato išaiškinimą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
daro išvadą, kad Z. B. nepagrįstai nuteista pagal BK 182
straipsnio 1 dalį už tai, kad 2002 m. spalio 29 d. apgaule užvaldė svetimą 5000
Lt turtą (nuosprendyje nenurodyta ir kam buvo padaryta materialinė žala), nes
šiuo atveju nėra BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos būtino
sudėties požymio – nusikaltimo dalyko. Kadangi baudžiamasis įstatymas
pritaikytas netinkamai, skundžiami teismų sprendimai pakeičiami ir ši
baudžiamosios bylos dalis nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo
ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų kasacinio
skundo argumentų
Kasatorė
nepagrįstai prašo baudžiamąją bylą jai nutraukti, nurodydama, kad jai
inkriminuotus veiksmus ji atliko būdama būtinosios ginties situacijoje savo
šeimos interesais. Iš bylos medžiagos matyti, kad toks kasatorės argumentas yra
naujas, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje ji
visiškai prisipažino kalta, gailėjosi, savo apeliaciniame skunde prašė
nuosprendį pakeisti dėl priteisto civilinio ieškinio – 800 Lt žalos atlyginimo
nukentėjusiajam A. B. Nėra pagrindo tenkinti šio kasatorės prašymo. Būtinoji
gintis galima tik nuo realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, kuris
atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, kai kėsinamasi į
asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę, būstą ir kitas teises, visuomenės ar
valstybės interesus, padarant besikėsinančiajam asmeniui fizinę, materialinę
žalą. Šiuo atveju nenustatyta, kad nukentėjusysis A. B. savo veiksmais, atitinkančiais
baudžiamojo įstatymo numatytos konkrečios nusikalstamos veikos požymius,
pavojingai kėsinosi į nuteistosios ar kitų asmenų teises, todėl ir Z. B. veiksmų negalima vertinti kaip atliktų esant būtinosios
ginties situacijai.
Kasatorė nurodo,
kad ji nepagrįstai nuteista už 800 Lt įgijimą apgaule, nes tie pinigai buvo
bendras šeimos turtas. Tačiau nukentėjusysis nurodė, kad šie pinigai priklausė
jam ir jo motinai J. B. , jie buvo pervesti už parduotas
akcijas, jo motina atidavė jam kortelę ir leido joje esančius pinigus panaudoti
skoloms padengti. Šias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir J. B. . Pati Z. B. ikiteisminio tyrimo metu
nurodė, kad ji žinojo, jog šie 800 Lt priklausė jos vyrui ir jo motinai; šie
pinigai į kortelę buvo pervesti už parduotas akcijas (T. 1, b. l. 117).
Teisiamojo posėdžio metu ji, sutikdama su sutrumpintu byloje surinktų įrodymų
tyrimu, neapklausiant liudytojų, nurodė, kad ji tikėjosi per dvi savaites
grąžinti 800 Lt vyrui. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistoji ir pati buvo
įsitikinusi, kad ji išėmė iš sąskaitos pinigus, kurie priklausė jos vyrui.
Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalies 2 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe
pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos
sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas
perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Todėl pagrįstai
nustatyta, kad ji neteisėtai, nežinant A. B., be jo sutikimo paėmė
nukentėjusiajam priklausančią mokėjimo kortelę, neteisėtai panaudodama jos PIN
kodą, veikdama apgaule paėmė iš nukentėjusiojo sąskaitos pinigus. Jos veiksmai
teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 214, 215
straipsniuose, 182 straipsnio 1 dalyje, sutaptis.
Bylos medžiaga
nustatyta, kad tarp sutuoktinių Z. B. ir A.
B. buvo tam tikrų šeimyninių nesutarimų, finansinė šeimos padėtis nebuvo
gera, todėl į tai teismas atsižvelgė, pripažindamas atsakomybę lengvinančia
aplinkybe, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl labai sunkios
kaltinamosios šeimos turtinės padėties.
Kasatorė taip
pat teigia, kad teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl laikino jos
nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), apribojimo
panaikinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
prokurorės 2005 m. liepos 5 d. nutarimu buvo nustatytas dalinis nuosavybės
teisių į šį turtą apribojimas, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, paliekant
teisę juo naudotis ir jį valdyti (T. 1, b. l. 176). Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nutartimi buvo atmestas Z.
B. prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo jos butui, esančiam (duomenys
neskelbtini), panaikinimo (T. 2, b. l. 156-157).Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 21 d. nutartimi
minėtas sprendimas buvo paliktas galioti (T. 2, b. l. 185-186). Teismai
nustatė, kad dar nėra išnagrinėtas civilinis ieškinys dėl neteisėto sodo sklypo
pardavimo, dėl to laikinas nuosavybės teisių apribojimas negali būti
panaikintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šio sprendimo pakeisti, nes jis
yra išspręstas laikantis BPK 151 straipsnio nuostatų.
Vadovaudamasi
BPK 382 straipsnio 6 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį
pakeisti: panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria Z.
B. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 5000 Lt užvaldymo apgaule),
ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.
Vadovaujantis BK 63
straipsnio 4, 6 punktais, taikant BK 65 straipsnio taisykles, šešių mėnesių
laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214
straipsnyje, 215 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 800 Lt užvaldymo
apgaule), subendrinti iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis už
nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4
dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4
dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti galutinę
subendrintą bausmę laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.
Kitą nuosprendžio ir
nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Vytautas Masiokas
Vytautas Piesliakas
Ona Aldona Budienė