Administracinė byla Nr. 2AT-3-976/2015
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00589-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija
47.11(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. atstovės advokatės Jūratės Juodienės prašymą atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė:
Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 22 d. nutarimu V. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 167 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jam išnuomotame valstybinės žemės sklype buvo vykdoma prekyba neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir planavimo skyriaus laikinųjų įrenginių suderinimo, prilygstančio leidimui. V. N. kaip asmuo, kuriam valstybinės žemės sklypas Palangoje, (duomenys neskelbtini), priklauso nuomos teise, privalėjo užtikrinti, kad komercinė veikla nurodytame sklype būtų vykdoma tik turint prekybai išduotą leidimą.
Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi netenkino V. N. skundo ir paliko galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 22 d. nutarimą nepakeistą.
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 4 d. nutartimi V. N. apeliacinio skundo netenkino ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį ir grąžino V. N. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi netenkino V. N. skundo ir paliko galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 22 d. nutarimą.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 2 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 28 d. nutarimu panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 2 d. nutarimą ir V. N. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį nutraukė.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 13 d. nutarimu panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 2 d. nutarimą paliko nepakeistą, o V. N. skundo dėl šio nutarimo panaikinimo netenkino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, vadovaudamasi ATPK 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, priėmė administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. atstovės advokatės J. Juodienės prašymą ir atnaujino administracinio teisės pažeidimo bylą.
Pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. atstovė advokatė J. Juodienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimą.
Pareiškėja teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nutarime netinkamai aiškino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-72 patvirtintas Prekybos viešosiose vietose taisykles (toliau – taisyklės), dėl to netinkamai atribojo pardavėjo ir žemės sklypo nuomininko pareigas ir taikė atsakomybę už prekybą be leidimo. ATPK 167 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis blanketinė, todėl būtina remtis konkrečiomis savivaldybių tarybų patvirtintomis prekybos viešosiose vietose taisyklėmis. Atsakomybė pagal šį ATPK straipsnį gali kilti tik asmeniui, teikiančiam prekybos paslaugas, t. y. pardavėjui. Sisteminė taisyklių 1, 7, 3.4, 3.5, 33 punktų, III-IV skyrių nuostatų analizė taip pat leidžia daryti išvadą, kad šios taisyklės yra privalomos tik pardavėjui ar paslaugų teikėjui. Taisyklių 5 punkto pastaba numato, kad nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose nesudėtingo laikino statinio, laikino prekybos ar paslaugų teikimo įrenginio, pasivažinėjimo atrakciono (neregistruojamo potencialai pavojingų įrenginių valstybės registre) įrengimo, nustatyta tvarka suderintas projektas su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi prilygsta leidimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. pagal byloje surinktą medžiagą nėra nei pardavėjas, nei paslaugų teikėjas, nes pats tiesiogiai 2012 m. liepos 8 d. Palangoje, (duomenys neskelbtini), nevykdė prekybos iš laikinųjų įrenginių. Nuobauda V. N. skirta už tai, kad jis neužtikrino, jog kitas, jam nežinomas asmuo, jo nuomojamame žemės sklype, kuris ribojasi su šaligatviu ir vieša vieta, prieinama visiems, prekybą vykdytų tik turėdamas leidimą, nes apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino taisyklių 5 punkto pastabą, kaip nurodančią pareigą asmeniui, kurio nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose, vykdoma prekyba, rūpintis, kad veikla būtų vykdoma turint nurodytą leidimą. Byloje administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį V. N. patrauktas už taisyklių 6 punkto numatančio, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama, 7 ir 7.1 punktų numatančių, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti: leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą, nuostatų pažeidimus. Teismas, taikydamas šias teisės normas, privalėjo nustatyti prekybos be leidimo faktą ir pardavėją, bet nei viena iš šių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog ATPK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įvykdė administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai motyvavo, kad aplinkybės, jog byloje nenustatytas laikiną įrenginį pastatęs asmuo, neatleidžia V. N. nuo administracinės atsakomybės. Teismas neįvertino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai R. L. ir D. M. pripažino, kad neatliko kontrolinio pirkimo ir nenustatė asmens, vykdžiusio prekybą šerbetu, tik nuotrauka užfiksavo administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. nuomojamame žemės sklype tuo metu buvusį asmenį su šerbeto prekybos vežimėliu. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistų pateiktoje nuotraukoje matyti stovintis sulčių-kokteilių (šerbeto) aparatas su užrašu „Šaltanosis“, greta aparato pardavėjas ar pirkėjai nuotraukoje neužfiksuoti, šalia matosi prekybą kava ir kitomis prekėmis galbūt vykdę asmenys, kurių tapatybės nebuvo nustatytos, jie neapklausti. Pagal teismų praktiką, administracinė atsakomybė pagal ATPK 167 straipsnį taikoma už prekybos taisyklių pažeidimą, todėl byloje nesant duomenų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, negalima teigti, kad buvo pirkimo pardavimo sandoris (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-62-1501-11). Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, jog V. N. kaltė dėl ATPK 167 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo byloje įrodyta duomenų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, nuotraukomis, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nes nei vienas iš šių įrodymų neatskleidžia prekybos šerbetu fakto. Teisinės reikšmės neturi ir šio teismo nutarimo motyvai, kad tikėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N., nesulaukęs iš Palangos miesto savivaldybės leidimo prekybai, suprato, kad toks leidimas yra duotas ir leido savo žemės sklype vykdyti prekybą. V. N. šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas už konkretų atvejį, t. y. kad neužtikrino, jog jo nuomojamame žemės sklype 2012 m. liepos 8 d. nebūtų vykdoma prekyba šerbetu iš šerbeto aparato, užfiksuoto nuotraukoje. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad bet kuriuo kitu metu 2012 m. V. N. būtų vykdęs ar leidęs vykdyti prekybą be leidimo savo žemės sklype, tai nėra teisinio pagrindo išvadai, kad V. N. bet kam ir bet kada leido tokią prekybą vykdyti. Administracinė atsakomybė turi būti grindžiama ATPK 256 straipsnio 1 dalyje numatytais įrodymais, o apeliacinės instancijos teismo nutarime nenurodytas nei vienas įrodymas, patvirtinantis, kad 2012 m. liepos 8 d. administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. nuomojamame žemės sklype buvo vykdoma prekyba be leidimo ir kad jis dėl to kaltas.
Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Šileikienė prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsiliepime nurodoma, kad Palangos miesto savivaldybės administracija neturi pagrindo abejoti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimo administracinėje byloje teisėtumu. Byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 8 d. patikrinimo metu Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai nustatė bei užfiksavo (nuotraukos, tarnybinis pranešimas, kt. bylos medžiaga), jog Palangoje, (duomenys neskelbtini), vykdoma prekyba šerbetu iš laikinojo įrenginio. Atsiliepime pažymima, kad 2012 m. gegužės 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas patvirtino bei išdavė leidimą keturiems laikiniems įrenginiams prekybai Palangoje, (duomenys neskelbtini). Leidimo prekybai iš laikinojo įrenginio šerbetu Palangos miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi. 2012 m. rugsėjo 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 499 V. N. buvo surašytas būtent dėl prekybos organizavimo iš laikinojo įrenginio šerbetu, kaip asmeniui, kuriam valstybinės žemės sklypas Palangoje, (duomenys neskelbtini), priklauso nuomos teise. Pareiškėjas privalėjo užtikrinti bei prisiimti riziką, kad komercinė veikla nurodytame sklype būtų vykdoma tik turint Palangos miesto savivaldybės išduotą leidimą prekybai bei laikantis Prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-72 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių patvirtinimo“, nes šiame sklype suteikė vietą prekybai kitiems asmenims. Nors pareiškėjo vardu veikė jo įgaliotas asmuo, administracinė atsakomybė kyla V. N., kaip viešajame registre nurodytam žemės sklypo valdytojui. Tai iš esmės ir patvirtino apeliacinės instancijos teismas 2014 m. birželio 13 d. nutarime nustatęs, jog žemės sklypas Palangoje, (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai ir iki 2095 m. yra išnuomotas V. N., ir konstatavęs, kad būtent V. N. privalėjo prižiūrėti nuomos pagrindu valdomą žemės sklypą ir užtikrinti, kad jame vykdoma veikla būtų legali ir turėtų prekybai reikalingus leidimus. Pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių, taigi administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. atstovės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti ir nenagrinėtini.
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. atstovės advokatės J. Juodienės prašymas tenkintinas.
Pagal ATPK 30217 straipsnio 5 punktą administracinio teisės pažeidimo byla gali būti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atnaujinta, jei padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui.
Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 2 d. nutarimu V. N. nubaustas pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį už Prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-72 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių patvirtinimo“ 6, 7, 7.1 punktų reikalavimų pažeidimus, nes neužtikrino, kad jam išnuomotame valstybinės žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini), prekyba iš laikino įrenginio (šerbeto šaldytuvo) būtų vykdoma turint Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus laikinųjų įrenginių suderinimą, kuris prilygsta leidimui.
Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-72 „Dėl prekybos viešose vietose taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu, patvirtintos prekybos viešosiose vietose taisyklės, kurių 1, 2 punktuose nustatyta, jog taisyklės nustato bendruosius prekybos ar paslaugų teikimo Palangos miesto viešosiose vietose organizavimo reikalavimus, bei tai, kad taisyklių privalo laikytis visi juridiniai asmenys, kitos organizacijos, juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai ir fiziniai asmenys. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Be to, taisyklių 7, 7.1 punktuose nustatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, prekiaujantis ar teikiantis paslaugas viešosiose vietose, savo darbo vietoje privalo turėti leidimo prekiauti ar teikti paslaugas originalą.
Pirmosios instancijos teismo nutarimu V. N. pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį bylos teisena nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjekto. Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų E. L. ir D. M. tarnybinis pranešimas, nuotrauka, bei teisme apklaustų liudytojų E. L. ir D. M. parodymai, leidžia daryti išvadą, kad 2012 m. liepos 8 d. Palangoje, greta sklypo (duomenys neskelbtini), stovėjo laikinas įrenginys (šerbeto aparatas), iš kurio buvo vykdoma prekyba, ir kuris nurodytoje vietoje buvo pastatytas neturint suderinimo (leidimo) su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Tačiau teismas konstatavo, kad pažeidimo padarymo subjektas (laikiną įrenginį pastatęs asmuo) byloje surinktais įrodymais nenustatytas, pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent V. N. organizavo ar vykdė prekybą jam išnuomotame valstybinės žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas Palangos miesto savivaldybės išduoto suderinimo (leidimo), institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, nepateikė. Dėl to, teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog ATPK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įvykdė administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N., o visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad aplinkybė, jog byloje nenustatytas laikiną įrenginį pastatęs asmuo, neatleidžia V. N. nuo administracinės atsakomybės, nes būtent jis privalėjo prižiūrėti nuomos pagrindu valdomą žemės sklypą ir užtikrinti, kad jame vykdoma veikla būtų legali ir turėtų prekybai reikalingus leidimus.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai, išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, reikšmingas ATPK 167 straipsnio 1 dalyje aprašyto teisės pažeidimo subjektui nustatyti, o būtent, pagrįstai konstatavo, kad ATPK 167 straipsnyje numatyto pažeidimo subjektas byloje surinktais įrodymais nenustatytas, pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent V. N. organizavo ar vykdė prekybą jam išnuomotame valstybinės žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas Palangos miesto savivaldybės išduoto suderinimo (leidimo), byloje nesurinkta: nuotraukoje greta šerbeto šaldytuvo pardavėjas ar pirkėjai neužfiksuoti, šalia buvusių ir galbūt prekiavusių kava ir kitomis prekėmis asmenų tapatybės nenustatytos ir jie neapklausti, šerbeto šaldytuvo savininkas nenustatytas.
Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Šio teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, visi įrodymai aptarti ir įvertinti. Pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2012). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją turi pateikti institucija, inicijavusi bylą (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Kaip rodo bylos medžiaga, visos galimybės šioje byloje siekiant nustatyti prekybos šerbetu faktą bei asmenį (asmenis), galbūt vykdžiusius prekybą, buvo išnaudotos.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokiu atveju vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išvedamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo išsamumą ir padarytų išvadų logiškumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė V. N. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėties, ir teisėtai nutraukė V. N. administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas įvertino ne visas esmines bylos aplinkybes, reikšmingas aiškinantis V. N. kilusios administracinės atsakomybės už prekybos taisyklių pažeidimą pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad V. N. kaip žemės sklypo nuomininkas nevykdė pareigos užtikrinti, kad komercinė veikla jo sklype būtų vykdoma tik turint Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą prekybai, ir tokiais veiksmais pažeidė taisyklių 6, 7, 7.1 punktų reikalavimus, nutarime akcentavo tik dalį reikšmingų įrodinėjant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, aplinkybių, t. y. faktą, kad byloje pateikti duomenys įrodo, jog V. N. nuomojamame sklype buvo pastatytas šerbeto šaldytuvas, prekybai iš kurio leidimas nebuvo išduotas. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs tokią išvadą, toliau nesiaiškino, ar už nurodytų Palangos prekybos taisyklių 6, 7, 7.1. punktų pažeidimą, konstatuotą savivaldybės surinktais duomenimis, yra atsakingas V. N., ar nenustatytas byloje asmuo (asmenys), galimai vykdęs prekybą be leidimo (prekybos šerbetu faktas byloje taip pat neužfiksuotas). Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi ATPK 167 straipsnio 1 dalies ir aukščiau nurodytų taisyklių punktų analize, daro priešingą išvadą nei padarė apeliacinės instancijos teismas: iš taisyklių 6, 7, 7.1. punktuose įtvirtintų taisyklių neišplaukia konkreti sklypo savininko ar sklypo nuomininko pareiga užtikrinti, kad jo nuomojamame sklype vyktų komercinė veikla turint leidimą. Šių punktų ir ATPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatų analizė neleidžia daryti išvados, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, būtent žemės sklypo nuomininkas V. N. yra atsakingas už tai, kad neužtikrino, kad 2012 m. liepos 8 d. nebūtų vykdoma prekyba šerbetu iš šerbeto aparato, užfiksuoto nuotraukoje.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas esant byloje nustatytoms aplinkybėms netinkamai aiškino ir taikė ATPK 167 straipsnio 1 dalį ir taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Taigi šio teismo nutarimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo V. N. pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį bylos teisena nutraukta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimą ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimą be pakeitimų.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Aurelijus Gutauskas
Rima Ažubalytė