Civilinė byla Nr. 2-2539-436/2015
Teisminio proceso Nr.2-56-3-00812-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
3.1.18.1.; 3.2.7.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio atsakovei UAB „Bona Domus“,
n u s t a t ė :
pareiškėja A. J. pateikė teismui prašymą būsimo ieškinio užtikrinimui skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Bona Domus“ nekilnojamojo turto areštą. Prašymas grindžiamas argumentais, kad pareiškėja ir atsakovė UAB „Bona Domus“ 2012-07-02 sudarė paskolos sutartį, kuria pareiškėja paskolino atsakovei 500.000 Lt (144.810 Eur). Paskolos sutartis keletą kartų buvo pratęsta ir galutinis paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas 2014-12-31. Iki 2015-08-31 UAB „Bona Domus“ skola pareiškėjai yra 100.204,20 Eur. Pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl skolos grąžinimo, bet skola iki šiol negrąžinta, dėl tokio atsakovės elgesio pareiškėja prarado juo pasitikėjimą ir šiuo metu ruošia ieškinį teismui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pagrindinio akcininko A. R. veiksmai nėra nukreipti į įmonės veiklos išsaugojimą, todėl pareiškėja prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės nekilnojamojo turto atžvilgiu, kad būtų išsaugotas įmonės turtas ir užtikrintas šalių pusiausvyros principas.
Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjai A. J. buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo teismo nutarties įteikimo dienos trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti priežastis, dėl kurių kartu su prašymu teismui nebuvo pateiktas ieškinys.
Teisme 2015 m. lapkričio 2 d. yra gautas pareiškėjos A. J. patikslintas prašymas, kuriame nurodoma, kad parengti ieškinį dėl skolos ieškovei priteisimo reikalinga pateikti visą eilę įrodymų, kad patvirtinti faktines aplinkybes. Šiuo metu pareiškėja renka faktinius duomenis, kad galėtų pagrįsti ieškinio reikalavimą, tačiau dėl atsakovo bendrovės didžiausią balsų daugumą turinčio akcininko A. R. veiksmų – bandymo eiliškumo tvarka sutrukdyti atsiskaityti su ieškove, kyla grėsmė šio suinteresuoto asmens turtinimas interesams.
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų išvardintų aplinkybių visetui. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 str. 3 d.). Taigi motyvuotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas proceso metu (arba inicijuojant procesą), išskyrus atvejus, kai yra papildoma sąlyga, leidžianti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduoti iki pareiškiant ieškinį. Ši sąlyga yra ieškovo negalėjimas iš karto pareikšti ieškinio, ir tai būtina nurodyti motyvuojant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tais atvejais, kai pareiškiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio nėra nurodoma, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir (arba) nepateikiami įrodymai, patvirtinantys tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams, pripažintina, kad toks dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas neatitinka šio dokumento turiniui ir jo priedams keliamų reikalavimų (CPK 110 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis).
Teismas susipažinęs su ieškovės patikslintu prašymu bei pateiktais įrodymais, konstatuotina, jog pareiškėja nepagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ieškinio nepateikimą kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tuo, kad parengti ieškinį dėl skolos ieškovei priteisimo reikalinga pateikti visą eilę įrodymų, kad patvirtinti faktines aplinkybes ir šiuo metu pareiškėja renka faktinius duomenis, tačiau nenurodo, kokie bus pareikšti reikalavimai ir kokie konkretūs įrodymai reikalingi ieškiniui pagrįsti. Pareiškėja nurodo, kad skolininko ir kreditoriaus santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pareiškėjai paskutinį kartą mokėjimas pagal paskolos sutartį buvo atliktas 2015 m. vasario 23 d. Atkreiptinas dėmesys, kad po šios datos nebuvo nė vieno mokėjimo, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji aktyviais veiksmais ragino atsakovę grąžinti skolą, išskyrus 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos kreipimąsi į atsakovą ir 2015 m. sausio 5 d. pačios pareiškėjos, kaip atsakovės UAB „Bona Domus“ direktorės, sau pačiai adresuotą atsakymą. Teismo vertinimu, beveik prieš metus pasibaigus skolos grąžinimo terminui ir daugiau kaip pusę metų neatlikus nė vieno mokėjimo, pareiškėjai buvo pakankamai laiko parengti teismui ieškinį, surinkti visus reikiamus įrodymus ar atlikti kitus veiksmus, siekiant susigrąžinti skolą. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad ir pati ieškovė elgėsi neatsakingai, neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl skolos susigrąžinimo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog priežastys, dėl kurių ji su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė ieškinio, yra pagrįstos ir pateisinamos. Pareiškėjai nenurodžius, kokie konkretūs ieškinio reikalavimai bus suformuluoti ieškinyje, teismui nėra galimybės nuspręsti, koks būsimas galbūt pareiškėjai palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Dėl tos pačios priežasties nėra galimybės nuspręsti, ar, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien didelė reikalavimo suma savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo.
Nustačius, kad pareiškėjos prašymas neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, pareiškėjos A. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio netenkintinas.
Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, šiai nutarčiai įsiteisėjus pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminio mokesčio užstatas (CPK 87 str. 1 d. 8 p.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsniu,
n u t a r i a :
Pareiškėjos A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti pareiškėjai A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2015 m. spalio 20 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 187 ir Mokėjimo nurodymu Nr. 188 sumokėtą 1080 Eur žyminį mokestį.
Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei A. J., adresu (duomenys neskelbtini).
Ši teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Arūnas Rudzinskas