Civilinė byla Nr. 2S-1742-794/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15253-2019-7 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1;

3.5.26; 3.1.9.2; 3.3.2.4; 3.2.8.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. K., A. S. ir O. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2VP-21001-996/2019 pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys V. K., A. S., O. Z., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja, antstolė Asta Stanišauskaitė 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui paduotame pareiškime prašė skirti skolininkams V. K., A. S., O. Z. (toliau kartu – skolininkai) 300,00 EUR baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. vykdomojo rašto Nr. 2-27289-933/2014 įvykdymo termino pasibaigimo – 2017 m. rugsėjo 11 d., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI, išieškotojas) naudai.

2.       Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-27289-933/2014 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius: Patikrinus privalomojo nurodymo vykdymą vietoje konstatuotas sprendimo nevykdymas bei surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas; Vilniaus miesto apylinkės teismas jau kartą skolininkams skyrė baudas už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo naudai; vykdymo procese 2019 m. balandžio 24 d. gautas VTPSI pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas statybos leidimas, bet yra konstatuota, kad jis išduotas pažeidžiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, ir nuo 2018 m. lapkričio 21 d. jis pažymėtas negaliojančiu.

3.       Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) VTPSI su antstolės Astos Stanišauskaitės prašymu sutiko. Nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo terminas skolininkams pasibaigė 2017 m. rugsėjo 10 d., tačiau skolininkai jo nėra įvykdę, kartą jau skolininkams buvo skirta vienkartinė bauda, tačiau tai skolininkų įvykdyti sprendimą nepaskatino, todėl mano, kad yra pagrindas skirti skolininkams periodinę baudą už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą.

4.       Suinteresuoti asmenys skolininkai pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti arba palikti nenagrinėtu, nurodė, kad išieškotojas išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atsakovas, o ne ieškovas, jokių savarankiškų reikalavimų nepareiškė, teismas tenkino būtent statytojų ieškinį, panaikino išieškotojo privalomus nurodymus ir leido pašalinti savavališkos statybos padarinius, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, nurodė, kad negavus tokio dokumento, savavališkos statybos turės būti pašalintos kitu įstatymo numatytu būdu – jas nugriaunant, vykdomajame rašte taip pat nėra nurodyta, kad patenkintas koks nors išieškotojo reikalavimas, mano, kad vykdomosios bylos pagrindas šiuo atveju gali būti tik administracine tvarka duotas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, toks dokumentas antstolei nėra pateiktas vykdyti; jų veiksmai nuo 2018 m. vasario 28 d. jau įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-23469-960/2018, todėl pakartotinis to paties klausimo sprendimas negalimas; gavę 2018 m. rugpjūčio 31 d. statybos leidimą, pagal jį perstatė statinį, dėl formalaus nesusipratimo statybos leidimas buvo panaikintas nuo 2018 m. lapkričio 21 d., aiškinimasis dėl naujų sąlygų užtruko ir jie iki šiol neturi aiškaus atsakymo kokio turinio dokumentacija būtų pakankama statybos leidimui gauti, 2018 m. pavasarį pateiktas prašymas dėl statybos leidimo išdavimo nebuvo patenkintas ir grąžintas 2018 m. gegužės 2 d., nurodant taisytinus trūkumus, jie dabar ruošia pataisytus dokumentus statybos leidimui gauti; jų įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, jog jie nevykdo teismo sprendimo; mano, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria buvo palikta nepakeista nutartis, kuria jiems nepratęstas terminas įvykdyti teismo sprendimą, turi būti skaičiuojamas teismo sprendimo vykdymo terminas; jei būtų skiriama bauda, prašė ją skirti po 50,00 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkino iš dalies ir skyrė skolininkams V. K., A. S., O. Z. 600,00 EUR dydžio baudą nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki šios nutarties priėmimo dienos ir po 5,00 EUR dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną nuo sekančios dienos po šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai.

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki šios nutarties priėmimo neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014, kuriuo nuspręsta leisti ieškovams V. K., A. S., O. Z. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m × 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą; neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, įpareigoti ieškovus V. K., A. S. ir O. Z. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014 m. gegužės 6 d. surašyti savavališkos statybos aktai, padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę: garažų paskirties pastatą, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m × 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkai nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, kad teismo sprendimo negalėjo įvykdyti dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Teismo sprendimas neįvykdytas ilgą laiką. Teismas sprendė, kad yra teisinės prielaidos CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu skolininkams skirti baudą.

5.2.                      Apylinkės teismas įvertinęs tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdytas, jo nevykdymo terminą, aplinkybę, kad skolininkams jau vieną kartą buvo skirta bauda už to paties teismo sprendimo nevykdymą (už nevykdymo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.), aplinkybę, kad skolininkai siekia įteisinti savavališką statybą, baudos tikslą, konstatavo, kad antstolės prašomo dydžio bauda laikytina neproporcingai didele, todėl antstolės prašymą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies – paskyrė kiekvienam skolininkui po 600,00 EUR dydžio baudą nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. (nuo sekančios dienos po teismo nutarties priėmimo, iki kurios priėmimo dienos jau buvo skirta bauda) iki šios nutarties priėmimo dienos ir po 5,00 EUR dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną nuo sekančios dienos po šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo VTPSI naudai.

5.3.                      Teismas sprendė, kad yra visiškai nepagrįsti skolininkų išsakyti teiginiai, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, vykdomajame rašte yra pateikta tik informacinio pobūdžio informacija, bet ne įpareigojimas. Priešingai, nesvarbu, kad skolininkai nagrinėtoje byloje buvo ieškovais, tačiau teismas sprendimu būtent jiems nurodė įpareigojimą, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, ir įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje, vykdomajame rašte jokių rekomendacijų nenurodo, o nurodo tik įpareigojimus, kurie privalo būti įvykdyti. Nagrinėjamu atveju – jei teismo nustatytu terminu negautas statybą leidžiantis dokumentas, savavališkai pastatytas statinys turi būti tuo terminu nugriautas ir sutvarkyta statybvietė 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Suinteresuoti asmenys (skolininkai) V. K., A. S., O. Z. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį pakeisti ir antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą atmesti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

6.1.                      Teismas neteisingai nustatė, kad skolininkais įvardijami V. K., O. Z. ir A. S. yra apskritai įpareigoti teismo sprendimu atlikti kokius nors veiksmus ir dar Inspekcijos naudai. Antstolės Astos Stanišauskaitės vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-27289-933/2014 yra išduotas 2018-02-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimo, įsiteisėjusio 2016-03-10, pagrindu ir jo rezoliucinės dalies aktualioje dalyje nurodoma, kad teismas tenkina iš dalies V. K., O. Z. ir A. S., kurie toje byloje buvo ieškovais, ieškinio reikalavimą dėl 2014-05-06 privalomų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140506-00066, PRN-00-140506- 00067, PRN-00-140506-00068 - panaikino 2014-05-06 privalomus nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140506-00066, PRN-00-140506-00067, PRN-00-140506-00068 ir leido ieškovams per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) - plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą; Papildomai teismo sprendime nurodoma, kad neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, įpareigojo ieškovus savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014-05-06 surašyti savavališkos statybos aktai, padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę: garažų paskirties pastatą, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) - plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime nėra jokio nurodymo atlikti kokius nors veiksmus Inspekcijos naudai ar kad tenkinamas koks nors Inspekcijos reikalavimas. Teismo sprendimas buvo priimtas civilinėje byloje, kurioje V. K., O. Z. ir A. S. buvo ieškovai, jų atžvilgiu nebuvo pareikšti jokie Inspekcijos reikalavimai.

6.2.                      Statybas leidžiančios dokumento išdavimo faktas yra pagrindas konstatuoti, kad susiklostė visiškai naujos savavališkos statybos padarinių šalinimo aplinkybės ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nevykdomi kokie nors įpareigojimai pakartotinai, dėl to skirtina didesnė fiksuoto dydžio bauda, įvestina periodinė bauda. V. K., O. Z. ir A. S. siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepriklausomai nuo kokių nors privalomų nurodymų, dėl to aktyviai atlieka veiksmus, tačiau jų atlikimui trukdo oficialios įstaigos, įskaitant ir Inspekciją.

6.3.                      Inspekcija nepatiria jokių nuostolių dėl to, kad savavališka statyba pripažintas statinys yra tam tikro tarpinio teisinio statuso iki jo įteisinimo. To teisinio suinteresuotumo nebuvimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019. Jos 28, 29 p. konstatuota, kad kai nustatoma bauda savavališkų statybų padarinių šalinimo atveju, Inspekcija nėra išieškotojas vykdymo proceso prasme, jokie Inspekcijos interesai nėra pažeidžiami ir baudos negali būti priteisiamos Inspekcijai, nebent ji pateiktų argumentų (teisinių ir faktinių), kodėl teismo skiriama bauda turėti būti mokama į Inspekcijos sąskaitą, kodėl tokia bauda turi atitekti Inspekcijai. Nagrinėjamoje byloje baudos skyrimas nėra susijęs su kokiu nors išieškotojo materialių nuostolių atlyginimu, neturi kompensacinės funkcijos ir yra skirta išimtinai užtikrinti teismo sprendimo - kad jis būtų vykdomas ir savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti. Pirmos instancijos teismas minėtos teismų praktikos nepaisė ir priskyrė baudą mokėti Inspekcijai.

7.       Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) VTPSI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininkų skundą atmesti. Nurodo, jog sprendžiant skolininkų atsakomybės buvimo už teismo sprendimo nevykdymą klausimą, taip pat nustatant teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį svarbus faktas, ar teismo sprendimas galutiniame rezultate yra įvykdytas ar ne. Jokie tarpiniai skolininkų veiksmai neturi jokios įtakos teismo sprendimo nevykdymo laikotarpio skaičiavimui, nes nei vienu momentu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas įvykdytas. Pareiga vykdyti teismo sprendimą yra kilusi būtent skolininkams, todėl jie turi imtis visų įmanomų priemonių teismo sprendimui įvykdyti jame numatytais būdais, t. y. pasinaudoti teismo suteikta teise įteisinti statinį arba jį nugriauti. Skolininkams siekiant įteisinti statinį, būtent jie turi pareigą parengti teisės aktus atitinkantį statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, o taip pat nustačius projektinės dokumentacijos trūkumus – juos šalinti. Pabrėžtina, kad nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei atskirajame skunde skolininkai nepateikia jokių įrodymų ir konkrečių faktų, kokius veiksmus jie šiuo metu yra atlikę teisės aktus atitinkančiam statybą leidžiančiam dokumentui gauti: ar yra pateikę ir kada prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kokioje stadijoje šio prašymo nagrinėjimas, jeigu buvo nustatytos prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų neatitiktys teisės aktų reikalavimams, tai kokie veiksmai atlikti šias neatitiktis šalinant, ar prašymas buvo teikiamas pakartotinai ir pan.

8.       Skolininkų minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019 tik patvirtina, jog už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą skolininkams turi būti skiriama bauda. Skolininkai netinkamai interpretuoja šią LAT nutartį teigdami, kad ji patvirtinta Inspekcijos suinteresuotumo tokio pobūdžio bylose nebuvimą, kad Inspekcija nėra išieškotojas ir jokie jos interesai nėra pažeidžiami. Teismas kaip tik pripažino, jog tokio pobūdžio bylose Inspekcija veikia tinkamai, tik veikia „valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais. Ieškovė kaip viešojo administravimo subjektas vykdo įstatyme jai nustatytas viešojo administravimo funkcijas <...>. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės nevykdomo privalomojo nurodymo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, vykdydama jai pirmiau išvardintomis teisės normomis priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Teismui sprendimu nustačius terminą šiems padariniams pašalinti, atsakovės neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, o ne Inspekcijos kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Dėl to bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai“. Ši nutartis niekaip nepaneigė pagrindų skolininkams skirti baudą buvimą, tik patikslino subjektą, kurio naudai turi būti skiriama bauda. Suinteresuoto asmens teigimu, įvertinus tai, nagrinėjamoje byloje vadovaujantis naujausia teismų praktika yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad bauda skiriama ne Inspekcijos, o valstybės naudai.

9.       Pareiškėja, antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad skolininkų atliekami veiksmai, siekiant įteisinti savavališką statybą, bei jų intensyvumas gali būti kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai atleisti juos nuo atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą. Priešingu atveju būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas ir teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką, nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo įvykdymo terminų.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13.       Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkams, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, pakartotinai skirta vienkartinio (fiksuoto) pobūdžio 600,00 EUR bauda ir periodinė 5,00 EUR bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014, kuris paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-84-794/2016, nevykdymą.

14.       CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iki 2011-10-01 galiojusi CPK 771 straipsnio 5 dalis (kas atitinka CPK 771 straipsnio 6 dalies punktą šios nutarties priėmimo momentu), priešingai nei nuo 2011-10-01 galiojančios CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijos, už teismo sprendimo įpareigojimo pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius numatė ne tęstinio, tačiau fiksuoto dydžio baudą (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015). Tokia įstatymų leidėjo pozicija CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyti ne vienkartinio, o tęstinio pobūdžio baudą iš esmės siekiama sudaryti pakankamai atgrasantį poveikį nevykdyti (ar vilkinti) teismų sprendimus (ar kitų institucijų), kurias asmenys buvo įpareigoti šalinti savavališkos statybos padarinius.

16.       Nutarties priėmimo momentu galiojanti CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcija numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300,00 EUR baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Iš aptariamos CPK 771 straipsnio 1 dalies gramatinės konstrukcijos matyti, jog teismas baudą skirti iki 300,00 EUR baudą už kiekvieną uždelstą gali. Tokia normos konstrukcija reiškia, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyto tęstinio pobūdžio baudą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 63 punktą). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą.

17.       Skolininkams prievolė savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014-05-06 surašyti savavališkos statybos aktai, padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę: garažų paskirties pastatą, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini), atsirado įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimui, kuris apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi paliktas nepakeistas (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 6 dalis). Skolininkams buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai teismų sprendimuose, įgyvendinti. Kadangi skolininkai įsiteisėjusių teismų sprendimų neįvykdė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas išieškotojai VTPSI 2018 m. vasario 28 d.  išdavė vykdomąjį raštą. Skolininkams nevykdant prievolės, Vilniaus miesto apylinkės teismas, pagal antstolės Astos Stanišauskaitės teismui paduotą pareiškimą taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi skyrė V. K., A. S., O. Z. po 400,00 EUR baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014 neįvykdymą per nustatytus terminus išieškotojo Inspekcijos naudai. Minėta  nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d., kuomet buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2728-258/2018 pagal skolininkų atskirąjį skundą.

18.       Nepaisant paskirtos baudos, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir toliau nevykdomas, dėl ko antstolė Asta Stanišauskaitė pakartotinai 2019 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo antrą kartą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai skolininkams skyrė baudą. Sutiktina su išieškotoja VTPSI, jog bylos medžiaga rodo, kad skolininkai nerodo pakankamos iniciatyvos vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus. Teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi jau kartą skolininkams už teismo sprendimo nevykdymą skyrė vienkartinę fiksuotą baudą, t. y. po 400,00 EUR.

20.       Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad skolininkai įvardijamai V. K., O. Z. ir A. S. yra apskritai įpareigoti teismo sprendimu atlikti kokius nors veiksmus. Apeliantų nuomone, jie civilinėje byloje buvo ieškovai, jų atžvilgiu nebuvo pareikšti jokie Inspekcijos reikalavimai, todėl teismas skundžiama nutartimi pakeitė jau priimti teismo sprendimo esmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantų argumentai yra visiškai nepagrįsti. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai suformuluotas įpareigojimas ir nurodyti konkretūs asmenys, kuriems šis įpareigojimas nukreiptas, t. y. įpareigoti ieškovus V. K., A. S. ir O. Z. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014-05-06 surašyti savavališkos statybos aktai, padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Todėl visiškai nesvarbu, jog apeliantai nagrinėtoje byloje buvo ieškovais, tačiau teismas sprendimu būtent juos įpareigojo. Nei teismo sprendime, nei teismo išduotame vykdomajame rašte nėra jokių rekomendacijų, o tik nurodyti įpareigojimai. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, dėl ko privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).

21.       Aplinkybė, kad apeliantai nėra pasyvūs ir aktyviai siekia atlikti visus veiksmus, kad įsiteisinti savavališką statybą, negali būti pagrindas neskirti jiems baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo įvykdymo terminų. Kaip teisingai atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo Inspekcija ir antstolė, skolininkų atliekami veiksmai, veiksmų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai skolininkus atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą. Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną.

22.       Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo, kuriuo skolininkai įpareigoti atlikti veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio, pagrindas taikyti skolininkams 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė periodinę baudą, kurios skyrimas nagrinėjamu atveju buvo būtinas įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, t. y. skolininkams jau vieną kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-23469-960/2018 skirta vienkartinė fiksuota bauda skolininkų sprendimo įvykdyti nepaskatino, nes vis dar teismo sprendimas neįvykdytas. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininkams šiuo konkrečiu atveju turėtų būti skirtos periodinio pobūdžio baudos.

23.       Kaip minėta, vienkartinio (fiksuoto) pobūdžio bauda dabar galiojančioje CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijoje nenumatyta. Remiantis kasacinio teismo praktika, CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bendroji taisyklė yra ta, kad teismas skiria tęstinio pobūdžio baudą, todėl teismas, kuris nukrypsta nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, turėtų tai daryti esant tam tikram pagrindui, pavyzdžiui, nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pateisintų taikyti kitokio, nei tęstinio, pobūdžio baudą.

24.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas vienkartinę baudą, savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, įvertinus aplinkybę, jog vieną kartą jau buvo skirta vienkartinė bauda už to paties teismo sprendimo nevykdymą (už nevykdymo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.), aplinkybę, kad skolininkai siekia įteisinti savavališką statybą, tačiau tai daro ne itin sparčiai, atsižvelgiant į baudos tikslus, siekiant, jog bauda skatintų skolininkus įvykdyti prievolę, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skolininkams nebuvo pagrindo taikyti vienkartinės baudos, o turi būti skiriama tik tęstinio pobūdžio bauda, t. y. bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti sprendimą. 

25.       Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad apeliantai neįrodė, jog per privalomame nurodyme nustatytą terminą ėmėsi visų galimų priemonių įteisinti savavališką statybą. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad privalomojo nurodymo apeliantai neįvykdė dėl objektyvių nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai apeliantams skyrė 5,00 EUR baudą už nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdymą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomojo nurodymo dieną, skaičiuojant nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos iki savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Šioje konkrečioje situacijoje tokia bauda, įvertinus tai, jog daugiau nei metai sprendimas nebuvo įvykdytas, o paskirtos baudos dydis yra gerokai mažesnis nei įstatyme įtvirtintas maksimalus dydis (300,00 EUR), yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes (CK 1.5 str.) bei neprieštarauja CPK 771 straipsnio 7 dalies nuostatoms.

26.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, paskirdamas baudą išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos.

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, yra išaiškinęs, kad ieškovė (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais. Ieškovė kaip viešojo administravimo subjektas vykdo įstatyme jai nustatytas viešojo administravimo funkcijas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teismui sprendimu nustačius terminą šiems padariniams pašalinti, atsakovės neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, o ne Inspekcijos, kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Dėl to bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai.

28.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, iš dalies neteisingai taikė šias teisės normas, nepagrįstai paskyrė vienkartinę baudą skolininkams, neteisingai baudą paskyrė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, o ne valstybės naudai. Remiantis išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keistina. Nutarties dalis, kurioje apeliantams taikyta 600, 00 EUR dydžio bauda nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki šios nutarties priėmimo dienos, naikintina, paliekant 5,00 EUR dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną nuo sekančios dienos po šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, nustatant, kad nurodyta bauda mokėtina valstybės naudai (CPK 337 str. 1 d. 4 p.). Kitoje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Byla dalyje V. K. atžvilgiu nutrauktina

30.       2019 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teisme gautas suinteresuotų asmenų V. K., A. S. ir O. Z. atstovo pranešimas, kuriuo informuojama, jog vienas iš suinteresuotų asmenų V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl to prašoma bylą dalyje V. K. atžvilgiu nutraukti.

31.       Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas.

32.       Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog atsirado aplinkybių, dėl kurių tolesnis bylos nagrinėjimas nebegalimas, byla turi būti nutraukiama. Vienas iš civilinės bylos nutraukimo pagrindų – jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas (CPK 293 str. 7 p.). Baudos skyrimas už teismo sprendimo nevykdymą  yra priskiriami prie asmeninio pobūdžio teisinių santykių, t. y. neatskiriamai susiję su konkrečiu asmeniu, todėl mirus apeliantui (suinteresuotam asmeniui) V. K. civilinėje byloje dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, šalies teisių ir pareigų perėmimas negalimas.

33.       Esant tokiai situacijai, kai mirė suinteresuotas asmuo (fizinis asmuo), bei pagal atskirojo skundo dalyką, neleidžiamas teisių perėmimas, civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tapo negalimas, todėl civilinė byla dalyje dėl apelianto V. K. nutrauktina CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu. Bylą dalyje nutraukus CPK 293 str. 7 p. pagrindu, pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina (CPK 326 str. 1 d. 5 p., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 293 straipsnio 7 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Paskirti A. S. po 5,00 EUR (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną nuo sekančios dienos po šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo valstybės naudai.

Paskirti O. Z. po 5,00 EUR (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną nuo sekančios dienos po šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo valstybės naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį dalyje, kurioje V. K. paskirta 600,00 EUR (šešių šimtų eurų) dydžio bauda nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki šios nutarties priėmimo dienos ir po 5,00 EUR (penkių eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną nuo sekančios dienos po šios nutarties priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                     Vaclovas Paulikas