Civilinė byla Nr. e2A-1169-413/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04258-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.8.9; 2.6.29.1; 3.3.1.18.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Č. ir D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-268-1070/2022 pagal ieškovų E. Č. ir D. Č. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovams dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai E. Č. ir D. Č. kreipėsi ieškiniu į teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. B. 8 000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad E. Č. 2017 m. gegužės 17 d. paskolino atsakovui 8000 Eur. Pinigų gavimo faktą atsakovas pripažino išduodamas ieškovui savo ranka užpildytą 2017 m. gegužės 17d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovas 2019 m. kovo 6 d. kartu su 2019 m. vasario 15d. pranešimu pareikalavo grąžinti skolą,  tačiau atsakovas per pranešime nurodytą terminą vekselio neapmokėjo. Todėl atsakovui kilo pareiga sumokėti ieškovams 8 000 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

3.       Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. atsakovo išduotas vekselis yra negaliojantis, nes nebuvo laikytasi privalomos notarinės minėto dokumento sudarymo formos. Išduodamas vekselį, apie privalomą notarinę jo formą atsakovas nežinojo. Tai sužinojęs, jis pasiūlė išduoti ieškovui tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių sumos neviršytų 8000 Eur ir kuriems nebūtų privaloma notarinė forma. Ieškovas su tokiu atsakovo pasiūlymu sutiko, todėl atsakovas 2018 m. gegužės 17 d. atvyko pas ieškovą į namus, esančius Kauno raj., Ramučių k., Centrinė g. 21A, ir savo ranka surašė tris paprastus neprotestuotinus vekselius: 2018 m. gegužės 17 d. du paprastus neprotestuotinus vekselius po 2 900 Eur ir vieną paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 200 Eur sumai. Tačiau ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, nesunaikino negaliojančio 2017 m. gegužės 17 d. vekselio ir šiuo metu reikalauja priteisti dvigubai daugiau lėšų, nei buvo paskolinęs atsakovui. 

4.       Faktiškai a

5.       Ieškovai prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pat atsakovas patvirtino, jog pagal 2017 m. gegužės 17 d. vekselį jis gavo 8 000 Eur kaip paskolą, todėl nėra pagrindo pripažinti šį vekselį niekiniu ir negaliojančiu. Kitus tris 2018 m. gegužės 17 d. vekselius ieškovas pateikė apmokėti 2019 m. kovo 6 d. Atsakovui šių vekselių neapmokėjus, ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Šių vykdomųjų dokumentų pagrindu buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas ir skola šiuo metu yra išieškota.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2017 m. gegužės 17 d. atsakovo D. B. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 8 000 Eur skolos sumokėjimo ieškovui E. Č., kitą priešieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovų po 1 027,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl atsakovui perduotų lėšų dydžio

7.       Teismas nustatė, kad nors 2017 m. gegužės 17 d. vekselyje ir nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo atsakovui faktas, tačiau atsakovas pripažino, jog 2017 m. gegužės 17 d. vekselį išrašė dėl to, nes jam buvo paskolinta 8 000 Eur suma. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktą 2017 m. gegužės 17 d. vekselį, teismas konstatavo, kad pagal 2017 m. gegužės 17 d. vekselį ieškovai perdavė atsakovui 8000 Eur kaip paskolą (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 5 punktas).

8.       Pasisakydamas dėl ieškovų argumentų, kad be minėtos 8 000 Eur paskolos jie po metų (2018 m. gegužės 17 d.) paskolino atsakovui dar 8 000 Eur, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, kad jis 2018 m. gegužės 17 d. nuvyko pas ieškovą turėdamas tikslą perrašyti dėl notarinės formos trūkumo negaliojantį ir niekinį 2017 m. gegužės 17 d. vekselį, ištyręs 2018 m. gegužės 17 d. atsakovo išrašytų vekselių turinį, teismas konstatavo, kad vekseliuose nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 17 d. buvo išrašyti trys vekseliai dėl tokio paties dydžio piniginės sumos, kaip ir 2017 m. gegužės 17 d. vekselis (dėl 8000 Eur). Vekseliai buvo surašyti lygiai po metų. Ieškovas nurodė, kad sužinojo apie 2017 m. gegužės 17 d. vekselio negaliojimą tik pareiškęs ieškinį teisme, tačiau nepaaiškino teismui, kodėl 2018 m. gegužės 17 d. buvo surašytas ne vienas vekselis 8000 Eur sumai (kaip ir 2017 m. gegužės 17 d.), bet trys vekseliai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina atsakovo ir jo liudytojos J. Š. parodymus, kad atsakovas pranešė ieškovui, jog 2017 m. gegužės 17 d. vekselis negalioja.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovo išrašytuose vekseliuose nesant užfiksuotam pinigų perdavimo faktui, ieškovai turi pareigą įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018m. gegužės 17 d. perdavė atsakovui 16 000 Eur. Ieškovai šias aplinkybes įrodinėjo tik savo paaiškinimais ir atsakovo išrašytais vekseliais. Anot teismo, vekseliuose pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovų pateiktų įrodymų nepakanka, kadangi vekselis yra vertybinis popierius, turintis keletą funkcijų,  vieną iš jų – prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Anot teismo, kelių vekselių išrašymas skirtingu laiku savaime nepatvirtina fakto, kad atsakovui buvo perduoti vekseliuose nurodyti pinigai, t. y. 16 000 Eur, atsakovui šio fakto nepripažinus ir įrodinėjant, kad 2018 m. gegužės 17 d. vekseliais jis garantavo 2017 m. gegužės 17 d. paimtos paskolos grąžinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

10.       Teismo nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad 2019 m. vasario mėn. ieškovas pareikalavo iš atsakovo visos 16 000 Eur sumos, nurodytos 2017 m. ir 2018 m. vekseliuose, nors 2019 m. sausio 27 d. liudytoja J. Š. jau buvo įvykdžiusi dalį atsakovo prievolės, sumokėdama į ieškovo sąskaitą už atsakovą 4 000 Eur. Ši aplinkybė, anot teismo, patvirtina tam tikrą ieškovų nesąžiningumą. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad 4 000 Eur suma buvo pervesta liudytojai vykdant kitą atsakovo prievolę, nei prisiimtą 2017 m. gegužės 17 d.

11.       Byloje nustatęs, kad ieškovai perdavė atsakovui 8000 Eur kaip paskolą, garantuotą 2017 m. gegužės 17 d. vekseliu, o vėliau – 2018 m. gegužės 17 d. vekseliais, teismas laikė, kad notariškai nepatvirtinta 2017 m. gegužės 17 d. žodinė paskolos sutartis dėl 8000 Eur iš esmės buvo negaliojanti (CK 1.93 straipsnio 1 dalis, 6.871 straipsnio 4 dalis). Kadangi atsakovas grąžino ieškovui 8 000 Eur per ieškovo inicijuotą priverstinį šios skolos išieškojimą pagal 2018 m. gegužės 17 d. vekselius, teismas sprendė, kad šiuo atveju restitucija netaikoma.

Dėl atsakovo 2017 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. išrašytų paprastųjų neprotestuotinų vekselių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais

12.       Teismas pažymėjo, kad pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. ĮVPĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti paprastųjų vekselių rekvizitai, tarp jų – mokėjimo terminas (ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13.       Pagal ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalį dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais. ĮPVĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paprastasis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus.

14.       Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 17 d. atsakovo išrašytas vekselis, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovui 8 000 Eur, surašytas dėl didesnės nei 3000 Eur sumos. Todėl, vadovaudamasis ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalimi ir 78 straipsnio 1 dalimi, teismas pripažino priešieškinio reikalavimą dėl šio vekselio pripažinimo negaliojančiu pagrįstu.

15.       Teismas nurodė, kad 2018 m. gegužės 17 d. atsakovo išrašyti trys vekseliai garantavo tos pačios sumos grąžinimą kaip ir pripažintas negaliojančiu 2017 m. gegužės 17 d. vekselis. Nors 2018 m. gegužės 17 d. vekseliuose nebuvo nurodyta jų apmokėjimo data, teismas konstatavo, kad tai nedaro šių vekselių negaliojančiais (ĮPVĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo vertinimu, byloje nustačius, kad šie trys vekseliai buvo realizuoti įstatymo nustatyta tvarka, ieškovui išieškant iš atsakovo 8000 Eur skolą pagal 2017 m. gegužės 17 d., teismas atmetė priešieškinio reikalavimus dėl 2018 m. gegužės 17 d. vekselių pripažinimo negaliojančiais kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovai E. Č. ir D. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovo 2019 m. birželio 6 d. skundo dėl antstolio veiksmų, kuriame jis tvirtino: „aš, D. B., pagal 3 paprastuosius neprotestuotinus vekselius buvau pasiskolinęs iš E. Č. 8000 eurų: 2018-05-17 – paprastasis neprotestuotinas vekselis 2900 eurų sumai: 2018-05-17 – paprastasis neprotestuotinas vekselis 2200 eurų sumai; 2018-05-17 – paprastasis neprotestuotinas vekselis 2900 eurų sumai“.

16.2.                      Atsakovas yra aukštąjį universitetinį ekonominį išsilavinimą turintis asmuo, puikiai išmanantis skolinimosi pagal vekselius teisines pasekmes, kadangi  dar iki šių keturių vekselių išrašymo jis skolinosi iš ieškovo pinigus, išduodamas jam vekselius, o grąžinęs pinigus, vekselius pasiimdavo. Todėl jis puikiai žinojo apie teisines pasekmes, kurios galėjo kilti vekselį palikus kreditoriui. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos visiškai nepasisakė.

16.3.                      Teismas visiškai nepasisakė ir dėl byloje nustatyto fakto, kad atsakovo sutuoktinė J. Š. – B., buvusi daugiametė AB SEB bankas skolų išieškojimo skyriaus darbuotoja, nuolat konsultavo atsakovą skolinimosi iš ieškovų klausimais. Neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, teismas nepagrįstai nusprendė dėl realaus atsakovui paskolintų pinigų dydžio.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

17.1.                      Ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės, yra nepagrįsti ir  nemotyvuoti. Atsakovo nuomone, teismas visapusiškai išanalizavo visus bylos įrodymus, betarpiškai teismo posėdžių salėje išklausė bylos šalis ir liudytojus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, priešingai nei įrodinėja ieškovai (apeliantai), nesiskolino iš ieškovų dvigubos pinigų sumos.

17.2.                      Atsakovas įrodė ir pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad bendra atsakovo pasiskolintų pinigų suma siekė tik 8000 Eur. Nei ant vieno iš 2017 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. atsakovo išduotų vekselių nėra nurodyta, kad pinigai atsakovui buvo perduoti. Ieškovė D. Č. patvirtino, kad ji nematė ir nedalyvavo 2018 m. gegužės 17 d. skolinant pinigus. Tai paneigia ieškovų iškeltą versiją, kad neva tuos pinigus 2018 m. gegužės 17 d. ieškovui E. Č. perdavė ieškovė D. Č.. Aplinkybę, kad 2018 m. gegužės 17 d. atsakovui jokie pinigai perduoti nebuvo patvirtino ir liudytoju apklaustas G. G., kuris tą dieną buvo atvykęs kartu su atsakovu pas ieškovą ir išvyko tuo pačiu metu.

17.3.                      Be to, duodama paaiškinimus teismui ieškovė nurodė, kad 2018 m. pavasarį ji įrenginėjo restoraną UAB „Dairidis“, pati ėmė didesnę nei 100 000 Eur paskolą iš Swedbank, todėl būtų nelogiška ieškovei, pačiai turint poreikį skolintis iš banko su palūkanomis, tuo pat metu skolinti pinigus atsakovui be jokių palūkanų.

17.4.                      Ieškovas savo paaiškinimuose buvo nenuoseklus ir pradžioje teismui nurodė, kad skolino pinigus atsakovui, nes turėjo bendrų verslo projektų Vokietijoje. Tuo tarpu vėliau teigė, kad skolino atsakovui pinigus asmeniniams poreikiams. Liudytoja J. Š.-B. teismo posėdyje patvirtino, kad 2018 m. jų šeimai skolintis pinigus nebuvo poreikio, apie jokius pinigus, pasiskolintus 2018 m. gegužės 17 d., ji nežinojo ir negalėjo žinoti, nes paskolos nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. B. (vekselių davėjas, skolininkas) 2017 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. išdavė ieškovui E. Č. (vekselių turėtojas, kreditorius) keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius (toliau – 2017 m. vekselis, 2018 m. vekseliai) bendrai 16 000 Eur sumai, t. y. pagal 2017 m. vekselį – 8000 Eur; pagal 2018 m. tris vekselius – 2200 Eur, 2900 Eur ir 2900 Eur.

20.       2019 m. vasario 15 d. pranešimu ieškovas pareikalavo iš atsakovo apmokėti 2017 m. ir 2018 m. vekselius    

21.       Antstolio S. U. 2019 m. vasario 18 d. pažyma apie dokumento gavimą patvirtina, kad kreditorius pateikė antstoliui 2017 m. vekselį ir 2018 m. vekselius. Minėta pažyma 2019 m. kovo 6 d. įteikta ir skolininkui (ieškinio priedas Nr. 4).

22.       Antstolio S. U. 2019 m. birželio 13 d. patvarkymas Nr. S-19001353 patvirtina, kad pagal 2018 m. vekselius antstolio kontoroje buvo vykdomi trys Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro 2019 m. balandžio 12 d. išduoti vykdomieji dokumentai (įrašai) Nr. ML-3026, Nr. 3024, Nr. 3025. Tuo pagrindu antstolis užvedė tris vykdomąsias bylas.

23.       Išrašas iš SEB banko sąskaitos patvirtina, kad atsakovo sutuoktinė liudytoja J. Š. 2019 m. sausio 27 d. pervedė ieškovui 4000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai dalinis skolos grąžinimas už D. B. pagal pasirašytus vekselius.

24.       Atsakovas 2019 m. birželio 6 d. pateikė skundą antstoliui, prašydamas perskaičiuoti ir sumažinti išieškomą pagal 2018 m. vekselius sumą, kadangi dalis skolos (4000 Eur) sumokėti ieškovui bankiniu mokėjimu.

25.       Antstolis S. U. 2019 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. S-19001353 su skolininko skundu sutiko ir jį tenkino.

26.       Atsakovo pateiktas su atsiliepimu į ieškinį 2019 m. liepos 3 d. išrašas iš Swedbankas sąskaitos patvirtina, kad antstoliui buvo pervesta 4 662,48 Eur.

27.       Ieškovas 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo pagal 2017 m. vekselį 8 000 Eur skolą.

28.       Atsakovas pateiktu į bylą priešieškiniu prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2017 m. ir 2018 m. vekselius.

29.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2017 m. vekselį, kitą priešieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

30.       Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių paprastųjų vekselių išdavimą bei galiojimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo bei aiškinimo.

Dėl vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinės galios

31.       CK 1.105 straipsnyje įtvirtinta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.

32.       ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta vekselio sąvoka faktiški atitinka CK 1.105 straipsnio 1 dalies apibrėžtį, t. y. kad vekselis – tai vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paprastasis vekselis – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Taigi, paprastojo vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, įtvirtinantis besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą, kuri yra vekselio turėtojo reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas.

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas (vekselio davėjas) 2017 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 17 dieną išdavė ieškovui (vekselio turėtojui) keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius atitinkamai 8000 Eur, 2 200 Eur, 2 900 Eur ir 2 900 Eur sumoms (iš viso 16000 Eur sumai). Atsakovas, be kita ko, įrodinėjo,  kad 2018 m. vekseliai išduoti siekiant ištaisyti 2017 m. gegužės 17 d. vekselio formos (notarinės) trūkumą, tačiau realiai jokių pinigų pagal 2018 m. gegužės 17 d. vekselius jis negavo. Todėl pateiktu į bylą priešieškiniu atsakovas prašė panaikinti 2017 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. vekselius ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 77 straipsnio 2 dalies ir CK 1.93 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi vekseliuose nebuvo nurodytas jų apmokėjimo terminas, nesilaikyta įstatymų reikalaujamos notarinės formos, o 8000 Eur skola pagal 2017 m. vekselį buvo išieškota priverstine tvarka vykdymo procese.

34.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2017 m. gegužės 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 8 000 Eur sumai, kitą priešieškinio dalį (dėl 2018 m. gegužės 17 d. vekselių pripažinimo negaliojančiais) atmetė. Atsakovas šios teismo sprendimo dalies neginčija ir apeliacinio skundo nepateikė. 

35.       Minėta, kad vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris, įtvirtinantis besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą, kuri yra vekselio turėtojo reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, kt.).

36.       Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

37.        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš 2018 m. gegužės 17 d. vekselių kildinama prievolė yra įgyvendinta ne ginčo tvarka. Prievolė laikoma įvykdyta, kai skolininkas pats sumoka vykdomajame įraše nurodytą sumą arba antstolis pagal jam pateiktą vykdomąjį įrašą šią sumą išieško vykdymo procese. Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos (CK 6.123 straipsnio 3 dalis).  

38.       Pažymėtina, kad atsakovas iš 2018 m. gegužės 17 d. vekselių kildinamos prievolės pagrįstumo iki jos įvykdymo jokia leistina forma nekvestionavo. Priešingai, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 21 punkte, atsakovas pats pripažino, kad pagal tris 2018 m. vekselius jis pasiskolino iš ieškovo 8000 Eur, kad pusę šios sumos jau buvo grąžinęs prieš pradedant priverstinį skolos išieškojimą.   

39.       Kitaip tariant, 2018 m. gegužės 17 d. vekselių, kaip vidinės savo valios išraiškos rezultato, atsakovas nei vykdymo procese, nei iki ieškovo ieškinio padavimo neginčijo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, nors apie tai jam buvo žinoma vėliausiai nuo 2019 m. kovo 6 d. (21 punktas). Aptariamam kontekste pabrėžtina, kad tuo atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

40.       Minėta, kad priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti negaliojančiais tiek 2017 m. vekselį, tiek 2018 m. vekselius ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 77 straipsnio 2 dalies, CK 1.93 straipsnio 5 dalies ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sandorius, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms dėl formos trūkumų (nenurodyti mokėjimo terminai, nesilaikyta notarinės sandorių sudarymo formos).

41.       Įvertinusi atsakovo nurodytą teisinį pareikštų reikalavimų pagrindą ir procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines jo atsiradimo aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad panaikinti vekselius vadovaujantis ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktu (kai nenurodytas mokėjimo terminas) nėra teisinio pagrindo, nes minėta įstatymo norma patenka į ĮPVĮ 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą išimtį, kada tokia nuostata, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes dėl vekselio pateikimo apmokėti, sandorio negaliojimo pagrindui netaikoma. Antra, nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ĮPVĮ 19 straipsnio prasme ieškovas, kaip 2018 m. gegužės 17 d. vekselių turėtojas,  buvo nesąžiningas, t. y. tyčia veikė skolininko (atsakovo) nenaudai. Priešingai, vekselių sudarytojas ir jų formos rengėjas buvo atsakovas. Dar daugiau, vertinant 2018 m. gegužės 17 d. vekselių išrašymo aplinkybes sąžiningumo aspektu galima daryti išvadą, kad nesąžiningas buvo pats atsakovas. Minėtam kontekste pastebėtina, kad atsakovas, įrodinėdamas savo neva sąžiningus ketinimus pakeisti dėl notarinės formos trūkumo negaliojantį 2017 m. gegužės 17 d. vekselį ir užtikrinti prievolės pagal šį vekselį įvykdymą trimis 2018 m. gegužės 17d. vekseliais, kuriems jau notarinė forma nereikalinga, pats pripažįsta, kad 8000 Eur suma buvo sąmoningai išskaidyta į tris sandorius (vekselius) vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi. Negana to, kad atsakovas pats pasiūlė ieškovui tokią sandorio sudarymo schemą (būdą), paminėtu pagrindu atsakovas prašo pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais dėl imperatyvių jo negaliojimo pagrindų (CK 1.80 straipsnis), nes 2018 m. gegužės 17 d. buvo sudarytas faktiškai vienas sandoris, o tokio sandorio sudarymui reikalinga notarinė forma.

42.       Atsakovo (ne)sąžiningumo kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu toks elgesys yra smerktinas. Geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai išskaidoma dovanotina pinigų suma vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris būtų negaliojantis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-231-611/2021 ir joje nurodyta praktika).

43.       Atsižvelgiant į aptartus atsakovo veiksmus paminėtais sąžiningumo, protingumo ir apdairumo aspektais, taip pat konstatavus teisėtą prievolių pagal 2018 m. vekselius pasibaigimo pagrindą, taikyti savo iniciatyva CK 1.81 straipsnį teisėjų kolegija neturi pagrindo.

44.       Kita vertus, be nurodytų teisinių pagrindų, kuriais atsakovas prašė tenkinti jo reikalavimus, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2018 m. vekseliai buvo išrašyti tik kaip 2017 m. gegužės 17 d. suteiktos paskolos (prievolės) užtikrinimo priemonė (atsiliepimo 9 punktas). Kitaip tariant, atsakovas nori pasakyti, kad 2018 m. sandoris neatitiko tikrosios jo valios.

45.       Minėta, kad vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją. Nagrinėjamu atveju 2017 m. gegužės 17 d. atsakovo pinigų skolinimosi prievolė buvo užtikrinta 2017 m. vekseliu, todėl tos pačios prievolės užtikrinimas dvejais vekseliais yra alogiškas ir teisiškai negalimas. Šios nutarties 37-39 punktuose konstatuota, kad kitais sandorių negaliojimo pagrindais atsakovas neginčijo 2018 m. vekseliais užtikrintos prievolės, ją pripažino ir įvykdė (38 punktas), teismo sprendimo, kuriuo priešieškinio reikalavimas dėl 2018 m. vekselių panaikinimo buvo atmestas, neskundė, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių argumentų nepasisako.       

Dėl vekseliams taikytinos notarinės formos reikalavimo ir šio reikalavimo nesilaikymo padarinių

46.       ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje išvardyti privalomi vekselio rekvizitai, būtini sudarant vekselį, kad jis įgytų vekselio teisinę galią. Vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (CK 1.105 straipsnio 5 dalis, ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis).

47.       Pažymėtina, kad nesant bent vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, vekselis neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis). Kai vekselis, kaip vertybinis popierius, neturi paprastojo vekselio galios, toks sandoris yra niekinis ir negalioja pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies taisyklę, o jo padariniams taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos (kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), <...>).

48.       Tačiau tai, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 25 punktas).

49.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką ir įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas“ (32 punktas).

50.       Taigi, tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

51.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013) (36-37 punktai).

52.       Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad 2017 m. gegužės 17 d. paskolino ieškovui 8000 Eur, o atsakovas šios prievolės įvykdymą užtikino 2017 m. vekseliu, kurį perdavė ieškovui (vekselio turėtojui). Ieškovas teigė, kad su atsakovu yra pažįstami nuo 2003 metų, juos siejo draugiški santykiai, atsakovas dar iki 2017 metų kelis kartus pasirašytinai skolinosi nemažas pinigų sumas ir visada pinigus grąžindavo, todėl nei 2017 m. skolindamas atsakovui 8000 Eur, nei 2018 m. skolindamas dar 8000 Eur, ieškovas neturėjo pagrindo nepasitikėti atsakovu.

53.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovo (vekselio davėjo) 8000 Eur dydžio paskolos prievolei užtikrinti ieškovui (vekselio turėtojui) 2017 m. gegužės 17 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis neatitiko privalomos notarinės formos (t. 1, b. l. 14), taigi, nuo jo išdavimo momento neturėjo paprastojo vekselio įstatyminės galios. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį vekselį pripažino negaliojančiu vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio ir 1.80 straipsnio taisyklėmis.

54.       Minėta, kad jeigu vekselis neturi paprastojo vekselio įstatyminės galios, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą ginčo teisenos tvarka. Pagal CPK 187 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (šio straipsnio 2 dalis). 

55.       Tokiu būdu fakto, kuria kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą, pripažinimas, jeigu teismas nenustato CPK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, laikytinas tinkamu įrodymu CPK 177 straipsnio prasme.

56.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2017 m. gegužės 17 d. paskolos faktą atsakovas (vekselio davėjas) visada pripažino. Atsakovo pozicija ir aukščiau aptartos aplinkybės dėl 2018 m. vekselių išdavimo, įvykdymo ir jų teisinės galios neteikia pagrindo išvadai, kad tokio fakto pripažinimas neatitinka bylos aplinkybių ar yra atsakovo (skolininko) pareikštas siekiant nuslėpti tiesą, apgaulės, smurto, grasinimo ar suklydimo įtakoje. 

57.       Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui įrodžius 2017 m. gegužės 17 d. paskolos suteikimo faktą, jam negali būti taikomi CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai (restitucija). Minėta, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė 2018 m. prievolės atsiradimo pagrindo, kuri buvo įtvirtinta atsakovo išduotais vekseliais ir kuri pasibaigė vykdymo procese, pripažino 2017 m. gegužės 17 d. vekselyje nurodytos 8000 Eur paskolos faktą, šios paskolos negrąžino, todėl yra pagrindas šioje dalyje sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti.   

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių

58.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ne visus bylai reikšmingus įrodymus, o sutikdamas su atsakovo argumentais – padarė netinkamas išvadas, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

59.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

60.       Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktas ir jame nurodyta praktika).

61.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovo išrašytuose vekseliuose nesant užfiksuotam pinigų perdavimo faktui, pareiga įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. atsakovui buvo perduota 16 000 Eur tenka ieškovams (sprendimo 34 punktas). Su tokia išvada, vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, galima sutikti tik 2017 m. gegužės 17 d. prievolei įrodyti, tačiau tokios įrodinėjimo paskirstymo taisyklės negalima taikyti 2018 m. gegužės 17 d. paskolinių teisnių santykių pagrindu atsiradusiai prievolei.  

62.       Pažymėtina, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti. Todėl ieškovas, kaip vekselio turėtojas, neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad atsakovas, kaip vekselio davėjas, reikšdamas vekselio turėtojui prieštaravimus, privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019, 21 punktas ir jame nurodyta praktika).

63.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepripažino dėl sandorio formos trūkumų 2018m. vekselių negaliojančiais atsakovų prašomu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl teismo išvada, kad 2018 m. vekseliuose turėjo būti raštu patvirtintas pinigų perdavimo pagrindas yra teisiškai nepagrįsta, nes tokiu atveju, kai vekselio suma yra mažesnė kaip trys tūkstančiai eurų, notarinė forma netaikoma. Tai reiškia, kad ne ieškovai, bet atsakovas turėjo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal 2018 m. vekselius atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. 

64.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles. Iš teismo sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas nurodė liudytojų paaiškinimų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių santraukas (pvz., sprendimo 11, 12, 21, 22 punktai), tačiau neatliko šių įrodymų teisinio vertinimo ir nenurodė, kurie iš įrodymų patvirtina ar paneigia ieškinio (priešieškinio) reikalavimus ir atsikirtimus. Darydamas išvadą apie ieškovų nesąžiningumą, teismas rėmėsi neva ieškovų nuslėptu faktu apie atsakovo sutuoktinės J. Š. dar iki ieškovo kreipimosi į antstolį sumokėta skolos dalimi (4000 Eur) (sprendimo 36 punktas), taip pat atsakovo ir J. Š. tvirtinimu, kad pagal 2018 m. vekselius jokių pinigų atsakovas negavo. 

65.       Aptariamam kontekste pastebėtina, kad J. Š. bankiniame pavedime nenurodyta, kuriai konkrečiai prievolei padengti sumokama dalis skolos. Todėl dalinis skolos apmokėjimas dar nereiškia, kad ieškovas turėjo teisę pateikti antstoliui priverstinai vykdyti tik dalį ginčo vekselių, tuo labiau, kad ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog atsakovui paskolino ne 8000 Eur, bet 16000 Eur. Pažymėtina, kad  atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, o jo sutuoktinė J. Š. yra artimas atsakovui asmuo ir, kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovo konsultantė vekselių išdavimo klausimais. Todėl grįsdamas ieškovų nesąžiningumą aptartų įrodymų pagrindu ir nevertindamas paties atsakovo veiksmų,  teismas pažeidė CPK 185 straipsnio taisykles.

66.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė priešingai, t. y. kad atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi (41 punktas). Be to, atsakovas, kaip sąžiningas, apdairus ir protingas asmuo, turintis patirtį vekselių išdavimo srityje, pastebėjęs, kad 2017 m. vekselis neatitinka įstatymo reikalavimų, galėjo tiesiog patvirtinti pinigų gavimo faktą pačiame vekselyje arba imtis kitų leistinų priemonių šiam faktui patvirtinti (pvz. sumokėti skolą visą iš karto ar įsipareigoti mokėti ją dalimis, patvirtinti vekselį notariškai ir kt.). Tačiau atsakovas pasirinko visiškai priešingą, įstatymui prieštaraujantį ir mažai tikėtiną susiklosčiusių paskolinių santykių užtikrinimo būdą. Be to, nors teismas suteikė atsakovo paaiškinimams didesnę įrodomąją galią nevertindamas jo veiksmų sąžiningumo aspektu, tačiau teismas nesiaiškino ir nebandė pašalinti atsakovo paaiškinimų prieštaringo pobūdžio. Pavyzdžiui, 2021 m. spalio 22 d. teismo posėdyje atsakovas aiškino, kad iki 2017 m. gegužės 17 d. paskolos suteikimo jis keletą kartų skolinosi iš ieškovo pinigus, bet joks paskolos raštelis ar vekselis nebuvo surašomi (posėdžio garso įrašo 1 val. 24-25 min.; 1 val. 41-42 min.). Tuo tarpu  parengiamame teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad ir ankstesnių prievolių užtikrinimui jis išrašydavo ieškovui vekselius (posėdžio garso įrašo13-14 min.). Toks atsakovo paaiškinimų nenuoseklumas leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu atsakovas bandė sumenkinti savo, kaip vekselių sudarytojo ir jų pasirašymą inicijavusio asmens, vaidmenį ir supratimą, siekdamas pateisinti savo argumentus, dėl ko jis neatsiėmė iš ieškovo 2017 m. vekselio.

67.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo ir kitus įrodymus, kurie, pasak jo, patvirtina teismo išvadas. Vienas iš jų – liudytojo G. G. paaiškinimai, kurie patvirtina, kad ieškovas 2018 m. gegužės 17 d. jokių pinigų atsakovui neperdavė. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad šiais liudytojo paaiškinimais, nors formaliai juos ir pacitavęs, apylinkės teismas savo sprendimo išvadų negrindė ir jais nesivadovavo. Be to, minėto liudytojo paaiškinimai nepatvirtina atsakovo apsilankymo pas ieškovą tikslo ir įrodinėjamos aplinkybės, kad 2018 m. vekseliai buvo išrašomi siekiant pašalinti 2017 m. vekselio formos trūkumus (liudytojas apie šias aplinkybes išvis nieko nepaaiškino). Dar daugiau, kaip tvirtino liudytojas, jis, kaip ieškovo skolininkas, lankėsi pas ieškovą turint tikslą perrašyti anksčiau liudytojo ieškovui išduotus vekselius, pakeičiant valiutinę jų išraišką (perrašyti paskolintas pinigų sumas (jų likutį) iš litų į eurus). Kaip matyti iš 2021 m. spalio 22 d. teismo posėdžio pažymos ir posėdžio garso įrašo, ieškovo atstovas prašė prijungti prie bylos liudytojo G. G. 2018 m. vasario 3 d. ir 2018 m. vasario 15 d. išduotus vekselius 2 250 Eur ir 200 Eur sumoms. Nors teismas šį prašymą atmetė, tačiau iš pagarsintų vekselių turinio matyti, kad minėtuose vekseliuose liudytojo skola buvo įtvirtinta eurais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas tvirtino, jog jo apsilankymo pas ieškovą tikslas buvo perrašyti vekselius iš litų į eurus, ir nesant byloje kitų duomenų, kad liudytojas perrašinėjo vekselius  ir kitu laikotarpiu, yra pagrindas daryti išvadą, kad liudytojas pas ieškovą lankėsi vieną iš nurodytų 2018 m. vasario 3 d. ir/ar 2018 m. vasario 15 d. datų, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtas liudytojas lankėsi pas ieškovą būtent 2018 m. gegužės 17 d., tuo labiau, kad šios apsilankymo pas ieškovą datos nepatvirtino ir pats liudytojas.

68.       Kiti atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir tuo pagrindu nurodyti įrodymų šaltiniai (atsiliepimo 10, 11, 12, 14, 18, 21 punktai) iš esmės grindžiami prielaidomis ir interpretacijomis, neatitinka faktinių ir apeliaciniame procese nustatytų aplinkybių, jais siekta sumenkinti ieškovų paaiškinimų įrodomąją galią ir sustiprinti savo gynybinę poziciją, todėl teisinės reikšmės galutiniam bylos rezultatui neturi.

Dėl procesinės bylos baigties

69.       Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo prieštaravimų pagal ginčo vekselius pagrįstumo, pažeidė materialiosios teisės normas, susijusias su vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisiniu reglamentavimu, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti (CPPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

70.       Kadangi pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 17 d. vekselį, kaip vienašalį sandorį dėl jo notarinės formos trūkumo pagrįstai pripažino niekiniu ir negaliojančiu savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) ir tokiu būdu pašalino šį dokumentą iš civilinės apyvartos, teisėjų kolegija šią sprendimo dalį palieka nepakeistą, konstatuodama, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai netaikė restitucijos ir atsisakė ginti ieškovo teises jo prašomu būdu, t. y. priteisti iš atsakovo 8000 Eur skolą (57 punktas).

71.       Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo priešieškinis atmestas, apeliacine tvarka skundžiama nebuvo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako, palikdama šią sprendimo dalį iš esmės nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

72.       Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovų apeliacinį skundą tenkinti, t. y. ieškinį patenkinti, o kitoje dalyje teismo sprendimą, kuriuo priešieškinis atmestas, palikti nepakeistą, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnis).

73.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme turėjo 1980 Eur išlaidų, susidedančių iš 180 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1800 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš viso siekia 980 Eur, kurios susideda iš 180 Eur sumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio ir 800 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.  

74.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

75.       Ieškovų turėtos atstovavimo išlaidos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme neviršija maksimalaus Rekomendacijų 5, 7, 8.2, 8.9, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2020 m. kovo mėnesį advokato padėjėjo parengtą ieškinį yra 2635,20 Eur = 1317,60 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.) × 80 proc. (5 p.), o maksimalus dydis už 2022 m. birželio mėnesį parengtą apeliacinį skundą yra 4198,25 Eur = 1679,30 Eur bruto × 2,5 (8.9 p.).

76.       Iš viso ieškovų abiejų instancijų teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 2960 Eur (1980 Eur + 980 Eur), todėl ši suma priteistina ieškovams iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

77.       Pirmosios instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, neviršijo minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), todėl tokios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys atmestas, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. 

Priteisti ieškovams E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą (8000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2960 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimties eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Kitą sprendimo dalį, kuria atsakovo priešieškinis atmestas, palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gintautas Koriaginas

                                                       Diana Labokaitė

                                                       Egidijus Tamašauskas