Civilinė byla Nr. e2-263-1200/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11073-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 2.4.2.14; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė,

sekretoriaujant Neringai Pratapaitei, Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atstovui M. O. ir advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovei R. Š.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui M. M.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. V. ir E. T..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Evus LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ieškovė, nuosavybės teise įsigydama žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksais b1 ir b2, bendras aikštelės plotas yra 1000,12 kv. m. Ieškovė nurodė, kad yra sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė (valdo 43831/70520 dalį) ir naudojasi sklypu pagal nustatytą naudojimosi tvarką. Ieškovės valdomo sklypo dalyje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Registrų centras atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto – aikštelės b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes ieškovė negalėjo būti aikštelės statytoja 2009 m., kadangi įregistruota 2019 m., o žemės sklypo 43831/70520 dalis nuosavybės teise įgijo tik 2019 m. liepos 24 d. mainų sutarties, 2019 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.40 straipsniu nurodo, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Šioje įstatymo normoje nenustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra šios žemės sklypo priklausinys. Galima situacija, kai dėl tam tikrų priežasčių statinio savininkas neturi nuosavybės teisės į sklypą, kuriame statinys pastatytas, o žemės sklypo savininkui priklausančiame sklype gali būti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai. Nepaneigus šios prezumpcijos ir neįrodžius nuosavybės teisės į kiemo statinius atsiradimo pagrindo, pagal šią normą statiniai pripažintini žemės sklypo priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2012). Aikštelė pastatyta tuo laiku, kai žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė, tačiau nebuvo registruota Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Kadangi nei aikštelė, nei nuosavybės teisė į ją neregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą preziumuotina, kad būdama pastatyta valstybinės žemė sklype aikštelė buvo valstybės nuosavybė ir ją ištiko pagrindinio daikto likimas – perėjo ieškovės nuosavybėn kartu su žemės sklypu.

2.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Byloje nėra įrodymų, kad Administracija būtų pažeidusi ieškovės teisę į nuosavybę, kurią ieškovė siekia pripažinti. Be to, ginčo aikštelė nepatenka į valstybinės žemės dalį. Į bylą pateiktos kadastrinių matavimų bylos duomenys rodo, kad aikštelė yra II grupės nesudėtingas statinys, pastatytas 2009 m. Pagal tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 papunktį II grupės nesudėtingiems statiniams „rengiamas supaprastintas statinio projektas [4.14], kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus“, o pagal 12.4.3 papunktį „nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 papunktyje, pritarimas“. Taigi, nors II grupės nesudėtingiems statiniams statybos leidimas nebuvo reikalingas, tačiau vietoj jo turėjo būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį turėjo patikrinti ir jam raštiškai pritarti Administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Administracijos žiniomis, aikštelės statybai nebuvo duotas Administracijos pritarimas. Taigi, ieškovė neįrodė, kad teisei neprieštaraujančiu būdu įgijo aikštelę.

3.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės, ir kitiems fiziniams asmenims. NŽT nėra žemės sklypo dalies patikėtinė. Žemės sklypui galioja naudojimosi žemės sklypu tvarka patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7111-1154/2022. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklype yra įregistruoti kiti inžineriniai statiniai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), statusas – formuojamas. Kadastro duomenų nustatymo data – 2024 m. kovo 20 d. Nuosavybė neįregistruota. Aikštelė nėra žemės sklype atskirai išskirtoje valstybinės žemės sklypo dalyje. NŽT pritaria Administracijos atsiliepimo argumentams, kad ieškovė byloje neįrodė, jog teisei neprieštaraujančiu būdu įgijo aikštelę.

4.       Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į ieškinį prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie aikštelės (duomenys neskelbtini), perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybės, susijusias su ginčo turtu. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pripažinti ginčo turtą ieškovės nuosavybe, VĮ Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui.

5.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į ieškinį prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad neatlieka jokių veiksmų, susijusių su ginčo turtu.

6.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė pašalinti VĮ Registrų centrą iš civilinės bylos, o netenkinus šio prašymo – bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atkreipė dėmesį, jog VĮ Registrų centras neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o teismo sprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms bei pareigomis. Nurodo, kad aikštelė, kaip nekilnojamasis daiktas, Registre neįregistruotas. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl jos nuosavybės teisių į aikštelę pripažinimo, tačiau teisės aktuose nustatyti dokumentai dėl 2009 m. pastatytos aikštelės statybos teisėtumo nepateikti. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo – pripažinti, kad įgydama nuosavybės teisės į žemės sklypą (į žemės sklypo dalį) įgijo nuosavybės teisės į aikštelę – pagrįstumo, turi būti įvertinama ar aikštelė, į kurią prašoma pripažinti nuosavybės teisę, yra pastatyta teisėtai, nes tik teisėtai sukurtas nekilnojamasis daiktas gali būti nuosavybės teisės objektas.

7.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad patikrinusi dokumentų valdymo informacinėse sistemose esančią informaciją nenustatė duomenų apie savavališką statybą ar kitų, statybos reikalavimus pažeidžiančių duomenų. Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo objektas būtų sukurtas teisėtu būdu. Nors Inspekcija neturi duomenų, kad aikštelė būtų pastatyta savavališkai, tačiau tas faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą.

8.       Ieškovė teismui pateiktame pranešime nurodė neprieštaraujanti, kad VĮ Registrų centras būtų pašalinta iš proceso, kaip neturinti jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismo sprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms bei pareigomis.

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pašalino VĮ Registrų centrą iš proceso.

10.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 5 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinį.

11.       Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti, kad ji nuosavybės teise įsigydama žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu b, bendras aikštelės plotas yra 1000,12 kv. m.

12.       Patikslinusi ieškinį ieškovė pakeitė atsakovės Lietuvos valstybės atstovę iš Administracijos į VĮ Turto banką; trečiuoju asmeniu vietoje Administracijos nurodė Vilniaus miesto savivaldybę; trečiuoju asmeniu nebenurodė VMI, tačiau trečiuoju asmeniu be kitų, nurodė Registrų centrą. Papildomai nurodė, kad aikštelė b (o ne b1 ir b2, kaip nurodyta pradiniame ieškinyje), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra priklausinys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Evus LT“. Aikštelė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra pastatyta 2009 m., t. y. tuo metu, kai nurodytas sklypas buvo valstybės nuosavybė; žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Kadangi nei aikštelė, nei nuosavybės teisė į ją neregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, preziumuojama, kad būdama pastatyta valstybinės žemė sklype aikštelė buvo valstybės nuosavybė ir ją ištiko pagrindinio daikto likimas – perėjo į ieškovės nuosavybę kartu su žemės sklypu.

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 20 d. teisėjos rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė; įtraukė trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, E. V. ir E. T..

14.       Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepimo į patikslintą ieškovės ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

15.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime prašo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Nurodė analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į pradinį ieškinį, kad ieškovė šioje byloje neįrodė, jog teisei neprieštaraujančiu būdu įgijo aikštelę.

16.       Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Palaiko ankstesniame atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymi, kad mainų sutartyje, kuria savo reikalavimą grindžia ieškovė, aikštelė net neminima, o mainų sutarties objektas – žemės sklypas. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė neturi jokios teisės į aikštelę, nes negali pagrįsti jos įsigijimo.

17.       Trečiasis asmuo VMI pateiktame rašte nurodė palaikanti ankstesniame atsiliepime išdėstytą poziciją.

18.       Trečiasis asmuo Inspekcija atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

19.       Tretiesiems asmenims E. V. ir E. T. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. laikant įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė; bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

20.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi pašalino iš bylos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonę Registrų centrą ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

21.       Teismo posėdžio metu ieškovės „Evus LT“ atstovas, (duomenys neskelbtini), M. O. nurodė ir atsakydamas į klausimus paaiškino, kad ieškovė įsigijo du sklypus, abejuose buvo aikštelės; kitoje, ne šio ginčo, dalyje Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą, tuomet ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino, kad ieškovė įsigydama atitinkamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis įgijo nuosavybės teisę ir į asfaltuotą aikštelę. Nustačius naudojimosi sklypu tvarką kreipiasi ir dėl ginčo aikštelės. Pažymėjo, kad negali gauti statybos leidimo; laiko, kad aikštelę įgijo kaip priklausinį. Nurodė, kad tretiesiems asmenims E. V. ir E. T. į žemės sklypo dalis buvo atkurtos nuosavybės teisės ir žemė grąžinta natūra, aikštelė ten buvo; valstybė grąžindama žemę aikštelės neužfiksavo, ieškovė perėmė irgi neužfiksavusi; aikštelė dokumentuose fiksuota tik tada, kai ieškovės iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai. Laikosi pozicijos, kad aikštelė egzistavo sklypo dalies įgijimo metu, todėl yra priklausinys (antraeilis daiktas). Reikalavimas nukreiptas valstybei, kadangi valstybė atkūrė tretiesiems asmenims nuosavybės teises, tuo metu aikštelė jau egzistavo, todėl buvo valstybės; valstybės turtą valdo Turto bankas.

22.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Vitalijus Jaroščenka nurodė palaikantis ieškinio reikalavimus, procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes. Akcentavo, kad turtas įgytas mainų sutarčių ir pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; naudojimosi tvarka nustatyta teismo sprendimu; ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi B, kurioje yra aikštelė, pažymėta indeksu b. Ieškovė negali įregistruoti aikštelės, kadangi ji buvo statyta dar iki ieškovės įsteigimo, todėl ieškovė negali būti statytoju. Prašo remiantis CK 4.40 straipsnio 1 dalimi laikyti aikštelę priklausiniu. Paaiškino, kad nei viename iš įsigijimo sandorių aikštelė nebuvo nurodyta. Taip pat nurodė, kad įgijo ne konkrečiai suformuotą sklypo dalį, sklypas yra bendroji nuosavybė, tik 2022 m. spalio 24 d. sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka. Remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1082-828/2022, kuriuo buvo pripažinta ieškovės nuosavybė į kitą aikštelę. Laikosi pozicijos, kad pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją aikštelė priklauso ieškovei, prezumpcija nenuginčyta. Savavališkos statybos nėra, valstybės institucijos jos nefiksavo, įteisinimas šiuo atveju negalimas, nugriovimas kraštutinė priemonė, be to, tokių reikalavimų byloje nepareikšta. Aikštelė, pastatyta kai žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė, ji nebuvo registruota, egzistavo kai žemės sklypas perduotas tretiesiems asmenims. Aikštelei būnant žemės sklypo priklausiniu, ją ištiko pagrindinio daikto likimas, todėl ieškovė, įsigydama žemės sklypą įgijo ir nuosavybės teisę į aikštelę.

23.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovė R. Š. nurodė ir atsakydama į klausimus paaiškino palaikanti atsiliepimo argumentus, akcentavo, kad patikrinus duomenų bazes nustatyta, kad aikštelės statybai nebuvo ir nėra išduota jokio statybą leidžiančio dokumento. Nelegali statyba nebuvo pastebėta, statinys neužbaigtas, senaties terminas nelegaliai statybai pašalinti suėjęs. Ginčo aikštelės nebuvo siekta pripažinti bešeimininkiu daiktu. Taip pat nurodė, kad egzistuoja galimybė išspręsti situaciją vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 19 dalimi.

24.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Inspekcijos atstovas A. K. paaiškino ir atsakydamas į klausimus nurodė, kad nagrinėjamu atveju suėjęs senaties terminas ir Inspekcija nesurašys savavališkos statybos akto. Pritarė, kad egzistuoja galimybė įteisinti statybas Statybos įstatymo 27 straipsnio 19 dalies pagrindu.

25.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT atstovas M. M. paaiškino ir atsakydamas į klausimus nurodė palaikantis atsiliepimuose nurodytus argumentus, kad aikštelė negali būti pripažinta ieškovės nuosavybe pagal ieškinio reikalavimą. Mainų objektu buvo tik žemės sklypas, ne aikštelė, negalima teigti, kad aikštelė priklauso ieškovei. Asmenys, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, nereiškė jokių pretenzijų dėl aikštelės. Pažymėjo, kad įteisinimo būdas egzistuoja, tačiau ne pagal ieškinio reikalavimą. Ieškovė neapsisprendė, ar aikštelė savarankiškas daiktas, ar antraeilis, ar bešeimininkis.

Teismas

k o n s t a t u o j a: 

Ieškinys atmetamas.

26.       Byloje esantys įrodymai (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašai) patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), plotas: 1,4103 ha, įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis:

26.1.                      43831/70520 dalis UAB „Evus LT“ (įregistravimo pagrindas: 2019 m. liepos 24 d. Mainų sutartis, 2019 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo 2024 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 1SK-14404-(10.1 E.);

26.2.                      6317/70520 dalis E. T.;

26.3.                      6317/70520 dalis E. V.;

26.4.                      1998/14104 dalis I. B.;

26.5.                      813/14104 dalis Lietuvos Respublikai (nuo 2024 m. sausio 31 d. valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė).

27.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7111-1154/2022 UAB „Evus LT“ patikslintas ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo patenkintas; nustatyta „kitos paskirties 1,4104 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal matininko T. V. 2022 m. rugpjūčio 8 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ir jų plotų) nustatymo planą M1:2000 tokiu būdu: 1) nustatyti, kad 8766,2 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir koordinačių taškais 34-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-36-39-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-26-35-34, atskirai naudojasi ieškovė UAB „Evus LT“; 2) nustatyti, kad 2526,8 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ bei koordinačių taškais 12-13-14-15-38-37-12, bendrai naudojasi tretieji asmenys E. T. ir E. V.; 3) nustatyti, kad
813 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ ir koordinačių taškais 36-37-38-39-36, atskirai naudojasi atsakovė Lietuvos Respublika; 4) nustatyti, kad 1998 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ bei koordinačių taškais 1-34-35-27-28-29-30-31-1, atskirai naudojasi atsakovė I. B.“.

28.       Aikštelė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisės į ją Registre neįregistruotos.

29.       Byloje ginčo nekilo, kad ginčo aikštelė yra žemės sklypo dalyje, kuria pagal minėtu sprendimu nustatytą tvarką naudojasi ieškovė „Evus LT“.

30.       Ieškovė, atlikusi jos valdomo žemės sklypo dalies kadastrinius matavimus, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įregistruoti aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

31.       Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. GP-64173 (4.52Mr), išnagrinėjęs UAV „Evus LT“ 2024 m. birželio 19 d. prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – aikštelės b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2024 m. kovo 6 d. parengtą ir pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, IS „Infostatyba“ 2024 m. birželio 18 d. parengtą Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (- ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (tik registruojama)* Nr. (duomenys neskelbtini)), nusprendė prašymą atmesti, kadangi: 1) parengtos ir pateiktos 2024 m. kovo 6 d. kadastro duomenų bylos duomenimis aikštelės b statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2009 m. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis UAB „Evus“ žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 43831/70520 dalis nuosavybės teise įgijo tik 2019 m. liepos 24 d. mainų sutarties Nr. 10706, 2019 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11077, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11416 pagrindu. Be to, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre bendrovė įregistruota tik 2019 m. liepos 12 d., todėl padaryta išvada, kad 2009 m. UAB „Evus“ negalėjo būti minėtos aikštelės statytoja: 2) Deklaracija nepatvirtina nekilnojamojo daikto statybos darbų teisėto užbaigimo, kadangi neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatytų šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, t. y. nepatvirtinta statinio ekspertizės rangovo. Pateiktos 2024 m. balandžio 24 d. kadastro duomenų bylos duomenimis aikštelė b yra II grupės nesudėtingas statinys. Pažymėta, kad 2009 m. galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2. ir 12.4.3. papunkčiai reglamentavo, kad II grupės nesudėtingiems statiniams nereikalingas statybos leidimas, tačiau vietoj jo rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina ir jam raštiškai pritaria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; 3) Pateiktoje Deklaracijoje įrašyta aikštelės b kadastro duomenų nustatymo data (2024 m. kovo 25 d.) nesutampa su šios aikštelės kadastro duomenų byloje nustatyta kadastro duomenų nustatymo data (2024 m. kovo 6 d.). 

32.       Šis sprendimas jame nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. 

33.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ji nuosavybės teise įsigydama žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu b, bendras aikštelės plotas yra 1000,12 kv. m. Ieškovė laikosi pozicijos, kad kadangi nei aikštelė, nei nuosavybės teisė į ją neregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą (CK 4.40 straipsnio nuostatas) preziumuotina, kad būdama pastatyta valstybinės žemė sklype aikštelė buvo valstybės nuosavybė ir ją ištiko pagrindinio daikto likimas – perėjo ieškovės nuosavybėn kartu su žemės sklypu. Teismas neįžvelgia pagrindo pritarti ieškovės pozicijai.

34.       CK 4.40 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas žemės sklypo savininko (nuosavybės teisės turėtojo) teisių turinys, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2012 pateiktu aiškinimu, kad CK 4.40 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai. Kasacinis teismas pažymi, kad nepaneigus šios prezumpcijos ir neįrodžius nuosavybės teisės (į kiemo statinius) atsiradimo pagrindo, pagal šią normą statiniai pripažintini žemės sklypo priklausiniais.

35.       Pagrindinių daiktų samprata yra atskleista CK 4.12 straipsnyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Taigi, jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Savo ruožtu antraeiliais daiktais, pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį, yra laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-781/2023, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36.       CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Aptariamo straipsnio 2 dalyje detalizuota, kad dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37.       Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kad tarp žemės sklypo ir ginčo aikštelės egzistuoja funkcinis ryšys ieškovė ieškinyje neįrodinėjo (CPK 12, 178 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog aikštelė kaip inžinerinis statinys gali pasižymėti aiškia ar neaiškia funkcija, apibrėžtu ar neaiškiu naudojimu, todėl ji gali būti tiek antraeilis, tiek pagrindinis daiktas. Kvalifikuojant tokį inžinerinį statinį kaip aikštelė, reikia atsižvelgti į tai, kokiu tikslu ir pagal kokią paskirtį šis statinys projektuotas ir pastatytas, ar jis naudojamas, ar turi papildomų įrenginių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019, 27 punktas). Pagrindiniu daiktu, o ne priklausiniu gali būti pripažinta automobilių stovėjimo aikštelė, naudojama ne daugiabučio namo gyventojų automobiliams saugoti, o savarankiškai veiklai, pavyzdžiui, automobilių komisinei prekybai, jai eksploatuoti valstybė privalo išnuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021 41–42 punktus). 

38.       CK 4.40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žemės sklypo savininko nuosavybės teisių į tame sklype esančius statinius bei įrenginius prezumpcija gali būti nuginčyta. Jei įrodymai patvirtina vienos šalies teisėtai įgytas tam tikros apimties nuosavybės teises į statinį (kaip į nekilnojamąjį daiktą ar kaip į tokio statuso neturinčią konstrukciją), tai faktas, kad kita šalis yra žemės sklypo, kuriame yra statinys, savininkė, suteikia šiai šaliai teisę ginti nuosavybės teises į žemės sklypą, tačiau toks faktas savaime nepanaikina pirmosios šalies įgytų teisių į statinį ir nesuteikia antrajai šaliai teisės perimti jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019). Nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama VĮ Turto banko, byloje buvo pasyvi, tačiau trečiasis asmuo NŽT laikėsi pozicijos, kad ieškinys atmestinas, nes aikštelė negali būti pripažinta ieškovės nuosavybe pagal ieškinio reikalavimą, ieškovė neapsisprendė ar aikštelė savarankiškas daiktas, ar antraeilis, ar bešeimininkis.

39.       CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vieni iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra sandoris, taip pat naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 1, 4 punktai). Kad būtų galima įgyti nuosavybės teises nurodytais pagrindais, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sąlygų. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, daiktas turi būti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka.

40.       Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma, daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-156/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017, 56 punktas).

41.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo byloje nekyla, kad aikštelė yra II grupės nesudėtingas statinys, pastatytas 2009 m. Tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto 2002 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ patvirtinimo“, 12.4.2 papunktyje numatyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams „rengiamas supaprastintas statinio projektas [4.14], kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus“, o 12.4.3 papunktyje numatyta, kad „nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 papunktyje, pritarimas“. Vilniaus miesto savivaldybės paaiškinimais nustatyta ir ginčo dėl to byloje nekyla, kad aikštelės statybai nebuvo duotas valstybės tarnautojo pritarimas.

42.       Nustačius, kad ginčo aikštelė sukurta nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų dėl statinių statybos tvarkos, ji negali būti pripažįstama nuosavybės teisės objektu.

43.       Taip pat teismas pritaria NŽT pozicijai, kad ieškovė aikštelės neįgijo sandorio pagrindu. Pažymėtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo aikštelė, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso keliems bendraturčiams. Kaip nurodyta šio sprendimo 26.1 papunktyje ieškovės nuosavybės teisės į 43831/70520 šio sklypo dalis įregistruotos 2019 m. liepos 24 d. Mainų sutarties Nr. 10706, 2019 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11077, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11416 pagrindu.

44.       Ieškovė į bylą pirkimo–pardavimo sutarčių nepateikė; pateikė tik 2019 m. liepos 26 d. sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. 10706, sudarytą tarp UAB „Evus LT“ ir E. V., E. T.. Šios sutarties 2.5 papunktyje nurodyti Nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys žemės sklypą, kurio dalis yra Daiktas2, pagal sutartį trečiųjų asmenų perleidžiamas ieškovei: žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., paskirtis kita; bendras plotas 1.4104 ha. Mainų sutarties 7.7 papunktyje šalys, be kita ko, patvirtino, kad sutarties pasirašymo dieną nėra nustatyta ir šia sutartimi nėra nustatoma naudojimosi sklypu tvarka; šalys patvirtina, kad joms žinoma ir suprantama, kad jų įgyjamos sklypo dalys nėra tiksliai apibrėžtos ir identifikuotos, t. y., kad šalys įgyja idealiąsias dalis sklypo ir juo naudosis kartu su kitais bendraturčiais. 

45.       Taigi, viena vertus, mainų sutartyje aikštelė nebuvo identifikuota, kita vertus sutartyje aiškiai nurodyta, kad įgyjamos sklypo dalys nėra tiksliai apibrėžtos ir identifikuotos. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad įgydama neidentifikuotas žemės sklypo dalis kartu kaip priklausinį įgijo konkrečioje sklypo vietoje esančią ginčo aikštelę. Šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimu (šio sprendimo 27 punktas), t. y. praėjus dvejiems metams nuo ieškovės atitinkamų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių įgijimo, nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, t. y. nustatyta konkreti dalis naudotis ieškovei, kurioje ir yra ginčo aikštelė. Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, kad ieškovė neįrodė įgijusi nuosavybės teises į aikštelę sandorio pagrindu – įgydama nuosavybės teisę į atitinkamas žemės sklypo dalis.

46.       Teismas nepritaria ieškovės pozicijai, kad šioje byloje teismas turi vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1082-868/2022. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad bylų aplinkybės tapačios. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje buvo susiklosčiusios kitokios aplinkybės dėl daiktų, į kuriuos nuosavybės teisę teismas pripažino ieškovei UAB „Evus LT“. Kaip matyti iš nurodyto sprendimo turinio toje byloje ginčo objektu buvusios metalinė tvora bei asfaltuota aikštelė buvo įtrauktos į neregistruotų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą; o kitas ginčo objektu buvęs turtas – I grupės nesudėtingieji statiniai, kuriems nebuvo reikalingas statybos leidimas. Esant šioms aplinkybėms, tai, kad minėtu sprendimu turtas pripažintas ieškovės UAB „Evus LT“ nuosavybe neteikia pagrindo analogiškai spręsti ir nagrinėjamoje byloje.

47.       Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog įgydama žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalį įgijo ir ginčo aikštelę kaip sklypo priklausinį (CPK 12, 178 straipsniai). Esant nustatytų aplinkybių visumai ieškinys atmetamas.

48.       Teismo vertinimu, kiti šalių pateikti argumentai neturi lemiamos įtakos nagrinėjamam ginčui, todėl teismas detaliau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės ir Inspekcijos atstovai paaiškino, kad egzistuoja galimybė ieškovei įteisinti statybas Statybos įstatymo 27 straipsnio 19 dalies pagrindu. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).

49.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

50.       Ieškinį atmetus atsakovė, tretieji asmenys įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nėra pateikę prašymų ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Esant šioms aplinkybėms teismas nesprendžia jų atlyginimo klausimo.

51.       Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi valstybei iš ieškovės priteisiama 56,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“, juridinio asmens kodas 305210201, 56,93 Eur (penkiasdešimt šešis eurus, 93 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Aušra Mazaliauskienė