Civilinė byla Nr. e3K-3-523-469/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17878-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.3; 128.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. ir bendrapareiškėjų R. G., R. L., J. R., R. R., V. K., J. B., A. J., V. P., G. S., D. Č., J. B., A. L., M. K., M. K., J. G., L. G., A. K., Š. Š., T. K., A. V., G. R., G. D., V. B., A. K., V. M., K. M., R. M., L. D., E. A.-D., R. L., R. G., G. F., G. L., A. D., L. B. skundą dėl notarės Pranės Jaskovikaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė Pranė Jaskovikaitė, Lietuvos dizainerių sąjunga.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių notarinio veiksmo – viešam registrui teikiamų duomenų tikrumo ir dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams tvirtinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė teismo: pripažinti negaliojančiu 2015 m. balandžio 23 d. notarės P. Jaskovikaitės notarinį veiksmą, kuriuo ji patvirtino Lietuvos dizainerių sąjungos (toliau – ir sąjunga, asociacija) duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus registruoti galima, nes įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės; pripažinti neteisėtu notarės 2015 m. gegužės 7 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – patvirtinti Lietuvos dizainerių sąjungos duomenų tikrumą, t. y. juridinio asmens kolegialaus valdymo organo – valdybos narių duomenis, pateiktus G. L. ir S. A., ir įpareigoti notarę šį veiksmą atlikti.
3. Pareiškėjas savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 16, 17 punktais, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, 2013 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013. Jis nurodė, kad sąjungos pirmininkas T. K. savo iniciatyva, nepaisydamas valdybos nutarimo, pakeitė pakartotinio sąjungos narių suvažiavimo datą ir jį organizavo anksčiau, nei buvo nutarta visuotinio sąjungos narių suvažiavimo metu bei nustatyta valdybos. Notarei buvo pateikti neteisėtai organizuoto susirinkimo metu patvirtinti duomenys ir dokumentai apie vadovo, pirmininko ir valdybos narių duomenų pakeitimus bei pakeisti įstatai. Ji privalėjo patikrinti, ar pateikti dokumentai atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, ar sprendimai priimti nepažeidžiant sąjungos įstatuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis). Patvirtinti dokumentai buvo priimti pažeidžiant sąjungos įstatų 6.3, 6.4, 7.1.1, 8.1.2, 12.1 punktų nuostatas, protingumo, teisėtumo principus. Esant abejonių notarė, kuriai keliami didesnio atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai, privalėjo atsisakyti tvirtinti T. K. pateiktus 2015 m. balandžio 23 d. dokumentus.
4. Per pakartotinį visuotinį suvažiavimą 2015 m. balandžio 25 d. nutarta pritarti sąjungos valdybos 2015 m. balandžio 21 d. posėdžio sprendimui nušalinti T. K. nuo pirmininko pareigų, pašalinti jį iš sąjungos narių; išrinkta valdyba, sąjungos pirmininkas G. L.. Notarė nepagrįstai atsisakė patvirtinti šiuos sąjungos narių sprendimus, motyvuodama tuo, kad į ją jau buvo kreipęsis sąjungos pirmininkas T. K., kuris pateikė visus reikiamus dokumentus, būtinus juridinio asmens duomenų pakeitimams valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruoti. Notarė neteisėtai atsisakė tvirtinti teisėtų juridinio asmens valdymo organų pateiktus dokumentus, nepagrįstai nepareikalavo papildomų duomenų, narių susirinkimo protokolų, valdybos nutarimų, jų nenagrinėjo, surašė atsisakymą nesiaiškinusi visų aplinkybių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino notarės atliktą notarinį veiksmą – 2015 m. balandžio 23 d. tvirtinamąjį įrašą.
6. Teismas rėmėsi Notariato įstatymo 26 straipsnio, Juridinių asmenų registro nuostatų 39 punkto, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6, 8 dalių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011. Nustatęs, kad pagal Lietuvos dizainerių sąjungos įstatus, įregistruotus Juridinių asmenų registre 2005 m. gruodžio 19 d., valdybos kompetencijai priskirta sušaukti asociacijos suvažiavimus (Įstatų 6.2, 7.1.1 punktai); 2015 m. kovo 28 d. sąjungos visuotinis narių susirinkimas neįvyko nesusirinkus kvorumui, todėl valdyba nutarė pakartotinį susirinkimą sušaukti 2015 m. balandžio 25 d., įpareigoti sąjungos pirmininką pranešti apie tai nariams registruotais ir elektroniniais laiškais; 2015 m. balandžio 8 d. sąjungos pirmininkas T. K. priėmė patvarkymą pakartotinio suvažiavimo datą paskirti 2015 m. balandžio 21 d., apie suvažiavimą pranešti registruotais laiškais ir oficialiame tinklalapyje; 2015 m. balandžio 21 d. įvyko pakartotinis sąjungos suvažiavimas, kuriame, be kita ko, spręstas klausimas dėl naujos sąjungos įstatų redakcijos patvirtinimo, valdymo organų rinkimo, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju notarė, vykdydama įstatymo jai suteiktus įgaliojimus, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo pareigą patikrinti, ar asociacijos suvažiavimas buvo sušauktas įstatuose nustatyta tvarka. Esant duomenų, kad sprendimą sušaukti suvažiavimą priėmė sąjungos pirmininkas, notarė, siekdama įsitikinti suvažiavimo bei jo metu priimtų sprendimų teisėtumu, turėjo nustatyti, ar jam buvo suteikti atitinkami valdybos įgaliojimai, ir tik tuomet atlikti tvirtinamąjį įrašą. Teismas konstatavo, kad pakartotinis asociacijos suvažiavimas buvo sušauktas pažeidžiant įstatuose nustatytą tvarką, t. y. ne valdybos, o vienasmenio asociacijos vadovo sprendimu, ir padarė išvadą, jog notarė turėjo atsisakyti tvirtinti tokio suvažiavimo metu priimtų sprendimų atitiktį įstatymams ir atsisakyti pripažinti, kad steigimo dokumentuose nustatyti reikalavimai įvykdyti, juolab kad iš 2015 m. balandžio 21 d. suvažiavimo protokolo matyti, jog tarp narių yra kilęs ginčas dėl susirinkimo teisėtumo. 
7. Teismo vertinimu, notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą – S. A. ir G. L. prašymu patvirtinti duomenų tikrumą, elgėsi teisėtai, nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Iš notarei pateiktų dokumentų buvo aišku, kad tarp Lietuvos dizainerių sąjungos narių iškilę nesutarimų. Notarai nėra valstybės įgalioti spręsti ginčus, tvirtinti ginčytinus sandorius bei faktus. Be to, prašymą pakeisti duomenis notarei pateikė asmenys, kurie Juridinių asmenų registre nebuvo įregistruoti kaip įgalioti teikti juridinių asmenų duomenų pakeitimus. Duomenys Juridinių asmenų registre apie valdymo organų pakeitimus registruojami tiesiogiai, tam nereikalingas notaro patvirtinimas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti notarę atlikti prašomą veiksmą. 
8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Lietuvos dizainerių sąjungos atskirąjį skundą, 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį, panaikino šios nutarties dalį, kuria buvo panaikintas notarės 2015 m. balandžio 23 d. tvirtinamasis įrašas, ir skundą dėl šios dalies atmetė; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
9. Teismas, remdamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, Juridinių asmenų registro nuostatų 35,  36.1, 37, 38, 39 punktų nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad notarė atliko skundžiamą tvirtinamąjį įrašą, įvertinusi jai pateiktus tokiam notariniam veiksmui atlikti reikalingus dokumentus: naują įstatų redakciją, 2015 m. kovo 28 d. sąjungos narių suvažiavimo protokolą, 2015 m. balandžio 21 d. išrašą iš sąjungos pakartotinio suvažiavimo protokolo, 2015 m. balandžio 22 d. išrašą iš sąjungos valdybos posėdžio protokolo, kitus dokumentus. Notarė patikrino Juridinių asmenų registre registruotus sąjungos duomenis. Atlikusi patikrą ji nustatė, kad į notarų biurą su prašymu patvirtinti pakeistus sąjungos duomenis kreipėsi Juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka registruotas sąjungos vadovas. Notarė taip pat patikrino, ar apie suvažiavimą buvo pranešta sąjungos nariams. Notarė patikrino ir įvertino jai pateiktų notariniam veiksmui atlikti reikalingų dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Duomenų apie tai, kad asociacijos organų priimti sprendimai notarinio veiksmo atlikimo metu būtų pripažinti neteisėtais ar būtų sustabdytas jų galiojimas, nebuvo. Taigi tvirtinamo įrašo atlikimo metu notarė neturėjo duomenų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Ginčas dėl Lietuvos dizainerių sąjungos organų priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, o šios bylos dalykas – notaro atlikto notarinio veiksmo teisėtumas, todėl aplinkybės, susijusios sąjungos organų priimtų sprendimų teisėtumu, nevertinamos. Teismas padarė išvadą, kad notarė nepažeidė imperatyviųjų įstatymo normų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10. Kasaciniu skundu pareiškėjas S. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos bylose, kuriose spręstas notaro veiksmų teisėtumo klausimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-679-469/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-313/2016). Teismas ignoravo notarui keliamus didesnio apdairumo ir rūpestingumo reikalavimus, tik formaliai citavo kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, jais nesivadovavo vertindamas skundžiamą notarinį veiksmą. Skundžiamoje nutartyje pateiktais išaiškinimais paneigiama notaro pareiga iš esmės patikrinti teikiamų tvirtinti juridinio asmens duomenų tikrumą ir atitiktį įstatymo bei steigimo dokumentų reikalavimams. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tuomet, jei dėl jų turinio ir teisėtumo nekyla abejonių. Šiuo atveju teismui ir notarei turėjo sukelti abejonių tai, jog, bylos duomenimis, dvi pakartotinio suvažiavimo datos buvo paskirtos skirtingų sąjungos valdymo organų. Be to, 2015 m. balandžio 21 d. suvažiavimo protokolo turinys patvirtina, kad tarp sąjungos narių yra kilęs ginčas dėl pakartotinio suvažiavimo teisėtumo.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Notariato įstatymo 2 ir 40 straipsnių, Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatas. Notarė patvirtino juridinio asmens duomenis ir pakeistus steigimo dokumentus, kurie buvo priimti pakartotiniame sąjungos narių suvažiavime, todėl ji privalėjo įsitikinti, kad šis suvažiavimas sušauktas įstatų (galiojusių iki pakeitimų) nustatyta tvarka, kam priklausė pakartotinio suvažiavimo sušaukimo teisė, ar tinkamai pranešta visiems sąjungos nariams, tačiau to nepadarė, o teismas šią pareigą nepagrįstai ignoravo. Notarė privalėjo tikrinti teikiamų dokumentų turinį, jų priėmimo pagrindus, atitiktį įstatymo reikalavimams, steigimo dokumentams.
3. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes visapusiškai ir sistemiškai netyrė bylos duomenų, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų.
4. Teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 42 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, neišsprendė kasatoriaus teiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimo, kartu pažeisdamas CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalies, 181 straipsnio 1 dalies nuostatas.
5. Teismas netinkamai motyvavo skundžiamą nutartį, nes nenurodė, kokių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų pagrindu pakeitė procesinį sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė ne tas normas, kuriomis grįstina procesinio sprendimo rezoliucinė dalis.
11. Bendrapareiškėjai G. L. ir V. B. pateikė pareiškimus, kuriais prisideda prie kasacinio skundo.
12. Suinteresuotas asmuo notarė P. Jaskovikaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. 2015 m. balandžio 23 d. prašymą notarei pateikė Juridinių asmenų registre kaip sąjungos vadovas registruotas T. K.. Notarė skundžiamą tvirtinamąjį įrašą atliko įvertinusi jai pateiktus tokiam veiksmui reikalingus dokumentus, tarp jų – 2015 m. kovo 28 d. suvažiavimo protokolą. Tuo metu galiojusiuose sąjungos įstatuose nebuvo nustatyta pakartotinio suvažiavimo sušaukimo tvarka. Notarė sprendė, kad valdybos narių įpareigojimas sąjungos pirmininkui T. K. sušaukti suvažiavimą 2015 m. kovo 28 d. galiojo ir pakartotinio suvažiavimo sušaukimui, todėl šis yra teisėtas. Valdybos įpareigoto sąjungos pirmininko sprendimu pakartotinis suvažiavimas numatytas 2015 m. balandžio 21 d. Notarė patikrino, ar apie suvažiavimą pranešta sąjungos nariams. Taigi ji buvo atidi ir rūpestinga, kiek to reikalauja notaro profesinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, protingumo ir sąžiningumo principai.
2. Notarė patikrino ir įvertino jai pateiktų dokumentų atitiktį įstatymo reikalavimams. Skundžiamo veiksmo atlikimo metu ji neturėjo duomenų, kurie sudarytų pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, taigi nekilo jokių abejonių dėl tokio veiksmo teisėtumo.    
13. Suinteresuotas asmuo Lietuvos dizainerių sąjunga atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nors civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-313/2016 analizuotas to paties notarinio veiksmo teisėtumo klausimas, tačiau nagrinėjamoje byloje, priešingai nei pirmiau nurodytoje, visi asmenys (kurie balsavo 2015 m. balandžio 21 d. pakartotiniame suvažiavime ir priėmė atitinkamus sprendimus) turėjo balsavimo teisę. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė visas aplinkybes, kurios pagal kasacinio teismo išaiškinimus būtinos, sprendžiant dėl ginčo tvirtinamojo įrašo teisėtumo.
2. Kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų pažeidimo nemotyvuoti. Teismas nepažeidė Notariato ir Asociacijų įstatymų nuostatų. Iš sąjungos įstatų nuostatų neišplaukia, kad tai, jog pakartotinis suvažiavimas šauktas valdybos pirmininko, o ne valdybos, reiškia pažeidimą. Net jei ir būtų konstatuota priešingai, toks pažeidimas būtų tik formalus.
3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus – notarei pateiktus tvirtinti juridinio asmens valdymo organų susirinkimo protokolus ir priimtus sprendimus. Dokumentuose, kurie buvo pateikti notarei prieš atliekant 2015 m. balandžio 23 d. tvirtinamąjį įrašą, nebuvo duomenų apie tai, kad pakartotinis sąjungos suvažiavimas turėjo vykti ne 2015 m. balandžio 21 d., o kitą dieną. 2015 m. kovo 28 d. sąjungos valdybos posėdžio protokolas notarei nebuvo pateiktas. Taigi nepagrįstai teigiama, kad notarei turėjo kilti abejonių. Be to, 2015 m. kovo 28 d. valdybos sprendimas sušaukti pakartotinį posėdį 2015 m. balandžio 25 d. ginčijamas civilinėje byloje Nr. e2-802-934/2016, nes nepasirašytas ir neįformintas. Šį sprendimą priėmusi valdyba nebuvo ir šiuo metu nėra įregistruota Juridinių asmenų registre. 2015 m. balandžio 21 d. protokole esančios informacijos nepakanka spręsti, kad yra kilęs ginčas dėl pakartotinio suvažiavimo teisėtumo.
4. Kasatorius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį yra atsiliepimas į atskirąjį skundą ir nenurodoma jokių naujų aplinkybių, teismui pateikė dieną iki posėdžio. Atsiliepime nurodyti esminiai argumentai (kasatoriaus pozicija) teismo buvo įvertinti.
5. Nepagrįstas teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai motyvavo nutartį. Teismas nustatė faktus, kurie nebuvo nustatyti pirmosios instancijos teismo, ir jų pagrindu priėmė naują procesinį sprendimą. Teismas pagrįstai rėmėsi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, nes paliko galioti ne visą, o tik dalį pirmosios instancijos teismo nutarties, be to, priėmė priešingą procesinį sprendimą dėl kitos dalies.   
14. 2016 m. lapkričio 21 d. suinteresuotas asmuo Lietuvos dizainerių sąjunga pateikė prašymą stabdyti šios bylos nagrinėjimą kasacine tvarka iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-802-934/2016, kurioje priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Jis nurodė, kad tuo atveju, jeigu kasacinis teismas nuspręstų panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje konstatuota, jog buvo pažeista suvažiavimo sušaukimo tvarka, turėtų prejudicinę galią nurodytoje civilinėje byloje (Nr. e2-802-934/2016), kurioje turi būti iš esmės analizuojamos visos aplinkybės, reikšmingos pakartotinio suvažiavimo metu priimtų sprendimų teisėtumui nustatyti. Be to, sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-802-934/2016 yra reikšmingas kasacine tvarka nagrinėjamos bylos išsprendimui, nes, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad 2015 m. balandžio 21 d. sąjungos narių suvažiavimas buvo teisėtas, būtų nepagrįsta teigti, jog notarė privalėjo atsisakyti atlikti 2015 m. balandžio 23 d. tvirtinamąjį įrašą.    

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą

15. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriuo remiasi suinteresuotas asmuo Lietuvos dizainerių sąjunga, prašydama stabdyti šios bylos nagrinėjimą kasacine tvarka, teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).
17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad civilinė byla Nr. e2-802-934/2016 iškelta pagal ieškovo S. A. ieškinį ir trečiojo asmens T. K. savarankiškus reikalavimus (ieškinį) atsakovei Lietuvos dizainerių sąjungai ir tretiesiems asmenims. Byloje pareikšti S. A. reikalavimai pripažinti neteisėtais ir panaikinti Lietuvos dizainerių sąjungos organų priimtus sprendimus, tarp jų – sąjungos pirmininko T. K. sprendimą savo iniciatyva sušaukti 2015 m. balandžio 21 d. pakartotinį sąjungos narių susirinkimą, šio susirinkimo metu priimtą sprendimą dėl sąjungos valdybos išrinkimo, A. J. išrinkimo prezidento pareigoms ir naujos redakcijos įstatų patvirtinimo; 2015 m. balandžio 22 d. sąjungos valdybos sprendimą pirmininku išrinkti T. K.. Taip pat reiškiami T. K. reikalavimai, be kitų, pripažinti negaliojančiais 2015 m. balandžio 25 d. pakartotinį sąjungos narių suvažiavimą ir jame priimtus sprendimus, 2015 m. balandžio 21 d. valdybos posėdį ir jame priimtą sprendimą nušalinti T. K. nuo sąjungos pirmininko pareigų ir pašalinti iš sąjungos narių, 2015 m. balandžio 25 d. valdybos posėdžio metu priimtą sprendimą sąjungos pirmininku išrinkti G. L..
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į šios, kasacine tvarka nagrinėjamos, ir pirmiau nurodytos civilinės bylos Nr. e2-802-934/2016 nagrinėjimo dalyką, nėra pagrindo teigti, jog    tarp jų yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys. Civilinės bylos Nr. e2-802-934/2016 nagrinėjimo dalykas – aplinkybės, susijusios su Lietuvos dizainerių sąjungos organų priimtų sprendimų teisėtumu, o nagrinėjamos bylos – aplinkybės, susijusios su notarės veiksmų teisėtumu, t. y. ar notarė teisėtai atliko ginčo notarinį veiksmą. Skundo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės gali būti ištirtos ir įvertintos šioje byloje, teismas gali pats jas nustatyti, todėl nėra poreikio laukti, kol bus išspręsta kita civilinė byla.
19. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą netenkina (CPK 356 straipsnio 5 dalis).

Dėl teisės normų, reglamentuojančių notarinio veiksmo – viešam registrui teikiamų duomenų tikrumo ir dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams tvirtinimo – teisėtumą, aiškinimo ir taikymo

20. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų;  pagal šį įstatymą notarams suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (įstatymo 1, 2 straipsniai).
21. Notaras, be kitų, atlieka šiuos notarinius veiksmus: surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės; tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams (Notariato įstatymo 26 straipsnio 16, 17 punktai). Remiantis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 1 d.) 35 punkte nustatyta, kad registro tvarkytojui teikiamų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktą, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės, šių nuostatų nustatytais atvejais tikrina notaras, Teisingumo ministerija ar Registro tvarkytojas. Notarui pateikiami šių nuostatų 36.1 ir 37 punktuose nurodytų juridinių asmenų steigimo dokumentai, 36.2 ir 36.3 punktuose nurodytų filialų ir atstovybių nuostatai, kai jie keičiami, išskyrus atvejus, kai keičiama tik atstovybės nuostatuose nurodyta buveinė; notarui turi būti pateikti steigimo dokumento pakeitimai ir visas pakeistas steigimo dokumento tekstas, taip pat pakeitimus patvirtinantys dokumentai (38 punktas).
23. Notaras, gavęs juridinio asmens, filialo ar atstovybės dokumentus, įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas Registro tvarkytojui, tvirtinamąjį įrašą, patvirtina surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų, filialo ar atstovybės nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir nurodo, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės. Pakeistų juridinio asmens steigimo dokumentų, filialo ar atstovybės nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams notaras tvirtina įrašydamas prašyme tvirtinamąjį įrašą (Juridinių asmenų registro nuostatų 39 punktas).
24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad notaro veiklos ypatybes, nustatytas Notariato įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
25. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus byloje, kurioje spręstas ginčo notarinio veiksmo – juridinio asmens steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams tvirtinimo – teisėtumo klausimas, atlikdamas šį veiksmą notaras įsitikina, ar steigimo dokumentai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, ir patikrina, ar juridinio asmens įstatai buvo patvirtinti ar pakeisti asmenų, turinčių teisę atlikti šiuos veiksmus, taip pat ar steigimo dokumentus pasirašė juose nurodyti ir tinkamai atstovaujami asmenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-313/2016).
26. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – notarės atlikto notarinio veiksmo teisėtumo klausimas, t. y. ar notarė tinkamai įsitikino prašomų įregistruoti pakeistų duomenų ir steigimo dokumentų atitiktimi įstatymų reikalavimams, be kito – ar juridinio asmens įstatai buvo patvirtinti ar pakeisti asmenų, turinčių teisę atlikti šiuos veiksmus.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų tikrumo ir pakeistų steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patikrinimas, fakto, kad pakeistus duomenis registruoti galima, patvirtinimas apima notaro pareigą atlikti ne vien formalius veiksmus, kaip, pavyzdžiui, sutikrinti duomenis Juridinių asmenų registre, siekiant nustatyti asmens, kuris teikia prašymą, sąsajas su juridiniu asmeniu, nustatyti įvykusio susirinkimo, kurio metu priimti sprendimai, faktą, asociacijos narių informavimo faktą, tačiau ir patikrinti dokumentų atitiktį turiningąja prasme, pagal turimus ir pakankamus duomenis nustatant, ar teisėtas subjektas priėmė sprendimą sušaukti asociacijos susirinkimą, ar tinkamai buvo informuoti visi asociacijos nariai, ar jų dalyvavimas buvo pakankamas tam, kad galėtų būti priimti sprendimai.
28. Ši notarės pareiga kyla ne tik iš pirmiau nurodytų Notariato įstatymo, bet ir kasatoriaus nurodomo Asociacijų įstatymo nuostatų. Pagal šio įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo notarinio veiksmo atlikimo metu) 8 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus asociacijos įstatus keičia, valdymo organų narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip, skiria (renka) ir atšaukia visuotinis narių susirinkimas, kuris sprendžia ir kitus šiame įstatyme ir asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (2 dalis). Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai (4 dalis). Visuotinis narių susirinkimas, pakartotinis visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka (6, 8 dalys). Sprendimai priimami Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nustatyta tvarka, jei įstatuose nenustatyta kitaip. Taigi notarė, kaip teisingai nurodo kasatorius, prieš atlikdama ginčo notarinį veiksmą, privalėjo patikrinti, be kita ko, ar pakartotinis suvažiavimas buvo sušauktas  ir įvyko, sprendimai buvo priimti įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka, o teismas – nustatyti, kokie dokumentai buvo pateikti notarei, ištirti, ar jie buvo pakankami, ar, sprendžiant iš jų turinio, notarė turėjo (galėjo) suabejoti atliekamo veiksmo teisėtumu ir dėl to atsisakyti jį atlikti.        
29. Pirmosios instancijos teismas analizavo Lietuvos dizainerių sąjungos įstatų nuostatas ir, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad asociacijos pakartotinis suvažiavimas buvo sušauktas pažeidžiant įstatuose nustatytą tvarką, t. y. netinkamo subjekto. Teismas sprendė, kad notarė turėjo atsisakyti tvirtinti tokio suvažiavimo metu priimtų sprendimų atitiktį įstatymams.
30. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog galbūt ne tas subjektas sušaukė pakartotinį susirinkimą, kurią nustatė ir kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, savaime nėra pakankama tam, kad teismas galėtų konstatuoti, jog notarė turėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu pagal kitas bylos aplinkybes būtų pagrindas konstatuoti, kad suvažiavime priimtas sprendimas yra teisėtas (sušauktas įstatų nustatyta tvarka, sprendimą priėmus pakankamam dalyvių skaičiui ir kt.).
31. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo tiksliai nustatyti ne tik tai, kokie dokumentai buvo pateikti notarei atliekant skundžiamą tvirtinamąjį įrašą, bet ir išanalizuoti, įvertinti šių dokumentų turinį, argumentuoti, kurios juose atsispindinčios teisiškai reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog notarės veiksmai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo teisėti. Dalies notarei pateiktų dokumentų įvardijimas teismo procesiniame sprendime, nurodant, kad ji juos įvertino, nelaikytinas tinkamu ir pakankamu motyvavimu (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad notarė patikrino, ar apie suvažiavimą buvo pranešta sąjungos nariams, tačiau šio teiginio taip pat niekaip neargumentavo, iš dokumentų, esančių byloje, turinio nenustatė, kiek narių priklausė sąjungai, ar iš tiesų visi esami sąjungos nariai buvo tinkamai informuoti, taip užtikrinant jų teisę dalyvauti visuotiniame sąjungos narių suvažiavime ir balsuoti, kiek narių dalyvavo, ar toks dalyvavimas buvo pakankamas sprendimams priimti.
32. Atsižvelgusi į pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė, ar notarė įsitikino pakartotinio suvažiavimo sušaukimo atitiktimi asociacijos įstatuose nustatytai tvarkai, priimtų sprendimų, kuriais pakeisti atitinkami sąjungos duomenys ir steigimo dokumentai, teisėtumu.
33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Notariato ir Asociacijų įstatymų nuostatas, nepagrįstai neanalizavo bylos duomenų turinio, nepakankamai motyvavo padarytas išvadas bei pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies (dėl kurios nagrinėjama šioje byloje) panaikinimo pagrindą. Pažymėtina, kad, nors kasatorius prašė panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį, tačiau teisinius argumentus pateikė tik dėl tos šios nutarties dalies, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis. Todėl panaikintina būtent ši 2016 m. balandžio 22 d. nutarties dalis ir atitinkama bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
34. Kiti kasatoriaus argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 107,35 Eur tokių išlaidų. Bylos dalį perdavus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Suinteresuoto asmens Lietuvos dizainerių sąjungos prašymą stabdyti šios bylos nagrinėjimą atmesti. 

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties dalis dėl notarės 2015 m. balandžio 23 d. tvirtinamojo įrašo, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                           Alė Bukavinienė

           Sigita Rudėnaitė

                                                                                                                       Janina Stripeikienė