Baudžiamoji byla Nr. e1-2332-990/2020

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-30499-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       2020 m. liepos 31 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sutuoktine R. P. metu tyčia sudavė jai delnu vieną smūgį į kairįjį skruostą, tokiu būdu R. P. sukėlė fizinį skausmą.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2.       Ikiteisminio tyrimo metu G. P. parodė, kad jis gyvena kartu su savo sutuoktine R. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 31 d. jis buvo namuose, apie 16.00 val. namo grįžo ir jo sutuoktinė. Tuo metu jis buvo kitame kambaryje, kur žiūrėjo televizorių ir gėrė brendį „Alita“. Jis buvo nemažai išgėręs, todėl jis neatsimena, dėl kokios priežasties jis atėjo pas sutuoktinę ir jiedu susipyko. Visą įvykį jis pamena tik protarpiais, jis lyg ir suprato, kad jo sutuoktinė kvies policiją, nes jis jai sudavė vieną antausį. Sutuoktinės jis nuoširdžiai atsiprašė, jie susitaikė ir jis tikisi, jog daugiau tokie dalykai nepasikartos (b. l. 39-40).

3.       Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad 2020 m. liepos 31 d. apie 16.00 val. ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pradėjo tvarkyti kambarius. Jai besitvarkant suskambo telefonas. Jai pradėjus kalbėti telefonu iš kambario atėjo jos neblaivus sutuoktinis G. P., kuris pradėjo prie jos kabinėtis, nes jis pamanė, kad ji kalba su juo, nors ji kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Tuomet keletą kartų (jai neaišku, dėl ko) G. P. jos paklausė „kas ji“. Jai nieko neatsakius G. P. pribėgo prie jos ir vieną kartą delnu trenkė jai į kairįjį skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, o ant skruosto liko paraudimas. Po smūgio ji apsiverkė, išbėgo į kitą kambarį ir iškvietė policiją, o G. P., supratęs, kad ji iškvietė policiją, užsidarė kambaryje. Šeimoje smurtaujama nebe pirmą kartą: nors anksčiau ji nesikreipdavo į policiją, tačiau prieš dvejus metus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1-4).

4.       Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2020 m. liepos 31 d. 16.52 val. G. P. iškvepiamame ore nustatyta 1,81 promilės alkoholio (b. l. 28).

5.       Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. liepos 31 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo sutuoktine R. P. metu tyčia sudavė jai delnu vieną smūgį į kairįjį skruostą, tokiu būdu R. P. sukėlė fizinį skausmą.

III.                      Veikų kvalifikavimo motyvai

6.       G. P. smurtaudamas – suduodamas R. P. delnu vieną smūgį į kairįjį skruostą, sukėlė R. P. fizinį skausmą. Tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek šiuo metu R. P. yra G. P. sutuoktinė, t. y. jo šeimos narė, taigi G. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

7.       Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir G. P. skirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. P. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

8.       G. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos R. P. G. P. pretenzijų neturi. G. P. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 48). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

9.       Spręsdamas dėl G. P. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. P. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). G. P. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė G. P. neskirtina. Atsižvelgiant į tai, kad šią nusikalstamą veiką G. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat G. P. jau buvo kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, kurią G. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, baudžiamasis procesas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 43, 45), kas leidžia pagrįstai teigti, kad alkoholis stimuliuoja G. P. polinkį veikti neteisėtai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. P. skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, bausmės terminą nustatant didesnį už šios bausmės vidurkį, ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą G. P. skirtina vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant G. P. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant G. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

10.       Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, G. P. skirtinos vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – penkiais mėnesiais, ir G. P. skirtina galutinė dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant G. P. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant G. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

11.       G. P. nuo 2020 m. liepos 31 d. 16.15 val. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. 13.40 val., kas prilyginama vienai dienai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 32, 33), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis G. P. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

12.       G. P. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga G. P. skirti BK 722 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI.                      Procesinės prievartos priemonės

13.       Ikiteisminio tyrimo metu G. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41-42), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 641, 66, 722 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vykdymo kodekso 46 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti G. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant G. P. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant G. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – penkiais mėnesiais ir G. P. skirti galutinę dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant G. P. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant G. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į G. P. skirtą bausmę įskaityti G. P. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Skirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti G. P., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

7. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjas                                                                              Mindaugas Ražanskas