Administracinė byla Nr. AS822 – 319/2010
Procesinio sprendimo kategorija 60; 67; 79.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gegužės
21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės
„JGK statyba“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybinės priežiūros skyriui dėl leidimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „JGK statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „JGK
statyba“, bendrovė) 2010 m. balandžio 14 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus
apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities
viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros
departamento 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimo galiojimą; 2) uždrausti
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais būtų taisoma, keičiama ar papildoma
statybos leidime Nr. 23 nurodyto statinio techninio reglamento projekto
sudėtis, jo brėžiniai ir derinami techninio projekto sprendiniai ar atliekami
bet kurie kiti veiksmai, kuriais būtų koreguojamas leidimo turinys, arba tokiam
statiniui iš naujo išduodamas statybos leidimas; 3) paskirti Vilniaus
apskrities viršininko administracijos atstovams iki 2000 litų baudą už
neįvykdytą teismo reikalavimą pateikti į bylą uždarosios akcinės bendrovės „Plėtrumas“
parengto gyvenamųjų namų kvartalo lauko vandentiekio ir slėginio nuotekų tinklų
projekto Nr. 05-50-TP-VN-01 originalą arba įstatymų nustatyta tvarka
patvirtintą kopiją. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo
grįstas ta aplinkybe, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali kilti kliūčių.
Nurodė, kad projekte ir leidime įteisintas statytojo V. Vaitkun vandentiekio
tinklų prijungimas prie komunikacijų, kurios Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo
nutartimi yra areštuotos. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko
administracija atsisakė pateikti UAB „Plėtrumas“ parengto gyvenamųjų namų
kvartalo lauko vandentiekio ir slėginio nuotekų tinklų projekto Nr. 08-05-TP
originalą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio
15 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
taikymo atmetė, taip pat netenkino prašymo dėl baudų skyrimo už teismo
reikalavimo nevykdymą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė motyvų, kurie
leistų pripažinti, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės,
galėtų kilti neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas teismui priėmus pareiškėjo
atžvilgiu palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar itin sudėtingas.
Teismas 2009 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. I-3175/09
buvo įpareigojęs atsakovą pateikti visą dokumentaciją, kurios pagrindu buvo
išduotas ginčijamas statybos leidimas. Vilniaus apskrities viršininko
administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime nurodė, kad
negali įvykdyti pareiškėjo reikalavimo pateikti teismui UAB „Plėtrumas“
parengto gyvenamųjų namų kvartalo lauko vandentiekio ir slėginio nuotekų tinklo
projekto Nr. 08-50-TP-VN-01 originalą, kadangi išduodant statybos leidimą
statytojas pateikia projekto kopiją, o projekto originalas lieka pas statytoją.
Todėl teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo skirti baudų už teismo reikalavimų
nevykdymą.
II.
Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ atskiruoju skundu
prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį
– pareiškėjo UAB „JGK statyba“ prašymą tenkinti. Atskirajame skunde nurodo, kad
ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas UAB „Plėtrumas“ parengto gyvenamųjų
namų kvartalo lauko vandentiekio ir slėginio nuotekų tinklo projekto Nr.
08-50-TP-VN-01 pagrindu. Viešojo administravimo subjektas – Vilniaus apskrities
viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktos
projekto kopijos rodo, kad institucija, priimdama sprendimą dėl statybos
leidimo išdavimo, neturėjo pakankamų duomenų objektyviam visų aplinkybių
įvertinimui. Mano, kad šios aplinkybės rodo, kad Vilniaus apskrities viršininko
administracijoje ne visą laiką buvo projekto Nr. 08-50-TP-VN-01 kopija.
Pažymi, kad ginčijamu statybos leidimu yra leista
vykdyti ypatingo statinio statybos darbus, sujungiant pastatytus magistralinius
tinklus su tinklais, nuosavybės teise priklausančiais pareiškėjui. Su
pareiškėju tinklų sujungimo klausimas derinamas nebuvo, nors viešojo
administravimo subjektai privalėjo projektuotojui ir statytojui duoti nurodymą
atlikti tokį derinimą. Pažymi, kad kuo daugiau darbų atliks statytojas, tuo
sunkiau gali būti įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Statybos leidime nurodyta,
kad statinio projekto rengimui projektuotojas privalo turėti Aplinkos
ministerijos atestatą, suteikiantį teisę įmonei vykdyti gyvenamojo kvartalo
lauko slėginių nuotekų magistralinių tinklų su II kategorijos siurblinėmis,
kurių maitinimui būna suprojektuoti ne mažesnio kaip 0,4 kV įtampos elektros
tiekimo tinklus. Pareiškėjo teigimu, UAB „Plėtrumas“ neturi atestato,
suteikiančio teisę vykdyti ypatingo statinio projektavimo darbus. Pažymi, kad,
sujungus V. Vaitkun statomus magistralinius tinklus su UAB „JGK statyba“
tinklais, atsiranda bendroji dalinė nuosavybė su UAB „JGK statyba“ prieš pareiškėjo
valią, ir šios pareiškėjo teisės nebebus galima apginti.
Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir
statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo
ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu prašo atskirąjį skundą
atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo 2010 m. balandžio 15 d.
nutartyje išdėstytais argumentais.
Pareiškėjai Jonas Pakėnas, Alvyda Pakėnienė,
Aleksejus Moskvičiovas, Elena Moskvičiova ir Igoris Baikovskis atsiliepimu
prašo atskirąjį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vladislavas Voitkun
atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, kadangi prašymas taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonę yra grįstas prielaidomis. Nurodo, kad išdavus
ginčijamą statybos leidimą, buvo sudarytos rangos sutartys bei pradėti statybos
darbai, todėl pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, kiltų didelių
nuostolių. Kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, esą statybos leidimu Nr. 23
leista vykdyti statybos darbus, sujungiant statomus tinklus su pareiškėjui
nuosavybės teise priklausančiais tinklais – pareiškėjas skunde nenurodė, kokie
konkretūs dokumentai rodo tinklų priklausymą pareiškėju. Atkreipia dėmesį, kad
UAB „Plėtrumas“ ir jos vadovo D. Tamošaičio teisė vykdyti projektavimo darbus
buvo patikrinta tiek Vilniaus miesto, tiek Vilniaus rajono Nuolatinėse statybos
komisijose ir jokių abejonių nekėlė. Mano, kad pareiškėjo teiginys, esą
Vilniaus apskrities viršininko administracija, priimdama sprendimą dėl statybos
leidimo Nr. 23 išdavimo neturėjo pakankamai duomenų objektyviam visų aplinkybių
įvertinimui, grįstas prielaidomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba
teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis
priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet
kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas,
spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo
priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių
reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba
pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą
(veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų
negalimas (ABTĮ 92 str.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo
priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius
reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba
pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą
(veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų
negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo
administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo
teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą,
ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo
atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir
pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas
pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą,
būtų neįmanomas ar itin sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005,
AS5-230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti
pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas
realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus
palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas
svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.
Šiuo atveju pareiškėjas byloje prašė uždrausti
Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais būtų taisoma, keičiama ar papildoma
statybos leidime Nr. 23 nurodyto statinio techninio reglamento projekto
sudėtis, jo brėžiniai ir derinami techninio projekto sprendiniai ar atliekami
bet kurie kiti veiksmai, kuriais būtų
koreguojamas leidimo turinys, arba tokiam statiniui iš naujo išduodamas
statybos leidimas.
Nustatyta, kad ginčijamu statybos leidimu statytojui
V. Vaitkun suteikta teisė statyti neypatingą statinį – lauko vandentiekio,
buitinių ir lietaus nuotekų tinklus, Vilniaus rajone (b. l. 31 – 32). Kaip
nurodė pareiškėjas bei patvirtino tretysis suinteresuotas asmuo, ginčijamo statybos
leidimo pagrindu buvo pradėtos ir vykdomos statybos.
Pareiškėjas neteigia, kad, teismui nesiėmus taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo vykdymas pasidarytų neįmanomas –
pareiškėjas nurodo, kad sprendimo vykdymas būtų apsunkintas. Sprendžiant dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo
užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu
suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems
asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal
nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų
proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų
principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007),
taip pat nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius
šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų
gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjas prašymą taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad, jų nepritaikius,
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, tačiau konkrečiai nenurodė, kaip
būtų apsunkintas būsimo sprendimo vykdymas. Įvertinus šios konkrečios bylos
situaciją, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo reikalavimo užtikrinimo
priemonės taikymui – byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, jokių duomenų,
leidžiančių daryti išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
teises perėmęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie
Aplinkos ministerijos valstybinės priežiūros skyrius rengtųsi atlikti kokius
nors veiksmus, kuriais būtų taisoma, keičiama ar papildoma statybos leidime Nr.
23 nurodyto statinio techninio reglamento projekto sudėtis, jo brėžiniai ir
derinami techninio projekto sprendiniai ar atliekami bet kurie kiti veiksmai,
kuriais būtų koreguojamas leidimo turinys, arba duomenų, kad būtų rengiamasi tokiam
statiniui iš naujo išduoti statybos leidimą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų
kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio
15 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo
priemonę, paliktina nepakeista.
Pastebėtina, kad teismas bet kurioje proceso
stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek
pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir
priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną
reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus
faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo
užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Dėl teismo
nuobaudos skyrimo
ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato
administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo teisę skirti baudas, jeigu
nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo
teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą),
dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų,
susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą. To paties straipsnio 2 dalis nustato
galimus skiriamos baudos dydžius.
ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
atskiruoju skundu galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis, kurios:
1) užkerta kelią proceso eigai; 2) kitais ABTĮ nustatytais atvejais. Nutartis
dėl teismo nuobaudos skyrimo (neskyrimo) proceso eigos nestabdo. ABTĮ 84
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl pirmosios instancijos teismo nutarties
skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas. Vertinant šias teisės
normas (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis, 84 straipsnio 2 dalis) lingvistiniu bei
sisteminiu metodais, darytina išvada, kad galimybės skųsti atskiruoju skundu
teismo nutartį, kuria nebuvo paskirta bauda, įstatymas nenumato, todėl šis
atskirojo skundo reikalavimas nenagrinėtinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo UAB „JGK statyba“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
|
Irmantas
Jarukaitis
Dainius
Raižys
Skirgailė
Žalimienė
|