Administracinė byla Nr. A-733-143/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01684-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, R. Ž., UAB ,,Memel Land“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja I. T. (Ž.) (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 2), kurį patikslino (I t., b. l. 23–24), į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas) 2015 m. vasario 26 d. sprendimą (registro įrašą), kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos jos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. cspr1-159 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas (registro įrašas).

Pareiškėja nurodė, kad jos nuosavybės teisės į Butą buvo įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko prašymu. Argumentavo, jog, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų    (toliau – ir Registro nuostatai) 28 punktą, prašymą įregistruoti, išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis Nekilnojamojo turto registro įraše gali teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucija, ginanti viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir pasibaigimo, dalyvis. Teigė, jog AB SEB bankas nepatenka į šį sąrašą, nes šis trečiasis suinteresuotas asmuo buvo proceso dalyvis civilinėje byloje dėl kreditorinių prievolių, bet ne dėl nekilnojamojo daikto. Pažymėjo, jog ji nebuvo patalpų savininkė, jos vardu daiktinės teisės neįregistruotos, todėl ji negalėjo būti įkaito davėja, o hipotekos lakštą, kuriuo įkeistas butas, pasirašė jos buvęs sutuoktinis trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž., kuris suklastojo jos parašą. Pareiškėjos teigimu, pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, kuri nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl sąžiningam sutuoktiniui negali kilti solidarioji atsakomybė.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 75–80) prašė atmesti skundą.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nurodė, kad R. Ž. prašymu ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2013 m. vasario 6 d. buvo išregistruotos R. Ž. nuosavybės teisės į Butą, nes šis butas nurodytais sprendimais priteistas pareiškėjai. Pažymėjo, jog pareiškėja pati nepateikė prašymo įregistruoti jos nuosavybės teises į butą, tačiau tokį prašymą 2015 m. vasario 10 d. pateikė AB SEB bankas. Nurodė, jog pareiškėjos nuosavybės teisės į butą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ginčijamu 2015 m. vasario 26 d. sprendimu (registro įrašu) pagal AB SEB banko prašymą. Bankas Registro nuostatų 28 punkto nustatyta tvarka turėjo teisę paduoti prašymą dėl daiktinių (nuosavybės) teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, nes AB SEB bankas buvo proceso dalyvis (atsakovas) Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, kurioje teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjai priteistas Butas. Nurodė, kad sprendimas paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Pažymėjo, jog teismo sprendimas yra dėl nekilnojamojo daikto – buto, nes teismo sprendimu butas buvo priteistas pareiškėjai. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės registruojamos Nekilnojamojo turto registre, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnis numato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją, ir dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – Butą, pagal pateiktus dokumentus (Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012), kurie neginčijamai patvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimą į šį nekilnojamąjį daiktą.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 57–60) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centras nurodė, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės registruojamos Nekilnojamojo turto registre, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnis numato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją, bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą galima tik pagal pateiktą dokumentą, kuris vienareikšmiškai patvirtintų daiktinės teisės (šiuo atveju nuosavybės teisės) atsiradimą tam tikram asmeniui į tam tikrą nekilnojamąjį daiktą. Registro nuostatų 28 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymo nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Argumentavo, jog pareiškėjos nuosavybės teisės įregistruotos AB SEB banko 2015 m. vasario 10 d. prašymu, kuris turėjo teisę paduoti tokį prašymą, nes buvo civilinės bylos Nr. 2-81-83/2012 dalyvis (atsakovas), kurioje Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjai priteistas Butas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė     į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Registro nuostatų 69 punktas nustato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Teigė, jog duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Nekilnojamojo turto registratorius administracine tvarka negali keisti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti Nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Teigė, jog dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių pasibaigimą, pareiškėja nepateikė. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad jos nuosavybės teisės į butą su rūsiu buvo įregistruotos sukčiavimo būdu, ir juos paneigia paminėti teismų sprendimai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymas numato, kad registratorius duomenis Nekilnojamojo turto registre įrašo pateiktų dokumentų pagrindu, o tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą ir kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo ir daryti savarankiškas išvadas aiškinant arba interpretuojant    jų turinį. Nurodė, jog pareiškėjos nuosavybės teisės negali būti išregistruotos ir dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Butui su rūsiu nuo 2015 m. liepos 7 d. įregistruotas areštas, kuriuo apribota disponavimo teisė (Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą 2015 m. liepos 7 d. Nr. 2015-030813, pranešimo Nr. 4706392). Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia turto areštą kaip įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomą priverstinį nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikiną apribojimą, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Memel Land“ atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 19) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

UAB ,,Memel Land“ nurodė, kad nesutinka su skundu, nes Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu                      (II t., b. l. 36–42) atmetė pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo (registro įrašo), kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į Butą su rūsiu, ir Komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. cspr1-159, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas (registro įrašas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymėjo, jog nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu, nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) ir Registro nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 21 d.).

Teismas nustatė, kad ginčijamu VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu (registro įrašu) Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į Butą su rūsiu. Pareiškėjos daiktinės teisės įregistruotos AB SEB banko prašymu, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui paduotu 2015 m. vasario 10 d., ir vadovaujantis Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012. Pareiškėja VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui 2015 m. rugpjūčio 7 d. paduotu skundu prašė panaikinti registro įrašą, t. y. išregistruoti jos nuosavybės teises, tačiau ginčijamu Komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. cspr1-159 paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas (registro įrašas).

Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis      apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nėra nuosavybės ar kitos daiktinės teisės atsiradimo pagrindas, o valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą       ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus bei jų suvaržymus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu    tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu. Šio įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas būtent ir užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Šios nuostatos reiškia, jog Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, t. y. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, tačiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikta teisė spręsti ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-938/2004, 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1383/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1694/2013, 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1764/2014, 2015 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1632-662/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, kt.). Tai lemia, jog teismine tvarka Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) Nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo (pvz., nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą; įrašant į Nekilnojamojo turto registrą duomenis, kurių nėra dokumente, kuris buvo pagrindas atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką. Pareiškėja skundą ir patikslintą skundą argumentavo iš esmės tuo, jog AB SEB bankas neturėjo teisės paduoti prašymą dėl jos nuosavybės teisių įregistravimo, ir tuo, jog nebuvo teisinio pagrindo įregistruoti jos nuosavybės teises. Teismas pareiškėjos argumentus pripažino nepagrįstais.

Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, 23 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 26 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 1, 4 punktais, Registro nuostatų 19 punktu. Nurodė, kad pagrindas registruoti pareiškėjos nuosavybės teises į Butą buvo Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012       ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje                             Nr. 2A-1243-460/2012. Tai patvirtino ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenys. Remdamasis Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012, teismas nustatė, kad tiek ieškovas R. Ž., tiek atsakovė I. Ž. santuokos nutraukimo byloje, be kitų reikalavimų, prašė priteisti Butą atsakovei I. Ž. Nurodytu teismo sprendimu būtent tai ir buvo padaryta – teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog I. Ž. priteisiamas Butas. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 ištaisyti rašymo apsirikimai, kurie nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės neturi, nes nėra susiję su dalijamo sutuoktiniams turto priklausomybe. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012 I. Ž. taip pat priteistas Butas. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas     nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 įsiteisėjo 2013 m. kovo 4 d. Teismas pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011, 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015 ir kt.). Aplinkybė, kad pareiškėja yra padavusi prašymus dėl civilinių bylų atnaujinimo, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes, registruojant pareiškėjos nuosavybės teises registre, paminėti teismų sprendimai buvo įsiteisėję ir galiojo. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad Butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, todėl atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas turėjo teisinį pagrindą, nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkte, įregistruoti pareiškėjos teises į šį butą.

Teismas, pareiškėjai argumentuojant, jog AB SEB bankas neturėjo teisės paduoti prašymą įregistruoti jos nuosavybės teises, vadovavosi Registro nuostatų 28 punktu. Pažymėjo, jog paminėtose civilinėse bylose AB SEB bankas buvo proceso šalis – atsakovas, o teismų procesiniais sprendimais santuokos nutraukimo byloje išspręsti ir nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos klausimai, todėl teismo sprendimas yra ir dėl nekilnojamųjų daiktų bei daiktinių teisių į juos. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog AB SEB bankas buvo proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, dalyvis, todėl pagal Registro nuostatų 28 punktą laikytinas subjektu, turinčiu teisę paduoti prašymą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į butą įregistravimo. Pažymėjo, kad bankas įgyvendino šią teisę, nes pareiškėja tokio prašymo neteikė.

Teismas, pareiškėjai iš esmės neigiant savo nuosavybės teises į Butą, pažymėjo, jog       tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Paminėjo, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatą, teismas padarė išvadą, kad duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Šios nuostatos      yra taikomos Nekilnojamojo turto registratoriui, kuris, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti Nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Pareiškėja tokių duomenų nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Teismas konstatavo, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas (registro įrašas), kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į Butą su rūsiu, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nurodė, kad pareiškėja ginčija ir Komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. cspr1-159, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos skundą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Sprendimu paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas (registro įrašas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog paprastai teisines pasekmes sukelia teritorinio registratoriaus sprendimas, o ne institucijos, patikrinusios teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, sprendimas. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į ginčo pobūdį bei į tą aplinkybę, jog teritorinio skyriaus sprendimas yra įformintas ne individualiu administraciniu aktu, kaip jis suvokiamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu, o padarytas registro įrašas, atitinkantis institucijos valios išraišką, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo išvadai, kad Komisijos sprendimas, kuriuo iš esmės išdėstyti padaryto registro įrašo motyvai, nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, kurių pagrindu konstatuota, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas (registro įrašas) yra teisėtas ir pagrįstas, teismas neturėjo teisinio pagrindo panaikinti ir Komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. cspr1-159.

Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas (registro įrašas), kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į Butą su rūsiu, ir Komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. cspr1-159, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas (registro įrašas), yra teisėti ir pagrįsti ir panaikinti juos pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas buvo atmesti kaip nepagrįsti vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (II t., b. l. 56–57, 68–69, 81–82, 88) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą.

Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, be motyvų, ignoruoti faktiniai dokumentiniai įrodymai. VĮ Registrų centras, įregistruodamas jos vardu nuosavybės teises 2015 m. vasario 26 d., pažeidė Registro nuostatus, Nekilnojamojo turto registro įstatymą, neatliko pateiktų registro duomenų analizės, neįvertino duomenų, panaudojo suklastotus dokumentus ir be pagrindo priėmė neteisėtą sprendimą. Dėl neteisėto nuosavybės teisių jos vardu įregistravimo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 100–101) prašo atmesti apeliacinį skundą.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde apeliantė naujų argumentų nepateikė.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 108–112) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centras nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pagrįstai konstatavo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad Butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Kadangi teisinėje valstybėje viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas) privalo vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir nutartis ir   turi pareigą iš jam pateiktų dokumentų įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, todėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas turėjo teisinį pagrindą, nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkte, įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į šį butą. Teismas, visapusiškai įvertinęs teisines ir faktines aplinkybes, pareiškėjos reikalavimus, taip pat pagrįstai konstatavo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas (registro įrašas), kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į Butą su rūsiu, ir Komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. cspr1-159, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 26 d. sprendimas (registro įrašas), yra teisėti ir pagrįsti, o panaikinti juos pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 102–103) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

AB SEB bankas nurodo, kad teismo sprendime aiškiai ir išsamiai pasisakyta ir detalizuota, kokių teisės normų pagrindu Nekilnojamojo turto registratorius, atlikdamas viešojo administravimo funkcijas, turėjo pagrindą priimti ginčo sprendimą – nuosavybės teisių pareiškėjai išviešinimą Nekilnojamojo turto registre. Turto areštas nedraudžia išviešinti duomenų apie turto savininko pasikeitimą, kurio pagrindas yra teismo sprendimas. Turto areštas apriboja disponavimą turtu savininkui, tačiau nedraudžia teismui keisti jo savininko sprendimu bei tokį savininko pasikeitimą Nekilnojamojo turto registratorius privalo išviešinti, nes registre turi būti informacija, atitinkanti situaciją. Turto areštas buvo taikytas dėl banko vykdomo išieškojimo iš buto pagal hipotekos sandorį, todėl pats kreditorius kreipėsi dėl daiktinių teisių įregistravimo pareiškėjos vardu. Tokie kreditoriaus veiksmai buvo sąlygoti pačios apeliantės neveikimo, t. y. ji pati ilgą laiką neatliko jokių veiksmų (neteikė prašymų Nekilnojamojo turto registratoriui), kad būtų įregistruotos jos nuosavybės teisės į butą. Tiek skundu, tiek apeliaciniu skundu pareiškėja nurodo nevienareikšmes aplinkybes dėl buto. Nekilnojamojo turto registratorius, gavęs banko prašymą išviešinti turto savininką pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, neturi kompetencijos ginčyti sprendimo, jis atlieka tik informacijos išviešinimo funkciją pagal jam pateiktus juridinius dokumentus, o ne dokumentų tiriamąją funkciją. Jis neturi jokių įgalinimų tikrinti, ar dokumentus sudarę asmenys tikrai juos sudarė, pastaroji funkcija yra teisėsaugos institucijų kompetencija. Jei pareiškėja mano, kad dokumentai suklastoti, ji turi savo teises ginti baudžiamojo proceso tvarka. Žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nespręstinas, kadangi nebuvo skundo dalyku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Memel Land“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 106) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

UAB ,,Memel Land“ nurodo, kad nesutinka su skundu, nes Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (versija 2015-09-22) matyti, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į Butą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota jos šioje administracinėje byloje skundžiamu atsakovo 2015 m. vasario 26 d. sprendimu (ginčo įrašu) pirmosios instancijos teismo aptartų teismų sprendimų, tarp jų Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, pagrindu (I t., b. l. 14-17). Nurodytuose (kolegijos išskirtuose) teismų sprendimuose, kurie yra įsiteisėję ir kurie nėra panaikinti arba pakeisti, aiškiai ir vienareikšmiškai konstatuota pareiškėjos nuosavybės teisė į Butą. Todėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo          5 straipsnio 2 dalies (pagal kurią, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti), 22 straipsnio 2 punkto (pagal kurį, teismo sprendimai yra tinkamas dokumentas (pagrindas), patvirtinantis Nekilnojamojo turto registre registruotinos daiktinės teisės atsiradimą) taikymo prasme ginčo įrašas pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tai, be kita ko, reiškia, kad šiuo įrašu įregistruoti duomenys įgijo Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusą, pagal kurį, jie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

Pareiškėja, siekdama panaikinti ginčo įrašą, iš esmės nurodo tik vieną argumentą – kad prašymą padaryti šį įrašą padavė netinkamas (neturintis teisės paduoti šį prašymą) asmuo – trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas.

Atsakydama į šį pareiškėjos argumentą, kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad prašymą įregistruoti (Nekilnojamojo turto registre) juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Šioje dalyje nurodyto suinteresuotumo samprata yra atskleista Registro nuostatų 28 punkte, pagal kurį, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti <...> bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Tokio (galinčio pateikti prašymą dėl daiktinės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre) asmens apibūdinimo kriterijų atitinka trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, nes (kaip matyti iš paminėtų teismų procesinių sprendimų) jis buvo teisminio proceso dėl nuosavybės teisės į Butą nustatymo dalyvis. Todėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 1 punkto taikymo požiūriu tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas laikytinas (buvo) tinkamu subjektu paduoti prašymą dėl ginčo įraše nurodytų duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Taigi tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, tarp jų ir procesinių, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos I. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė