Administracinė byla Nr. I-1101-394/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02255-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.; 55.1.1.

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 26 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas P. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-6 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-09-16 iki 2016-03-21, pažeidžiant kalinimo sąlygas, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (netinkamas apšvietimas, drėgmė, pelėsis, grybelis, neatliktas remontas). Kamerose tualetai tupimi, netinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, neužtikrintas privatumas, laikėsi nemalonus kvapas. Atsakovas neatlikinėjo nei dezinfekcijos, nei dezinsekcijos, nei deratizacijos, kamerose buvo pilna tarakonų, blakių ir pelių. Asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai temperatūrai asmuo verčiamas nusirengti ir daiktus dėti į nešvarias dėžes. Patalpos, kuriose reikia laukti kol įvyks apžiūra, nešvarios, sienos grublėtos, nelygios, nėra langų, ventiliacijos, tamsu, tualetai nesandarūs, tvyrojo nemalonus kvapas, šalta. Šiose patalpose talpinami ir rūkantys asmenys, o jis pats yra nerūkantis, tokiu būdu atsakovas jį kankino. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (6, 146, 149 b. l.).

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (146 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (31-39 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015-09-17 iki 2016-03-11 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,96 iki 17,6 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Ši aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros ploto. Pasivaikščiojimo, medicininių apžiūrų, prausimosi, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros kameros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,86 iki 2,34 cm. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių sanitariniu mazgu, privatumą.

Atsakovė nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Tiek LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, tiek 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir minėtų higienos normų įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimus. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų didinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma.

Atsakovė nurodo, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpinti švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų prašymus, po valymo grąžinamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui įstaiga organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, deratizaciją, dezinsekciją).

Atsakovė nurodo, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu nustatė, kad išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos, vonelės daiktams sudėti išplautos. Laikino sulaikymo kameroje rūkyti draudžiama, pareiškėjas jo laikymo metu dėl minėtų aplinkybių į įstaigos direktorių nesikreipė.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas P. R. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-09-16 iki 2016-03-21, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2018-01-10 pažymos Nr. 60/09-1157 (41-45 b. l.) matyti, kad pareiškėjas P. R. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2015-09-17 iki 2016-03-21, viso 184 dienas, kamerose Nr. 38, 64, 63, 13, 103, 101, 29, 27, 30 ir 11, vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir jam teko nuo 2,95 iki 17,58 kv. m. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 15,88 iki 23,37 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 7) teismas nustatė, kad 173 dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 6 dienas (2015-09-18 – 2015-09-20 ir 2015-10-30 – 2015-11-01) kameroje Nr. 38 pareiškėjui pastoviai teko mažiau, negu 3,6 kv. m., o 5 dienas toje pačioje kameroje Nr. 38 pareiškėjui tenkantis kameros plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus, tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas šias dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovė pateikė duomenis tik kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., todėl 2018-01-10 pažymos turinys vertintinas pareiškėjo naudai ir konstatuotina, jog laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiškėjas 11 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (41-45 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (46-47 b. l.) ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kameroje Nr. 38, kai joje buvo laikomi 7 asmenys, iš kameros ploto (20,69 kv. m.) atėmus sanitarinio mazgo plotą (1,613 kv. m.), pareiškėjui teko 2,72 kv. m., o kai šioje kameroje buvo laikomi 6 asmenys – 3,18 kv. m.. Taigi šioje kameroje tuo metu, kai buvo pažeistas minimalus reikalavimas kameros plotui (3,6 kv. m.), įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui vieną dieną (2015-10-28) teko mažiau kaip 3 kv. m., o 10 dienų – mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kamerose Nr. 64, 63, 13, 101 ir 27, kai jose buvo laikomi daugiausia 4-6 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui taip pat teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kamerose Nr. 103, 29, 30 ir 11, kai jose buvo laikomi daugiausia 4-5 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, kokį plotą pareiškėjo laikymo kamerose užėmė baldai (48-51 b. l.), laikytina, kad pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta vieną dieną kameroje Nr. 38, kai joje buvo laikomi 7 asmenys ir kai pareiškėjui teko mažiau kaip 3 kv. m.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, netinkamas apšvietimas, drėgmė, pelėsis, grybelis, neatliktas remontas. Iš atsakovės į bylą pateiktų Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 13, 64 ir 103, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 103 ant lubų yra pelėsio, byra tinkas (71-74 b. l.) 2015 m. spalio 16 d. patikrinta kamera Nr. 64, nustatyta, kad dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko reikalavimus, nustatytas dirbtinės naktinės apšvietos pažeidimas, kamera Nr. 64 po remonto, tačiau dažų danga pradėjusi luptis, reikalingas remontas (85-87 b. l.). Kamera Nr. 64 patikrinta ir 2015 m. lapkričio 13 d. patikrinimo metu, kameroje vizualiai matomo pelėsio nėra, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko reikalavimus (88-89 b. l.). 2015 m. gruodžio 16 d. patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 103, nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, ant sienų ir lubų yra pelėsio (90-93 b. l.). Kamera Nr. 103 patikrinta ir 2016 m. kovo 16 d., vėl užfiksuotas pelėsis (96-98 b. l.). 2016 m. balandžio 28 d. patikrintos kameros Nr. 27, 13 ir 103, nustatytas pelėsis kameroje Nr. 27, kameroje Nr. 103 užfiksuota žemesnė, nei reglamentuojama, oro temperatūra, kameroje Nr. 13 dirbtinė apšvieta nustatyta 167 lx, t.y., mažesnė, nei reglamentuojama (99-101 b. l.). Per maža dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 13 užfiksuota ir 2016 m. gegužės 11 d. patikrinimo metu, vizualiai matomo pelėsio nerasta (102-104 b. l.). 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 101 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, kamerose Nr. 11 ir 30 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko reikalavimus (106-107 b. l.). Duomenų apie kamerų Nr. 29, 38 ir 63 patikrinimų rezultatus ir šių kamerų atitikimą higienos normos reikalavimams atsakovė nepateikė. Iš byloje esančių Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2015 ir 2016 metais atliktus remonto darbus (52-60 b. l.) matosi, kad 2015 metų lapkričio mėn. buvo remontuojama kamera Nr. 13 (demontuota tupykla, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara), 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. kameroje Nr. 38 pakeistas klozetas, kamerose Nr. 101 ir 103 – nuvalytas pelėsis, nuvalyti plotai nudažyti, kameroje Nr. 101 atliktas apšvietimo remontas. Higienos normos pažeidimai kameroje Nr. 103 nustatyti 2015 m. rugpjūčio, gruodžio mėn. bei 2016 m. kovo, balandžio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. sausio 25 d., todėl laikytina, kad nustatyti higienos normos pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Kameroje Nr. 64 dirbtinės apšvietos pažeidimas ir remonto reikalingumas nustatytas 2015 m. spalio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2015 m. lapkričio mėn. bei 2016 m. sausio mėn., taigi pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Pelėsis kameroje Nr. 27 užfiksuotas 2016 m. balandžio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2016 m. kovo mėn., laikytina, kad pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Kameroje Nr. 13 dirbtinė apšvieta mažesnė, nei reglamentuojama, nustatyta 2016 m. balandžio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2015 m. gruodžio mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Pelėsis kameroje Nr. 101 nustatytas 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu, nuvalytas tik 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2016 m. sausio mėn., taigi šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Atsižvelgdamas į į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas kameroje Nr. 103 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą, reikalavimus, kamerose Nr. 103, 27 ir 101 – pažeidžiant higienos normos 39 punkto, kuriame sakoma, kad ant patalpų sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, kamerose Nr. 64 ir Nr. 13 – pažeidžiant higienos normos 14 punkto, reglamentuojančio dirbtinę apšvietą, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI kamerose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t.y., tualetai tupimi, netinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, neužtikrintas privatumas, nemalonus kvapas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovė atsiliepime dėl sanitarinių mazgų įrengimo pareiškėjo laikymo kamerose nurodė, kad sanitariniai mazgai nuo bendros kameros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, į bylą pateikė sanitarinių mazgų kamerose lentelę, iš kurios matosi tik tai, iš ko pagaminta sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija ir jos aukštis (46-47 b. l.), tačiau nėra jokių duomenų apie sanitarinių mazgų visišką atitvėrimą nuo likusios kameros erdvės, apie unitazų įrengimą kamerose. Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) laikomas būtent HN 76:2010 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017). Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., LVAT 2016-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2865-624/2016 ir kt.), laikytina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 38 nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Be to, EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Taigi, įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo nedidelės, o lovos paprastai būna sustatytos greta sanitarinių mazgų, pripažintina, kad dėl tokio sanitarinio mazgo atitvėrimo, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl asmens apžiūros atvykstant ir išvykstant į / iš Šiaulių TI, nurodo, kad asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo esant žemai oro temperatūrai yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimų aktų matosi, kad 2015 m. kovo 4 d. patikrinimo metu kratos atlikimo patalpoje nustatyta 18,3° C temperatūra ir 39,5 % santykinė drėgmė, kas atitiko reikalavimus, tačiau užfiksuota, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (66-70 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos (71-74 b. l.). 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) švarūs (108-110 b. l.). Taigi 2015 m. kovo mėn. patikrinimo metu kratų atlikimo patalpose užfiksuotos nešvarios vonelės, tačiau pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 2015 m. rugsėjo mėn. ir naudotis nešvariomis vonelėmis negalėjo, o rugpjūčio mėn. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad vonelės švarios. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl asmens ir daiktų apžiūros antisanitarinėmis sąlygomis yra abstraktūs, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiškėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau nenurodė, kad būtent jam jo apžiūra buvo atlikta antisanitarinėmis sąlygomis, kuo tas pasireiškė ir kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant iš Šiaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpos, kuriose reikia laukti kol įvyks apžiūra, nešvarios, sienos grublėtos, nelygios, nėra langų, ventiliacijos, tamsu, tualetai nesandarūs, tvyrojo nemalonus kvapas, šalta, šiose patalpose talpinami ir rūkantys asmenys, o jis yra nerūkantis.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad atvykę suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Iš byloje esančių patikrinimo aktų matosi, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo metu laikino sulaikymo, karantino kamerose akivaizdžios nešvaros nenustatyta, tik jautėsi stiprus amoniako kvapas (higienos normos HN 76:2010 57 punkto pažeidimas) (75-77 b. l.). Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymose apie atliktus remonto darbus matosi, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos - rugsėjo mėn. – atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (57-60 b. l.). Iš byloje esančios pažymos Nr. 60/09-1157 (41-45 b. l.) matosi, kad pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 2 kartus ir buvo talpinamas į kameras PK-2 ir PK-3. Atsakovė nurodo, kad laikino sulaikymo kameroje rūkyti draudžiama, šį atsakovės teiginį patvirtina ir į bylą pateiktos užrašų kamerose kopijos (116, 117 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo kamerose buvo rūkoma, kad pareiškėjas dėl to kreipėsi į budintį pareigūną, todėl teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija nesiėmė priemonių dėl rūkymo laikino sulaikymo patalpose, t.y., neveikė taip, kaip turėtų veikti, taip pat skunde nurodomų aplinkybių nepakanka, kad būtų galima laikyti, jog dėl pareiškėjo patalpinimo į trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameras jis galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, blakių ir pelių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 60 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. spalio 6 d. atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad Šiaulių TI patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami, naudojamas preparatas „Tornado“ (61-64, 78-84 b. l.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. liepos 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. patikrinimų metu taip pat vertino pareiškėjų skunduose nurodytus faktus dėl kenkėjų buvimo kamerose, nustatyta, kad kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas (105-107, 108-110 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (77 dienos), tam tikrą laiką (11 dienų) pažeidžiant minimalią kameros ploto normą, neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nuolat jaučiamas nemalonus kvapas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 7 000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, nesiskundė (118-126 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2403-502/2017, 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo P. R. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui P. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                       Jarūnė Sedalienė