Civilinė byla Nr. 2YT-15347-1032/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10665-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.11;

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gruodžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Atsakingi sprendimai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Vizgaudienė, A. M..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. S-18003654 „Dėl areštuotų lėšų pervedimo“. Nurodo, kad minėtu patvarkymu antstolė įpareigojo pareiškėjos bankroto administratorių į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti areštuotas 17 116,03 Eur pinigines lėšas, tačiau  antstolės reikalavimas yra neteisėtas, nes atlikdamas antstolės 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymu nustatytą įpareigojimą, pareiškėjos administratorius pažeistų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 33 ir 36 straipsnių nuostatas, kuriose numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka bei padarytų žalą įkaito turėtojui Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Todėl teigia, jog pareiškėjos administratorius tokio veiksmo atlikti negali, o antstolė neturi teisės reikalauti neteisėtų veiksmų atlikimo iš pareiškėjos bankroto administratoriaus. Taip pat nurodo, kad pareiškėjos administratorė šiuo metu negali laisvai disponuoti pareiškėjos piniginėmis lėšomis, nes nėra išspręstas teisminis ginčas Lietuvos apeliaciniame teisme dėl leidimo pareiškėjos lėšas panaudoti atsiskaitymui už įkeisto turto išlaikymą bei saugojimą ir areštų, taikomų pareiškėjo turtui, panaikinimo. Teismui išnagrinėjus nurodytą bylą bus sušauktas pareiškėjos kreditorių susirinkimas ir sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo bei patvirtinimo. Be to, antstolė nepagrįstai areštavo pareiškėjos kilnojamąjį turtą – transporto priemones, kadangi 2018 m. kovo 19 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis, buvo nurodyta areštuoti tik pareiškėjos pinigines lėšas. Teigia, jog antstolė tokiais veiksmais viršijo savo įgaliojimus bei pažeidė teismo nustatytą turto arešto mąstą.

Pareiškėja taip pat į bylą pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad antstolės iš pareiškėjos išieškotojo naudai išieškoma 15 699,79 Eur suma buvo priteista po bankroto bylos iškėlimo, todėl priteista suma turi būti mokėtina iš pareiškėjos bankroto administravimo išlaidų. Be to, vadovaujantis 2018 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-423-687/2018, antstolė, priėmusi vykdymui vykdomąjį raštą išduotą po bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, turėjo vykdomąją bylą sustabdyti ir vykdomąjį raštą perduoti pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Antstolė 2018 d. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. S-18004098 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eL2-735-25/2018 išnagrinėjęs išieškotojo A. M. ieškinį dėl administravimo išlaidų, turėtų UAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto byloje priteisimo konstatavo, kad visos A. M. patirtos administravimo išlaidos yra pagrįstos, nes Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratoriui A. M. priteista 10 699,79 Eur administravimo išlaidų ir 5000 Eur administratoriaus atlyginimo, viso 15 699,79 Eur. Teismas nurodė kad priteistos sumos turi būti išmokėtinos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nutarties priėmimo, Teismas konstatavo, jog bankroto administratoriui A. M. priteistos lėšos priskirtinos administravimo išlaidų kategorijai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Todėl vadovaujantis šia teisės norma, pareiškėja BUAB „Atsakingi sprendimai“ turi pareigą atsiskaityti su A. M. pirmumo tvarka. Taip pat pažymėjo, kad 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei dar kartą konstatavo, jog BUAB „Atsakingi sprendimai“ turi pareigą atsiskaityti su ankstesniu bankroto administratoriumi A. M. ir jo patirtos išlaidos turi būti dengiamos pirmumo tvarka. Antstolė taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog antstolė neturėjo teisės areštuoti pareiškėjos turtą ir pažymi, jog veikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsniu, t. y. ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas.

Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų kaip nepagrįstą. Nurodė, jog jis daugiau nei vienerius metu ėjo UAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratoriaus pareigas. 2017 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismas patenkino jo prašymą dėl sveikatos sutrikimų atsistatydinti jį iš BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratoriaus pareigų. BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratore buvo paskirta UAB „Mokumo valdymo sprendimai“. Teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 6 dalimi, UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, kaip BUAB „Atsakingi sprendimai“ naujasis bankroto administratorius, turėjo pareigą atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu A. M. per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Suinteresuotas asmuo pateikė pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo dėl patirtų administravimo išlaidų, palūkanų bei atlyginimo priteisimo. 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas priteisė buvusiam BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratoriui A. M. patirtas administravimo išlaidas bei atlyginimą už suteiktas paslaugas. Priteistą sumą buvo nurodyta sumokėti per 10 darbo dienų. Pareiškėjai nevykdant šios teismo nutarties suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolę. Teigia, jog jam būnant bankroto administratoriumi, visas UAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administravimo išlaidas apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Mano, jog pareiškėja klaidingai aiškina ĮBĮ nuostatas. Be to, nors pareiškėja teigia, kad dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0074/18/00779 ji negali atsiskaityti už įkeisto turto išlaikymą bei saugojimą ir pervesti likusių piniginių lėšų įkaito turėtojui, tačiau aukštesnės instancijos teismai jau yra pasisakę, kad ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis nenumato jokio turto saugojimo išlaidų dengimo pirmumo kitų administravimo išlaidų atžvilgiu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Dėl skundo padavimo termino

CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymo Nr. S-18003654 „Dėl areštuotų lėšų pervedimo“ 2018 m. lapkričio 14 d. (bylos lapas (toliau – b. l.) 3), todėl konstatuotina, kad pareiškėja nėra praleidusi CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.

Byloje nustatytos aplinkybės

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad UAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto byla iškelta 2016 m. sausio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0074/18/00779 bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Reda Vizgaudienė vykdo 2018 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-735-265/2018 dėl 15 699,79 Eur išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) BUAB „Atsakingi sprendimai“ išieškotojo A. M. naudai. Prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo antstolės kontoroje buvo gautas 2018 m. birželio 4 d.

2018 m. birželio 5 d. antstolė pareiškėjos BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratorei išsiuntė raginimą įvykdyti teismo sprendimą dėl 15 699,79 Eur skolos išieškojimo.

2018 m. birželio 21 d. turto arešto aktu Nr. B-18-74-26 antstolė areštavo pareiškėjai priklausantį turtą: pinigines lėšas bei 16 transporto priemonių.

2018 m. birželio 29 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėja informavo antstolę, jog 2018 m. birželio 21 d. turto arešto aktu Nr. B-18-74-26 areštuotos transporto priemonės yra parduotos, kadangi šis turtas buvo įkeistas, o lėšos gautos pardavus turtą turi būti paskirstytos proporcingai pagal ĮBĮ nuostatas.

2018 m. liepos 18 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėja informavo antstolę, kad transporto priemonės buvo parduotos 2018 m. birželio 19 d. kompleksu, remiantis 2018 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, už turtą buvo gauta 7 120 Eur, kurie įnešti į UAB „Atsakingi sprendimai“ sąskaitą, tačiau dėl pareiškėjos sąskaitoms taikyto arešto dar nėra paskirstyti. Taip pat nurodė, jog bankroto administratorius neturi duomenų, jog 2 iš antstolės areštuotų automobilių priklauso BUAB „Atsakingi sprendimai“.

2018 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-213-265/2018 buvo panaikinti visi areštai, taikyti BUAB „Atsakingi sprendimai“ priklausiusiam kilnojamajam turtui – transporto priemonėms, kurios 2018 m. birželio 19 d. buvo parduotos bei leista iš areštuotos BUAB „Atsakingi sprendimai“ sąskaitos, esančios AB „Šiaulių banke“ sumokėti 3 811 Eur sumą, padengiant įkeisto turto – transporto priemonių saugojimo išlaidas, nutartį leista vykdyti skubiai.

2018 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta prieš tai minėta to paties teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-213-265/2018 ir BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintas. Nurodyta nutartis buvo apskųsta aukštesnės instancijos teismui, kuris 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.

2018 m. spalio 18 d. patvarkymu antstolė įpareigojo BUAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto administratorių į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti areštuotas lėšas.

2018 m. lapkričio 8 d. antstolė sudarė BUAB „Atsakingi sprendimai“ turto aprašą, nurodydama, kad iš areštuotų 15699,78 Eur lėšų yra leidžiama atsiskaityti tik su bankroto administratoriumi A. M., turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.

Dėl pareiškėjos reikalavimo

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Priverstinio sprendimų vykdymo procesas – svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjos prašymas dėl 2018 m. lapkričio 8 d. antstolės patvarkymo Nr. S-18003654 „Dėl areštuotų lėšų pervedimo“ pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje kyla ginčas dėl to, ar antstolis turi teisę atlikti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininkės bankrutuojančios įmonės, kurios prievolė sumokėti skolą (administravimo išlaidas) išieškotojui buvusiam bankroto administratoriui A. M. atsirado po bankroto bylos iškėlimo, ir skolą pagal įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą priteistą išieškoti iš įmonės bankroto administravimo lėšų. Pažymėtina, kad už pareiškėjos skundžiamo patvarkymo nevykdymą pareiškėjai gali būti skirta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda iki 300 Eur už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Išimtis iš šios taisyklės nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), pagal kurio 1 straipsnio 3 dalį, vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų, tarp jų ir CPK vykdymą reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2014).

Pažymėtina, kad įstatyme nurodytiems asmenims pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir teismui jį priėmus, pradeda galioti ĮBĮ įtvirtinti draudimai, susiję su bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių vykdymu ir galimybe išieškoti skolas iš įmonei priklausančio turto. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Remiantis kasacinio teismo praktika, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies normos esmė – sustabdyti visus vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininko (įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą) turto, taip užtikrinant, kad visų skolininko, jeigu jam bus iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 35 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015).

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Šioje nuostatoje įtvirtinti du draudimai: pirma, draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, antra, draudimas išieškoti iš jos skolas; jis skirtas bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir išieškojimą vykdantiems antstoliams. Abiejų nurodytų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015).

Vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 punktu, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, tokiu atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011 konstatuota, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso. ĮBĮ nustatyta išbaigta, savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso funkcionuojanti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius. Kreditoriaus reikalavimas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų iš bankroto administratoriui nustatytos administravimo išlaidoms skirtos sumos turi būti tenkinamas ne CPK nustatyta vykdymo tvarka, kurią atlieka antstolis, o ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka (t. y. apmokant įsiskolinimą iš bankroto administratoriui nustatytų administravimo lėšų).

Vykdomųjų bylų sustabdymas ir vykdomųjų dokumentų perdavimas bankroto bylą iškėlusiam teismui yra bankroto bylos iškėlimo pasekmė, nes vienas iš įmonės bankroto tikslų yra sustabdyti individualų vykdymą ir kreditorių konkurenciją dėl bankrutuojančios įmonės turto. Taip užtikrinamas kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, kai visų kreditorių reikalavimai nukreipiami tenkinti proporcingai į bankrutuojančios įmonės turtą ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarka, todėl kreditoriai, turintys teismo ar kitos institucijos išduotus vykdomuosius dokumentus, neįgyja pirmenybės, palyginti su tais kreditoriais, kurie neturi tokių vykdomųjų dokumentų.

Aktuali nagrinėjamai bylai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015, kurioje nurodyta, kad net ir tais atvejais, kai įsiteisėjo ir tapo vykdytinas teismo sprendimas priteisti iš skolininko išlaidų ir nuostolių atlyginimą tik po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą tam skolininkui, taikytinas CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto bylą, ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalis). Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimas dėl antstolio teisių atlikti vykdymo veiksmus, kai skolininkui iškelta bankroto byla, yra reikšmingas šioje byloje sprendžiant klausimą dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir teisės vykdyti išieškojimą iš skolininkės bankrutuojančios įmonės, todėl teismas remiasi nurodytu išaiškinimu.

Taigi, antstoliui įstatymu suteikta teisė ir nustatyta pareiga CPK įtvirtinta tvarka vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, tačiau tais atvejais, kai skolininkė yra bankrutuojanti įmonė, jos turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo funkcijas atlieka įmonės bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka. Antstolis gali priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų, tačiau jį priėmęs antstolis turi ne atlikti vykdymo veiksmus pats siekdamas priverstinio skolos išieškojimo, o sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Tenkinant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus, turi būti taikomos ne CPK normos, o ĮBĮ 33–36 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-423-687/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkei UAB „Atsakingi sprendimai“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi. Antstolė Reda Vizgaudienė vykdomojoje byloje Nr. 0074/18/00779 priėmė vykdyti 2018 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-735-265/2018 dėl 15 699,79 Eur išieškojimo iš pareiškėjos (skolininkės) BUAB „Atsakingi sprendimai“ išieškotojo A. M. naudai, todėl vadovaujantis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika bei ĮBĮ ir CPK normų analize, antstolė turėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir ją perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui, o ne pradėti vykdymo veiksmus numatytus CPK.

        Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0074/18/00779 apskritai negalėjo vykdyti išieškojimo iš BUAB „Atsakingi sprendimai“ turto, o kreditoriaus A. M. reikalavimo teisė į priteistų iš administravimo išlaidų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turėjo būti įgyvendinama laikantis ĮBĮ 33–36 straipsniuose nustatytos tvarkos. Priėmus vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl priteistų administravimo išlaidų skolos išieškojimo, antstolė negalėjo atlikti jokių vykdymo veiksmų bei priimti patvarkymų dėl šios skolos išieškojimo. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjos skundžiamas 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymas Nr. S-18003654 įpareigojantis skolininkės bankroto administratorių nedelsiant pervesti areštuotas pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą buvo priimtas antstolei nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl skundžiamas 2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymas Nr. S-18003654 dėl areštuotų lėšų pervedimo naikintinas. Konstatavus, kad antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0074/18/00779 atliekami vykdymo veiksmai yra atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teismas atskirai nebevertina visų pareiškėjos skunde ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų su skundu susijusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas (CPK 510-513, 178, 185 straipsniai). 

        Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15107-1032/2018 tenkintas pareiškėjos BUAB „Atsakingi sprendimai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdytas 2018 m. lapkričio 8 d. antstolės Redos Vizgaudienės patvarkymo Nr. S-18003654 vykdymas iki pareiškėjos BUAB „Atsakingi sprendimai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ skundo dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų išnagrinėjimo. Nurodytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Atsakingi sprendimai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ skundą dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo.

n u t a r i a :

pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Atsakingi sprendimai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“ skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės Redos Vizgaudienės  2018 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. S-18003654 dėl areštuotų lėšų pervedimo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/18/00779 gražinti antstolei Redai Vizgaudienei.

2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15107-1032/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo nutarties šioje byloje įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė