Civilinė byla Nr. e2A-140-894/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02773-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.18.3.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arevita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elvasta“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arevita“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, skolos ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arevita“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elvasta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Elvasta“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arevita“ (toliau – atsakovė) 15 427,84 Eur skolą ir 334,45 Eur delspinigius, 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, prašė pripažinti negaliojančia 2020 m. birželio 16 d. Statybos rangos sutarties Nr. SB2020-06-16 (toliau vadinama – Sutartimi) 3.1. sąlygą.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2020 m. birželio 16 d. tarp atsakovės (rangovo) ir ieškovės (subrangovo) buvo sudaryta Sutartis, kurią vykdydama ieškovė atliko pavestus darbus ir pateikė atsakovei atliktų darbų aktus Nr. S002-A004 (už rugpjūčio mėnesį) (toliau vadinamas – Atliktų darbų aktu I), atliktų darbų aktą Nr. S002-A004 (už rugsėjo mėnesį) (toliau vadinamas – Atliktų darbų aktu II) ir šių aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2020 m. rugpjūčio 31 d. Serija ELV Nr. 0027 - 5 223,54 Eur + PVM sumai, 2020 m. rugsėjo 24 d. Serija ELV Nr. 0029 – 5 446,20 Eur + PVM sumai. Darbus ieškovė atliko tinkamai ir kokybiškai, ištaisyti darbų trūkumai 2020 m. rugsėjo 28 d. apžiūrėti atsakovės techninės priežiūros atsakingo specialisto. Papildomų pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų atsakovė nereiškė, todėl turėjo pareigą apmokėti nurodytas PVM sąskaitas – faktūras per 30 dienų nuo jų pateikimo, tačiau jų neapmokėjo. Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. atsakovei išsiuntė pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. 2020 m. spalio 13 d. atsakymu atsakovė sutiko nutraukti Sutartį. 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją, ragindama iki 2020 m. gruodžio 10 d. sumokėti buvusią 10 669,74 Eur + PVM skolą bei 128,58 Eur delspinigius. Su pretenzija atsakovei išsiuntė trečiąjį Atliktų darbų aktą S002-A004 už 2020 m. rugsėjo 24 d. – spalio 12 d. atliktus darbus (toliau vadinamas – Atliktų darbų aktu III) ir nurodė atsakovei organizuoti darbų priėmimą, o nevykdant šios pareigos, nurodė, kad Atliktų darbų aktas III bus pasirašytas vienašališkai. Nesulaukusi atsakovės pastabų dėl atliktų darbų trūkumų, apmokėjimo pagal pateiktas sąskaitas ir atsakovei neorganizuojant darbų priėmimo, ieškovė vienašališkai pasirašė aktą ir 2020 m. gruodžio 14 d. atsakovei išsiuntė pranešimą, vienašališkai pasirašytą Atliktų darbų aktą III ir PVM sąskaitą - faktūrą 4 758,10 Eur + PVM sumai. Nurodė, kad iš atsakovės priteistina bendra suma sudaro 15 427,84 Eur + PVM skola ir 334,45 Eur delspinigiai. Ieškovė nurodė, kad Sutarties 3.1. sąlyga, kuri numato, jog: „Subrangovas įgyja teisę pateikti Rangovui PVM sąskaitą – faktūrą už pagal sutartį tinkamai atliktus darbus tik tada, kai abi šalys be pastabų pasirašo Tarpinį darbų atlikimo aktą F2 ir pažymą F3 (priedas Nr. 4) šioje Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Vienašalis darbų perdavimas nėra galimas ir vienašalio Tarpinio darbų atlikimo akto F2 ir pažymos F3 pagrindu Subrangovas neturi teises išrašyti PVM sąskaitos – faktūros, o Rangovas tokios sąskaitos nepriims ir neapmokės.“ yra nesąžininga ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia (niekine). Galimybę perduoti darbus vienašališkai pasirašant atliktų darbų aktą numato CK 6.694 straipsnio 4 dalis.
3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė Sutartyje sulygtus darbus atliko netinkamai, ieškovės atliekamuose darbuose buvo nuolat nustatinėjami darbų trūkumai, taip pat ir esminiai. Nurodyti trūkumai ieškovės nebuvo pilnai pašalinti, o kai kurie trūkumai iš viso net nebuvo šalinami. Nurodė, kad Atliktų darbų aktą I atsakovė geranoriškai pasirašė, tikėdamasi, kad trūkumai nedelsiant bus pašalinti. Vadovaudamasi Sutartimi, atsakovė reikalavo pašalinti darbų defektus, siuntė defektinius aktus ieškovei. Ieškovės reikalavimą priteisti skolą pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0027 prašė atmesti kaip nepagrįstą. Vadovaujantis Sutarties 3.2.4. p., 5.2.4. p., sulaikytą mokėjimą pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0027 atsakovė turi teisę panaudoti/vienašališkai išskaityti iš ieškovei mokėtinos sulaikytos sumos, sumas mokėtinas tretiesiems asmenims (subrangovams), atlikusiems ieškovės neatliktus Sutartyje sulygtus darbus bei ištaisiusiems ieškovės atliktų darbų trūkumus/defektus. Nurodė, kad ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo pasirašyti vienašališkai aktą Nr. 3, kadangi pagal Sutarties 3.1. p. vienašalis akto pasirašymas negalimas. Atsakovė nesutiko su reikalavimu dėl Sutarties 3.1. sąlygos pripažinimo negaliojančia ir nurodė, kad ieškovė šios sąlygos neginčijo. Sutarties 3.1. sąlyga imperatyviai CK 6.694 straipsnio 4 dalies normai neprieštarauja. Toks susitarimas atitinka sutarčių laisvės principą, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma.
4. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 24 703,96 Eur be PVM dydžio patirtų nuostolių atlyginimą; procesines palūkanas už priteistą nuostolių atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai pasirašytą priėmimo – perdavimo aktą Nr. S002-A004 už 2020 m. rugsėjo 24 d. – 2020 m. spalio 12 d. atliktus darbus ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas
5. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad šalių Sutartis buvo sudaryta dėl elektrotechnikos įvadinių kabelių montavimo darbų atlikimo, statybos objekte (duomenys neskelbtini) Sutarties 2.2. p. numatyta maksimali fiksuota sulygtų darbų kaina yra 32 000 Eur be PVM, į kurią įeina visos ieškovės išlaidos, susijusios su sutarties vykdymu. Ieškovei netinkamai atlikus darbus ir nepašalinus Sutartyje nustatyta tvarka netinkamai atliktų darbų trūkumų, atsakovei teko rūpintis ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimu ir ieškoti kitų subrangovų, ištaisysiančių nustatytus trūkumus. Ieškovei netikėtai nutraukus Sutartį, atsakovei teko rūpintis ir ieškoti subrangovų, galėsiančių atlikti sutartyje sulygtus darbus, kurių po Sutarties nutraukimo neatliko ieškovė. Ieškovei nepagrįstai nutraukus Sutartį ir neatlikus visų Sutartyje sulygtų darbų bei nepašalinus/neištaisius atliktų darbų trūkumų, atsakovė patyrė 52 676,57 Eur be PVM dydžio išlaidas: 1) 40 717 Eur be PVM dydžio išlaidas, susijusias su ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimu ir išlaidas, susijusias su ieškovės neatliktų, Sutartyje sulygtų darbų atlikimu, pasitelkus tiek atsakovės darbuotojus, tiek kitus subrangovus šiems darbams atlikti; 2) 11 959,57 Eur be PVM dydžio išlaidas mechanizmų nuomai. Ieškovė įsipareigojo Sutartyje sulygtus darbus atlikti už maksimalią fiksuotą 32 000 Eur be PVM kainą. Atsakovė ieškovei už liepos mėn. atliktus darbus yra apmokėjusi 4 027,39 Eur be PVM, todėl Sutarties kainos dalis už neatliktus/netinkamai atliktus Sutartyje sulygtus darbus yra 27 972,61 Eur be PVM. Nuostoliais laikytinas Sutartyje sulygtos kainos (atskaičius ieškovei sumokėtą sumą) ir atsakovės realiai patirtų išlaidų, kilusių dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, skirtumas, kuris lygus 52 676,57 – 27 972,61 = 24 703,96 Eur be PVM. Šiuos nuostolius atsakovei privalo atlyginti ieškovė.
I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovės 15 427,48 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 427,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 471 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento Sutarties 3.1. punkte numatytas sąlygas dėl draudimo atliktus darbus perduoti vienašališkai.
7. Teismas nustatė, kad pagal 2020 m. birželio 16 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SB2020-06-16 (Sutartį) ieškovė Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais įsipareigojo atsakovei savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis bei rizika objekte, (duomenys neskelbtini) atlikti nurodytus darbus. Ieškovė, vykdydama Sutartį atliko darbus ir pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. S002-A004 (už rugpjūčio mėnesį), atliktų darbų aktą Nr. S002-A004 (už rugsėjo mėnesį) ir šių aktų pagrindu išrašytas sąskaitas: 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ELV Nr. 0027 – 5 223,54 Eur + PVM sumai ir 2020 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ELV Nr. 0029 – 5 446,20 Eur + PVM sumai. Atsakovei buvo išsiųstas trečiasis Atliktų darbų aktas S002-A004 už 2020 m. rugsėjo 24 d. – spalio 12 d. atliktus darbus ir pateikta PVM Sąskaita faktūra 4 758,10 Eur + PVM sumai. Ieškovė vienašališkai pasirašė Atliktų darbų aktą III ir atsakovei 2020 m. gruodžio 14 d. išsiuntė pranešimą, prie kurio pridėjo vienašališkai pasirašytą Atliktų darbų aktą III ir PVM Sąskaitą faktūrą 4 758,10 Eur + PVM sumai.
8. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų kokybės. Ieškovė nurodė, kad darbus atliko tinkamai, atsakovė nurodė, kad darbai buvo atlikti su trūkumais. Atsakovė ginčijo ieškovės vienašališkai pasirašytą Atliktų darbų aktą S002-A004 už 2020 m. rugsėjo 24 d. – spalio 12 d. Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartį. 2020 m. spalio 13 d. atsakymu atsakovė sutiko Sutartį nutraukti, tačiau nurodė kitas Sutarties nutraukimo priežastis nei ieškovė. Byloje nėra keliamas klausimas (savarankiškas reikalavimas) dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo. Nutraukus Sutartį šalys nepasirašė iki Sutarties nutraukimo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto. Tačiau tai, teismo vertinimu, nepaneigia užsakovo pareigos priimti atliktus darbus, o rangovo teisės gauti atlygį už tinkamai atliktus darbus.
9. Teismas nustatęs, kad atsakovė pirmąjį atliktų darbų aktą Nr. S002-A004 yra pasirašiusi, sprendė, kad atsakovė priėmė Atliktų darbų akte I nurodytus darbus 5 207,03 Eur sumai. Atliktų darbų akte nėra nurodyti defektai nustatyti priimant ieškovo atliktus darbus, todėl teismas laikė, kad atsakovė yra priėmusi ieškovės atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. S002-A004, neteko teisės remtis trūkumų faktu. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų akto Nr. S002-A004 (už rugsėjo mėnesį) pagrindu išrašytas sąskaitas: 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ELV Nr. 0027 – 5 223,54 Eur + PVM sumai ir 2020 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ELV Nr. 0029 – 5 446,20 Eur + PVM sumai. Teismas nustatė, kad nėra jokių konkrečių pretenzijų dėl Atliktų darbų akto II. Atliktų darbų aktą III atsakovė gavo po Sutarties nutraukimo ir pasirašytą ieškovės vienašališkai. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 3.1 punktą šalys susitarė, jog „Subrangovas įgyja teisę pateikti Rangovui PVM sąskaitą-faktūrą už pagal šią Sutarti tinkamai atliktus Darbus tik tada, kai abi šalys be pastabų pasirašo Tarpinį Darbų atlikimo aktą F2 ir pažymą F3 (priedas Nr. 4) Šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Vienašalis Darbų perdavimas nėra galimas ir vienašalio Tarpinio Darbų atlikimo akto F2 ir pažymos F3 pagrindu Subrangovas neturi teisės išrašyti PVM sąskaitos-faktūros, o Rangovas tokios sąskaitos nepriims ir neapmokės.“ Ieškovė reiškė reikalavimą šią Sutarties normą pripažinti nesąžininga ir negaliojančia.
10. Teismas nurodė, kad formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Teismo vertinimu, tai jog įstatymo leidėjas numatė specialų reglamentavimą dėl vienašalio akto pasirašymo bei suteikė kitai šaliai gynybos priemones, t. y. teismine tvarka ginčyti tokį vienašalį aktą, suponuoja išvadą, jog CK 6.694 straipsnio 4 dalies norma yra imperatyvi. Apibendrindamas, teismas padarė išvadą, jog šalių Sutarties 3.1 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ieškinį šioje dalyje teismas tenkino, Sutarties 3.1 punktą pripažindamas negaliojančiu.
11. Pripažinęs Sutarties 3.1 punktą negaliojančiu, teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę ginčijamą Atliktų darbų aktą III pasirašyti vienašališkai. Teismas nurodė, kad šalims nutraukus sutartį, taikytinas CK 6.671 straipsnis, ir Sutartyje numatyta darbų priėmimo tvarka šiuo atveju negali paneigti ieškovės teisės gauti CK 6.671 straipsnyje numatytą apmokėjimą už tinkamai atliktus darbus. Teismas nurodė, kad byloje nesant galutinio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto sudaryto po Sutarties nutraukimo, vien tokio dokumento nebuvimo faktas negali pašalinti sutarties šalių pareigos tinkamai nutraukti sutartį, todėl teismas vertino byloje pateiktus Atliktų darbų aktus I, II, III ir jose nurodytų darbų faktinį atlikimą bei galimus darbų defektus. Teismas nustatė, kad šalys sutiko, jog darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau ieškovė įrodinėjo, kad trūkumus ištaisė, o atsakovė įrodinėjo, kad trūkumai nebuvo ištaisyti. Iš byloje pateiktų duomenų, elektroninio susirašinėjimo, fotonuotraukų, defektinio akto, teismas sprendė, kad ieškovė atliktų darbų trūkumus ištaisė. Teismo išvadą, jog ieškovės darbų trūkumai buvo ištaisyti patvirtino ir liudytojų parodymai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nenurodė, kokie Atliktų darbų aktuose I, II ir III atlikti darbai buvo atlikti su trūkumais ir kokie tikslūs trūkumai nebuvo ištaisyti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šiuo metu dar yra kažkokie ieškovės atliktų darbų trūkumai dėl ko, atsakovė galėtų taikyti mokėjimų sulaikymą remdamasi Sutartimi. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė vienašališkai nutraukusi sutartį, turi teisę gauti atlygį už faktiškai atliktus darbus bei delspinigius, paskaičiuotus atsakovei laiku neatsiskaičius už darbus, todėl patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 15 427,84 Eur skolos ir 334,45 Eur delspinigių priteisimo tenkino.
12. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė tinkamai atliko darbus nurodytus Atliktų darbų akte III bei pripažinus Sutarties 3.1. punktą negaliojančiu, nėra teisinio pagrindo tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl vienašališkai pasirašyto Atliktų darbų akto III pripažinimo negaliojančiu. Teismas dėl aukščiau nurodytos priežasties taip pat atmetė kaip nepagrįstą atsakovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo dalyje dėl nuostolių, patirtų taisant ieškovės darbų trūkumus. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jos darbuotojai taisė ieškovės darbuotojų darbo trūkumus. Iš atsakovės pateiktų duomenų teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog kitų bendrovių pateiktos sąskaitos yra susijusios būtent su ginčo Sutarties darbų trūkumų taisymu, t. y. jog šios išlaidos patirtos taisant ieškovės darbų trūkumus.
13. Teismas nustatė, kad likusiais nuostoliais atsakovė laikė išlaidas, susijusias su ieškovės neatliktų, Sutartyje sulygtų, darbų atlikimu, pasitelkus tiek atsakovės darbuotojus, tiek kitus subrangovus šiems darbams atlikti, bei 11 959,57 Eur be PVM dydžio išlaidas mechanizmų nuomai.
14. Teismas nurodė, kad atsakovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę ieškovei, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nurodė, kad ieškovei vienašališkai nutraukus Sutartį dėl atsakovės kaltės, atsakovė neįgijo teisės reikalauti, kad ieškovė padengtų išlaidas susijusias su darbais, kurie nebuvo atlikti pagal ginčo Sutartį jau po Sutarties nutraukimo, ir atsakovė turėjo samdyti kitus asmenis, t. y. sudaryti naują Sutartį su kitu subrangovu. Tokios atsakovės teisės nėra numatyta CK 6.671 straipsnyje bei ginčo Sutartyje. Todėl teismas sprendė, kad išlaidos, susijusios su naujos Subrangos sutarties sudarymu dėl darbų, kurie nebuvo atlikti nutraukus Sutartį vienašališkai dėl atsakovės kaltės, nėra laikytini nuostoliais sutartinės civilinės atsakomybės prasme ir negali būti priteisti atsakovei, todėl priešieškinį šioje dalyje teismas atmetė.
15. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės galimai patirtų nuostolių dėl išlaidų mechanizmų nuomai, priteisimo, nurodė, kad pagal Sutarties 2.2. p. į Sutartyje sulygtų darbų kainą įeina visos ieškovės išlaidos, susijusios su Sutarties vykdymu, įskaitant ir išlaidas mechanizmams. Ieškovei neturint galimybės spręsti dėl darbui reikalingų mechanizmų parinkimo, Sutarties aiškinimas, jog ieškovė buvo įsipareigojusi apmokėti darbams atlikti reikalingus mechanizmus būtų nelogiškas. Nesant ieškovės Sutartinio įsipareigojimo apmokėti atsakovės užsakytus mechanizmus, teismas sprendė, kad atsakovės prašomos priteisti 11 959,57 Eur išlaidos negali būti laikomos nuostoliais ginčo Sutarties vykdymo kontekste. Teismas nurodė, kad atsakovė siekdama nuostolių priteisimo turėjo įrodyti, kad jie kilo dėl ieškovės kaltės. Atsakovė nereiškė reikalavimo dėl vienašalio Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl teismas negali pats savo iniciatyva spręsti šio klausimo. Teismas konstatavo, kad atsakovei neįrodžius, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ji patyrė žalą, atsakovės patikslintas priešieškinis dalyje dėl nuostolių priteisimo atmetamas.
16. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies pagrindu.
17. Teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 3 993 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 478 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos visos jos patirtos 4 471 Eur bylinėjimosi išlaidos.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį - tenkinti; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; priimti su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Dėl bylos teismingumo. Sutarties 12 p. buvo nustatytas ginčo teritorinis teismingumas Vilniaus teisme, todėl Kauno apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį arba perduoti bylą spręsti pagal teismingumą. Teismas bylą išnagrinėjo atsainiai, paviršutiniškai, nesigilindamas į bylos aplinkybes ir įrodymus.
18.2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad: ji atliko Sutartyje numatytus darbus, darbus atliko tokioje apimtyje, kokioje keliamas reikalavimas, kad pati ištaisė darbų trūkumus. Ieškovės nurodytos aplinkybės prieštaravo atsakovės pateiktoms aplinkybėms, o būtent: ieškovė darbus atliko su trūkumais, atliko ne visus sutartus darbus, išlaidos mechanizmams (ir kt. išlaidos) yra įskaičiuotos į Sutarties kainą, atsakovė turėjo teisę šalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus, ieškovė įsipareigojusi padengti atsakovės nuostolius dėl trūkumų šalinimo, ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti Darbų akto. Byloje esant akivaizdiems ieškovės Sutarties pažeidimams, teismas neturėjo pagrindo vadovautis tik ieškovei išimtinai palankiais įrodymais, ignoruojant atsakovės pateiktus įrodymus ir bylos aplinkybes. Ieškovei neįrodžius, kad būtent ji atliko darbus ir juos atliko be trūkumų, nepaneigus atsakovės teisės darbų trūkumus pašalinti ieškovės sąskaita, teismas neturėjo pagrindo ieškinio tenkinimui. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad mechanizmų nuomos išlaidos turi tekti atsakovei. Atsakovei buvo nepagrįstai perkelta įrodinėjimo pareiga. Teismas sprendimą motyvuoja išimtinai prielaidomis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai, o priešingai – jie paneigia prielaidas. Teismas neatsižvelgė į pateiktų įrodymų visumą, o selektyviai atrinktus įrodymus interpretavo ieškovės naudai. Sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, teismų praktiką, todėl naikintinas.
18.3. Dėl Sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia. Teismas, pripažinęs, kad Sutarties 3.1. p. pažeidžia imperatyvų įstatymo reikalavimą ir yra negaliojantis, savo pozicijos nepagrindė jokia teismų praktika. CK 6.694 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse įtvirtintos nuostatos nėra imperatyvios, nes jose nėra įtvirtintas imperatyvus draudimas šalims susitarti, kad vienašalis darbų perdavimas nėra galimas. Atsakovė, įtraukdama į Sutartį ginčo sąlygą 3.1., siekė išvengti ieškovės piktnaudžiavimo nepagrįstu vienašališku įteikimu. Ginčo sąlyga turėjo būti vertinama visos Sutarties kontekste. Ieškovė, kaip profesionali savo srities verslininkė, dėl šios sąlygos šalinimo niekada nekėlė jokių reikalavimų. Jeigu ieškovė laisvanoriškai prisiimdama tokią sąlygą, siekia jos nevykdyti, tai tik įrodo ieškovės nesąžiningumą sutartiniame santykyje, išankstines užmačias nevykdyti sutartų sąlygų, t. y. piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis. Nesutikdama su Sutarties 3.1 p. sąlyga, ieškovė privalėjo ją teismine tvarka ginčyti ir tik nuginčijusi, galėjo jos nesilaikyti. Ieškovė pakeitė savo prievolės vykdymo sąlygas ir tik po jų pakeitimo kreipėsi į teismą dėl sąlygos ginčijimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias reikšmingas aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
18.4. Dėl vienašališko Darbų atlikimo akto įteikimo. Teisės norma nenumato užsakovo pareigos priimti darbus privalomai. Iškilus ginčui dėl vienašališko Darbų akto pasirašymo pagrįstumo, užsakovas turi teisę tokį aktą ginčyti, o rangovas turi pareigą įrodyti, kad darbus atliko tinkamai. Net ir tuo atveju, jei šalys nebūtų susitarę Sutartyje dėl draudimo perduoti darbus vienašališkai, ieškovė neturėjo pagrindo vienašališkai atlikti įrašą darbų atlikimo akte, nes tam nebuvo įstatyme reikalaujamų pagrindų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neturėjo teisės perduoti darbų vienašališkai nei Sutarties, nei įstatymo pagrindu.
18.5. Dėl Sutarties pažeidimo. Teismas nenustatė atsakovės kaltės dėl Sutarties pažeidimo ir nutraukimo. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės pozicijos dėl ieškovės Sutarties nutraukimo. Teismas pasisakydamas, kad atsakovė neginčijo Sutarties nutraukimo, neatsižvelgė į atsakovės poziciją, išreikštą 2020 m. spalio 13 d. atsakyme ieškovei dėl Sutarties nutraukimo (Ieškinio priedas Nr. 7), kuriame atsakovės pozicija reiškia jos nesutikimą, kad Sutartis būtų nutraukta be pasekmių. Atsakovė laikė, kad Sutartis nutraukta ne dėl atsakovės, o dėl ieškovės kaltės. Bylos aplinkybės įrodė, kad Sutartį, ir ne vieną kartą, yra pažeidusi ieškovė, tačiau teismas neteisingai įvertino šalių sutartinius įsipareigojimus ir pažeidimų mastą, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas, ignoruodamas visą eilę nurodytų ieškovės Sutarties pažeidimų, nusprendė, kad ieškovė trūkumus ištaisė. Teismas iš aplinkybės, kad atsakovės užsakovas darbus iš atsakovės yra priėmęs, padarė prielaidą, kad tai savaime reiškia, jog darbus atliko ieškovė, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovė perdavė savo užsakovui ne ieškovės atliktus, o trečiųjų asmenų užbaigtus darbus (kuriuos turėjo atlikti ieškovė) ir ieškovės darbų ištaisytus defektus. Teismas nepagrįstai ignoravo byloje esančius įrodymus, kurie paneigia ieškovės poziciją. Teismas sprendimą grindė prielaidomis ir suinteresuotų liudytojų parodymais, kurie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
18.6. Dėl atsakovės nuostolių atlyginimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad atsakovė patyrė nuostolius dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų, Sutarties nuostatų pažeidimo, kad atsakovė turėjo teisę atlikti darbus ir ištaisyti darbų defektus ieškovės sąskaita. Šią teisę atsakovė įgyvendino ir patirtus nuostolius pagrindė rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo nuginčyti. Teismas neteisingai pritaikė CK 6.61 str. 1 d., 6.189 str., 6.200 str., 6.665 str. 1 d. 3 p., 3 d., 6.686 str. 1 d. Ieškovei nutraukus Sutartį, atsakovė pagal Sutarties 5.2.5. p., 7.4. p., įgijo teisę pasitelkti kitus subrangovus defektų šalinimui ir darbų užbaigimui ieškovės sąskaita. Teismas netinkamai taikė tiek paminėtas Sutarties nuostatas, tiek CK 6.256 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei išlaidų už keltuvo nuomą. Sutarties 1.1. p., 1.4. p., 2.2. p., 6.1.29. p., nustatyta, kad į Sutarties kainą yra įskaičiuotos visos ieškovės išlaidos, tame tarpe ir išlaidos už mechanizmus.
18.7. Dėl kitų ieškinio reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes dėl delspinigių skaičiavimo. Ieškovės teisė į delspinigius galėjo atsirasti tik tuomet, jei atsakovė būtų nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti su ieškove. Atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove nebuvo kilusi. Teismas netinkamai pritaikė CK 6.686 str. 1 d., 6.653 str. 2 d. priteisdamas ieškovei 16,51 Eur už kurą (Ieškovės sąskaita 2020 m. rugpjūčio 31 d. ELV 0027). Sutarties 1.1., 1.4., 2.2. p. numato, kad į Sutarties kainą įskaičiuotos visos ieškovės išlaidos, tame tarpe ir už kurą, dėl ko ieškovė neturėjo teisės tokių išlaidų papildomai reikalauti. Byla išnagrinėta teismui padarius esminius materialinės ir procesinės teisės pažeidimus, neatskleidus bylos esmės, padarius teisės taikymo klaidas.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
19.1. Dėl sutartinio teismingumo. Atsakovė šiais argumentais savo pozicijos negrindė pirmosios instancijos teisme. Argumentas dėl sutartinio teismingumo yra naujas argumentas. Draudžiama apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis. Kauno apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla ir priimtas sprendimas nepažeidžia atsakovės teisių.
19.2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliaciniame skunde nedetalizuota, kurie byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai, kurie nevertinti apskritai, su kurių įrodymų įrodomąja galia atsakovė nesutinka. Atsakovė apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė įrodinėjimo taisyklių pažeidimą, tačiau šio savo teiginio nepagrindė.
19.3. Dėl Sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia. Teismas Sutarties 3.1 punkte numatytą sutartinę nuostatą dėl draudimo atliktus darbus perduoti vienašališkai, pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo Sutarties sudarymo.
19.4. Dėl vienašalio Darbų atlikimo aktų įteikimo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė neturėjo pagrindo vienašališkai atlikti įrašą darbų atlikimo akte. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė atliko darbus, ištaisė jų defektus, kuriuos nurodė atsakovė, o atsakovė vėliau visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus.
19.5. Dėl Sutarties pažeidimo. Apeliantės pozicija, kad Sutartį pažeidė ieškovė, yra nepagrįsta. Išvadą, kad Sutartis yra nutraukta dėl atsakovės kaltės, teismas pagrįstai padarė iš byloje esančių rašytinių įrodymų.
19.6. Dėl atsakovės nuostolių atlyginimo. Apeliantės pozicija, kad ieškovei nutraukus Sutartį, atsakovė įgijo teisę pasitelkti kitus subrangovus defektų šalinimui ir darbų užbaigimui ieškovės sąskaita bei kad į Sutarties kainą neva buvo įskaičiuotos visos išlaidos ne tik už darbus, bet ir už mechanizmus, priemones, medžiagas, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos medžiagai. Sutartis yra nutraukta dėl atsakovės kaltės; atsakovė neįrodė, kad jos pateiktos sąskaitos yra susijusios su ginčo Sutarties darbų trūkumų taisymu. Atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų.
19.7. Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui. Atsakovės atveju neegzistuoja teisinis pagrindas teikti naujus įrodymus, nes pačios atsakovės pildyti statybos žurnalai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
21. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
22. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naują įrodymą – objekto statybos darbų žurnalo aktualius lapus su įrašais apie aktualiu laikotarpiu atliktus darbus ir pristatytas medžiagas ir prašo jį priimti. Nurodo, kad minėtą įrodymą gavo tik po sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepagrindė, kad egzistavo objektyvios (nuo atsakovės valios nepriklausančios) kliūtys aptariamą įrodymą gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės teikiamas įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jo nepriima.
23. 2023 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teisme gautas apeliantės advokato prašymas prijungti papildomus įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-947-370/2022 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00210-2021-4) ir Statybos rangos sutarties tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agentus“ ir UAB „Arevita“ 2 lapus su aktualiomis sąlygomis (dokumento numeris DOK-874 priedai). Ieškovė UAB „Elvasta“ 2023 m. sausio 23 d. pateiktu raštu prašė netenkinti apeliantės prašymų dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos (dokumentas numeris DOK-2182).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo procesinis sprendimas nėra laikytinas įrodymu Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio prasme. Papildomai pažymima, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės teikiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-947-370/2022 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00210-2021-4). Teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos rangos sutartis tarp UAB „Agentus“ ir UAB „Arevita“ pilna apimtimi jau buvo pateikta pirmosios instancijos teismui į bylą kartu su atsakovės 2021 m. kovo 12 d. atsiliepimu į ieškinį (dokumento numeris DOK-31909 priedas), todėl apeliantės teikiama šios sutarties dalis nėra naujas įrodymas ir jo prijungimo prie bylos klausimas nesprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme byla yra tvarkoma elektronine forma, apeliacinės instancijos teismui nėra kliūčių susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
25. 2020 m. gegužės 19 d. atsakovė ir UAB „Agentus“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. SS 2020/02/14LŠ dėl lauko ir vidaus Elektrotechnikos tinklų įrengimo statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) . 2020 m. birželio 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SB2020-06-16 dėl Elektrotechnikos įvadinių kabelių montavimo darbų atlikimo, statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. S002-A004 (už rugpjūčio mėnesį) (toliau vadinamas – Atliktų darbų aktu I), kurį atsakovės atstovas pasirašė. Šio akto pagrindu išrašyta PVM sąskaita-faktūra: 2020 m. rugpjūčio 31 d. Serija ELV Nr. 0027 - 5 223,54 Eur + PVM sumai. Ieškovė taip pat pateikė atsakovei atliktų darbų aktą Nr. S002-A004 (už rugsėjo mėnesį) (toliau vadinamas – Atliktų darbų aktu II) ir šio akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą 2020 m. rugsėjo 24 d. Serija ELV Nr. 0029 – 5 446,20 Eur + PVM sumai. Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. atsakovei išsiuntė pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. 2020 m. spalio 13 d. atsakymu atsakovė sutiko nutraukti Sutartį. 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją, ragindama iki 2020 m. gruodžio 10 d. sumokėti buvusią 10 669,74 Eur + PVM skolą bei 128,58 Eur delspinigius. Su pretenzija ieškovė atsakovei išsiuntė trečiąjį Atliktų darbų aktą S002-A004 už 2020 m. rugsėjo 24 d. – spalio 12 d. atliktus darbus (toliau vadinamas – Atliktų darbų aktu III) ir nurodė atsakovei organizuoti darbų priėmimą, o nevykdant šios pareigos, nurodė, kad Atliktų darbų aktas III bus pasirašytas vienašališkai. 2020 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovas nurodė, kad su pateikta pretenzija dėl skolos ir delspinigių nesutinka. Kartu nurodė, kad po to, kai su užsakovu bus pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas, bus pateiktas išsamus atsakymas į pretenziją. 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą apie vienašališkai pasirašytą Atliktų darbų aktą III ir PVM sąskaitą - faktūrą 4 758,10 Eur + PVM sumai.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį dėl skolos ir delspinigių už atliktus darbus priteisimo, rangos sutarties sąlygos pripažinimo prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms bei atmetė priešieškinį dėl vienašalio darbų atlikimo akto nuginčijimo ir nuostolių dėl subrangovo sutartinių pareigų nevykdymo priteisimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atliktų darbų priėmimo ir atsiskaitymo už atliktus darbus bei rangovo teisių gynimą subrangovui netinkamai vykdant sutartį klausimus šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
27. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl bylos teismingumo
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Sutarties 12 punkte buvo nustatytas ginčo teritorinis teismingumas Vilniaus teisme, todėl Kauno apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį arba perduoti bylą spręsti pagal teismingumą. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrinęs, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), tokių pagrindų nenustatė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, esant šalių susitarimui dėl teismingumo, išnagrinėjo bylą pagal teritorinį bylos teismingumą, apeliantei nepagrindus, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta bylą, nesudaro pagrindo sprendimui panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nė viena iš šalių neginčijo bylos teismingumo Kauno apylinkės teismui. Ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad, nagrinėjamu atveju, šalys savo konkliudentiniais veiksmais atsisakė sutartinio teismingumo.
Dėl Sutarties 3.1. punkto pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms
29. Apeliaciniame skunde ginčijama teismo sprendimo dalis dėl Sutarties 3.1. punkto pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu. Apeliantės teigimu, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.694 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse įtvirtintos nuostatos nėra imperatyvios, nes jose nėra įtvirtintas imperatyvus draudimas šalims susitarti, kad vienašalis darbų perdavimas nėra galimas. Teisėjų kolegija tokį apeliantės argumentą pripažįsta iš dalies pagrįstu.
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai, kad įstatymo leidėjas numatė specialų reglamentavimą dėl vienašalio akto pasirašymo bei suteikė kitai šaliai gynybos priemones, t. y. teismine tvarka ginčyti tokį vienašalį aktą, suponuoja išvadą, jog CK 6.694 straipsnio 4 dalies norma yra imperatyvi. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiai teismo išvadai.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, yra svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje.
32. CK 6.694 straipsnio 4 dalies normoje nėra žodžių, lingvistiniu požiūriu reiškiančių imperatyvą. Atsižvelgiant į šios normos tikslus bei sisteminius ryšius su kitomis normomis (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 6 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 1, 2, 6 dalys), darytina išvada, kad, vadovaujantis sutarčių laisvės principu, visais atliktų darbų perdavimo-priėmimo klausimais šalys gali susitarti rangos sutartyje. Todėl, nagrinėjamu atveju, šalių Sutarties 3.1. punkte įtvirtinto susitarimo, dėl draudimo subrangovui atliktus darbus perduoti vienašališkai, nėra pagrindo pripažinti prieštraujančiu imperatyvioms normos. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-947-370/2022 spręsdamas dėl 2020 m. gegužės 19 d. atsakovės ir UAB „Agentus“ Statybos rangos sutarties Nr. SS 2020/02/14LŠ dėl lauko ir vidaus Elektrotechnikos tinklų įrengimo darbų statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) , 3.1. punkto, kuris yra analogiškas šioje byloje ginčijamam Sutarties 3.1. punktui, (ne)teisėtumo, taip pat konstatavo, kad šis punktas nelaikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.
33. Vadovaudamasis 29-32 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl Sutarties 3.1. punkto pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento Statybos subrangos sutarties Nr. SB2020-06-16 3.1. punkte numatytas sąlygas dėl draudimo atliktus darbus perduoti vienašališkai.
34. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl Sutarties nutraukimo ir dėl ieškovės teisės vienašališkai pasirašyti Atliktų darbų aktą III.
Dėl vienašalio sutarties nutraukimo galiojimo ir padarinių
35. Pareiškimas apie vienašalį sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris. Tam, kad vienašalis sutarties nutraukimas ir pranešimas apie tai kontrahentui būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, teismas turi atlikti vertinimą, spręsdamas, ar egzistuoja vienašalio sutarties nutraukimo, kaip sandorio, negaliojimo pagrindai. Apie sandorio negaliojimo pagrindų (ne)egzistavimą teismas sprendžia, išanalizavęs šalies nurodytas aplinkybes ir pateiktus jas pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021, 55 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas).
37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 35-36 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovei byloje nepareiškus materialinio reikalavimo dėl ieškovės vienašalio Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį sutarties nutraukimą laikė galiojančiu sandoriu, konstatuodamas iš jo kylančias pasekmes.
38. Priešieškiniu prašomus priteisti nuostolius atsakovė, be kita ko, kildino iš išlaidų, patirtų sumokant kitiems subrangovams už darbus, kurie, ieškovei vienašališkai nutraukus Sutartį, liko neatlikti. Teisėjų kolegija vertina, kad minėtos atsakovės įrodinėjamos išlaidos savo esme prilygintinos nuostoliams dėl pakeičiančios sutarties sudarymo.
39. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutarties šalį pakeitusios šalies nuostolius.
40. CK 6.258 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, keliamus pakeičiančiai sutarčiai, jei ja įrodinėjami kreditoriaus nuostoliai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis, kiek tai susiję su prekių ar paslaugų kiekiu, kreditavimu ar pristatymo tvarka ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/20113,2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).
41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamoje byloje atsakovė nepripažintina šalimi nutraukusia ginčo Sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovei nutraukus Sutartį, atsakovė pagal Sutarties 5.2.5. ir 7.4. punktus, neįgijo teisės pasitelkti kitus subrangovus darbų užbaigimui ieškovės sąskaita. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad ieškovė padengtų išlaidas, susijusias su pagal ginčo Sutartį nebaigtų atlikti darbų užbaigimu jau po Sutarties nutraukimo.
42. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad atsakovė, siekdama taikyti ieškovei sutartinę atsakomybę, be ieškovės veiksmų neteisėtumo turi įrodyti ir jos neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Aplinkybė, kad ieškovė, dėl atsakovės kaltės vienašališkai nutraukusi Sutartį, neatliko dalies sutartų darbų, už kuriuos atsakovė jai ir nemokėjo, savaime neįrodo, kad dėl darbų neatlikimo atsakovė patyrė kokią nors žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės tretiesiems asmenims sumokėta suma už ieškovės neatliktus darbus laikytina pakeičiančiosios sutarties vykdymo kaina, o ne atsakovės dėl Sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais.
Dėl Atliktų darbų akto III
43. Ieškovė 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl nepagrįsto delsimo atsiskaityti pagal du Atliktų darbų aktus (už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius). Kartu su šia pretenzija atsakovei pateiktas atliktų darbų aktas S002-A004 už 2020 m. rugsėjo 24 d.- spalio 12 d. atliktus darbus, prašant kuo skubiau organizuoti darbų priėmimą. 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovė atsakovei nusiuntė informacinį pranešimą, kuriame informavo, kad atsakovei nepriėmus 2020 m. rugsėjo 24 d.- spalio 12 d. atliktų darbų bei nenurodžius to priežasčių, taip pat nenurodžius atliktų darbų akto S002-A004 už 2020 m. rugsėjo 24 d.- spalio 12 d. nepasirašymo priežasčių, minėtas atliktų darbų aktas ieškovės pasirašytas vienašališkai (dokumento numeris CBP-3505 priedai).
44. Apelianto teigimu, ieškovė Atliktų darbų aktą III sąmoningai delsė pateikti atsakovei ir pateikė tik 2022 m. lapkričio 26 d., pateikdama jame neva ieškovės atliktus darbus, nors šių darbų defektus jau buvo ištaisę atsakovės pasitelkti kiti subrangovai (apeliacinio skundo 64 punktas). Apeliantei nepateikus (nenurodžius) objektyvių duomenų minėtiems teiginiams pagrįsti, teisėjų kolegija juos atmeta, kaip deklaratyvius.
45. Atsakovė, ieškovei nutraukus Sutartį, po Sutarties nutraukimo privalėjo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, t. y. įstatyme nustatyta, kad rangovas (ieškovė) tokiais atvejais taip pat turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė, nutraukusi Sutartį, atsakovei neinicijavus atliktų darbų priėmimo, bei neatsakius į raginimą pasirašyti Atliktų darbų aktą III, turėjo teisę jį pasirašyti vienašališkai.
46. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neįrodė, jog, nagrinėjamu atveju, egzistavo įstatyme nustatytos išimtys, pagrindžiančios atsakovės atsisakymą priimti ieškovės atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pažeidė savo kaip užsakovės pareigą priimti darbų rezultatą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis; 6.694 straipsnis).
47. Minėta, kad atsakovei byloje nepareiškus reikalavimo dėl ieškovės vienašalio Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį Sutarties nutraukimą laikė galiojančiu sandoriu, konstatuodamas iš jo kylančias pasekmes.
48. Nutraukus ginčo rangos sutartį, šalys buvo atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnis). Apeliacinio teismo vertinimu, po Sutarties nutraukimo, Sutarties 3.1. punkto nuostatos, draudusios subrangovui atlikti vienašalį darbų perdavimą, surašant vienašalį tarpinio darbų atlikimo aktą ir jo pagrindu išrašant PVM sąskaitą faktūrą, nustojo galioti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vienašaliam Atliktų darbų aktui III, kuris buvo pasirašytas jau po Sutarties nutraukimo, nėra taikytinas Sutarties 3.1. punktas. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas aktas ieškovės galėjo būti surašytas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.671 straipsniu, reglamentuojančiu rangos sutarties nutraukimo iki darbų rezultato perdavimo ir priėmimo teisines pasekmes. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia nesant pagrindo keisti teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai pasirašytą priėmimo – perdavimo aktą Nr. S002-A004 už 2020 m. rugsėjo 24 d. – 2020 m. spalio 12 d. atliktus darbus (Atliktų darbų aktą III).
Dėl nuostolių šalinant darbų defektus
49. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovei reikalaujant nuostolių, susidariusių dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo, teko pareiga įrodyti tiek darbų trūkumų egzistavimą, tiek jų pašalinimo faktą, tiek ir dėl trūkumų šalinimo susidariusius nuostolius.
50. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu rašytinių įrodymų (elektroninio susirašinėjimo, nuotraukų, 2020 m. lapkričio 18 d. Defektinio akto, ieškovės ir atsakovės atliktų darbų aktų) bei liudytojų parodymų vertinimu, todėl sutinka su teismo išvada, kad ieškovė atliko Atliktų darbų aktuose I, II, III nurodytus darbus bei savo jėgomis (sąskaita) pašalino atsakovės nurodytus šių darbų trūkumus. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog atsakovė nepagrindė, kad po Sutarties nutraukimo perduodami darbai buvo atlikti su defektais ir (ar) kad atsakovė faktiškai taisė ieškovės atliktų darbų defektus (CPK 12, 178 straipsniai).
51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese nepagrindė, kurie konkrečiai Atliktų darbų aktuose I, II, III nurodyti darbai buvo atlikti su defektais. Atsakovė neįvardino konkrečių ieškovės Atliktų darbų aktuose I, II, III nurodytų darbų defektų, jų masto, fiksavimo laikotarpio, taip pat nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokių konkrečių defektų pašalinimo faktą, susidariusius defektų šalinimo kaštus. Teisėjų kolegijos vertinimu, su priešieškiniu pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo dokumentai (dokumento numeris DOK-36202 priedai) nepatvirtina, kad šių dokumentų pagrindu atlikti mokėjimai buvo susiję su ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymu.
52. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės nurodytos aplinkybės ir argumentai nepagrindžia netinkamo ieškovės perduoto atliktų darbų rezultato, t. y. ieškovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Taip pat atsakovė neįrodė ir dėl defektų taisymo atsiradusios žalos fakto ir dydžio. Tokią išvadą patvirtina ir atsakovės pasirinkta priešieškinio reikalavimo formuluotė, kurioje prašomų priteisti nuostolių bendroje sumoje nėra išskirta, kokią dalį sudaro įrodinėjamų defektų pašalinimo išlaidos, ir kokia dalis tenka nutraukus Sutartį likusiems nebaigtiems darbams užbaigti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė neįvykdė jai tekusios įrodinėjimo pareigos.
Dėl išlaidų mechanizmų nuomai
53. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovei nenuginčijus Sutarties sąlygų, kuriomis aptarta, kad visos su darbais susijusios išlaidos (tame tarpe – mechanizmų ir kuro) tenka ieškovei, teismas nepagrįstai konstatavo, kad mechanizmų nuomos išlaidos turi tekti apeliantei. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
54. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad didelė dalis atsakovės įrodinėjamų išlaidų už mechanizmų nuomą buvo patirtos atsakovei mechanizmus nuomojant jau po Sutarties nutraukimo. Nutraukus sutartį, šalys nebevykdo sutartinių prievolių, todėl išlaidos, atsiradę po Sutarties nutraukimo atsakovei nuomojant mechanizmus, negali būti skirstomos pagal pasibaigusios sutarties nuostatas. Kita vertus, šalims skirtingai aiškinant susitarimo, dėl to, kam tenka išlaidos, susiję su mechanizmų nuoma ir medžiagų įsigijimu, turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi tikruosius šalių ketinimus, taikydamas subjektyvųjį sutarties aiškinimo metodą.
55. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Be kita ko, kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją įvykdyti ar pasinaudoti iš jos kylančia teise.
56. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu (dokumento numeris CBP-3505 priedai), matyti, kad ginčo rangos sutarties pagrindu ieškovei atliekant darbus, medžiagas ieškovei tiekė atsakovė (2020 m. liepos 1 d., 2020 m. liepos 10 d.; 2020 m. liepos 16 d.; 2020 m. rugsėjo 8 d.; 2020 m. rugsėjo 9 d.; 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. rugsėjo 15 d. elektroniniai laiškai). 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakovės darbuotojo ieškovei siųstame elektroniniame laiške, atsakant į ieškovės elektroninį laišką dėl medžiagų nepateikimo, nurodoma: „Nusiperkat iš kitur, atsiunčiat sąskaitą ir nestabdot darbų <...>“. Teisėjų kolegija vertina, jog aptarto susirašinėjimo turinys suponuoja išvadą, jog medžiagų kaštus vykdant ginčo rangos sutartį faktiškai buvo prisiėmusi atsakovė. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir atsakovės ieškovei 2020 m. rugsėjo 23 d. rašytas raštas Nr. 09/23-01, kuriame, be kita ko, nurodoma: „1. Netvarkingai sandėliuojamos rangovo pateiktos medžiagos objekte“. „Iš subrangovo negaunami patikslinimai dėl medžiagų poreikio objekte“. Į bylą pateiktas dokumentas, pavadinimu „MASS gamybinis susirinkimas 2020-09-28“, kuriame, be kita ko, nurodoma: „Reikia keltuvo į aukštuminę dalį pasiekti vartų pusėje, alkūninis turimas per mažas, gal suderėsim su Agentus“. 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „Arevita“ darbuotojo Evaldo Videikos elektroniniame laiške ieškovei, be kita ko, nurodoma: „9. Keltuvas buvo suderintas su agentusu, kad gali paskolinti savaitgaliui arba po darbo valandų“. 2020 m. rugsėjo 27 d. UAB „Arevita“ darbuotojo Evaldo Videikos elektroniniame laiške ieškovei, be kita ko, nurodoma: „Iš jūsų jau mėnesis laiko kaip negaunu jokių medžiagų užsakymų/pastabų dėl kabelių ar kitų medžiagų trūkumo“.
57. Teisėjų kolegija sprendžia, jog 56 punkte aptarti įrodymai, patvirtinantys šalių elgesį po Sutarties sudarymo, kai faktiškai medžiagas ir mechanizmus ieškovės vykdomiems darbams savo sąskaita tiekė atsakovė, suponuoja išvadą, kad tokia ir buvo tikroji šalių valia. Todėl nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti atsakovei išlaidas keltuvo nuomai.
Dėl delspinigių skaičiavimo
58. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (žr. teismo sprendimo 33 punktą) matyti, kad ieškinio reikalavimas dėl 334,45 Eur delspinigių, paskaičiuotų laiku neatsiskaičius už darbus, priteisimo yra išspręstas jį patenkinant. Teisėjų kolegija vertina, kad aplinkybė, jog minėta priteista delspinigių suma nėra įrašyta į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, vertintina kaip rašymo apsirikimas, kuris gali būti ištaisomas Civilinio proceso kodekso 276 straipsnyje nustatyta tvarka.
59. Apeliantė šioje dalyje ginčydama teismo sprendimą nurodo, kad ieškovės teisė į delspinigius galėjo atsirasti tik tuomet, jei atsakovė būtų nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti su ieškove. Atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove nebuvo kilusi. Tokius apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais. Atsakovei neįrodžius, kad Atliktų darbų aktų I ir II pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (2020 m. rugpjūčio 31 d. Serija ELV Nr. 0027 - 5 223,54 Eur + PVM sumai, 2020 m. rugsėjo 24 d. Serija ELV Nr. 0029 – 5 446,20 Eur + PVM sumai) apmokėjimo termino pabaigoje (atitinkamai 2020 m. rugpjūčio 30 d. ir 2020 m. spalio 24 d.) buvo neištaisytų minėtuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad delspinigių dydis ir (ar) apskaičiavimas apelianto nėra ginčijami.
Dėl 16,51 Eur priteisimo už kurą
60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Dėl apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
61. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi procesinės teisės apeliacinės instancijos teisme pareikšti naujus reikalavimus ar nurodyti naujas aplinkybes, apeliacinio skundo 71 punkte nurodomos aplinkybės dėl 16,51 Eur už kurą priteisimo ieškovei, apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamos.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (ne)pažeidimo
62. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama teismo netinkamu įrodymų vertinimu, motyvavimu ir, atitinkamai, sprendimo nepagrįstumu.
63. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
64. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
65. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.
66. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
67. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
68. Skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 4 471 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, patenkinus du patikslinto ieškinio reikalavimus: turtinį reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir neturtinį reikalavimą dėl Sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia; bei netenkinus dviejų patikslinto priešieškinio reikalavimų: turtinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo ir neturtinio reikalavimo dėl ieškovės vienašališkai pasirašyto priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu.
69. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį dėl Sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, laikytina, kad yra patenkinta ½ dalis ieškinio reikalavimų, todėl ieškovė proporcingai patenkintų ieškinio ir proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai turi teisę į 75 % (100+0+100+100)/4), t. y. 3 353,25 Eur (4 471x0,75), savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai ir proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai turi teisę į 25 % (0+0+0+100)/4) savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
70. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 6 719,66 Eur įrodymais pagrįstas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 679 Eur žyminį mokestį, t. y. iš viso 7 398,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė turi teisę į 1 849,67 Eur (7 398,66x0,25) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po ieškovės ir atsakovės vienas kitos atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 503,58 Eur (3 353,25-1 849,67).
71. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): ieškovei iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma nuo 4 471 Eur sumažintina iki 1 503,58 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
72. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 827 Eur žyminį mokestį ir 2 480,50 Eur advokatų profesinei bendrijai „NEWTON LAW“ už teisines paslaugas, iš viso 3 307,50 Eur. 2022 m. gruodžio 6 d. pateiktas ieškovės advokato S. B. prašymas priteisti 1 573 Eur ieškovės išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą, kartu pateikiant šias išlaidas pagrindžiančius PVM sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo dokumentą (dokumento numeris DOK-30273). Šalių patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.9 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už apeliacinio skundo parengimą ir 8.11 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio.
73. Nagrinėjamu atveju yra patenkinta 25 % (1/4) apeliacinio skundo reikalavimų (netenkintas reikalavimas dėl abiejų priešieškinio reikalavimų patenkinimo ir panaikintas vienas iš dviejų patenkintų ieškinio reikalavimų), todėl proporcingai patenkintai skundo reikalavimų daliai, atsakovė turi teisę į 826,88 Eur (3 307,50x0,25) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė turi teisę į 1 179,75 Eur (1 573x0,75) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Po ieškovės ir atsakovės vienas kitos atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovės priteistina 352,87 Eur (1 179,75-826,88) bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento Statybos subrangos sutarties Nr. SB2020-06-16 3.1. punkte numatytas sąlygas dėl draudimo atliktus darbus perduoti vienašališkai.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elvasta“ (juridinio asmens kodas 304864995) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arevita“ (juridinio asmens kodas 133950712) priteistą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti sumą nuo 4 471 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt vieno euro) sumažinant iki 1 503,58 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trijų eurų 58 centų).
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elvasta“ (juridinio asmens kodas 304864995) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arevita“ (juridinio asmens kodas 133950712) 352,87 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 87 centus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Laima Kriaučiūnaitė
Tomas Romeika
Rasa Urbanavičiūtė