KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Jurgitai Malickaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. V., dalyvaujant jo atstovei advokatei E. M. Š., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo Centro ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo ir

n u s t a t ė:

              pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvo politinio kalinio J. V. g.1925 m. įkalinimo metu jis, jo sūnus V. V., gim.(duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, nuo 1950-04-07 iki 1955-01-05 negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kauno rajone II Girininkų kaime ir siekiant išvengti tremties, turėjo slapstytis.

              Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo tėvas J. V., gim.1925 m. buvo politinis kalinys.1950 m. balandžio 27 d. jis buvo suimtas ir išvežtas į Karagandos sritį kur išbuvo  iki 1955 m. rugpjūčio 5 d. Iki tėvo suėmimo šeima gyveno Kauno rajone, 2-ųjų Girininkų kaime, tėvui J. V. priklausančiame name. Tėvai gyveno pasiturinčiai, todėl  turėjo galimybę remti partizanus, nešė maistą, aprangą, o vėliau tapo partizanų ryšininku. Dėl savo veiklos tėvas J. V. buvo suimtas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58a straipsnį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Suėmus tėvą, motina kartu su juo, esančiu tik  penkių mėnesių amžiaus pabėgo pas savo seserį M. N. į Šakių rajoną, Kidulių kaimą. Vėliau motina kartu su juo perbėgo į Girininkų kaimą pas tolimus gimines Smailius. Motina kartu su juo turėjo slapstytis, naktimis eidavusi pasiimti pas senelius maisto. Tik 1953 metais po Stalino mirties jie grįžę pas senelius V., bet dar  gyvenę nelegaliai, žmonėms nesirodydavę, motina  nakvodavusi tvarte. Teko slapstytis iki 1955 m. sausio 1 d. 1955 m. tėvo byla buvo peržiūrėta ir jam bausmės laikas sumažintas iki 5 metų. Tėvas buvo paleistas iš kalėjimo 1955-08-05. Šiuo metu jo abu tėvai yra mirę. Tėvai J. V. yra miręs 1987-01-11, o motina A. D. V.- 2011-12-07. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 1991-07-12 jam V. V. išdavė tėvo J. V. reabilitavimo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad J. V. buvo neteisėtai represuotas ir laisvės atėmimo vietose Karagandos srityje išbuvo nuo 1950-04-27 iki 1955-08-05 d. Kadangi jo šeima yra nukentėjusi nuo 1939-1990 metų okupacijų dėl nukentėjusiojo asmens teisinio statuso jis ir kreipęsis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo, tačiau jam buvo nurodyta, kad jis turėtų įrodyti, kad tėvo įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje  nurodytoje gyvenamojoje vietoje.

              Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo atsiliepime į  pareiškimą nurodė, kad tai, kad pareiškėjo tėvas J. V. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1950-04-27 iki 1955-08-05 įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991-07-12 Pažymėjimas Nr.8-12902/91. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs.

              Suinteresuotas asmuo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius savo atsiliepime į pareiškimą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir nurodo, kad pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo  okupacijų nukentėjusio asmens- politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, jei jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos- apie  savivaldybę, kurioje jie gyvena yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos išskyrus socialinio draudimo pensiją ar  kitokias nuolatines kompensacines išmokas.

              Pareiškimas tenkintinas.

              Byloje pateikti rašytiniai įrodymai 1991-07-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėjimas Nr.8-23902/91 patvirtina, kad V. J., Jurgio , g. 1925 m., gyvenęs  Kauno r., Girininkų  km. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose Karagandos srityje nuo 1950-04-27 d. iki 1955-08-05 d.(b.l.l6)V. V. ir J. V. giminystės ryšį patvirtina gimimo liudijimo nuorašas 1949-12-29 Nr.172(b.l.7). Pareiškėjo motina A. D. V. mirusi 2011-12-07(b.l.10), o tėvas V. J., Jurgio, miręs 1987-01-12 (b.l.11).

              Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas apklausė liudytojas D. D. T. ir V. J.. Liudytoja D. D. T. parodė, kad ji labai gerai pažįsta pareiškėją V. V., nes jos motina ir pareiškėjo tėvas gimę tame pačiame Girininkų kaime ir užaugę kartu. Jai žinoma, kad V. V. tėvas buvo partizanas, apie 1950 metus lankydavęsis ir pas juos, pas juos slapstėsi bunkeryje, pareiškėjo tėvas iki santuokos jų namuose susitikinėdavo slapstymosi metu. V. ateidavo ir pas juos, savo namuose gyventi V. A. negalėjusi, kadangi jos brolis B. V. buvo nušautas , o vyras J. V. nuteistas 10 metų kalėjimo. Motinos A. V. tėvai buvo ištremti, ji pati turėjo slapstytis su sūnumi V. V.. V. V. tėvas J. V. buvo partizanų ryšininkas, o žmona su vaiku V. V. buvo priversta slapstytis pas savo gimines Šakių rajone pas N.. Jai žinoma, kad pareiškėjo motina A. V. kartu su juo  V. V. slapstėsi daugelyje vietų ir Girininkų kaime pas S., ir Pažėrų kaime pas U. Jai žinoma, kad V. V. tėvas grįžo 1955 metais.

              Pagal LR CPK 176 str.1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jį nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-260/2001. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jo paaiškinimus, jo atstovės paaiškinimus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, liudytojų D. D. T. ir V. J. parodymus, kurie patvirtina pareiškėjo  nurodytas aplinkybes dėl slapstymosi fakto ir negalėjimo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, daro išvadą, kad pareiškėjas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo J. V. g.1925 m. kalinimo  metu nuo 1950-04-27 iki 1955-08-05, būdamas nepilnametis, politinio kalinio  sūnus, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kauno rajone II Girininkų kaime ir siekiant išvengti tremties, turėjo slapstytis. Šis juridinis faktas pripažintinas nustatytu(LR (duomenys neskelbtini) str.1 d.9 p.).

              Šis juridinis faktas nustatytas  nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimui pagal  Lietuvos Respublikos asmenų nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str.2 dalies 3 punktą.

Vadovaudamasis LR CPK 263,265,268, 269,270,444 sr.1 d.,9 p., 448 straipsniais ,teismas

n u s p r e n d ž i a :

              ieškinį patenkinti.

                Pripažinti nustatytu  juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio J. V., gim. (duomenys neskelbtini) įkalinimo metu, jo sūnus V. V. , g. (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, nuo 1950-04-07 iki 1955-01-05 negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kauno rajone II Girininkų kaime siekiant išvengti tremties turėjo slapstytis.

              Juridinis faktas nustatytas nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens teisino statuso pripažinimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.