LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. sausio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2022 m. gruodžio 23 d. paduotu suinteresuoto asmens antstolės B. T. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria panaikintos antstolės patvarkymų dalys dėl procesinių palūkanų skaičiavimo nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 5 d. ir reikalavimo skolininkei sumokėti 4016,37 Eur palūkanų. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Suinteresuoto asmens antstolės paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus teisę į palūkanas (CK 6.261 straipsnis, 6.259 straipsnis) ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės. Šiuo atveju skolininkė žinojo apie išieškotos skolos dydžio klaidą, tačiau nusprendė nevykdyti teismo sprendimu nustatytos prievolės, todėl prievolė neįvykdyta dėl jos kaltės; 2) apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino antstolio kompetencijos ribas. Proceso teisės normos nesuteikia antstoliui teisės savo nuožiūra selektyviai vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl antstolė neturėjo teisinio pagrindo atleisti skolininkę nuo palūkanų mokėjimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas netesybas gali mažinti tik ginčo teisenoje. Byla dėl antstolio veiksmų yra ypatingosios teisenos, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes modifikavo įsiteisėjusį teismo sprendimą ne ginčo teisenoje; 3) apeliacinės instancijos teismas netinkami aiškino ir taikė CPK 182 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl prejudicinių faktų. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-554-642/2022 konstatavo, kad skolininkė žinojo apie ne visos skolos išieškojimą, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų šiai klaidai ištaisyti, todėl elgėsi nesąžiningai, siekdama nepagrįsto praturtėjimo išieškotojo sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė priešingai – tai, kad skolininkei buvo žinoma jos įsiskolinimo suma, savaime nereiškia, kad ji buvo nesąžininga.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Sigita Rudėnaitė